- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-17
- Bylos Nr.
- eAN2-170-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00003-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- M. R.
- Advokatai
- Karolis Rugys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. vasario 24 d. nutarties M. R. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimu M. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį - 170 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. M. R. nubaustas dėl to, kad jis 2025 m. birželio 11 d. 08 val. 45 min. krašto kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.6 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu M. R. atstovas advokatas Karolis Rugys pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartimi skundas netenkintas, nustačius, kad M. R. veiksmai teisėtai, teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o nuobauda paskirta atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, M. R. asmenybę apibūdinančius duomenis.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. atstovas advokatas Karolis Rugys nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartimi pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį panaikinti, neskirti administracinio poveikio priemonės, specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) arba sutrumpinti jos terminą iki 1 mėn. Savo skundą grindžia šiais argumentais.
3.1. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią - pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Taigi, atsakomybė pagal šią normą netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės (Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-50-634/2026). Šiuo atveju M. R. nepadarė pavojingo KET pažeidimo, nekėlė realios grėsmės eismo saugumui. Prieš atlikdamas lenkimo manevrą parodė kairio posūkio signalą, baigęs – dešinio, lenkimo manevrą padarė tik įsitikinęs, kad nėra iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių, prieš tai praleidęs vieną priešais važiavusį automobilį. Manevras buvo daromas įsitikinus, kad niekam iš kitų eismo dalyvių nebus sukeltas joks pavojus ar grėsmė. Lenkimą atliko ne iš chuliganiškų paskatų ar pagarbos neturėjimo, o dėl atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių. Tai rodo, jog neturėjo tyčios, kaip vieno iš privalomų elementų, kad kiltų administracinė atsakomybė. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tyčia, t. y. asmuo darantis pažeidimą turi suvokti savo veiksmus ir galimas jų pasekmes (Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-92-1049/2026). Šioje situacijoje nėra tyčios, nes būtent kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ uždengė priešais jį važiavęs automobilis su kėlimo bokšteliu, dėl objektyvių priežasčių tapo neįmanoma pamatyti šio ženklo ir atitinkamai elgtis pagal jį. Lenkimo manevras buvo atliekamas saugiai, įsitikinus kitų ir paties saugumu.
3.2. M. R. pripažįsta, jog padarė administracinį nusižengimą, ypatingai gailisi. Lenkimo manevras buvo atliktas nežinant, kad toje kelio atkarpoje galioja kelio ženklas, jis nematė kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ dėl to, kad jį uždengė priekyje lėtai važiojantis automobilis su kėlimo bokšteliu. Toje kelio zonoje kelio ženklinimo linija buvo brūkšninė, kas pagal KET 3 priedo 1.6. reiškia: „Artėjimo linija - siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus - įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.“ Taigi, ne iš tyčinių ar sąmoningų paskatų, siekiant ir norint taip elgtis, o dėl atsitiktinumo nematęs kelio ženklo, atliko lenkimo manevrą. Tuo metu kelio ženklinimas leido atlikti lenkimo manevrą.
3.3. KET 8 punktas numato, kad tuo atveju, kai kelio ženklas ir kelio ženklinimas skiriasi, privaloma vadovautis kelio ženklu. Teismas teigia, kad apeliantas nepaisė šios taisyklės. Kadangi buvo kelio ženklas, kuris draudė atlikti lenkimo manevrą, bet tuo pačiu, toje pačioje kelio atkarpoje, kelio žymėjimas leido jį atlikti. Toks argumentas nelogiškas, kadangi kaip asmuo gali nepaisyti atitinkamo kelio ženklo, jei to ženklo jis nematė ir neturėjo jokių realių galimybių jį pamatyti ir atitinkamai pagal jį elgtis. Tame pačiame kelio ruože, kuriame matyti identiškas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, kelio horizontalusis ženklinimas dar nebuvo pakeistas. Tuo tarpu kelio ženklinimo pakeitimai buvo atlikti tik toje vietoje, kurioje buvo užfiksuotas M. R. padarytas administracinis nusižengimas (nuotrauka pridedama). Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kelio ženklinimas buvo pakeistas būtent toje vietoje po pažeidimo užfiksavimo ir prasidėjus teisminiams procesams. Kelio ženklinimo neaiškumai suklaidino M. R. dėl lenkimo manevro leistinumo. Pradžioje pareigūnai protokolą surašė neskirdami administracinio poveikio priemonės, po trijų dienų pareigūnas M. R. paskambino, kad atvyktų surašyti protokolą su administracinio poveikio priemone.
