Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-25 · Administracinė byla Nr. eI2-9135-743/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-25
Bylos Nr.
eI2-9135-743/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01572-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Saulius Jakaitis, Asta Vailionė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Bleiras Logistics“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Geras meistras“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9135-743/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01572-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4; 8.6.4; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 25 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Bleiras Logistics“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Geras meistras“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas, patikslinęs skundo reikalavimus, prašo: 1) pripažinti 2024 m. kovo 15 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 24S80236, kurio pagrindu Kirgizijos piliečiui A. K. buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. kovo mėn. 14 d. negaliojančiu (toliau – ir skundžiamas sprendimas dėl draudimo atvykti); 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikinti iš Šengeno informacinės sistemos perspėjimą dėl draudimo Kirgizijos piliečiui A. K. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai priklausančių valstybių, kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2027 m. kovo 14 d.; 3) panaikinti 2024 m. balandžio 2 d. (skunde nurodoma 2024 m. balandžio 3 d., tačiau teismas tai pripažįsta rašymo apsirikimo klaida) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir skundžiamas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą) (visi kartu – ir skundžiami sprendimai).

Skundas grindžiamas šiais argumentais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje, uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,Bleiras Logistics“, išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760278808, kuris galiojo iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. 2023 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas nuvyko į įmonę, kur turėjo laikyti teorijos egzaminą, o 2023 m. lapkričio 7 d. – ir vairavimo egzaminą, kurio pareiškėjas neišlaikė ir nebuvo priimtas dirbti į UAB ,,Bleiras Logistics“, taigi, nepagrįstai nurodoma, kad jis atsisakė dirbti UAB ,,Bleiras Logistics“.

Pažymi, kad 2024 m. vasario 15 d. jam išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas tuo pagrindu, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, iš kurių galėtų pragyventi Lietuvoje. Apie tai informuotas 2024 m. vasario 15 d. pranešimu, kurį perskaitė tik 2024 m. balandžio 17 d.

Nepavykus įsidarbinti UAB ,,Bleiras Logistics“, pareiškėjas siekė įsidarbinti UAB ,,Geras meistras“, tačiau, 2023 m. lapkričio 13 d. atvykęs į UAB „Geras meistras“ ofisą, sužinojo, kad norėdamas įsidarbinti UAB „Geras meistras“, jis turi gauti naują leidimą laikinai gyventi. 2023 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas su UAB „Geras meistras“ sudarė darbo sutartį Nr. 440, pagal kurią jis turėjo pradėti dirbti nuo laikinojo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo dienos. 2023 m. lapkričio 16 d. UAB „Geras meistras“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20231116-220508 ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 231 l-LLG-4642. Laukiant sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas mokėsi ir įgijo teisę dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju-ekspeditoriumi Lietuvos įmonėje. Pažymi, kad 2023 m. lapkričio 16 d. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (siekiant dirbti UAB ,,Geras meistras“) turėjo būti išnagrinėtas iki 2024 m. sausio 28 d.

Jau praėjus šiam terminui, 2024 m. vasario 23 d. jis gavo pranešimą (su juo susipažino 2024 m. vasario 26 d.), kad nepakanka duomenų sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, nes UAB „Geras meistras“ turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Nurodo, kad UAB „Geras meistras“ per dvi savaites įsiskolinimą padengė, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjo prašymo nenagrinėti.

Šalies argumentai

Nurodo, kad kai kviečianti įmonė atsisako įdarbinti užsienio pilietį, norint dirbti Lietuvoje pas kitą darbdavį, užsienietis turi kreiptis į Migracijos departamentą ir pateikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau nepagrįstai 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nors jis atitinka Įstatymo numatytus reikalavimus, nepateikė Migracijos departamentui neteisingos informacijos apie save, nenusižengė jokiems Lietuvos Respublikos įstatymams.

