- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- eAN2-92-1049/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00116-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos, atliekančios viršininko funkcijas A. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. A. Policijos elektroninių paslaugų portale pateikė pareiškimą, jog 2025 m. liepos 31 d. apie 11.21 val., jam važiuojant dviračiu kelyje (duomenys neskelbtini), jį lenkė sunkvežimis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis dviratininką lenkė itin nesaugiai, pravažiavo pro dviratininką apie 50-60 cm atstumu (nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo ir automobilio artumo dviratininkas buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, stabdė ir išvažiavęs į dešinį kelkraštį sustojo. Kartu pateikė prietaiso „Garmin“ vaizdo įrašą. Pagal šį A. A. pranešimą buvo pradėtas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį.
2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjos 2025 m. spalio 28 d. nutarimu nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Institucija sprendė, kad dviratininko pateiktame vaizdo įraše matyti, kad sunkvežimio vairuotojas nepaliko Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatyto 1,5 m šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei privažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Be to, nenustatyta vairuotojo tyčia, jog jis sąmoningai siekė pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, pareiškėjas A. A. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriame prašė automobilio vairuotoją nubausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba policijos įstaigai pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi skundas tenkintas iš dalies – panaikintas Institucijos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini), ir byla grąžinta Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apylinkės teismas konstatavo, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, priimtas nenustačius visų reikšmingų įvykio aplinkybių, būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui bei sprendė, jog be papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, būtina nustatyti, kokiu greičiu ir šoniniu atstumu E. A. vairuojamas automobilis lenkė dviračiu važiuojantį A. A. nutarime nurodytu metu, o esant būtinybei – skirti autotechninę ekspertizę.
4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti viršininko funkcijas A. Č., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Skunde teigiama, kad A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko 1,5 m šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį.
4.2. Institucijos nuomone, teismui grąžinus bylą tyrimui atlikti, šis papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Net ir nesant nustatyto tikslaus atstumo tarp dviračio ir transporto priemonės, iš byloje esančio vaizdo įrašo yra matoma, kad atstumas yra akivaizdžiai saugus, realaus pavojaus eismo saugumui nebuvo. Nepaisant to, kad šoninio atstumo nustatymas papildytų bylos medžiagą, šioje konkrečioje situacijoje ji nelaikytina būtina, nes tiek pati situacija, tiek faktas dėl saugaus atstumo yra aiškūs ir nekeliantys abejonių. Analogiško pobūdžio bylose buvo paskirtos autotechninės ekspertizės, kuriose ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą.
4.3. Skunde nurodoma, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis važiuoja arčiau kelkraščio, savo pareiškime nurodo, kad automobilis pro jį pravažiavo apie 50-60 cm šoniniu atstumu. Pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, kad kelio plotis įvykio vietoje yra 8 m pločio, vienos eismo juostos plotis 3,45 m. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis yra 2,49 m. Taigi lenkimo metu nuo automobilio iki važiuojamosios dalies kraštą žyminčios skiriamosios juostos buvo 96 cm atstumas.
4.4. Skunde taip pat teigiama, jog abiejų eismo dalyvių šio įvykio vertinimas yra prieštaringas ir šie prieštaravimai negali būti pašalinti net atlikus papildomą tyrimą, pvz. paskyrus autotechninę ekspertizę ar atlikus parodymų patikrinimą vietoje. Institucija sutinka su nukentėjusiojo A. A. argumentu, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo ir dėl šių veiksmų, E. A. galėtų būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Atsiliepimas
5. A. A. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį.
5.1. Atsiliepime nurodoma, jog Institucijos nurodomos aplinkybės, jog nebuvo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra subjektyvi Institucijos nuomonė, kuri grindžiama ne objektyviais duomenimis, bet yra paremta išankstine nuomone. Institucija klaidingai mano, kad vairuotojas gali nesilaikyti Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo lenkti dviratininką saugiu, ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu ir tai neužtraukia atsakomybės, jeigu neįvyksta susidūrimas.
5.2. Pareiškėjas pažymi, kad iki šiol nėra nustatytas šoninis lenkimo atstumas, o esminės, pažeidimo sudėtį sudarančios aplinkybės nustatymas negali būti laikomas pertekliniu veiksmu. Tuo labiau, kad automobilio manevro pavojingumo laipsnis sietinas su šoninio atstumo nesilaikymo mastu.
5.3. Institucija atlikdama aritmetinius skaičiavimus, nustatė, kad nuo automobilio iki važiuojamosios kelio dalies krašto buvo tik 96 cm, tačiau sąmoningai ignoruoja faktą, kad tame atstume yra dviratininkas ir neskaičiuoja šoninio atstumo tarp transporto priemonių. Teismai aiškiai ir nedviprasmiškai yra pasisakę, jog šoninį lenkimo atstumą būtina nustatyti ir jo nesilaikymas kelia pavojų dviratininkui, kas atitinka požymius, pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
5.4. Prašoma remtis teismų praktika analogiškose bylose Nr. AN2-160-1049/2025, eAN2-233-999/2025, eAN2-257-926/2025, eAN2-385-737/2025, kuriose iš esmės konstatuota, jog yra būtina atlikti išsamų tyrimą dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto pažeidimo, vertinant dviratininkui sukeltą pavojų.
