- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- eAN2-50-634/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00088-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pareiškėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate (toliau – ir Institucija) buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, gavus pareiškėjo A. A. 2025 m. birželio 4 d. pranešimą per e-policijos portalą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, būtent: 2025 m. birželio 4 d., apie 16.02 val., jam važiuojant dviračiu kelyje Kaunas – Šakiai jį lenkė automobilis „Toyota Land Cruiser“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis jį lenkė 93 km/h greičiu, pravažiavo pro jį apie 40-50 cm atstumu (nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu).
Šalies argumentai
2. Institucija 2025 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pareiškėjas A. A. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir automobilio vairuotoją nubausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba policijos įstaigai pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi apelianto skundą tenkino iš dalies, panaikino Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžino bylą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas G. S., nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo A. A. skundas ir palikti galioti Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje.
1.1. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas A. A. analogiškus pareiškimus apie tariamą pavojingą vairavimą, galimai sukėlusį jam išgąstį ir neturtinę žalą pateikė įvairioms policijos įtaigoms jau daug kartų. Tokiais veiksmais, jis galimai piktnaudžiaudamas teise ir imituodamas tariamas avarines situacijas bei galimai klastodamas savo pareiškimus ir piktnaudžiaudamas tarnyba (A. A. dirba prokuroru) sukėlė didelę žalą valstybei.
1.2. Šiuo atveju situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Pagal byloje esantį vaizdo įrašą, - susidūrimas negrėsė, važiavimo krypties keitimo veiksmai jau buvo po atlikto lenkimo manevro, kai automobilis jau buvo nuvažiavęs į priekį ir jokio pavojaus dviratininkui nebuvo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko.
1.3. Skunde teigiama, kad dviratininkas naudojasi ant dviračio sumontuotu galiniu žibintu su radaru ir kamera „Garmin Varia (duomenys neskelbtini) Šis galinio vaizdo radaras su kamera ir galiniu žibintu nuolat įrašinėja dviračio važiavimą. Be to, jis aptinka iš paskos atvažiuojančias transporto priemones ir turi galimybę rodyti jas „Garmin“ įrenginyje. Taip pat įrenginys turi galinio vaizdo radarą, kuris vizualiai ir garsiniu signalu įspėja apie transporto priemones, artėjančias iš paskos iki 140 metrų atstumu. Dviratininkas visada informuojamas apie artėjančias transporto priemones iš paskos, yra galimybė jas matyti ekrane. Tai reiškia, kad jis pilnai gali kontroliuoti savo judėjimo dviračiu trajektoriją dar nepradėjus kitai transporto priemonei jį lenkti, jei tai būtina ar kyla pavojus. Tačiau kaip matyti pateiktame video įraše dviratininkas pradeda manevruoti praktiškai jau aplenktas kitos transporto priemonės.
1.4. Skundo autoriaus manymu, šiuo atveju dviratininko siekis yra sudaryti kelyje jam naudingą situaciją, ją užfiksuoti videoregistratoriumi ir pateikti institucijai tik dalį video bei pasinaudoti savo turimomis teisinėmis žiniomis, galbūt ir užimamomis pareigomis, turint tikslą būti pripažintam nukentėjusiuoju ir reikalauti neturtinės žalos atlyginimo bei automobilio vairuotojo nubaudimo administracine tvarka su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Tokiais veiksmais, A. A. galimai piktnaudžiauja teise, imituodamas tariamas avarines situacijas, rašydamas pareiškimus, o vėliau skųsdamas institucijos priimtus nutarimus teismui, į šį procesą įtraukia kitus asmenis, kurie turi dalyvauti teismo procese ir tokiu būdu patiria proceso ir kitas išlaidas.
1.5. Pateiktame vaizdo įraše nesimato nei dviračio, nei dviratininko. Neaišku kokio tipo yra nukentėjusiojo dviratis (miesto, kalnų, hibridinis, kelioninis, plento ir pan.). Su tokio tipo video registratoriais Šakių rajone važinėja ir kiti dviratininkai. A. A. priklauso rajone veikiančiam laisvalaikio sporto klubui „Vėjas“, kuris jungia bendraminčius dviratininkus, todėl neaišku ar nagrinėjamu atveju dviratį vairavo pats pareiškėjas.
