- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-1370-430/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- L. V., I. V.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. V. ir I. V. ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. V. ir I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo L. K. 12 716,00 Eur skolą už sodybos nuomą, 5 589,00 Eur delspinigius, 90,00 Eur nuostolius už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. iki atsakovo iškeldinimo iš sodybos dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir iškeldinti atsakovą L. K. ir su juo gyvenančius kitus asmenis iš sodybos – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodyba) su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir Sodybą perduoti ieškovams.
2. Nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. ieškovai su atsakovu sudarė Sodybos nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui nuo 2020 m. spalio 1 d. išnuomojo Sodybą 3 (trijų) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 1 d. Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovams nuomos mokestį – 2700,00 Eur per mėnesį ir kitus mokesčius. Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų atsakovas neįvykdė: nesumokėjo nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. (nuomos mokestį už 2020 m. spalio mėnesį sumokėjo kitas asmuo) iki 2021 m. kovo 23 d., kas sudaro 12716,00 Eur. Pasibaigus Sutartyje numatytam nuomos terminui, atsakovas iki šiol neperdavė Sodybos ieškovams, nors tokią pareigą numatė Sutarties 2.3 punktas. Atsižvelgiant į tai, pagal Sutarties 6.1 punktą atsakovui už 102 dienas nesumokėtą nuomos mokestį už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigiai, kuriuos sudaro 1215,00 Eur, skaičiuojant iki 2021 m. kovo 23 d. Už Sutarties 2.3 punkte numatytos atsakovo pareigos, pasibaigus Sutarčiai perduoti/grąžinti ieškovams sodybą, pagal Sutarties 2.4 punktą atsakovui už 81 dieną nesumokėtą nuomos mokestį už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 2 procentų nuo Sutartyje numatyto Nuomos mokesčio dydžio delspinigiai, kuriuos sudaro 4374,00 Eur, skaičiuojant iki 2021 m. kovo 23 d. Atsakovas prievolės nevykdo, į raginimus sumokėti skolą ir išskelti iš sodybos geruoju nereaguoja, pažeidžia ieškovų nuosavybės teises ir dėl to ieškovai toliau patiria nuostolius. Dėl atsakovo veiksmų ieškovai neturi galimybės nuo 2021 m. sausio 4 d. (kuomet baigėsi sodybos nuomos ir jos perdavimo terminas, nustatytas Sutarties 2.3 punkte) išnuomoti sodybos kitiems asmenims, kurie už jas mokėtų rinkos kainą - 90,00 eurų per dieną (skaičiuojant: 2700,00 eurų per mėnesį – už 30 dienų). Kadangi šie nuostoliai bus ieškovų patiriami iki tol, kol atsakovas bus iškeldintas, ieškovams iš atsakovo priteistini nuostoliai po 90,00 Eur už dieną, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. (kuomet baigėsi Sodybos nuomos ir jos perdavimo terminas, nustatytas Sutarties 2.3 punkte) iki sodybos perdavimo/grąžinimo ieškovams ar atsakovo iškeldinimo ir sodybos perėmimo ieškovams dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu, ieškinys tenkintas.
Šalies argumentai
4. Atsakovas L. K. dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo pareiškė prieštaravimus, kuriuose su ieškiniu nesutiko, prašė panaikinti preliminarų sprendimą.
5. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-3708-937/2021 dėl piniginių lėšų – 28 225,47 Eur, likusių pardavus įkeistą turtą iš varžytynių (už 135 218,00 Eur) padalijimo tarp sutuoktinių. Atsakovas mano, kad ieškovų ieškinys dėl iškeldinimo turi/turės įtakos ir kitų asmenų teisėms bei pareigoms, todėl preliminarus sprendimas turėtų būti naikintinas. Sodyboje, iš kurios siekiama iškeldinti tik atsakovą, faktiškai gyvena bei savo turto turi ir kiti asmenys (pvz., atsakovo sutuoktinė L. K., sūnus A. K.). Pastariesiems asmenims neturint galimybės daryti įtakos, pasisakyti šioje byloje, yra grubiai pažeidžiamos jų teisės. Atsakovo vertinimu, sprendimu teismas ieškovų naudai priteisė gerokai per dideles netesybas bei nuostolius. Buvo nuspręsta priteisti beveik pusę skolos sumos siekiančius net 5 589,00 Eur delspinigius. Byloje nagrinėjamu atveju yra aktualus klausimas dėl aiškiai per didelių netesybų mažinimo. Iš pradžių jų dydis buvo 0,2 %, o vėliau - jau net 2 %. Atsakovas mano, kad jos turi būti mažinamos iki protingo dydžio - 0,02 %. Tokia išraiška teismų praktikoje yra nurodoma kaip protingas bei priteistinas dydis. Teismas visiškai nepagrįstai priteisė ieškovų naudai 90,00 Eur nuostolių už kiekvieną dieną. Visų pirma, nuostolių funkciją šioje ginčo situacijoje jau užtikrina delspinigių taikymo mechanizmas. Antra, ieškovai neįrodė, kad už visą prašomą laikotarpį būtų gavę nuomos pajamas. Dėl įvairių priežasčių tokio tipo nekilnojamojo turto objektai (kaip kad