3.4. Ši situacija ir sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kadangi M. R. padarytas administracinis nusižengimas ir jo padarymo aplinkybės yra tai, į ką teismas ar ne teismo tvarka bylą išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) turi atsižvelgti ir tinkamai įvertinti. Šiuo atveju, nei Institucija, nei teismas neatsižvelgė į sąlygas, kurių pagrindu galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nusižengimas padarytas neatsargiu nerūpestingumu (neatsargus - forma, rūšis - nerūpestingumas). M. R. – dviejų mažamečių vaikų tėvas, sužadėtinis, verslininkas, atsakingas bei pareigingas asmuo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra, pripažįsta padarytą neteisingą poelgį ir labai gailisi.
3.5. Būtent ši susiklosčiusi nepalankių aplinkybių visumoje situacija ir leidžia pagrįstai teigti, jog nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. M. R. ypač išgyvena dėl savo poelgio. Su artimaisiais ir draugais turėjo ne vieną prevencinį pokalbį, kurių metu ne tik jautė gėdą dėl savo veiksmų, bet ir buvo aptartos galimos skaudžios pasekmės bei tai, kaip neatsakingai jis pasielgė. Dėl šios priežasties galima spręsti, kad jis jau yra pamokytas ir paauklėtas, todėl administracinio nusižengimo nuobaudos tikslai faktiškai jau yra pasiekti. Pasiekti ir auklėjamieji tikslai, nes jis suprato savo veiksmus, juos kritiškai įvertino ir suvokė, kad tokie veiksmai pavojingi. Teismo nutartis prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nepakeistas Institucijos nutarimas, kuriame yra atimta specialioji teisė trims mėnesiams yra perteklinė ir neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Tikslai yra pasiekti. Be to, nusižengimas padarytas neturint tyčios, o tik dėl atsitiktinų aplinkybių, t. y. automobilis su kėlimo bokšteliu užstojo kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“.
3.6. M. R. supranta savo veiksmus ir kokios pasekmės galėjo kilti, labai gailisi dėl neatsargių poelgių, pergyvena dėl ilgo proceso ir galimų pasekmių jam ir šeimai. Sužadėtinė yra motinystės atostogose, rūpinasi dviem mažamečiais vaikais. Šeimą išlaiko ir kasdieniniais poreikiais (veža į darželį, pas gydytojus ir pan.) rūpinasi M. R. Jis yra aktyvus verslininkas, dirbantis keliuose skirtinguose miestuose, į kuriuos privalo nuvykti (susitikimai su klientais, reikalingų medžiagų pervežimas, pirkimas). Įmonės pelningumas nėra stabilus ir nėra galimybės samdyti vairuotoją. Teisės vairuoti atėmimas tokiam ilgam laikotarpiui sukeltų labai blogus padarinius jaunos šeimos gyvavimui. M. R. paskirta administracinio poveikio priemonė pažeidžia proporcingumo principo esmę, kadangi specialiosios teisės atėmimas trijų mėnesių laikotarpiui yra neproporcinga priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, kartu vertinant ir susiklosčiusių aplinkybių visumą. Nebuvo vertinta nei M. R. turtinė padėtis, nei kitos svarbios aplinkybės. M. R. administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme procesas sukėlė daug finansinių nuostolių, kas blogina jo ir šeimos gyvenimo kokybę, sukelia daug finansinių sunkumų jaunai šeimai. Baudas, mokesčius jis sumoka laiku yra atsakingas pilietis.