6. E. A. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną.
6.1. Atsiliepime prašoma prijungti prie bylos kompaktinį diską, kuriame yra įrašytas kelio matavimo vaizdo įrašas, kelio matavimo nuotraukos, transporto priemonės matavimo nuotraukos. Nurodoma, jog kelio matavimai atlikti toje vietoje kur buvo lenkiamas A. A.. Nurodoma, jog A. A. 2025 m. spalio 30 d. skunde nurodyti teiginiai, jog E. A. jį lenkė 50-60 cm atstumu yra klaidinantys. Pateikiami matavimų skaičiavimai ir E. A. teigimu, nuo jo vairuojamos transporto priemonės iki A. A. buvo 1,58 m šoninis atstumas, t. y. net didesnis nei to reikalauja Kelių eismo taisyklių 126 punktas.
6.2. Taip pat atsiliepime teigiama, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai nevertino pateiktų E. A. duomenų, ignoravo Institucijos atsiliepime pateiktus paskaičiavimus. Apylinkės teismo nutartis priimta neįvertinus visų byloje esančių duomenų, todėl yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos, atliekančios viršininko funkcijas A. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Institucija, apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. nustatyti, kokiu greičiu ir šoniniu atstumu E. A. vairuojamas automobilis lenkė dviračiu važiuojantį A. A., o esant būtinybei – skirti autotechninę ekspertizę. Institucijos vertinimu, tokie papildomi procesiniai veiksmai yra pertekliniai, netgi ir paskyrus autotechninę ekspertizę, administracinio nusižengimo byloje esantys prieštaravimai dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo, nebūtų pašalinti, kadangi tokios išvados būtų tik tikėtinos.
9. Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai atlikti papildomą tyrimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo, yra nepagrįstas, todėl skundžiama nutartis naikintina.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d. Policijos elektroninių paslaugų portale gautas pareiškėjo A. A. pranešimas apie tai, kad 2025 m. liepos 31 d. apie 11.21 val., važiuojant dviračiu keliu (duomenys neskelbtini), pareiškėją itin nesaugiai lenkė sunkvežimis „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 84 km/h greičiu, pravažiavo pro pat, apie 50-60 cm atstumu, taip nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo. Dėl netikėtumo ir automobilio artumo, bei oro srauto, pareiškėjas buvo priverstas mažinti greitį, balansuoti, staigiai sukti į kelkraštį ir sustoti. Prašoma sunkvežimį vairavusį asmenį nubausti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.
11. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
12. Institucijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimu nustatyta, kad A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją, nėra.
13. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga, daryti priešingos išvados, nei padarė Institucija, neturi pagrindo. Šiuo atveju, svarbu pažymėti tai, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tyčia, t. y. asmuo darantis pažeidimą turi suvokti savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios E. A. apklausos matyti, jog šis paaiškino, kad 2025 m. liepos 31 d. apie 11.20 val., važiavo keliu (duomenys neskelbtini) su transporto priemone „Scania“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šios situacijos neprisimena, tikriausiai dėl to, kad nieko tokio nenutiko, dėl ko turėjo įsidėmėti. Kelių eismo taisyklių laikosi, pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukelia. Yra įsitikinęs, jog lenkimą atliko nesukeldamas dviratininkui pavojaus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. A. nurodė, kad neprisimena įvykio, jog būtų lenkęs nesaugiai, tačiau susipažinęs su policijos medžiaga, nuvažiavo į įvykio vietą ir išmatavo kelią. Mano, kad lenkimo metu dviratininkui liko 1,5 m atstumas.
14. Kaip matyti iš A. A. pateikto vaizdo įrašo, transporto priemonė „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiavusi dviratininką išties galimai nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo reikalavimo. Visgi, pritartina Institucijos išvadoms, jog šios aplinkybės realiai nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju išties buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog reali susidūrimo grėsmė, kuomet transporto priemonė lenkė dviratininką, nebuvo susidariusi. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, jog kelias yra iš dviejų eismo juostų, transporto priemonė, prieš atlikdama lenkimo manevrą, šiek tiek išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, matyti, jog kelio vidurio linija yra po transporto priemone. Taigi, šie duomenys iš esmės patvirtina, jog E. A., vairuodamas transporto priemonę, nesiekė sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, jog vairuotojas būtų atlikęs pavojingus ar grėsmę keliančius tyčinius veiksmus dviratį vairavusio A. A. atžvilgiu. Priešingai, transporto priemonės vairuotojas, pamatęs keliu važiuojančią dviratę transporto priemonę, šią aplenkė šiek tiek išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, jo manymu, paliekant saugų šoninį atstumą. Be to, vaizdo įraše neužfiksuota, jog atliekant lenkimo manevrą, dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti judėjimo kryptį, ar staigiai stabdyti, į kelkraštį dviratininkas pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus.