Sodyba šiuo atveju) nebūtinai yra likvidūs bei sklandžiai išnuomojami. Trečia, ieškovai neįrodė, kad kitiems potencialiems nuomininkams būtų išnuomoję Sodybą būtent už tokią kainą. Tvirtina, jog kainos siejimas su iš atsakovo gautina 90,00 Eur per dieną suma yra pririštas prie to, kad atsakovas sutiko su tokia suma, nes yra linkęs atgauti nuosavybę į šią Sodybą. Teigia, kad ieškovas nenurodė teismui svarbios aplinkybės apie Sodybos pirkimo – pardavimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymo faktą. Lygiagrečiai su nuomos sutartimi, šalys susitarė dėl Sodybos išsipirkimo. Pagal šią sutartį visi L. K. nuomos mokesčio mokėjimai užsiskaito kaip galutinės pirkimo kainos dalis. Be to, Sodyba fiziškai niekada nebuvo perduota ieškovams, todėl jie negali įvertinti ir nežino, kokie tiksliai daiktai, priklausiniai yra sudedamoji jos dalis. Šiuo atveju, yra likę daug daiktų, kurie neaišku kokia dalimi priklauso atsakovui, kokia kitiems ten gyvenantiems asmenims. Iš atsakovui priklausančių daiktų Sodyboje yra likusios atsakovo šilumos, vandens tiekimo, nuotekų sistemos ir agregatai. Taip pat yra likę įvairūs atsakovo baldai. Šių daiktų perdavimui ieškovams jokio teisinio pagrindo nėra ir nebuvo. Sklandžiai vykdyti savuosius įsipareigojimus dėl Sodybos jam sutrukdė pasaulinė Covid-19 pandemija dėl kurios sutriko finansiniai srautai bei kiek nusikėlė įsipareigojimų įvykdymo terminai. Apie tai buvo informuojami ieškovai, tokie įsipareigojimai bus įvykdyti ateityje.
Atsiliepimas
6. Ieškovai pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašė preliminarų sprendimą paliki nepakeistą, priteisti ieškovams iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad atsakovo nurodoma kita byla niekaip nesusijusi su ieškovais. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie kitų Sodyboje neva gyvenančių asmenų turimus sutartinius santykius su ieškovais. Ieškovai, kaip ir pats atsakovas neturi pareigos užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas pilnamečiams su atsakovu neva gyvenantiems asmenims. Nors atsakovas prieštarauja dėl nuostolių ir neva aiškiai per didelių netesybų, delspinigių ir siekia jų mažinimo, tačiau atsakovas pasirašė tokią Sutartį ir jos neginčija atsakovas neginčijo. Ieškovų reikalaujamas nuostolių atlyginimas yra pagrįstas ne tik byloje pateikta Sodybos nuomos sutartimi bet ir viešoje erdvėja pateikiama informacija apie tokio pobūdžio sodybų nuomos kainas. Pastebi, jog bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas finansiškai nepajėgus ne tik mokėti reikalaujamą skolą bet ir juo labiau nupirkti aptariamą sodybą. Šiuo atveju atsakovas taip pat nepateikia jokių įrodymų apie galimą galiojantį Sodybos pirkimo sandorį, kurį mini prieštaravime. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai nereikalauja iš atsakovo pastarajam priklausančių jo prieštaravime nurodytų daiktų. Šiuo atveju preliminariu sprendimu nėra ieškovams priteisti jokie atsakovui priklausantys daiktai. Atsakovo argumentas, kad Sodyboje yra likusios neva atsakovo šilumos, vandens tiekimo, nuotekų sistemos ir agregatai, nėra pagrįstas, nes šie įrenginiai yra sodybos pastatų inžinieriniai, komunaliniai įrengimai, įregistruoti VĮ „Registrų centras“ ir negali būti išardyti ir paimti atsakovo, tuo Sodybai padarant atitinkamą žalą, už kurią būtų taip pat atsakingas atsakovas (Sutarties 6.2 punktas).
7. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiu, jog atsakovas niekada neginčijo ieškovo nuosavybės teisės, sutarties bei aplinkybės, kad neįvykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Paaiškino, kad artimiausiu metu ketina pasinaudoti ir pasinaudos teise ginčyti visus minimus epizodus, nes tam egzistuoja pagrindai ir aplinkybės. Atsakovas mano, kad jis yra silpnesnioji šalis ir dėl pasikeitusių aplinkybių sieks pasinaudoti jam įstatymų suteiktomis priemonėmis. Be to, atsakovas yra įvykdęs dalį savųjų įsipareigojimų. Be to, nesutinka su teiginiu, jog lygiagrečiai nagrinėjama civilinė byla neturi įtakos šiai bylai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. galutiniu sprendimu pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą dalyje dėl nuostolių priteisimo. Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė ieškovams I. V. ir L. V. iš atsakovo L. K. 12 716,00 Eur skolą už Sodybos nuomą, 5589,00 Eur delspinigius, 90,00 Eur nuostolius už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 24 d. iki atsakovo iškeldinimo iš Sodybos dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1574,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nusprendė iškeldinti atsakovą L. K. gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir su juo gyvenančius kitus asmenis iš sodybos – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir Sodybą perduoti ieškovams I. V. ir L. V..