Atsiliepimas
4. Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad turimų įrodymų visumoje apeliacinis skundas yra nepagrįstas, visi skunde išdėstyti motyvai ir argumentai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant skundą apylinkės teisme ir teismas priėmė pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, M. R. atstovo advokato Karolio Rugio apeliaciniame skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio. Skunde pateikiami argumentai teigiant, kad M. R. nepadarė pavojingo KET pažeidimo, nesukėlė situacijos, verčiančios kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti, jie nekėlė realios grėsmės eismo saugumui, o lenkimą atliko ne iš chuliganiškų paskatų, ir jo veiksmuose nėra tyčios. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs M. R. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos ir apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
6. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
7. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys, kad M. R. nubaustas už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, tuo pažeidė 140.6 punkto reikalavimus. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, atsakomybė vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną. Pripažįstama, jog kelio ženklo, draudžiančio lenkimą, galiojimo zonoje atliekamas lenkimas yra pavojingas. Aptariama dispozicija nereikalauja įrodinėti chuliganiško vairavimo ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybių ir kt. Todėl skundo argumentai, jog tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, šiuo atveju M. R., patrauktam administracinėn atsakomybėn už lenkimą neleistinoje vietoje, neturi reikšmės.
8. Šiuo atveju, M. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.6 punkto nuostatas, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje ir tai yra aiškiai užfiksuota policijos vaizdo registratoriumi. Skunde daug dėmesio skiriama aplinkybei, kad M. R. veiksmai nebuvo tyčiniai, nes jis lenkė vietoje, kur kelio ženklinimo juosta buvo brūkšninė (leidžianti ją kirsti iš abiejų pusių), o kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ nematė, nes jį užstojo priešais važiavusi transporto priemonė su bokšteliu, taigi jis buvo suklaidintas. Vis dėlto, gynyba nutyli, jog M. R. nedėjo pastangų tokį ženklą apskritai pastebėti. Iš vaizdo įrašuose užfiksuoto apelianto važiavimo būdo matyti, kad jis, važiuodamas automobiliui su bokšteliu iš paskos, judėjo gana arti jo, neįvertino, jog tokia transporto priemonė gali objektyviai sudaryti kliūtį jam kaip padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, valdytojui pastebėti kelio ženklus, kurie yra priekyje ir jis iki lenkimo manevro pradėjimo nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsitikinti tuo, jog planuojamą lenkimo manevrą atliks leistinoje lenkti vietoje, o ne esant draudžiamam kelio ženklui. Iš vaizdo įrašų matyti, kad M. R. pravažiuoja kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir atlieka lenkimo manevrą, nors privalėjo vadovautis jo važiavimo kryptimi įrengtoje kelio juostoje galiojančiu kelio ženklu. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas privalėjo pastebėti minėtą kelio ženklią ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą jį įvertinti.
9. Tuo tarpu dėl aplinkybės, jog kelio ženklas prieštaravo kelio ženklinimui, nes aptariamoje lenkimo vietoje buvo brūkšninė kelio ženklinimo juosta, išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismas su žemesniojo teismo argumentais sutinka. KET 8 punkte be kita ko nustatyta, kad kai kelio ženklas ir kelio ženklinimas skiriasi, privaloma vadovautis kelio ženklu. Todėl aplinkybė, kad kelio ženklinimo juosta buvo brūkšninė M. R. kaltės nepanaikina, pavojingumo nemažina ir atsakomybės nešvelnina, kaip ir tai, kad vėliau kelio ženklinimas toje vietoje buvo pakeistas.
10. Skunde nurodoma, kad pradžioje pareigūnai protokolą surašė neskirdami administracinio poveikio priemonės, po trijų dienų, pareigūnas M. R. paskambino, kad atvyktų surašyti protokolą su administracinio poveikio priemone. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo medžiagos duomenis, pažymi, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Luko Paškevičiaus 2025 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad surašant Administracinio nusižengimo protokolą įvyko techninė sistemos klaida, dėl kurios neišsisaugojo duomenys ir M. R. nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nors ji už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra privaloma. Taigi matyti, jog protokole nebuvo nurodytas specialiosios teisės atėmimas dėl techninės sistemos klaidos, kuri buvo ištaisyta pagal teisės aktų reikalavimus.
