Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. birželio 9 d. nutarties, kuria A. A. skundas tenkintas, panaikintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 24 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pranešėjas A. A. kreipėsi į policijos įstaigą su pranešimu, kuriame nurodė, kad jam važiuojant dviračiu keliu (duomenys neskelbtini), jį lenkė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Taip pat nurodė, kad automobilis jį lenkė nesaugiai, t. y. pravažiavo pro jį apie 40–50 cm atstumu, vos nekliudydamas, dėl ko pranešėjas buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį – sukti į kelkraštį ir balansuoti bei pateikė vaizdo įrašą. Pranešėjas A. A. pateiktu pranešimu prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu 50 Eur sumai dėl neturtinės žalos, užtikrinti žalos atlyginimą, asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą.

3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. A. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, nurodydamas, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tyrimas atliktas neišsamiai, neatsižvelgta į esmines aplinkybes, t. y. už savo veiksmus vairuotojas, vairavęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebaudžiamas pagal ANK, nors jis 2025 m. kovo 7 d., apie 17.13 val., kelyje (duomenys neskelbtini) lenkė jį, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 126 punkto reikalavimų (mažesniu nei 1,5 m atstumu), sukėlė pavojų jo sveikatai ir gyvybei. A. A. pateiktu skundu prašė Marijampolės apylinkės teismo panaikinti Institucijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir Institucijai pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo B. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs B. K. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, susipažinęs su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais ir administracinio nusižengimo bylos duomenimis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai, priėmusiai nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, grąžino pagrįstai, kadangi byloje nėra surinkta pakankamai duomenų motyvuotam galutiniam procesiniam sprendimui priimti, o nustatyti trūkumai gali būti pašalinti tik grąžinus bylą Institucijai visapusiškam įvykio aplinkybių ištyrimui.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

9. Iš A. A. kreipimosi į policijos įstaigą, jo skundų turinio, paaiškinimų, duotų bylą nagrinėjant apylinkės teisme, matyti, kad jis yra įsitikinęs, jog 2025 m. kovo 7 d., apie 17.13 val., kelyje (duomenys neskelbtini) B. K., vairuodamas automobilį ir lenkdamas dviratį, nesilaikė 1,5 metro saugaus šoninio atstumo, kaip rekomenduojama KET, dėl ko sukėlė pavojingą situaciją dviratininko saugumui ir šis buvo priverstas buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį – sukti į kelkraštį ir balansuoti. Aplinkybės, kad nurodytu laiku ir vietoje B. K., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė dviračiu važiuojamąja kelio dalimi važiavusį dviratininką A. A. nėra ginčijamos. Ginčas kyla dėl to, ar lenkimo metu buvo laikomasi KET 126 punkte nurodyto rekomenduojamo saugaus atstumo ir ar dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo atlikto lenkimo manevro buvo sukeltas pavojus dviratininko saugumui. Institucijos įsitikinimu, lenkimas buvo atliktas saugiu atstumu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadoms, konstatuoja, kad pagal šiuo metu administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis tokios kategoriškos išvados padaryti visgi negalima. Šioje dalyje visiškai nesutiktina su apelianto teiginiu, kad KET 126 punkto reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl yra neprivalomi. Priešingai, KET 126 punkte įtvirtinta, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Taigi, akivaizdu, kad KET 126 punkte aptartas reglamentavimas yra privalomas. Taip pat priešingai, nei nurodė Institucija apylinkės teismui pateiktame atsiliepime, išsamiai ir visapusiškai ištyrus įvykio aplinkybes ir nustačius, kad aptartų KET 126 punkto reikalavimų nesilaikymas būtų sukėlęs pavojingą situaciją (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), KET reikalavimus pažeidusiam asmeniui administracinė atsakomybė kiltų būtent pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju reikia ir konkrečius atstumus, ir faktiškai dviratininkui sukeltą pavojų. Taigi, šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į KET 126 punkto, bet ir į Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus. O tam, kad daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl to, ar B. K. veiksmuose yra, ar nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus.

10. Be to, nors byloje yra pateikta eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodytas eismo juostų plotis, tačiau joje užfiksuoti duomenys visgi neatspindi, kurioje kelio važiuojamosios dalies vietoje buvo dviratininkas, kai automobilis jį lenkė, o taip pat ir koks buvo šoninis atstumas tarp dviratininko ir jį lenkiančio automobilio. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su Institucijos nutarime pateiktu skaičiavimu, kurio pagrindu konstatavo, jog tarp automobilio ir dviratininko buvo apie 1 metro atstumas, kadangi turint tik eismo juostos, automobilio pločius, tačiau nesant byloje duomenų, kokią dalį eismo juostos užėmė dviratininkas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje tikslinga būtų atlikti dar ir A. Ž., o galimai ir B. K. parodymų patikrinimą vietoje, jo metu gautus duomenis sugretinti su vaizdo įraše užfiksuotais duomenis, atlikti matavimus, atsižvelgiant į dviratininko ir automobilio išsidėstymą kelyje ir tik tuomet vertinti dėl galimai sukelto realaus pavojaus dviratininkui.

11. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį į ANK 569 straipsnio 2 dalį, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta negali būti perkelta teismui. Institucija iš esmės savo iniciatyva neatliko jokių procesinių veiksmų, išskyrus formalios įvykio schemos subraižymą ir užfiksavo B. K. bei jo sutuoktinės parodymus, kas negali būti vertinama kaip aktyvus ir efektyvus įrodymų rinkimas. Šioje dalyje taip pat atkreiptinas dėmesys, kad faktas, jog A. A. ne kartą yra kreipęsis į įstaigas dėl galimai kitų vairuotojų padarytų administracinių nusižengimų, kaip pažymėjo B. K. apeliaciniame skunde, negali būti vertinamasis kriterijus sprendžiant dėl jam galimai sukelto pavojaus ir sudaryti savarankišką pagrindą neatlikti tolimesnių tyrimo veiksmų.

12. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartis paliekama nepakeista ir B. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo B. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.