1.6. Skunde pažymima, kad nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje, šiuo atveju taip pat nebuvo padarytas, nes nėra nustatytas atstumas tarp lenkiančio automobilio ir dviratininko ir šio atstumo tiksliai nenustatys net paskirta autotechninė ekspertizė. Papildomas šio administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Eismo įvykio dalyviai pateikia prieštaringus įvykio vertinimus, o šie prieštaravimai negalėtų būti objektyviai pašalinti net ir atlikus papildomus proceso veiksmus, tokius kaip parodymų patikrinimas įvykio vietoje ar autotechninė ekspertizė, kadangi jų rezultatai būtų tikėtini, apytiksliai ir nepaneigtų esamų prieštaravimų.
1.7. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimai, numatyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei 417 straipsnio 7 dalyje, padaryti nebuvo, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui.
Atsiliepimas
5. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė pateikė atsiliepimą į G. S. apeliacinį skundą, kuriuo iš dalies sutinkama su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo naikinti Institucijos nutarimo ir policijos įstaigai pavesti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
1.1. Atsiliepime nurodoma, kad A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, jog vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
1.2. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad vairuotojas laikėsi Kelių eismo taisyklių 126 punkto ir nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Net ir neatlikus papildomų tyrimo veiksmų iš vaizdo įrašo akivaizdžiai yra matoma, kad lenkimo metu nebuvo išlaikytas privalomas 1,5 metro atstumas. Įraše matyti, kad automobilis prieš apvažiuodamas dviratininką priartėja prie pat vidurio linijos. Pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, kad kelio plotis įvykio vietoje yra 3,43 metro pločio. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis neskaičiuojant kairės pusės veidrodėlio yra 203,50 cm. Taigi lenkimo metu nuo automobilio iki važiuojamosios dalies kraštą žyminčios skiriamosios juostos buvo 1,395 metro atstumas.
1.3. Institucijos nuomone papildomas tyrimo atlikimas būtų perteklinis veiksmas, kadangi duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės.
1.4. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti dviratininko judėjimo kryptis, bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad apelianto veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties. Sutinkama, kad apeliantas apvažiuodamas važiuojantį dviratininką nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo ir teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų trauktinas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo.
6. Pareiškėjas A. A. pateikė atsiliepimą į G. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo G. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį nepakeistą.
1.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas nesprendė vairuotojo veiksmų kvalifikavimo bei atsakomybės taikymo klausimo. Teismas pasisakė, kad policijos įstaiga privalo išsamiai ištirti įvykį, - nustatyti faktines aplinkybes (konkrečiai - šoninį dviratininko lenkimo atstumą) ir tik tada priimti procesinį sprendimą.
1.2. Apeliantas bando išvengti atsakomybės diskredituodamas nukentėjusįjį. Jo profesinė veikla niekuo nesusijusi su nusižengimu, įvykdytu jo atžvilgiu. Pranešimas apie teisės pažeidimus yra pilietinė pareiga, o ne nusikalstama veika. Pranešimų kiekis niekaip nešalina policijos įstaigos pareigos ištirti kiekvieną pranešimą.
1.3. Atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį taikoma už pavojingos situacijos sukėlimą, o ne už dviratininko kliudymą. Koks buvo šoninis lenkimo atstumas turi nustatyti tyrimo įstaiga ir įvardinti tais pačiais matavimo vienetais, kaip tai padaryta KET 126 p. (metrais) ir tik tada turėtų būti įvertintas pavojingumo laipsnis. Praktika rodo, kad policijos tyrėjai šį atstumą apskaičiuoti geba net ir be ekspertinio tyrimo.
1.4. Neabejotinai apeliantas yra suinteresuotas, kad jo manymu, pareiškėjo A. A. neteisėti veiksmai ar net nusikaltimai būtų atskleisti ir taip būtų įrodytas jo paties nekaltumas. Tam reikalingas tyrimas, kuris patvirtintų apelianto teiginius, tad pirmosios instancijos teismo sprendimas pavesti policijos įstaigai atlikti išsamų tyrimą, atitinka apelianto interesus. Be to, atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį taikymui neturi jokios reikšmės dviratininko anketiniai duomenys, lytis, rasė, dviračio tipas ir pan.
