- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-657-430/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- O. Ž.
- Atsakovas
- K. P., V. P., L. P., R. V.
- Advokatai
- Tatjana Kočegarova, Natalija Bosakienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal ieškovės O. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Ž. ieškinį atsakovams K. P., V. P. (V. P.), L. P. ir R. V. (R. V.) dėl bendrasavininkių teisių pažeidimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Z..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą R. V. ne vėliau, kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, palaikyti ne mažesnę nei 8 ?C oro temperatūrą jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), t. y. patalpoje (kambaryje) Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpoje (kambaryje) Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovę K. P. ne vėliau, kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, palaikyti ne mažesnę nei 8 ?C oro temperatūrą jai nuosavybės teise priklausančioje patalpoje (duomenys neskelbtini), t. y. bute Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovą V. P. ne vėliau, kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, palaikyti ne mažesnę nei 8 ?C oro temperatūrą jam nuosavybės teise priklausančioje patalpoje (duomenys neskelbtini), t. y. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti atsakovę L. P. ne vėliau, kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, palaikyti ne mažesnę nei 8 ?C oro temperatūrą jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), t. y. bute Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti ieškovei iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei, atsakovams ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso patalpos (butai ir kambariai) su bendro naudojimosi patalpomis, esančiomis 168 kv. m daugiabučiame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (kambarys) Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis nuo (duomenys neskelbtini) (1/8 dalys iš 60,22 kv. m, t. y. 7,53 kv. m), ir butas (kambarys) Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) (1/8 dalys iš 60,22 kv. m, t. y. 7,53 kv. m). Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (kambarys) Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) (1/8 dalys iš 60,22 kv. m, t. y. 7,53 kv. m.). Atsakovui R. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (kambarys) Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini); (1/8 dalys iš 60,22 kv. m, t. y. 7,53 kv. m), ir butas (kambarys) Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis (duomenys neskelbtini) (1/8 dalys iš 60,22 kv. m, t. y. 7,53 kv. m). Atsakovei K. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) (1/8 dalys iš 60,22 kv. m, t. y. 7,53 kv. m). Atsakovui V. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (kambarys) Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) (1/8 dalys iš 60,22 kv. m, t. y. 7,53 kv. m). Atsakovei L. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis 1(duomenys neskelbtini) (1/8 dalys iš 60,22 kv. m, t. y. 7,53 kv. m). Nurodė, kad atsakovai, kaip butų ir bendrų konstrukcijų savininkai, visiškai nesirūpina savo nuosavybe, jos neprižiūri, nenaudoja savo patalpų pagal paskirtį, nesaugo, šaltuoju metų laiku nešildo, dėl šių aplinkybių tiesiogiai nukenčia ieškovė ir trečiasis asmuo, kurios taip pat yra šių butų ir bendrų patalpų savininkės ir prižiūri savo patalpas, šildo jas šaltuoju metų laikotarpiu. Teigė, kad 2019 m. balandžio 16 d. pastato administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“ (toliau – UAB „Mano būstas“) atliko namo ir privačių patalpų patikrinimą bei surašė apžiūros aktą. Buvo nustatyta, kad patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) prižiūrimos nesilaikant teisės aktų nuostatų ir juose keliamų techninių reikalavimų. Minėtų patalpų langų sandarumas kelia abejonių, butuose šildymas yra nepakankamas (arba jo nėra) – tai sudaro sąlygas kauptis drėgmei ir pelėsiui atsirasti. Atkreipė dėmesį, kad dėl minėtų priežasčių šaltuoju metų laiku name periodiškai užšąla bendro naudojimo vamzdynai. Minėtu raštu administratorius paragino butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus (t. y. atsakovus šioje civilinėje byloje) užtikrinti, kad nebūtų pažeistos teisės aktų nuostatos, prisižiūrėti patalpas (inžinerines sistemas) tinkamai, palaikyti higienos normomis reglamentuotą 18 ?C temperatūrą butuose ir ateityje nepažeisti kitų bendraturčių ar trečiųjų šalių interesų. Ieškovė nurodė, kad iki šios dienos situacija atsakovų patalpose nepakito. Ieškovė neturi nei teisės, nei pareigos tvarkyti ar įeiti į atsakovams priklausančius butu (kambarius), o atsakovai nevykdo pareigos prižiūrėti savo nuosavybę, pastato būklė blogėja iki faktiškai antisanitarinės ir gyventi netinkamos būklės, dėl to šios aplinkybės kenkia ieškovės interesams ir gyvenamųjų patalpų bei gyvenimo jose kokybei. Pažymėjo, kad atsakovų butuose nėra pajungta elektra, vanduo, nėra įrengta jokio šildymo (nei centrinio, nei alternatyvaus), nesumontuotos patvarios durys, sandarūs langai – tokie butai neatitinka gyvenamosios paskirties patalpoms keliamų reikalavimų. Atsakovų patalpos šaltuoju metų laiku nėra šildomos, neturi sandarių langų, todėl atsakovų butai neatitinka STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimų. Šaltuoju metų laikotarpiu atsakovų patalpose yra šalta kaip lauke. Atsakovai, nevykdydami pareigos rūpintis savo turtu, mažina ieškovės turto vertę ir didina jos butų išlaikymo sąnaudas. Pabrėžė, kad nors Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) informacijoje nurodoma, kad pastate yra centrinis šildymas, tačiau faktiškai visas pastatas atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos. Šios aplinkybės taip pat buvo nustatytos kitoje civilinėje byloje Nr. e2-649-1064/2019. Dėl visų šių aplinkybių, ieškovė šildo savo butus kitais būdais – turi krosnis ir kitus šildymo prietaisus, tačiau atsakovai niekaip nešildo ir neprižiūri savo patalpų nuo 1998 metų ir juose nesilanko. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus šaltuoju metų laiku šildyti savo patalpas, t. y. palaikyti juose bent jau mažiausią leistiną temperatūrą, kad pastatas išliktų bent jau ne blogėjančios, normalios būklės ir jame neplistų pelėsis, jog nedidėtų ieškovės sąnaudos šilumos palaikymui.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu.