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo už Sodybą mokėti nuomotojui nuomos mokestį – 2 700,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal byloje esančius įrodymus, buvo sumokėtas tik pirmas nuomos mokestis už spalio mėnesį, o laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 23 d. susidarė 12 716,00 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas, kurio atsakovas iki šiol ieškovui nesumokėjo, taip pat atsakovui nenuginčijus pareigos mokėti nuomos mokestį, o teismo posėdžio metu pripažinus skolą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš atsakovo ieškovams 2021 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu pagrįstai buvo priteista 12 716,00 Eur skola už Sodybos nuomą.
10. Pasisakydamas dėl prašomų priteisti delspinigių, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad preliminariu sprendimu priteista 5 589,00 Eur delspinigių suma ne tik, kad neviršija atsakovo įsiskolinimo už nuomą sumos, tačiau yra mažesnė už pusę prašomos priteisti nuomos sumos. Atkreipė dėmesį, jog nuomojamas kaimo turizmo pastatas, atsakovas sumokėjo tik vieną nuomos mokestį, terminuotos nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, nuomininkas iki šiol nuomos nemoka, iš patalpų išsikelti atsisako, tokiais veiksmais grubiai pažeisdamas ieškovų (patalpų savininkų) teises. Atsižvelgiant į sutartyje numatytą delspinigių dydį (nuomininkui vėluojant perduoti Sodybą pasibaigus sutarčiai – mokami 2 procentų dydžio delspinigiai nuo 2700,00 Eur nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną; nuomininkui laiku nesumokėjus kurių nors Sutartyje numatytų mokėjimų – mokami 0,2 procentų dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną), delspinigių susidarymo laikotarpį, skolos sumą, teismo vertinimu, ieškovų prašomi priteisti delspinigiai nėra nepagrįstai dideli, jie neprieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog su visomis nuomos sutarties sąlygomis sutinka ir neginčija skolos už nuomos mokestį bei kitų su nuoma susijusių reikalavimų.
11. Vertindamas preliminariu sprendimu tenkintą ieškovų reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas neįrodė, kad už visą laikotarpį būtų gavęs nuomos pajamas, kad jas būtų gavęs tokio paties dydžio, kaip susitarė su atsakovu. Pažymėjo, jog sutartimi atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovams visus nuostolius, kuriuos jie patyrė dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, bei atsakyti už Sodybai padarytą žalą, jeigu ji bus padaryta dėl atsakovo kaltės (Sutarties 6.2 punktas). Sutarties 2.4. punkte šalys taip pat susitarė, kad nuomininkas (atsakovas) privalo mokėti nuomotojams (ieškovams) Sutarties 5.1. punkte numatytą nuomos mokestį (2700,00 Eur per mėnesį (90,00 Eur per dieną)) iki Sodybos perdavimo nuomotojui ar nuomininko iškeldinimo ir Sodybos perėmimo nuomotojui dienos. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovų kartu su atsiliepimu į prieštaravimus pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad viešoje erdvėje pateikiamų panašių sodybų Ukmergės rajone nuomos kainos sudaro maždaug nuo 3500,00 Eur iki 9000,00 Eur per mėnesį, taigi nuomos kaina yra ženkliai didesnė nei šalių sutartyje numatyta suma. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismui priteisus nuomos mokestį, paskaičiuotą po 2700,00 Eur per mėnesį iki 2021 m. kovo 23 d. (ieškinys teismui pateiktas 2021 m. kovo 24 d.), nuostolių dydis, turėtų būti skaičiuojamas ne nuo 2021 m. sausio 4 d. kaip reikalauja ieškovai, o nuo 2021 m. kovo 24 d., tokiu būdu išvengiant dvigubo (nuomos mokesčio ir nuostolių) priteisimo už tą patį laikotarpį. Teismo vertinimu, nuostolių funkcijos šioje ginčo situacijoje neužtikrina delspinigių taikymo mechanizmas, nes delspinigiai yra paskaičiuoti iki 2021 m. kovo 23 d., o nuostoliai skaičiuojami nuo 2021 m. kovo 24 d.