1.5. Esminis nusižengimo parametras yra šoninis lenkimo atstumas, kuris iki šiol nėra nustatytas. Esminės, pažeidimo sudėtį sudarančios aplinkybės nustatymas negali būti laikomas pertekliniu veiksmu.
1.6. Atsiliepime teigiama, kad G. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Jis iš esmės yra grindžiamas Kelių eismo taisyklių ignoravimu, neigiant kitų eismo dalyvių saugumo poreikį. Vairuotojas akivaizdžiai siekia išvengti atsakomybės, todėl priešinasi objektyvaus tyrimo atlikimui. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria reikalaujama objektyvaus ir išsamaus įvykio aplinkybių tyrimo yra teisėta, pagrįsta ir vykdytina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjo G. S. apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai papildomam tyrimui dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo, tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl skundžiama nutartis turi būti naikinama.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2025 m. birželio 4 d., apie 16.02 val., krašto kelyje Kaunas – Šakiai, G. S., vairuodamas automobilį ir lenkdamas dviratį, galimai nesilaikė 1,5 metro saugaus šoninio atstumo, kaip rekomenduojama KET 126 punkte.
10. Teismas sutinka su apelianto ir Institucijos argumentais, jog šiuo atveju situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Taigi, atsakomybė pagal šią normą netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės.
11. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad vairuotojas galimai nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.
12. Įvertinus nurodytus duomenis, akivaizdu, kad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjo G. S. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties ir papildomas bylos aplinkybių tyrimas (autotechninės ekspertizės ar kt.) būtų perteklinis veiksmas. Pažymima, kad eismo įvykio dalyviai pateikia prieštaringus įvykio vertinimus, o šie prieštaravimai negalėtų būti objektyviai pašalinti net ir atlikus papildomus proceso veiksmus, tokius kaip parodymų patikrinimas įvykio vietoje ar autotechninė ekspertizė, kadangi jų rezultatai būtų tik tikėtini ir jais nebūtų galima remtis priimant galutinį sprendimą.
13. Vienok, ir pačiame PK nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną aiškiai konstatuojama, kad „Šiuo atveju, dviratininko pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo“.
14. KET 126 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h..
15. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vairuotojas į priešpriešinio eismo juostą neišvažiavo, buvo tik apvažiuojamas dviratininkas. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktame atsiliepime nurodoma, jog kelio juostos važiuojamosios dalies, kuria važiavo dviratininkas, plotis yra 3,43 m., automobilio plotis yra 203,50 cm., taigi lenkimo metu nuo automobilio iki važiuojamosios dalies kraštą žyminčios skiriamosios juostos buvo 1,395 m. atstumas. Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojas važiavo kiek didesniu nei 90 km/h greičiu, toks šoninis atstumas galimai nelaikytinas pakankamu pagal KET 126 punkto reikalavimus.
16. ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 7 dalyje nustatyti kiti kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas, tačiau tyrimo metu surinkti įrodymai leidžia manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymiai. Dėl šios aplinkybės Institucija sprendimo nepriėmė, nors ANK 617 straipsnio 3 dalis numato, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą, taigi Institucija turėjo nuspręsti ir dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje buvimo/nebuvimo asmens veiksmuose..
18. Šiuo aspektu vertinant skundžiamą apylinkės teismo nutartį, pažymėtina, kad apylinkės teismas sprendė, jog būtina atlikti papildomą įrodymų rinkimą ir tyrimą, todėl konstatavo, jog skundžiamas nutarimas naikintinas ir grąžintinas Institucijai, kurios pareigūnai įpareigotini išsamiai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. nustatyti, kokiu šoniniu atstumu G. S. vairuojamas automobilis lenkė dviračiu važiuojantį A. A. nutarime nurodytu metu, o esant būtinybei – skirti autotechninę ekspertizę. Aukštesnysis teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nes iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismo nurodomos aplinkybės yra nustatytos.
19. Įvertinus aukščiau išdėstytą, Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartis yra naikinami, o administracinio nusižengimo byla perduodama Institucijai spręsti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2025 m. spalio 14 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį dėl papildomo tyrimo atlikimo dėl Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalies taikymo ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:
perduoti administracinio nusižengimo bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, spręsti dėl Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalies taikymo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.