Be to, pareiškėjas 2024 m. balandžio 2 d. skundžiamo sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą neteisėtumą grindžia ir 2024 m. kovo 15 d. skundžiamo sprendimo dėl draudimo atvykti neteisėtumu, jo vertinimu, 2024 m. kovo 15 d. sprendimo panaikinimas sudaro pagrindą panaikinti ir 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą ir nurodo šiuos argumentus.

2024 m. kovo 15 d. sprendimo dėl draudimo atvykti pareiškėjas negavo, jam apie tai pranešta 2024 m. balandžio 8 d. pranešimu, todėl jis nebuvo tinkamai informuotas apie šį sprendimą, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti. Pažymi, kad nebuvo jokio realaus pagrindo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Taigi, pripažinus sprendimą uždrausti pareiškėjui 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, nelieka teisinio pagrindo neišduoti leidimo laikinai gyventi, todėl ir sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pripažintas neteisėtu.

Nurodo ir tai, kad visi pranešimai jam turėjo būti įteikiami jam suprantama kalba, tačiau šie ne tik nebuvo pateikti tiesiogiai pareiškėjui, tačiau surašyti lietuvių kalba, kuri pareiškėjui nėra suprantama.

Pažymi ir tai, kad be to, kad buvo priimtas nepagrįstas sprendimas uždrausti į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus, informacija apie tokį sprendimą pateikta Šengeno informacinėje sistemoje, kas apriboja pareiškėjo galimybes įsidarbinti kitose šalyse, nes šis gali būti vertinamas kaip nepatikimas ir (ar) grėsmę šalies saugumui keliantis asmuo.

Nurodo, kad vertinant tai, kad tuo pat metu buvo priimti trys identiški Migracijos departamento sprendimai atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus trims UAB „Geras meistras“ būsimiems darbuotojams iš Kirgizijos, Kazachstano, akivaizdu, kad yra diskriminacijos požymiai dėl rasės ir tautybės.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus prašo jo skundą patenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka.

Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

2023 m. liepos 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad UAB ,,Bleiras Logistics“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 2023 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi, 2023 m. rugpjūčio 22 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760278808, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 22 d.

Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėjas darbo sutarties nesudarė, todėl 2024 m. vasario 14 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. 24S52690 panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760278808. 2024 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 24S87948 taip pat uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius ir nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (liet. teisynas) (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).

2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB ,,Geras meistras“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją, 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 24S89795 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, kad skundžiami sprendimai teisėti, pagrįsti Įstatymo nuostatomis.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

Pažymi ir tai, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Atsižvelgęs į tai, nurodo nesutinkantis su pareiškėjo teiginiais dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo.

Atsikirsdamas į pareiškėjo skunde išsakytą poziciją, nurodo šiuos argumentus.

Pažymi, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Nurodo, kad pareiškėjas yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, o tai sudaro pagrindą neišduoti leidimo laikinai gyventi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Akcentuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 28 straipsnio 1 dalimi, administracinės procedūros kalba – valstybinė kalba, t. y. lietuvių, todėl kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai, kad skundžiami sprendimai nepagrįstai įteikti lietuvių kalba.

Atsakovas nurodo ir tai, kad nesutinka, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įtraukimo į SIS. Pažymi, kad pareiškėjas apie priimtus sprendimas informuotas jo nurodytu elektroniniu paštu, iš kurio ir pateikė skundą teismui, kas patvirtina, kad jis tinkamai informuotas apie skundžiamus sprendimus ir teisę juos skųsti.

Atsakovas nesutinka, kad nebuvo pagrindo priimti skundžiamą sprendimą dėl draudimo atvykti ir perspėjimo įtraukimą į SIS dėl šių aplinkybių. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais pagrindais. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Atsižvelgęs į tai, nurodo, kad galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas net ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjo duomenys teiktini SIS.