15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nenustačius, jog transporto priemonės vairuotojas veikė tyčia, t. y., jog jis sąmoningai siekė pažeisti taisykles bei nenustačius, jog dėl transporto priemonę vairavusio asmens veiksmų kilo reali grėsmė eismo įvykiui kilti, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju E. A. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Dėl ko, atlikti papildomą aplinkybių tyrimą dėl to, būtų perteklinis veiksmas. Juolab, jog transporto priemonę ir dviratį vairavę asmenys pateikia prieštaringas įvykio aplinkybes, o atliktus papildomus proceso veiksmus, jų rezultatai būtų tik tikėtini, kurie esminės reikšmės, nustatinėjamu atveju neturėtų, o teismo faktinio vertinimo taip pat nekeičia.
16. Institucijos nutarime nurodoma, kad dviratininko pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo.
17. Kelių eismo taisyklių 126 punkte nurodyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. A. A. pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, jog dviratininko greitis yra 27 km/h, o transporto priemonės judėjimo greitis – 84 km/h. Taigi, remiantis šiais duomenimis, akivaizdu, jog transporto priemonė lenkdama dviratininką turėjo laikytis 1,5 šoninio atstumo.
18. Iš Institucijos pateiktų duomenų matyti, kad nors įvykio vietos schemoje nurodoma, kad vienos eismo juostos plotis, kuria ir važiavo dviratininkas bei transporto priemonė yra 2,44 metrų pločio, tai laikytina technine klaida, kadangi viso kelio plotis yra 8 metrai, priešpriešinės eismo juostos plotis nurodomas 3,45 m, todėl akivaizdu, jog ir šios eismo juostas, plotis yra toks pat – 3,45 m. Pagal viešai prieinamus duomenis, „Scania“ transporto priemonės plotis yra 2,49 m, neįskaitant veidrodėlių pločio. Iš esmės panašius duomenis nurodo ir E. A. pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, jog jo vairuojamos transporto priemonės plotis yra 2,50 m. Taigi, tokiu atveju, jeigu E. A. vairuojama transporto priemonė nebūtų išvažiavusi į kitą eismo juostą, tokiu atveju likusi, neužimta važiuojamosios krypties kelio juosta būtų apie 95-96 cm pločio. Visgi, iš byloje esančios foto nuotraukos matyti, kad transporto priemonės vairuotojas prieš apvažiuodamas dviratininką, šiek tiek išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kadangi kelio vidurio linija matoma po transporto priemone. Institucijos teigimu, kitoje eismo juostoje transporto priemonė buvo išvažiavusi apie 40 cm į kitą eismo juostą, kas pagal tokius skaičiavimus leistų daryti išvadą, jog likusi neužimama kelio juostos dalis yra apie 135-136 cm. E. A. pateiktame atsiliepime nurodo skaičiavimus, teigdamas, jog jo vairuojama transporto priemonė į kitą eismo juostą buvo išvažiavusi apie 50 cm, taip pat atliko skaičiavimus, teikdamas, kad tarp transporto priemonės ir dviračio šoninis atstumas buvo 1,58 m. Visgi, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog A. A. nurodė, kad dviračiu važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kas iš esmės dar labiau sumažina šoninį atstumą tarp dviratininko ir transporto priemonės. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, toks šoninis atstumas galimai nelaikytinas pakankamu pagal Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus.
19. ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 7 dalyje nustatyti kiti kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
20. Skunde apygardos teismui, Institucija nurodo, jog sutinka, jog dėl transporto priemonės vairuotojo veiksmų galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
21. Nagrinėjamu atveju nenustačius ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties požymių, spręstina, jog Institucijos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas, visgi nesuprantama, kodėl Institucija iš karto nesprendė klausimo dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Pažymėtina, jog ANK 617 straipsnio 3 dalis numato, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija toje pačioje medžiagoje turėjo nuspręsti ir dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje egzistavimo, o ne dirbtinai didinti administracinių bylų skaičių toje pačioje situacijoje aplinkybes vertinant antrą kartą, tik jas kvalifikuojant kitaip.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, jog aukštesniojo teismo vertinimu, atlikti papildomą aplinkybių tyrimą yra netikslinga, kadangi visi reikšmingi duomenys yra nustatyti, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. spalio 28 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio Šakių rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartis yra naikinami, o administracinio nusižengimo byla perduodama Institucijai spręsti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos, atliekančios viršininkės funkcijas, A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2025 m. spalio 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį dėl papildomo tyrimo atlikimo dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:
perduoti administracinio nusižengimo bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, spręsti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.