12. Pasisakydamas dėl kitų atsakovo prieštaravimų argumentų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad sudarant Sodybos nuomos sutartį, tarp šalių reguliariai vyko derybos dėl sodybos įsigijimo išsimokėtinai, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių prievolė sudaryti Sodybos pirkimo – pardavimo sutartį atsiranda tik po to, kai pirkėjas sumokės 15000,00 Eur dydžio avansą. Taigi, byloje nustačius, jog avansas sumokėtas nebuvo, teismas vertintino, jog preliminari Sodybos pirkimo-pardavimo sutartis neįsigaliojo.
13. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais jis ginčija preliminarų sprendimą dėl iškeldinimo, teigdamas, jog ieškinys dėl iškeldinimo turi/turės įtakos ir kitų asmenų teisėms bei pareigoms, nes Sodyboje, iš kurios siekiama iškeldinti tik atsakovą, faktiškai gyvena bei savo turto turi ir kiti asmenys. atsakovo paaiškinimai yra labai bendro pobūdžio. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo sūnus A. K., kuris yra pilnametis, paliudijo, jog gyvena ginčo sodyboje, tačiau dažnai nebūna Lietuvoje. Teismas sutiko su ieškovo atstovo pozicija, jog nei ieškovai, nei pats atsakovas neturi pareigos užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas pilnamečiams su atsakovu neva gyvenantiems asmenims. Teismas tai pat akcentavo, jog ieškovai yra turto savininkai, nuomos sutartis buvo sudaryta tik su atsakovu, tarp ieškovų ir atsakovo sudarytos terminuotos nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs 2020 m. gruodžio 31 d., atsakovas nevykdo Sodybos nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nemoka nuomos mokesčio Sutartyje numatytais terminais bei tvarka ilgiau nei tris mėnesius (CK 6.611 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2021 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu pagrįstai atsakovas ir su juo gyvenantys kiti asmenys iškeldinti iš ginčo sodybos su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovas L. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. galutinį sprendimą pakeisti ir ieškovų ieškinį atmesti; jei nebus nuspręsta pakeisti galutinį sprendimą, grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1 . Teismas, priteisdamas skolą už Sodybos nuomą, neįvertino, jog tarp šalių labai ilgą laiką vyko derybos dėl sutartinių sąlygų, šalys dar ir teisminio nagrinėjimo metu derėjosi, susitikinėjo ir sprendė klausimus dėl tolimesnių veiksmų, kuriuos beliko tik įtvirtinti atitinkamais rašytiniais susitarimais.
14.2 . Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo procesiniuose dokumentuose bei žodiniuose paaiškinimuose dėstytus argumentus dėl per didelio delspinigių dydžio. Nebuvo vertinta, kad sumokėta buvo net penktadalį visos sumos sudaranti (nuomos užmokesčio) dalis. Taip pat nurodyta, jog nuomininkas išsikelti iš patalpų atsisako, tačiau nevertinta, jog tarp šalių praktiškai iki pat bylos pabaigos dėl to vyko derybos. Atsakovas nebuvo piktybiškai atsisakantis išsikelti iš turto, o tik siekė susitarti dėl sąlygų bei tolimesnio įsipareigojimų vykdymo. Atitinkamai ir ieškovų teisės, skirtingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, grubiai pažeistos nebuvo. Priteistas delspinigių dydis grubiai prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas tiek atsakovas, tiek ir liudytojas A. K. ne kartą aiškiai konstatavo, jog sutartis buvo primesta (be jokios galimybės derėtis, daryti bet kokią įtaką sąlygoms) ieškovo. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo ir konstatavimui, jog atsakovas su nuomos sutarties sąlygomis sutinka ir neginčija skolos už nuomos mokestį.
14.3 . Skundžiamu sprendimu teismas ignoravo atsakovo poziciją, jog ieškovai neįrodė, o teismas niekaip nemotyvavo, kad už visą prašomą laikotarpį būtų gaunamos nuomos pajamos. Dėl įvairių priežasčių tokio tipo nekilnojamojo turto objektai (kaip kad Sodyba šiuo atveju) nebūtinai yra likvidūs bei sklandžiai išnuomojami. Ieškovai neįrodė, kad kitiems potencialiems nuomininkams būtų išnuomoję Sodybą būtent už tokią kainą. Kainos siejimas su iš atsakovo gautina 90 Eur per dieną suma yra pririštas prie to, kad atsakovas yra linkęs atgauti nuosavybę į šią Sodybą. Būtent dėl to jis sutiko mokėti ženkliai didesnę nuomos kainą. Teismas išskirtinai rėmėsi ieškovų į bylą pateiktais skelbimais su tariamai analogiškų sodybų skelbimais. Tačiau Sprendime nėra ir nebuvo atlikta jokia bent minimali analizė, kiek šie skelbimai turi bendro su Turtu, nevertintas tų skelbimų turinys. Teismas neįvertino ir to, kad neįmanoma sodybos išnuomoti kiekvieną dieną. Taip pat turėjo būti įvertinta, kad ieškovas būtų turėjęs daug išlaidų, kurias prisiėmė / patyrė būtent atsakovas (pvz., patalpų remontas, valymas, patalynės keitimas, aplinkos tvarkymas ir pan.).