Pažymi ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad jam bus išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis neatitinka Įstatymo reikalavimų ir jų nesilaiko.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas ne tik nesudarė darbo sutarties su UAB ,,Bleiras Logistics“, kurios pagrindu gavo leidimą laikinai gyventi, bet ir pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, tuo pažeisdamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Apibendrindamas atsakovas nurodo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Skundžiamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl skundžiami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus atsakovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuotieji asmenys UAB ,,Bleiras Logistics“ ir UAB ,,Geras meistras“ atsikirtimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl nustatyto draudimo atvykti į Lietuvą ir perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą.

Byloje esančiais įrodymais nustatytos šios aplinkybės.

2023 m. balandžio 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 2304-LLG-3912 išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje dėl darbo – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, UAB ,,Bleiras Logistics“. 2023 m. balandžio 17 d. tarpininkavimo raštu Nr. 20230417-068040 UAB ,,Bleiras Logistics“ prašė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, įsipareigojo pareiškėją įdarbinti kaip užsienietį, kuris ketina dirbti pagal darbo sutartį, kai jo profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą (krovinis kelių transportas). 2023 m. balandžio 17 d. įsipareigojimu Nr. 5402 įsipareigojo laikino leidimo gyventi metu pareiškėją apgyvendinti.

2023 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi, 2023 m. rugpjūčio 22 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760278808, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 22 d.

2023 m. lapkričio 13 d. pranešimu Nr. 2133-PRNŠ-1610 UAB ,,Bleiras Logistics“ pranešė, kad užsienietis atsisakė darbintis UAB ,,Bleiras Logistics“.

2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 24S52690 pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760278808, galiojęs iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., nes: duomenys, kuriuos pateikė asmuo norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas); darbo sutartis su asmeniu nesudaryta (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

2024 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 24S80236 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Priimtas sprendimas įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.

2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2311-LLG-4642 dėl tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo UAB ,,Geras meistras“. 2023 m. lapkričio 16 d. tarpininkavimo raštu Nr. 20231116-220508 UAB ,,Geras meistras“ pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui dvejiems metams, įsipareigojo pareiškėją įdarbinti ne mažiau kaip šešiems mėnesiams kaip užsienietį, kuris ketina dirbti pagal darbo sutartį, o jo profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą (krovinis kelių transportas).

2024 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 24S89795 pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą iki 2027 m. kovo 14 d.

Migracijos departamento informacinės sistemos (toliau – MIGRIS) duomenys patvirtina, kad pareiškėjui apie visus su jo prašymais susijusius sprendimus pateikti pranešimai MIGRIS sistemoje; iš atsakovo pateiktos pranešimo nuotraukos matyti, kad apie sprendimus pareiškėjas informuotas ir jo nurodytu elektroniniu paštu – azamat.Kumarbekov80@mail.ru.

II. Dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo

1. Dėl skundžiamo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą

Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaip minėta, 2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 24S52690 pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi Nr. 760278808, galiojęs iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., nes: duomenys, kuriuos pateikė asmuo norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas); darbo sutartis su asmeniu nesudaryta (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

