Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. P., Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas teismui atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad 1995-01-31 Juodupėnų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos susirinkimas protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė už pajus atiduoti kiaulidžių pastato priestatą tokiomis dalimis: A. P. – 7,7 m – 1122,00 Lt; O. P. – 2,6 m – 371,00 Lt; D. K. – 11,7 m – 1707,00 Lt. Nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. (duomenys neskelbtini) O. P. mirė, o jos palikimą priėmė sūnus A. P.. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimą priėmė sutuoktinė Z. P., kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. (duomenys neskelbtini) D. K. mirė, jos palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjas susitarė su O. P., A. P. ir D. K. ir iš jų įsigijo šį nekilnojamąjį turtą bei taip perėmė priestato valdymą. Notarinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos. Niekas nei anksčiau, nei dabar nereiškė pretenzijų į pareiškėjo valdomą kitos (ūkio) paskirties pastatą, o aplinkiniai gyventojai šį turtą laiko pareiškėjo nuosavybe, tačiau šis nekilnojamasis turtas pareiškėjo vardu jo nuosavybės teise nėra įregistruotas.

Aiškindamas ir taikydamas įgyjamąjį senatį reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki Lietuvos Respublikos CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos Lietuvos Respublikos CK 4.68–4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Remiantis teismų praktika turi būti konstatuotos visos šios sąlygos: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 3 d.). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą.

Teismas pareiškėjo argumentus, kad jis pastatą valdo kaip savą – juo rūpinasi, prižiūri, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau kaip dešimt metų bei niekada nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės, laiko pagrįstais. Į bylą pateikti: paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, Juodupėnų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos susirinkimo 1995-01-31 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) su priėmimo – perdavimo akto kopijos, VĮ registrų centro Klaipėdos filialo 2016-08-26 išduotas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, jog kitos (ūkio) paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) pareiškėjo vardu jo nuosavybės teise nėra įregistruotas; Taip pat byloje nustatyta, kad minėtas nekilnojamasis turtas nėra pripažintas bešeimininkiu ar įtrauktas į bešeimininkio turto apskaitą, todėl teismas daro išvadą, kad šis turtas nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad pareiškėjas įgytų nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą, o šis faktas patvirtina, jog pareiškėjas kitos (ūkio) paskirties pastatą įgijo ir valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 2003-05-01, t.y. ilgiau nei 10 metų. Byloje pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas daiktu rūpinasi kaip savu bei jį prižiūri. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad yra visos Lietuvos Respublikos CK 4.68–4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 185 str. reikalavimų, išsamiai, siekiant padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertinus ir išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo A. J. pareiškimą tenkina (Lietuvos Respublikos CK 4.68 - 4.71 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – į kitos (ūkio) paskirties pastatą, plane žymimą indeksu 1J1p, turintį bendrą 223,11 kv. m. plotą, 1000 kub. m. tūrio, užstatytą 274 kv. m. plote, 1983 m. statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas dėl nuosavybės teisės įregistravimo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos miesto apylinkės teismą.