4. Atsakovai V. P. ir K. P. nurodė, kad nors patikslintame ieškinyje nurodoma, jog kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) su bendrojo naudojimo patalpų dalimi asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. P., o kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) su bendrojo naudojimo patalpų dalimi priklauso atsakovei K. P., tačiau tiek kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), tiek kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem atsakovams, nes šis turtas įsigytas po atsakovų santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovai po kambarių įsigijimo neatliko jokių veiksmų nei su kambarių šildymo sistemomis, nei su viso pastato šildymo sistemomis. Atsakovams priklausantys kambariai neturi bendrų sienų su ieškove. Ieškovei priklausantys kambariai nėra virš atsakovams priklausančių kambarių, dėl to temperatūra atsakovams priklausančiuose kambariuose negali tiesiogiai įtakoti temperatūros ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančiuose patalpose. Atsakovų manymu, ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi atsakovams įsigijus kambarius, pastate jau nebuvo centralizuotos šildymo sistemos. Atsakovai nepablogino pastato šildymo sistemų ir nuo jų veiksmų nepriklauso patalpų pastate šildymas. Atsakovai neturi galimybės šildyti jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų pastate pagal pastatui nustatytą šildymo būdą. Be to, pabrėžė, kad atsakovų patekimas į pastatą yra iš esmės apribotas, nes ieškovė yra įsirengusi įėjimo spynas į pastatą ir neperdavusi atsakovams raktų nuo įėjimo durų. Atsakovų teigimu, pagal nustatytą šildymo būdą (centralizuotas šildymas ir centralizuotų sistemų) galima tik du teisėti būdai, užtikrinantys patalpų pastate šildymą: pastato šildymo sistemų remontas ir prijungimas prie centralizuotų sistemų. Kadangi šildymo sistema yra bendrojo naudojimo objektas, atsakovai patys vieni atskirai negali užtikrinti jiems priklausančių patalpų pastate šildymo, nes tai yra visų patalpų savininkų (įskaitant ir ieškovę) pastate atsakomybė. Tokiu atveju, ieškinyje pateiktas reikalavimas atsakovams užtikrinti tik jiems priklausančių patalpų pastate šildymą yra neįgyvendinamas. Pakeisti šildymo būdą pastate, nustatant kitokius patalpų pastate šildymo būdus turi apsispręsti visi pastato savininkai, o ne kiekvienas iš jų atskirai. Pabrėžta, kad norint pertvarkyti pastato inžinierines sistemas turi būti atliekamas paprastasis remontas, kuriam būtini statybą leidžiantys dokumentai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal teisės aktus nėra numatyta galimybė patalpas šildyti pastate tokiu būdu, kaip tai daro ieškovė, ypač atsižvelgiant į tai, kad pastatas yra nekilnojamųjų vertybių apsaugos zonoje. Iš esmės ieškovė reikalauja iš atsakovų atlikti neteisėtus veiksmus ir pradėti patalpas šildyti neteisėtu būdu. Atsakovai gali būti atsakingi tik už savo šilumos įrenginių tinkamą eksploatavimą, bet negali būti įpareigoti užtikrinti tinkamą temperatūrą, kai pagal pastate nustatytą šildymo būdą (šildymo sistemą) jokia forma negali būti pateikiama šiluma iki jiems priklausančių patalpų pastate.