2024 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 24S80236, įvertinus tai, kad 2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 24S52690 leidimas pareiškėjui panaikintas, pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Tvarkymo taisyklės), patvirtintų 2005 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 436 (2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 546 redakcija) 5 punkto pagrindu jis įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Aptartame kontekste, atsižvelgus į tai, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatytas draudimas išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kai jis yra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, pagrįstai atsakovas skundžiamu 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Skundžiamame sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, taigi, skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintą imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus, apie priimtą sprendimą pareiškėjas, kaip matyti iš MIGRIS sistemos įrašų, informuotas 2024 m. balandžio 3 d., todėl teismo vertinimu 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo atsisakyti išduoti leidimą naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad 2024 m. balandžio 2 d. sprendimas atsisakyti išduoti leidimą yra naikintinas, nes naikintinas ir 2024 m. kovo 15 d. sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (dėl jo teisėtumo teismas pasisakys vėliau). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 2 d. priimto sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nesprendžia leidimo išdavimo klausimo, o tikrina, ar sprendimo priėmimo metu buvo faktiniai ir teisiniai pagrindai priimti skundžiamą sprendimą. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad skundžiamo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą priėmimo metu, buvo įsiteisėjęs ir galiojantis 2024 m. kovo 15 d. sprendimas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, tad atsakovas, vykdydamas imperatyvią Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, negalėjo priimti kitokio sprendimo nei atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Tuo atveju, jei bus panaikintas skundžiamas sprendimas dėl draudimo atvykti, pareiškėjas įgis teisę teikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo esant pasikeitusiai faktinei padėčiai.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir pareiškėjo argumentus, susijusius diskriminacija dėl rasės ir tautybės, nes, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys deklaratyvus ir neparemtais jokiais įrodymais. Tai, kad panašiu metu, kaip nurodo pareiškėjas, priimti trys identiški Migracijos departamento sprendimai atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką būsimiems darbuotojams iš Kirgizijos ir Kazachstano, savaime neįrodo diskriminacijos dėl rasės ir tautybės.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis neįsidarbino UAB ,,Bleiras Logistics“ ne dėl to, kad atsisakė darbintis, bet dėl to, kad jo nepriėmė dėl kvalifikacijos stokos (kaip nurodo dėl neišlaikyto praktinio egzamino), neturi esminės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą teisėtumo klausimą: viena vertus, 2024 m. vasario 14 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, ir tuo pagrindu, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra nenuginčytas ir galiojantis; kita vertus, UAB ,,Bleiras Logistics“ pranešimas patvirtina, kad pareiškėjas darbintis atsisakė, šią aplinkybę paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, o jo deklaratyvus paaiškinimas aptartame įrodymų ir įrodymų pakankamumo taisyklės taikymo kontekste, nepakankamas paneigti darbdavio pateiktą pranešimą. Atsižvelgęs į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad 2024 m. vasario 14 d. sprendime nepagrįstai įrašytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo panaikinimo pagrindas (duomenys, kuriuos pateikė asmuo norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės).

Teismas neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas vilkino skundžiamo sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą priėmimą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo jo pateikimo (Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (pateiktas 2023 m. lapkričio mėn.) Atsižvelgus, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas (Įstatymo 33 straipsnio 5 dalis) (sustabdytas 2024 m. vasario mėn.), o sprendimas priimtas 2024 m. balandžio 2 d., Įstatyme nustatyti terminai nebuvo pažeisti.

2. Dėl skundžiamo sprendimo dėl draudimo atvykti

Kaip minėta, 2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 24S52690 pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi Nr. 760278808, galiojęs iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., nes: duomenys, kuriuos pateikė asmuo norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas); darbo sutartis su asmeniu nesudaryta (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šis sprendimas nenuginčytas, yra įsiteisėjęs ir galiojantis, jo pareiškėjas neginčija ir šioje byloje.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Vertinimo tvarka) 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Vertinimo tvarkos 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui leidimas panaikintas, be kita ko, ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), taip pat tai, kad Migracijos departamentas skundžiamame sprendime dėl draudimo atvykti nurodė teisinį pagrindą, nustatydamas draudimą įvertino faktinį pagrindą – pareiškėjo asmeninius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, sprendžia, kad skundžiamas sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas pagrįstai, juo pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką minimaliam trejų metų terminui individualioje situacijoje yra proporcingas, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo jį naikinti.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas gali pateikti motyvuotą prašymą dėl nustatyto termino sutrumpinimo ar jo išbraukimo iš sąrašo (Vertinimo tvarkos 51 punktas, Tvarkymo taisyklių 28 punktas).

Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su skundžiamu sprendimu dėl draudimo atvykti.

Užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama (Įstatymo 133 straipsnio 9 dalis). Jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka (Tvarkymo taisyklių 20 punkto 3-ioji pastraipa).