14.4 . Teismas nepasirūpino įvertinti, ar visos ieškovo nurodytos sumos (tiek nuostoliai, tiek netesybos, tiek ir kiti duomenys) yra paskaičiuotos tinkamai. Tokiai abejonei pagrindą sudaro vien tik aplinkybės, kad skyriuje dėl delspinigių priteisimo nurodyta, kad „90,00 Eur nuostolius už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 24 d. iki atsakovo iškeldinimo iš Sodybos dienos“. Tuo tarpu, skyriuje dėl palūkanų priteisimo jau nurodyta kita skaičiavimo pradžios data: „už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis)“.
14.5 . Sprendimo dalyje dėl kitų atsakovo prieštaravimų argumentų matyti ydingų išvadų. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pirkimo – pardavimo sutartis šiam ginčui neturi reikšmės, nors byloje buvo gausu argumentų bei liudijimų, jog tarp šalių klostėsi konkliudentiniai veiksmai (reguliariai vykdyti šalių susitikimai, derybos ir pan.), leidžiantys teigti, kad tokia sutartis buvo galiojanti bei turinti įtaką šalims.
14.6 . Remiantis CK 6.611 straipsniu, nuomininko (atsakovo) šeimos nariai gali būti iškeldinti, tik jei šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį. Kitais atvejais to daryti pagrindo nėra. Skundžiamame sprendime nėra argumentuota bei pasisakyta apie CK 6.612 straipsnyje nuostatą, jog teismo tvarka iškeldinami net ir asmenys savavališkai užėmę gyvenamąsias patalpas, t. y., įsikėlę į jas be nuomos sutarties ir pan. Taigi teismas priėmė nepagrįstą sprendimą bei neteisėtai nenustatė, jog šiuo atveju asmenų (atsakovo sutuoktinės L. K. bei sūnaus A. K. – apie kurių padėtį ieškovas visąlaik žinojo) iškeldinimas be atitinkamo kompetentingo teismo įsiteisėjusio sprendimo nėra galimas ar laikytinas teisėtu. Be viso to, teismas patenkino ieškovų reikalavimą iškeldinti asmenis su „visa jiems priklausančia manta“. Šiuo atveju net nebuvo vertinta, kas sudaro vadinamą mantą. Sprendime nebuvo išspręsta bei tirta aplinkybė, jog sodyboje yra likęs ne tik kilnojamasis turtas, tačiau ir atsakovo (o taip pat ir trečiųjų asmenų) šilumos, vandens tiekimo, nuotekų sistemos, agregatai ir kiti daiktai / įrengimai. Šių daiktų, be kurių Sodyba negali / negalės tinkamai funkcionuoti, perdavimui ieškovams jokio teisinio pagrindo nėra ir nebuvo.
14.7 . Teismas taip pat neįvertino ir kitų atsakovo įvardytų ginčui reikšmingų aplinkybių, t. y. ieškovai sutiko su išsipirkimu, tačiau vėliau tiesiog subjektyviai persigalvojo; yra likę daug įvairaus turto, kuris yra atsakovo sutuoktinės ir / arba sūnaus nuosavybė (pvz., baldai, židinys, valymo sistemos, šildymo sistemos ir t.t.); atsakovo pasiūlytos (nuomos ir pirkimo – pardavimo) sutartys ieškovui netiko, todėl ieškovai atsiuntė savo sutarčių variantus, kurių neleido keisti jokia apimtimi; reguliariai vyko intensyvus bendravimas tarp šalių; atsakovas yra pajėgus sumokėti priklausančius mokėjimus, kadangi jau yra gavęs antstolio paskirstytas įplaukas; mokėjimai vis dar sustabdyti, nes nėra atitinkamo susitarimo tarp šalių dėl konkretaus sutartinių santykių pratęsimo.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai L. V. ir I. V. prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1 . Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.
15.2 . Atsakovas neginčija jo su ieškovais sudarytos Sodybos nuomos sutarties, kurios pagrindu ieškovams skundžiamu sprendimu priteistos reikalautos sumos.
15.3 . Priešingai nei teigia apeliantas, jokios derybos teisminio nagrinėjimo metu nevyko, o teismas pagrįstai konstatavo, kad deramasi buvo iki sutarties sudarymo. Atsakovo motyvai tik deklaratyvūs nepagrįsti jokiais bylos duomenimis teiginiai. Be to atsakovo argumentai niekaip nepaneigia ieškovų reikalavimų teisėtumo ir atsakovo pareigos atlaisvinti ieškovų turtą ir jį grąžinti ieškovams bei įvykdyti atsakovo sutartimi prisiimtą ir neįvykdytą pareigą sumokėti skolą ir visus mokėjimus, numatytus Sutartyje, bei nepaneigia Sprendimo teisėtumo.