5. Atsakovai R. V. ir L. P. nurodė, kad tenkinti ieškinio nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, be to, ieškinys turi esminių procesinių trūkumų. Net jeigu teismas tenkintų ieškinį, tokie ieškinio reikalavimai negali būti įgyvendinti ir teismo sprendimo būtų neįmanoma įvykdyti. Atsakovai visiškai pritarė K. P. ir V. P. atsiliepimui ir prašė ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai palaikė atsiliepimuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Z. į teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1991-925/2020 ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui R. V. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovams K. P. ir V. P. 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 26,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
10. Teismas nustatė, kad ginčo pastato ir visiems dalyvaujantiems byloje asmenims priklausančių patalpų pastate šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Dalyvaujantys byloje asmenys pripažino ir neginčijo, kad faktiškai visas pastatas, kuriame yra dalyvaujantiems byloje asmenims priklausantys butai, yra atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos ir name nėra centralizuotos šildymo sistemos. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kas ir kokiomis aplinkybėmis atjungė centrinį šildymą pastate, tačiau ieškovė ir atsakovai nurodė, kad jiems įsigijus butus, centrinė šildymo sistema pastate jau buvo atjungta.
11. Teismas vertino, kad daugiabučiam namui atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos, kiekvienas butas turėjo pasirinkti konkretų autonominį šildymo būdą (dujomis, elektra, kita). Atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos (inžinerinių įrenginių rekonstravimas) yra statybos darbas, kuriam atlikti reikalingas leidimas, atsijungimas vykdomas pagal suderintą projektą (Lietuvos Respublikos statybų įstatymo nuostatos). Butų atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos techninės sąlygos užtikrina šilumos tiekimo ir gyventojų saugumą, numato techninius sprendinius, kad būtų išvengta neigiamo poveikio statiniui, aplinkai ir pan. Atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos leidžiama tik gavus leidimą ir suderinus, kokiu konkrečiu buto savininko pasirinktu autonominiu būdu bus šildomas butas, taigi buto savininkas turi pareigą įgyvendinti konkrečias jam išduotas projektavimo sąlygas dėl pasirinktos konkrečios šildymo sistemos bute įrengimo. Byloje nėra duomenų, kad pastato butų savininkams būtų išduotos projektavimo sąlygos, kurias jie turėjo pareigą įgyvendinti ir įrengti konkrečias autonomines šildymo sistemas, kurios būtų pajėgios palaikyti higienos normas atitinkančią temperatūrą jiems priklausančiuose butuose. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 patvirtintos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešo naudojimo pastatų mikroklimatas“ reikalavimus, temperatūra gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių. Namui atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos ir butuose įrengus autonomines šildymo sistemas, šilumos tiekėjais tampa atskirų butų savininkai, kuriems galioja reikalavimas gyvenamosiose patalpose palaikyti temperatūrą, atitinkančią paminėtas higienos normas, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nei ieškovės, nei atsakovų ir trečiojo asmens pripažinti jiems priklausančių butų šilumos tiekėjais, nes, pagal byloje esančius dokumentus, pastato šildymo būdas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pakeistas.
12. Pažymėjo, kad atsakovai patvirtino, jog jų butuose nėra įrengta autonominių šildymo sistemų, jie butų nešildo ir jiems priklausančiuose butuose negyvena. Atsakovai taip pat nurodė, kad jie neturi galimybės šildyti jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų pastate pagal pastatui nustatytą šildymo būdą – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, nes centralizuotai šildymo sistemai pastate esant atjungtai visam pastatui, nėra galimybės jų turimų butų prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Ieškovė nurodė, kad ji savo butą šildo autonominiu būdu, t. y. turi krosnį, kai labai šalta, naudoja ir kitus papildomus šildymo prietaisus. Tačiau ieškovės nurodoma kaip autonominė (vietinė) šildymo sistema (šildymas krosnele) jai priklausančiuose butuose viešame registre nėra įregistruota. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad jos bute įrengti šildymo prietaisai yra pakankami bute higienos normas atitinkančiai temperatūrai palaikyti. Teismas pabrėžė ir tai, kad nors ieškovė trečiajam asmeniui nereiškė pretenzijų dėl temperatūros jos patalpose užtikrinimo, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, galinčių patvirtinti, kad trečiojo asmens V. Z. patalpos yra šildomos ir duomenų apie tai, kokia temperatūra palaikoma trečiojo asmens patalpose.
13. Teismas vertino, kad ieškovė, kaip jos teisių pažeidimą, nurodė aplinkybę, jog atsakovai nešildo savo butų. Atsakovai neginčijo, kad šaltuoju metų laiku jų butai nėra šildomi. Teismas pažymėjo, jog temperatūros palaikymui gyvenamosiose patalpose yra reikalinga šildymo sistema, kuri turi būti įrengta laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovė pirminiame ieškinyje buvo pareiškusi reikalavimą atsakovams įrengti jų butuose šildymo sistemas, tačiau patikslinusi ieškinį, šių reikalavimų atsakovams atsisakė. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad siekiant užtikrinti tinkamą patalpų šildymą pastate, būtinas viso pastato kapitalinis remontas (rekonstrukcija) ir atsakovai negali būti įpareigoti užtikrinti tinkamą temperatūrą, kai pagal pastate šiuo metu nustatytą šildymo būdą (šildymo sistemą) jokia forma negali būti pateikiama šiluma iki atsakovams priklausančių patalpų pastate. Teismo vertinimu, kadangi šildymo sistema yra bendrojo naudojimo objektas, atsakovai patys vieni atskirai negali užtikrinti jiems priklausančių patalpų pastate šildymo, nes tai yra visų patalpų savininkų (įskaitant ir ieškovę) pastate atsakomybė.
