Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas I. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina S. K. po savo sutuoktinio V. K. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina S. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sutuoktinio V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį valdydama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Pareiškėjo pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., nuostatomis, nes pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio nuostatą, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir tuometinio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) (21 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina S. K. po sutuoktinio V. K. mirties ((duomenys neskelbtini)), atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjus turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), juo naudojosi, rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius (UAB „Vilniaus energija“ ir S. K. 2005 m. spalio 12 d. sutartis dėl šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo; UAB „Vilniaus energija“ 2005 m. spalio 20 d. pažyma S. K. dėl atsiskaitymo už karšto vandens skaitliukų patikrinimą; UAB „Vilniaus vandenys“ 2015 m. gegužės 15 d. pažyma S. K. dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas; mokėjimo knygutės už komunalines paslaugas nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2019 m. birželio mėn.). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog minėtas butas nuosavybės teise priklauso S. K. pagal 1995 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9-313, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pareiškėjo tėvų V. K. ir S. K. santuokos metu. Nors S. K. 1995 m. rugsėjo 20 d. įregistravo daiktines teises į minėtą butą, tačiau suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, pripažintina, kad V. K., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir S. K., mirusiai (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Remiantis bylos duomenimis, po V. K. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad S. K. po sutuoktinio V. K. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jo motina S. K. po sutuoktinio V. K. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties – (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, t. y. jam priklausančią ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui I. K. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.