15.4 . Atsakovas skunde taip pat nenurodė kokių priešingų motyvų trūksta ir kaip tai įtakojo sprendimo galimą neteisėtumą ar netinkamą pagrįstumą ir kodėl priteistas delspinigių dydis grubiai prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Taip pat nepagrįstas ir išgalvotas atsakovo teiginys, jog Sutartis buvo primesta (be jokios galimybės derėtis, daryti bet kokią įtaką sąlygoms). Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti šį atsakovo teiginį. Šios aplinkybės pirmos instancijos teisme atsakovas neįrodinėjo.
15.5 . Motyvuodamas savo argumentus dėl priteistų nuotolių nepagrįstumo, atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad ieškovai turėjo papildomai įrodyti jų pateiktų duomenų apie kaimo turizmo sodybų nuomos kainas pagrįstumą. Civilinio proceso normos nenumato ieškovui pareigos įrodyti atsakovo kontrargumentus ir taip pat atsakovo teisę savo argumentų įrodinėjimo naštą perkelti teismui. Teismas atliko tiek faktinį, tiek išsamų teisinį šių aplinkybių vertinimą, atsižvelgė į teismų praktiką. Tuo tarpu atsakovas skunde nenurodo kokias materialines ar/ir procesines teisės normas tesimas pažeidė ar jas netinkamai taikė
15.6 . Cituodamas CK 6.611 straipsnį apeliantas ignoruoja, kad pagal šią normą pirmiau nuomininkas gali būti iškeltas ir dėl to, kad nemažiau kaip tris mėnesius nemoka nuompinigių, kas šiuo atveju ir nustatyta bylos nagrinėjimo metu. Todėl atsakovo argumentas dėl teisinio pagrindo iškeldinti atsakovo nebuvimo yra nepagrįstas. Apeliantas ir toliau ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl iškeldinimo, pakartotinai nurodydamas tuos pačius argumentus dėl kitų sodyboje gyvenančių asmenų, kuriuos įvertino ir pagrįstai kaip neįrodytus atmetė pirmosios instancijos teismas.
15.7 . Kiti apelianto nurodomi argumentai, yra tik deklaratyvūs atsakovo paaiškinimai, dėl jų atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jų nedetalizavo ir jie neturi įtakos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ginčijimui. Pagrindų, dėl kurių ši byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nėra ir tokių pagrindų atsakovas skunde nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. galutinis sprendimas.
19. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso sodyba, kurią sudaro žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – kaimo turizmo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – kaimo turizmo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodyba). Iš 2020 m. spalio 1 d. Sodybos nuomos sutarties matyti, kad ieškovė – nuomotoja L. V. ir atsakovas – nuomotojas L. K. sudarė Sodybos nuomos sutartį, kuria nuomotojas išnuomojo (už užmokestį perdavė) nuomininkui sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui gyvenamajai paskirčiai, o nuomotojas įsipareigojo už Sodybą mokėti nuomotojui nuomos mokestį – 2700,00 Eur per mėnesį. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą, informuodami, jog 2020 m. gruodžio 31 d. Sodybos nuomos sutartis pasibaigė bei prašydami grąžinti Sodybą ir sumokėti nuomos mokestį bei delspinigius. Už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 23 d. susidarė 12 716,00 Eur įsiskolinimas už Sodybos nuomą. Sodybos nuomos sutarties 2.4 punktu šalys susitarė, jog nuomininkui vėluojant perduoti Sodybą pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkas įsipareigoja, nuomotojui to pareikalavus, mokėti nuomotojui 2 procentų dydžio delspinigius nuo 2 700,00 Eur nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, jog atsakovui laiku nesumokėjus kurių nors Sutartyje numatytų mokėjimų, atsakovas privalo mokėti ieškovams 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos Sodybos ieškovams neperdavė, nuomos mokesčio bei delspinigių nesumokėjo, todėl ieškovai pareiškė ieškinį prašydami priteisti iš atsakovo 12 716,00 Eur skolą už sodybos nuomą, 5 589,00 Eur delspinigius, 90,00 Eur nuostolius už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. iki atsakovo iškeldinimo iš sodybos dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ir iškeldinti atsakovą L. K. ir su juo gyvenančius kitus asmenis iš Sodybos su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir Sodybą perduoti ieškovams.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovų reikalautas sumas iš atsakovo, 90 Eur nuostolius priteisė ne nuo prašytos 2021 m. sausio 4 d. datos, o nuo 2021 m. kovo 24 d., taip pat tenkino ieškovų reikalavimą dėl atsakovo ir su juo gyvenančių asmenų iškeldinimo iš ginčo Sodybos.
21. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, jei nebus nuspręsta pakeisti galutinį sprendimą, grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas neatsižvelgė į tarp šalių vykusias derybas dėl Sodybos išpirkimo, į atsakovo argumentus dėl per didelio delspinigių dydžio, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas sutiko su sutarties sąlygomis, neįvertino, kad ieškovai tinkamai nepagrindė nuostolių dydžio, neįvertino ar ieškovų reikalaujamos sumos teisingai suskaičiuotos, tinkamai neargumentavo dėl byloje nedalyvavusių su atsakovu gyvenančių asmenų iškeldinimo ir sodyboje esančio atsakovo bei minėtų asmenų turto.
22. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai (1 punktas) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovas neįvardija kokiu konkrečiai pagrindu reikalauja, kad byla būtų grąžinta pirmosios instancijos teismui iš naujo.
23. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apelianto argumentus vertina kaip nereikšmingus nagrinėjamo ginčo ribose. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi atsakovas, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.
25. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies ir visų jų išsamiai nekartoja, pasisakydama tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimui teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos apeliacinio skundo argumentai, susiję su buvusiomis šalių derybomis dėl Sodybos išpirkimo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad šalys tokį susitarimą būtų pasiekusios. Nors į bylą buvo pateikta 2020 m. spalio 12 d. Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau nustačius, kad atsakovas neįvykdė jos 6.2. punkto, pagal kurį turėjo ieškovams per 3 kalendorines dienas nuo jos pasirašymo sumokėti 15 000,00 Eur avansą (2.2.1. punktas), pirmosios instancijos teismas remdamasis sutarties 8.1. punktu pagrįstai konstatavo, kad minėta sutartis neįsigaliojo. Kita vertus, pažymėtina, kad sprendžiant ieškovės reikalavimus susijusius su netinkamu nuomos sutarties vykdymu (skolos, delspinigių, nuostolių priteisimu), pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik tą šalių elgesį ir bylos aplinkybes, kurios reikšmingos šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygų, o ne derybų dėl sodybos išpirkimo, ribose.
27. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo procesiniuose dokumentuose bei žodiniuose paaiškinimuose dėstytus argumentus dėl per didelio delspinigių dydžio. Priešingai, pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu išsamiai pasisakė, įvertino, kad delspinigių suma yra mažesnė už pusę prašomos priteisti nuomos sumos, atsižvelgė į nuomoto turto paskirtį (kaimo turizmo pastatas), tai, kad atsakovas sumokėjo nuomos mokestį tik už vieną mėnesį, o terminuotos nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, nuomininkas iki šiol nuomos nemoka ir iš patalpų išsikelti atsisako. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad atsakovui ginčo sutartis buvo primesta, kas, atsakovo nuomone, yra pagrindas mažinti šalių sutartą netesybų dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas byloje nereiškė reikalavimų dėl sutarties ar atitinkamų jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis civiliniame kodekse numatytais sandorių nuginčijimo ar negaliojimo pagrindais.
28. Apeliantas, nesutikdamas su priteistų nuostolių dydžiu, teigia, kad teismas rėmėsi vien ieškovų pateiktais skelbimais, kurių turinys nebuvo vertintas, ieškovai neįrodė, o teismas niekaip nemotyvavo, kad už visą prašomą laikotarpį kiekvieną dieną būtų gaunamos nuomos pajamos ir būtent už tokią kainą, kurią šalys aptarė sutartyje, teigia, kad sodyba nebūtinai yra likvidus bei sklandžiai išnuomojamas nekilnojamasis turtas.
29. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys; teismas savo sprendime negali remtis šalių nenustatytais faktais arba ignoruoti jų nustatytų faktų; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teismas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva; teismas negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso (CPK) nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis. Civilinio proceso betarpiškumo principas reiškia, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 14 straipsnis). Šalių lygybės principas reiškia, kad kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta (protinga) galimybė pristatyti savo bylą – įskaitant įrodymus – sąlygomis, kurios nepastatytų jos į kur kas nepalankesnę nei priešingos šalies padėtį. Proceso rungimosi principas apima šalių galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus pateiktus įrodymus ar pastabas, siekiant paveikti teismo sprendimą.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovai reikalaudami priteisti 90 Eur nuostolius už kiekvieną dieną pateikė ne tik šalių sudarytą sutartį, kurioje šalys susitarė dėl 2 700 Eur nuomos mokesčio, kas už vieną dieną sudaro 90 Eur, tačiau tokio reikalavimo pagrįstumą įrodinėjo ir viešoje erdvėje skelbiamomis sodybų Ukmergės rajone nuomos kainomis. Tuo tarpu atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė įrodymų savo pozicijai visais byloje reikšmingais klausimais pagrįsti, šiuo atveju apsiribodamas niekuo nepagrįstu teiginiu, kad ieškovų pateikti įrodymai yra niekiniai, neturi reikšmės bylai, juose pateikta deklaratyvi informacija, atrinkta pagal neaiškius kriterijus bei filtrus. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad atsakovui buvo apribota galimybė įrodinėti savo atsikirtimų į ieškinio reikalavimus pagrįstumą, teikti įrodymus paneigiančius ieškovų nurodytas sodybų rinkos kainas, tačiau atsakovas šia teise iš esmės nesinaudojo. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde, šiuo klausimu, atsakovas taip pat nurodo abstrakčius teiginius, aiškiai neįvardija kas, jo nuomone, ieškovų pateiktuose sodybų Ukmergės rajone nuomos skelbimuose neatitinka tikrovės. Pažymėtina, jog nors apeliantas pateikia niekuo nepagrįstą nuomonę, kad sodybos neįmanoma išnuomoti kas dieną ir ji nėra likvidus nekilnojamas turtas, tačiau priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, visuotinai žinoma, kad pandemijos laikotarpiu (ginčui aktualiu laikotarpiu) sodybų ilgalaikės nuomos paklausa Lietuvoje buvo itin išaugusi.