14. Nurodė, kad dėl šildymo būdo pakeitimo pastate reikalingas visų pastato butų savininkų bendras sprendimas. Norint pertvarkyti pastato inžinierines sistemas turi būti atliekamas paprastasis remontas, kuriam būtini statybą leidžiantys dokumentai (Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis). Atsakovams priklausančių patalpų šildymo būdas, kuris buvo nustatytas atsakovams įsigyjant patalpas, negali būti keičiamas vien tik jų sprendimu. Šildymo būdo keitimas ir bendrojo naudojimo objektų pastate naudojimas bei pertvarkymas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 10-12, 95- 100, 132.10, 133.5 punktais. Tik sudarius atsakovams galimybę prijungti jiems priklausančias patalpas prie pastato šildymo sistemos arba visiems pastato savininkams teisės aktais nustatyta tvarka pakeitus pastato ar jo dalies šildymo būdą, gali atsirasti atsakovų prievolė užtikrinti jiems priklausančiose patalpose tam tikrą temperatūrą.
15. Pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog atsakovai nešildo savo butų, savaime nereškia, jog dėl to pažeidžiamos ieškovės, kaip vienos iš pastato butų savininkės, teisės. Ieškovė nurodė, kad tai, jog ieškovai nepalaiko higienos normas atitinkančios temperatūros, mažina ir ieškovės turto vertę bei didina jos butų išlaikymo sąnaudas: drėksta sienos, vystosi pelėsis, kuris yra pavojingas sveikatai, susiformavo neestetiška antisanitarinė aplinka, užšąla vidinės pertvaros, atitinkamai didėja ieškovės butų (kambarių) šildymo sąnaudos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad aplinkybėms dėl konkrečios temperatūros atsakovų butuose pagrįsti įrodymų byloje nėra, tuo tarpu daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra ieškovės, atsakovų ir trečiojo asmens butai, yra senas, (duomenys neskelbtini) statybos. Ieškovė byloje neginčijo ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendra pastato būklė yra prasta, namo bendro naudojimo patalpose nėra įrengta stacionarių šildymo įrenginių ir nėra pateikta įrodymų apie konkrečios temperatūros palaikymą bendro naudojimo patalpose. Byloje nėra ir įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad name vamzdynai buvo užšalę ar pelėsis patalpose atsirado būtent dėl atsakovų nešildomų patalpų. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad kitose pastato patalpose, t. y. ieškovei, trečiajam asmeniui priklausančiose patalpose bei bendro naudojimo patalpose būtų palaikoma tinkama temperatūra, t. y. duomenų, kad ieškovės ir trečiojo asmens turimi šildymo prietaisai pagal savo technines charakteristikas yra pajėgūs palaikyti ieškovės nurodomą higienos normas gyvenamosiose patalpose atitinkančią temperatūrą. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl atsakovų nešildomų butų didėja jos šildymo sąnaudos, tačiau įrodymų apie konkrečias jos patiriamas šildymo sąnaudas į bylą nepateikė.
16. Teismas padarė išvadą, kad iš ieškovės suformuluoto reikalavimo neaišku, kokiu būdu atsakovai, neturėdami galimybės įrengti savo butuose šildymo sistemos, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus, be pačios ieškovės, kaip pastato inžinerinių sistemų bendrasavininkės, pritarimo ir valios, gali palaikyti ieškovės nurodomą temperatūrą savo butuose. Dėl to, teismas, įvertinęs ir išanalizavęs visą bylos medžiagą, laikė, kad ieškovė neįrodė, jog pastato, o kartu ir jos pačios patalpų būklė blogėja būtent dėl atsakovų butuose nepalaikomos konkrečios temperatūros, taip pat neįrodė ir kokios konkrečios įtakos reikalaujamos temperatūros atsakovų butuose palaikymas turėtų ieškovės šildymo sąnaudoms (CPK 179 straipsnis).
17. Teismas taip pat vertino, kad UAB „Mano būstas“ 2019 m. balandžio 16 d. surašytas aktas negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, jog ieškovės, kaip pastate esančių butų savininkės, teisės yra pažeidžiamos būtent atsakovų veiksmais, nes minėtas aktas surašytas atsakovams nedalyvaujant ir nepatekus į jų patalpas. Taigi atsakovų patalpų būklė ir temperatūra atsakovų patalpose iš esmės nebuvo tiriama, patalpos nebuvo apžiūrėtos. Be to, neaišku kuo remiantis akte daromos išvados apie autonominio, vietinio šildymo buvimą atsakovų butuose, taip pat nėra aišku, kokiais duomenimis grindžiamos išvados, jog šildymo sezono metu atsakovų butuose būna neigiama temperatūra, kai aktas surašytas 2019 m. balandžio 16 d.