Iš pareiškėjo pateiktų MIGRIS sistemos įrašų bei atsakovo pateikto pranešimo matyti, kad pranešimas apie draudimą pareiškėjui atvykti išsiųstas jo nurodytu elektroninio pašto adresu 2024 m. kovo 16 d. MIGRIS informacinėje sistemoje apie 2024 m. kovo 15 d. sprendimą uždrausti atvykti pareiškėjas informuotas 2024 m. kovo 18 d., taigi, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas neturi pagrindo spręsti, kad nebuvo tinkamai įvykdytas Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatytas reikalavimas. Tai, kad pareiškėjas su skundžiamu sprendimu susipažino tik 2024 m. balandžio 8 d. nereiškia, kad atsakovas netinkamai įvykdė Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatytą pareigą. Pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, turėdamas paskyrą MIGRIS sistemoje, kaip kontaktinę informaciją nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, privalėjo būti rūpestingas ir apdairus, reguliariai tikrinti sistemoje bei elektroniniame pašte esančią informaciją bei perskaityti jam siunčiamus pranešimus aktualiu laiku.

Tai, kad pareiškėjui informacija apie priimtus sprendimus ir sprendimai pateikti valstybine lietuvių kalba, taip pat nesudaro vertinti jų kaip neteisėtų, pareiškėjui tai nesutrukdė ginti savo teisių įstatymų nustatyta tvarka.

Vertinant sprendimo dėl draudimo atvykti dalį, kuria nuspręsta duomenis apie pareiškėją įvesti į Šengeno informacinę sistemą (SIS), pažymėtina, jog užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 straipsnio 7 dalis). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS (centrinei Šengeno informacinei sistemai), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

SIS II Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta, jog valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Sprendime dėl draudimo atvykti, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl įspėjimo į SIS įvedimo rėmėsi SIS II Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, 24 straipsnio 2 dalies c papunkčiu, nustatančiu, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai, be kita ko, trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Šią išvadą grindė tuo, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes leidimas laikinai gyventi panaikintas dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo, todėl deklaratyviai nurodė, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, kad jis ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, tačiau individualaus vertinimo neatliko.

Vertindamas šį sprendimą, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, grindžiamas to asmens keliama grėsme nacionaliniam saugumui, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ([Europos Sąjungos pagrindinių teisių] Chartijos 7 straipsnis), teisę dirbti (Chartijos 15 straipsnis), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 straipsnis), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 straipsnis) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan.

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad Migracijos departamento sprendime dėl draudimo atvykti, nėra motyvų dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo, proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, o motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, stokojantys Migracijos departamento sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024).

Dėl šių priežasčių šioje dalyje Migracijos departamento sprendimas dėl draudimo atvykti negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Likę neaptarti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

III. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas skundu prašė – panaikinti 2024 m. kovo mėn. 15 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 24S80236; įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikinti iš Šengeno informacinės sistemos perspėjimą dėl draudimo Kirgizijos piliečiui A. K. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai priklausančių valstybių, kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2027 m. kovo 14 d.; panaikinti 2024 m. balandžio 3 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.

Aukščiau pateikti argumentai patvirtina, kad skundžiamas sprendimas dėl draudimo atvykti dalyje dėl duomenų įvedimo į SIS, naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kiti – atmestini kaip nepagrįsti, todėl spręstina, kad iš trijų pareiškėjo reikštų reikalavimų vienas pripažintas pagrįstu, taigi, trečdalis pareiškėjo skundo reikalavimų yra patenkinti.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: 22,50 Eur žyminio mokesčio (2024 m. balandžio 17 d. pavedimas Nr. 691674763).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis vertintinas kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaip minėta aukščiau, vieną iš trijų pareiškėjo reikalavimų patenkinus, iš atsakovo priteistina 7,50 Eur pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio proporcingai patenkintai pareiškėjos reikalavimų daliai (22,50 Eur/3).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti iš dalies.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 15 d. sprendimo Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą Nr. 24S80236 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), panaikinti.

Kitą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 15 d. sprendimo Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą Nr. 24S80236 dalį palikti nepakeistą.

Likusioje dalyje pareiškėjo A. K. skundą atmesti .

Priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui A. K. 7,50 Eur (septynis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSaulius JakaitisAsta Vailionė