11. Anot apelianto, aptarti duomenys sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) arba sutrumpinti atėmimo terminą iki 1 mėn. Pasisakydamas dėl galimybės M. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pastarajam neskirti ar skirti trumpesnės nei įstatyme numatytos trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apygardos teismas pabrėžia, jog M. R. ir jo atstovas nepateikia jokių išskirtinių (išimtinių) aplinkybių. Šiuo atveju, apygardos teismas sprendžia, kad padaryto nusižengimo pavojingumas atitinka sankcijos dispozicijoje numatyto nusižengimo pavojingumą ir aukščiau aptartos aplinkybės (dėl kitokio kelio ženklinimo bei teiginiai, kad kelio ženklo M. R. nematė) nesuteikia pagrindo išvadai, kad nusižengimas pasižymi mažesniu pavojingumu. Šiuo atveju, M. R. nebuvo traukiamas atsakomybėn dėl pavojingos situacijos ir chuliganiško vairavimo, todėl tai, kad šie elementai nenustatyti taip pat nemažina nustatyto nusižengimo (lenkimo draudžiamoje vietoje) pavojingumo. Tai, kad M. R. yra dviejų mažamečių vaikų tėvas, sužadėtinis, verslininkas, atsakingas bei pareigingas asmuo, išgyvena dėl savo poelgio, jaučia gėdą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, pripažįsta padarytą neteisingą poelgį ir labai gailisi, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atsakomybę švelninančias nuostatas.
12. M. R. buvo skirta minimalios trukmės sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, nustatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis laikomas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019.).
13. Apygardos teismo vertinimu, M. R. paskirta nuobauda su administracinio poveikio priemone nėra per griežtos ir yra proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti nėra pagrindo. Tokią išvadą apygardos teismas daro įvertinęs ne tik aukščiau aptartus duomenis, susijusius su nusižengimo pavojingumu, tačiau ir asmenį charakterizuojančius duomenis. Pagrįstai ir teisingai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra pagrindo spręsti, kad M. R. charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad M. R. per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas daug kartų, tame tarpe ir už KET pažeidimus (už greičio viršijimą, automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje, vairavimą neturint teisės vairuoti, kadangi ši teisė atimta ir kt.). Be to, įvertinama ir tai, kad jis ir po analizuojamo nusižengimo padarymo buvo du kartus baustas administracine tvarka – už greičio viršijimą ir vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta techninė apžiūra. Tai rodo, jog asmuo teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia. Todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad administracinio nusižengimo nuobaudos tikslai faktiškai jau yra pasiekti.
14. Institucija skirdama minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą įvertino tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertintos ir skunde apygardos teismui nurodomos šeimyninės aplinkybės (turi du vaikus, juos turi vežti į ugdymo įstaigas ir kt.), taip pat darbinės aplinkybės (dirba skirtinguose miestuose ir kt.) bei atsižvelgta į kitus teigiamai asmenį charakterizuojantys duomenis, todėl šias aplinkybes vertinti pakartotinai ir jų pagrindu dar labiau švelninti minimaliam terminui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Aptarti duomenys yra reikšmingi individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę sankcijos ribose, jie buvo įvertinti, tačiau jie nesudaro pagrindo švelninti specialiosios teisės atėmimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad asmeniui administracinio nusižengimo bylos tyrimas ir nagrinėjimas sukėlė finansinius sunkumus, taip pat negali būti pagrindu neskirti ar trumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.
15. Skunde minimas šeimynines aplinkybes, darbinius santykius, kuriems reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, privalėjo įvertinti pats M. R. prieš pažeidžiant teisės normų reikalavimus, o to nepadaręs asmuo prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir paskyrus atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su darbine veikla, šeimos poreikių tenkinimu, tačiau šios aplinkybės neabejotinai egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo atveju aukščiau iškeliamas visuomenės viešojo intereso užtikrinimas saugumas keliuose. Apygardos teismo vertinimu, dėl administracinio nusižengimo įvykdymo kilusios pasekmės yra adekvačios, jos nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
16. Apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos nutarimu M. R. paskirta administracinio poveikio priemonė teisinga ir pagrįsta, ją švelninti ar visai neskirti nėra pagrindo. Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga M. R. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežta ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad tenkinti apeliacinio skundo pagrindo nėra. Skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas paliekami galioti, nes yra teisėti ir pagrįsti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.