18. Apibendrinamas, teismas laikė, kad ieškovė neįrodė ir teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovus jiems priklausančiuose butuose palaikyti ne mažesnę nei 8 ?C oro temperatūrą, todėl ieškovės patikslintas ieškinys atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Prašo priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teigia, kad teismas, teisingai aiškindamas tai, jog dėl šildymo sistemos (autonominio šildymo) privalo susitarti visi pastato bendrasavininkai, ignoravo prejudicinę reikšmę civilinėje byloje Nr. e2-649-1064/2019 turintį sprendimą, kuriame teismas konstatavo, kad kitų butų savininkai siekia priversti O. Ž. ir V. Z. parduoti savo nuosavybę, todėl nesirūpina savo patalpomis, nes tuo yra nesuinteresuoti. Ieškovė ir trečiasis asmuo nesiekia parduoti savo patalpų ir nori toliau gyventi savo butuose. Minėtoje byloje buvo pateiktas antstolio atliktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris yra rašytinis įrodymas, pagrindžiantis, kad pirmojo aukšto patalpos, kurios priklauso atsakovams, yra visiškai apleistos ir neprižiūrimos. Tai nurodytoje byloje buvo patvirtinta ir teismo išvažiuojamojo posėdžio metu. Tokiu būdu prejudicinę reikšme turinčiu sprendimu nustatyta, kad ieškovė neturi galimybės susitarti su atsakovais, kaip bendro naudojimo objektų bendrasavininkais. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo. Ieškovė pasirūpino savo buto šildymu, dėl to tą patį privalo padaryti ir kiti butų savininkai savo butų atžvilgiu.
20.2. Ieškovės įsitikinimu, skundžiamu sprendimu ginama atsakovų teisė apskritai nesirūpinti asmeniniu turtu, pažeidžia ieškovės interesus. Teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, dėl to paliko kelią tolimesniems ginčams.
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai prieštarauja CK nuostatoms, protingumo ir teisėtumo principams, kadangi tokie motyvai reiškia, kad daugiabučio namo bendrasavininkai, priešingai, nei to reikalauja CK nuostatos, savo gyvenamosiomis patalpomis rūpintis neprivalo vien dėl to, jog jie nėra suinteresuoti tų patalpų, kaip gyvenamųjų patalpų, išsaugoti, o siekia jas parduoti ir to negali padaryti, nes tam prieštarauja ieškovė, kuri linkusi toliau gyventi savo patalpose. Atsakovai, nevykdami pareigos rūpintis savo turtu, mažina ieškovės turto vertę ir didina ieškovės butų išlaikymo sąnaudas.
20.4. Pažymi, kad teisės aktai nesuteikia patalpos savininkui teisės palikti gyvenamosios patalpos apskritai nešildomos. Šiuo atveju yra pažeidžiamos CK 4.83 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
20.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu paminė teisingumo principą, nes priėmė formalų, o ne teisingą teismo sprendimą.
Atsiliepimas
21. Atsakovai R. V. ir L. P. atsiliepime į skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą.
22. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teigia, kad apeliantės skunde nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-649-1064/2019 nebuvo konstatuotos jokios prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės.
22.2. Ieškovė laikosi savo pozicijos, neatsižvelgdama į kitų bendrasavininkų, tame tarpe ir trečiojo asmens, interesus.
Šalies argumentai
22.3. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad yra pažeidžiamos CK 4.83 straipsnio ir statybos reglamento STR 1.12.05:2002 nuostatos. Pažymi, kad kiekvienas bendrasavininkas savo teises privalo ginti pagal įstatymus, t. y. siekiant pakeisti arba atnaujinti šildymo sistemą reikia laikytis šių veiksmų atlikimui būtinų įstatymų ir STR reikalavimų, jų laikytis privalo ir ieškovė (apeliantė). Atsakovai visiškai palaiko atsakovų K. P. ir V. P. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
23. Atsakovai K. P. ir V. P. atsiliepime į skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovės patirtas 1 597,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
24. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
24.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus palaikyti ne mažesnę kaip 8 laipsnių temperatūrą jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Toks reikalavimas ne tik nepagrįstas, bet ir negali būti įgyvendintas konkretaus patalpų savininko pastate atskirai. Įstatymo nustatyta tvarka nepakeistus nustatyto pastato šildymo būdo, atsakovai negali būti įpareigoti palaikyti atitinkamą temperatūrą jiems nuosavybės teise priklausančiose pastato patalpose. Nagrinėjamu atveju atsakovai neturi galimybės šildyti jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų pastate pagal pastatui nustatytą šildymo būdą, o ieškovė iš esmės reikalauja atsakovus atlikti neteisėtus veiksmus ir pradėti šildyti patalpas neteisėtu būdu. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir ieškinį atmetė. Pabrėžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas jokia forma nekonstatavo atsakovų teisės nešildyti jiems priklausančių patalpų ginčo pastate, o teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo atsakovus įpareigoti užtikrinti ieškovės nurodytą temperatūrą jiems priklausančiose patalpose pastate.