31. Remiantis nurodytų argumentų visuma, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovų reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio pagrįstai rėmėsi ne atsakovo subjektyvia nuomone, o tais įrodymais, kurie yra pateikti į bylą.
32. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo pagrindu, kad nebuvo įvertinta ar visos ieškovo nurodytos sumos (tiek nuostoliai, tiek netesybos, tiek ir kiti duomenys) yra paskaičiuotos tinkamai. Pirma, pažymėtina, kad aplinkybė, kad skundžiamame sprendime tiesiogiai neįvardijami skaičiavimai, nėra pagrindas laikyti, jog pirmosios instancijos teismas šių skaičiavimų neatliko ir nepatikrino ieškovų reikalaujamų priteisti sumų pagrįstumo. Antra, apeliantas kvestionuodamas minėtas sumas taip pat nepateikia įrodymų, argumentų ar skaičiavimų, patvirtinančių klaidas ieškovų pareikštuose reikalavimuose. Savo abejones apeliantas grindžia tuo, kad 90,00 Eur nuostoliai priteisti nuo 2021 m. kovo 24 d., o palūkanos nuo 2021 m. kovo 29 d. Tačiau tokie argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliantas šiuo atveju nepagrįstai sutapatina nuostolių ir procesinių palūkanų institutus. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (šiuo atveju 2021 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu ieškovų reikalautus nuostolius teismas priteisė nuo 2021 m. kovo 24 d., atsižvelgdamas į tai, kad iki 2021 m. kovo 23 d. ieškovams buvo priteistas nuomos mokestis, taip siekiant išvengti dvigubo (nuomos mokesčio ir nuostolių) priteisimo už tą patį laikotarpį.
33. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovų reikalavimas dėl iškeldinimo, cituoja CK 6.611 straipsnio 1 dalį ir teigia, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai gali būti iškeldinti tik tuo atveju jei jie ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad apeliantas cituoja tik dalį minėto straipsnio ir neatsižvelgia, kad tame pačiame straipsnyje kaip pagrindas iškeldinti nuomininką yra numatytas nuomos mokesčio nemokėjimas, kas nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta.
34. Apeliaciniame skunde pakartotinai dėstomi argumentai, kad šiuo atveju asmenų (atsakovo sutuoktinės L. K. bei sūnaus A. K.) iškeldinimas be atitinkamo kompetentingo teismo įsiteisėjusio sprendimo nėra galimas ar laikytinas teisėtu. Taip pat pakartotinai dėstomi argumentus, kad teismas nepasisakė, su kokiais konkrečiai daiktais atsakovas iškeldinamas, neįvertino, kad sodyboje yra likę atsakovo ir trečiųjų asmenų daiktai ir įrengimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos, delspinigių, nuostolių pagal netinkamai vykdomą nuomos sutartį priteisimo, taip pat atsakovo, su kuriuo ieškovus siejo sutartiniai teisiniai santykiai, iškeldinimo iš jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Byloje nebuvo reiškiami jokie reikalavimai dėl kitų asmenų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis, nereiškiami reikalavimai dėl atitinkamų sodyboje esančių daiktų nuosavybės teisių pripažinimo atsakovui ar tretiesiems asmenims nedalyvaujantiems byloje. Apeliaciniame skunde atsakovas visiškai ignoruoja pirmosios instancijos teismo pagrįstus argumentus, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų pagrindžiančių, kad ginčo sodyba yra jo minimų asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta ar kad atsakovas turi pareigą jiems užtikrinti gyvenamą būstą. Į bylą taip pat nepateikti įrodymai apie konkrečius daiktus ir įrenginius, kuriuos atsakovas mini savo procesiniuose dokumentuose, jų apimtį, kiekį, būklę, vertę, nuosavybę patvirtinančius dokumentus, galimybes atskirti juos nuo pagrindinio daikto (sodybos) nepadarant žalos apsiribodamas žodžiais „įvairūs daiktai“.
35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, neturėjo pareigos aiškintis apelianto nurodomas aplinkybes ir pagrįstai pasisakė tik ieškovų suformuluotų ieškinio reikalavimų ir atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų, kuriuos vertino kaip neįrodytus, ribose.
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).
37. Remiantis nurodytų argumentų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė L. V. už atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą patyrė 630,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių yra būtinos ir pagrįstos įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovo.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 630,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.