24.2. Apeliacinį skundą ieškovės vardu pasirašė įgaliojimų neturintis asmuo, t. y. advokatė Natalija Bosakienė. Su apeliaciniu skundu nėra pateikta ieškovės sutartis su šia advokate. Pateiktas 2020 m. gruodžio 15 d. advokatės Tatjanos Kočegarovos išduotas rašytinis perįgaliojimas, kuriuo ji remdamasi neįvardintomis su advokatės Tatjanos Kočegarovos sudarytomis teisinių paslaugų sutartimis įgaliojo advokatę Nataliją Bosakienę. Toks perįgaliojimas nepatvirtina advokatės Natalijos Bosakienės teisės atstovauti ieškovę byloje. Tokiu būdu ieškovei turėjo būti nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
24.3. Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, t. y. kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo vadovautis prejudiciniu sprendimu kitoje byloje. Pažymi, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-649-1064/2019, nes skunde neįvardintas konkretus sprendimas, o nurodyta civilinė byla vis dar nagrinėjama apeliacine tvarka. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė neteigė, kad sprendimas kitoje byloje nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią ir kad nėra jokių galimybių šalims susitarti dėl namo šildymo būdo pakeitimo ar nustatyto šildymo būdo (centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų) įgyvendinimo (šildymo sistemų remonto). Nagrinėjamoje byloje ieškovė niekada nekėlė reikalavimų dėl nustatyto namo šildymo būdo keitimo ar nustatyto šildymo būdo įgyvendinimo. Be to, skunde nepagrįstai remiamasi tariamai sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, nes sprendime konstatuotos kitos faktinės aplinkybės nei nurodo ieškovė. Konstatuota, kad ieškovės ir trečiojo asmens veiksmais ribojamas patekimas į atsakovams priklausančias patalpas pastatas, ir būtent šios aplinkybes taip pat apribojo atsakovų galimybę tinkamai prižiūrėti patalpas.
24.4. Skunde visiškai nepasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotų esminių faktinių aplinkybių ir išvadų, kas sudarė pagrindą atmesti ieškovės ieškinį.
24.5. Ieškovė neįrodė, kad jos, kaip kambarių ir butų savininkės, teisės pažeidžiamos konkrečiai atsakovų neveikimu. Tokių įrodymų teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl bendrasavininkių teisių pažeidimo (t. y. dėl prievolės šildyti nuosavybės teise valdomas patalpas), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
28. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovai (K. P. ir V. P.) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog apeliacinį skundą ieškovės vardu pasirašė įgaliojimų neturintis asmuo, t. y. advokatė Natalija Bosakienė. Pažymėjo, kad su apeliaciniu skundu nepateikta ieškovės sutartis su šia advokate. Pateiktas 2020 m. gruodžio 15 d. advokatės Tatjanos Kočegarovos išduotas rašytinis perįgaliojimas, kuriuo ji remdamasi neįvardintomis su advokatės Tatjanos Kočegarovos sudarytomis teisinių paslaugų sutartimis įgaliojo advokatę Nataliją Bosakienę. Atsakovų manymu, toks perįgaliojimas nepatvirtina advokatės Natalijos Bosakienės teisės atstovauti ieškovę byloje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais ir pažymi, kad byloje kartu su pradiniu ieškiniu buvo pateiktas 2015 m. gegužės 30 d. teisinių paslaugų sutarties išrašas tarp ieškovės O. Ž. ir advokatų kontoros LEGITUM advokatės Tatjanos Kočegarovos. Šioje teisinių paslaugų sutartyje advokatė su kliente susitarė dėl atstovavimo sąlygų. Tarp šių sąlygų numatyta, kad advokatė turi teisę perįgalioti visus atstovavimo sutartyje numatytus veiksmus atlikti kitą advokatą ar advokato padėjėją.
29. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovei, atsakovams ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso patalpos (butai ir kambariai) su bendro naudojimosi patalpomis, esančiomis 168,22 kv. m daugiabučiame gyvenamajame name (unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Ieškovei O. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa (kambarys) Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas (kambarys) Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui V. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (kambarys) Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (kambarys) Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamoji patalpa (kambarys) Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei K. P. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. P. nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa įv. soc. grupėms (kambarys) Nr. (duomenys neskelbtini). Savininkai naudojasi ir bendro naudojimosi patalpos. Daugiabutį namą administruoja UAB „Mano būstas“. VĮ Registrų centras duomenimis, pastato ir visiems dalyvaujantiems byloje asmenims priklausančių patalpų pastate šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Dalyvaujantys byloje asmenys pripažino, kad pastatas, kuriame yra dalyvaujantiems byloje asmenims priklausantys butai, atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos, name nėra centralizuotos šildymo sistemos. Ieškovė ir atsakovai nurodė, kad jiems įsigijus butus, centrinė šildymo sistema pastate jau buvo atjungta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-649-1064/2019 išnagrinėjo kitą tų pačių byloje dalyvaujančių asmenų ginčą pagal ieškovų K. P., L. P., R. V. ir V. P. ieškinį atsakovėms O. Ž. ir V. Z. dėl bendrasavininkų teisių pažeidimų. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-391-258-2020 buvo atmestas apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taip pat tarp ginčo šalių Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta kitas civilinis ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš antstolio Daliaus Traigio 2018 m. kovo 7 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad daugelis ginčo daugiabučio pastato patalpų apleistos, netvarkingos ir neprižiūrimos. Daugiabučio namo administratorė UAB „Mano būstas“ 2019 m. balandžio 16 d. surašė statinio apžiūros aktą Nr. DA185238, kuriame nurodyta daugybė defektų, o neapgyventuose butuose Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo sezono metu susidaro neigiama temperatūra, peršąla vidinės pertvaros, vystosi pelėsiai, užšąla bendro naudojimo vamzdynai. Namo administratoriaus siūlymai: įpareigoti butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus (naudotojus) tinkamai prižiūrėti patalpas ir jose palaikyti higienos normas atitinkančią temperatūrą (18 ?C). 2020 m. gegužės 7 d. UAB „Mano būstas“ administratorius siuntė raštą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ((duomenys neskelbtini) savininkams), kuriame informavo šių butų savininkus apie nustatytas aktu aplinkybes ir ragino užtikrinti, kad nebūtų pažeistos teisės aktų nuostatos, prižiūrėti patalpas (inžinerines sistemas) tinkamai, palaikyti higienos normomis reglamentuotą 18 ?C temperatūrą butuose ir ateityje nepažeisti kitų bendraturčių ar trečiųjų šalių interesų.
30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai nešildo jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų, kadangi ginčo daugiabučiame name nėra centrinio šildymo, kuris įregistruotas kaip šio namo šildymo sistemos būdas. Atsakovai patys negali užtikrinti jiems priklausančių patalpų pastate šildymo, nes tai yra visų patalpų savininkų (įskaitant ir ieškovę) pastate atsakomybė. Norint pertvarkyti pastato inžinierines sistemas turi būti atliekamas paprastasis remontas, kuriam būtini statybą leidžiantys dokumentai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tik sudarius atsakovams galimybę prijungti jiems priklausančias patalpas prie pastato šildymo sistemos arba visiems pastato savininkams teisės aktais nustatyta tvarka pakeitus pastato ar jo dalies šildymo būdą, galėtų atsirasti atsakovų prievolė užtikrinti jiems priklausančiose patalpose tam tikrą temperatūrą. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka.
31. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šioje byloje buvo nustatytas netinkamo turto naudojimo faktas t. y. ginčo, kad atsakovai nešildo ir neprižiūri jiems priklausančių patalpų, nėra. Atsakovai pripažino, kad ginčo patalpose negyvena ir nesirūpina, kad butai nuo pat jų įsigijimo atjungti nuo centrinės šildymo sistemos, alternatyvi šildymo sistema nenaudojama, taip pat nenaudojami jokie kiti prietaisai šildymui palaikyti, dėl to atsakovų patalpose šildymo nėra. Šias aplinkybes nustatė ir daugiabučio namo administratorius, ragindamas atsakovus imti veiksmų palaikyti temperatūrą, kuri atitiktų teisės aktų (higienos normų) reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad, nepaisant administratoriaus raginimo ir kito pastato bendraturčio prašymų, atsakovai nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant išspręsti šią problemą. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovų neveikimas ir iš esmės neteisėti veiksmai (netinkamas patalpų naudojimas jų nešildant šaltuoju metų laikotarpiu) įrodyti tiek pačių atsakovų pripažinimu, tiek kitais įrodymais (namo administratoriaus nustatytomis aplinkybėmis, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais).
32. Pažymėtina, kad tinkamo buto šildymo sistemos naudojimo kriterijai nustatyti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – Taisyklės) 64 punkte, kuriame nurodyta, kad šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, atsižvelgiant į teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytas Lietuvos higienos normas. Higienos norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, nustato, kad šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų temperatūra turi būti 18-22 °C. Vartotojai turi teisę teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 3, 5 punktai) nustatyta tvarka patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytų higienos normų.
33. Tokios aplinkybės, kai atsakovai nesilaiko minėtų teisės aktų reikalavimų, nesilaiko higienos normos minimalių reikalavimų, negali būti pateisinamos. Atsakovai turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistos teisės aktų nuostatos, prižiūrėti jiems priklausančias patalpas (kad jos atitiktų higienos normomis reglamentuotą temperatūrą butuose) ir nepažeisti kitų daugiabučio namo bendraturčių ar trečiųjų šalių interesų. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ir neužkirto kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams (neveikimui), keliantiems pagrįstą grėsmę žalai atsirasti ir teisės aktų reikalavimų nesilaikymui, neišsprendė šalių ginčo.
34. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog centrinio šildymo prietaisai buvo išmontuoti norminių teisės aktų nustatyta tvarka ir toks atjungimas buvo teisėtas (Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Kasacinis teismas išaiškino, kad yra galima teisė atsijungti nuo centrinio šildymo, bet ir pareiga užtikrinti, kad minimas nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Sprendžiant klausimą dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto šildymo tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkretaus vartotojo interesus, bet ir visa daugiabučio namo centralizuoto šildymo tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi būti išlaikyta atitinkamų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-687/2019; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-469/2019). Nurodytų Taisyklių punktai taip pat nustatė eilę reikalavimų, kurie turėjo būti atlikti, atjungiant centrinę šildymo sistemą, pvz., pradėjus atjungimo procedūrą, turėjo būti pateikiamas prašymas išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Šiuo atveju ieškovė ėmėsi šildyti savo patalpas alternatyviais šildymo būdais, tačiau atsakovai nesiėmė jokių veiksmų dėl jiems priklausančių patalpų šildymo, nesiaiškino ir centralizuoto šildymo sistemos atnaujinimo galimybės ar kitų galimų šildymo būdų, t. y. iš esmės ignoravo teisės aktų reikalavimus ir kitų pastato bendraturčių interesus. Vien papildomų išlaidų patyrimas, nesuinteresuotumas prižiūrėti savo turtą ar nesidomėjimas kokias patalpas nupirko (jeigu centrinė šildymo sistema buvo išmontuota nesilaikant teisės aktų reikalavimų dar iki patalpų pirkimo) negali pateisinti teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, kadangi toks neveikimas sudaro prielaidas žalai atsirasti ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardos teismai, nagrinėdami iš esmės panašaus pobūdžio ginčus (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1240-638/2019).
35. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliacinį skundą, naikina skundžiamą teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį tenkina, t. y. įpareigoja atsakovus ne vėliau, kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo (t. y. iš esmės nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo) palaikyti ne mažesnę nei 8 ?C oro temperatūrą (pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išeiti iš ieškinio ribų ir nustatyti įpareigojimą palaikyti ne mažesnę nei 18 ?C oro temperatūrą pagal higienos teisės normas) jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Apeliacinės instancijos teismui tenkinant apeliacinį skundą ir priimant naują sprendimą, iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškinį, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
37. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 1 590 Eur bylinėjimosi išlaidas (300 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir 1 290 Eur už advokato teisinę pagalbą, surašant ieškinį ir dalyvaujant teismo posėdžiuose).
38. Teisėjų kolegija vertina, kad prašymas priteisti 300 Eur žyminį mokestį, ieškinį tenkinus, yra pagrįstas, dėl to tenkinamas.
39. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtų 1 290 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to ieškinį patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą. Bendrai ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 590 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 290+300), t. y. po 397,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.
41. Ieškinį patenkinus, priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, sudarančios 26,52 Eur, t. y. po 6,63 Eur iš kiekvieno atsakovo.
42. Apeliantė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. 300 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 800 Eur už advokato teisinę pagalbą, t. y. bendrai 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė šias patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismas vertina, kad prašymas priteisti sumokėtą 300 Eur žyminį mokestį, apeliacinį skundą tenkinus, yra pagrįstas, dėl to tenkinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelaintės patirtų 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinį skundą parengimą dydis taip pat atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės patirtos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą. Bendrai ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (800+300), t. y. po 275 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tenkinti ieškovės O. Ž. apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. spendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau, kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, palaikyti ne mažesnę nei 8 ?C oro temperatūrą jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), t. y. patalpoje (kambaryje) Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir patalpoje (kambaryje) Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovę K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau, kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, palaikyti ne mažesnę nei 8 ?C oro temperatūrą jai nuosavybės teise priklausančioje patalpoje (duomenys neskelbtini), t. y. bute Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovą V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau, kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, palaikyti ne mažesnę nei 8 ?C oro temperatūrą jam nuosavybės teise priklausančioje patalpoje (duomenys neskelbtini), t. y. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovę L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau, kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, palaikyti ne mažesnę nei 8 ?C oro temperatūrą jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), t. y. bute Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovei O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 590 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, lygiomis dalimis iš atsakovų R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) t. y. po 397,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti iš valstybės naudai 26,52 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, lygiomis dalimis iš atsakovų R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) t. y. po 6,63 Eur iš kiekvieno atsakovo. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, pirmosios instancijos teismui turi būti pateiktas išlaidų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.
Priteisti iš ieškovei O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis iš atsakovų R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) t. y. po 275 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Nutartis įsiteisėja nuo nutarties priėmimo dienos.