Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1240-638/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-19
Bylos Nr.: e2A-1240-638/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08056-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė, Izolda Nėnienė
Ieškovas: R. S., J. E. S.
Atsakovas: Š. M.

Kategorijos

2.6.11Civilinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-1240-638/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08056-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11. 2.6.10.2.4.2. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Izoldos Nėnienės, Mindaugo Šimonio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir J. E. S. ir atsakovo Š. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo ir pagal ieškovų R. S. ir J. E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1730-429/2019 pagal ieškovų R. S., J. E. S. ieškinį atsakovui Š. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų 107-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, akcinė bendrovė „Kauno energija“ dėl įpareigojimo šildyti patalpas ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. R. S. ir J. E. S. ieškinyje prašė įpareigoti atsakovą Š. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumontuoti jam priklausančiose patalpose – butuose, (duomenys neskelbtini), šildymo prietaisus ir juos prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos ir pastato J(duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių, arba prie alternatyvaus šildymo nurodytose patalpose įrenginių, įpareigojant atsakovą šildyti nurodytas patalpas, išlaikant teisės aktuose numatytą privalomą patalpų oro temperatūrą, priteisti iš atsakovo ieškovams 678 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad atsakovui priklausantys butai yra neteisėtai atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos ir yra visiškai nešildomi, dėl to ieškovai, kurių butas yra po atsakovui priklausančiais butais, patiria žalą. Atsakovas jam priklausančių patalpų nešildo nei iš centralizuotų šildymo sistemų, nei kitais alternatyviais būdais. Atsakovo veiksmais nešildant savo patalpų, žala daroma visoms namo konstrukcijoms, patalpoms, esančioms pirmajame namo aukšte. Ieškovams naudojant įprastinį šildymą, temperatūra neatitinka Lietuvos higienos normos HN 42:2009 reikalavimų, dėl to ieškovai turi šildytis daugiau, tuo patirdami nuostolius. Atsakovo veiksmai yra tęstinio pobūdžio, nes jie tęsiasi daugiau kaip dešimt metų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė ir paaiškino, kad ieškovai nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog atsakovas yra atjungęs savo butus nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų. Atsakovas ne tik kad nėra atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos, bet dar turi įsirengęs ir alternatyvų šildymo būdą – dujinį šildymą, yra galimybė šildyti butus elektra, malkomis, kūrenant židinį. Kadangi ieškovai nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovų butai nebuvo šildomi, nesuprantamas ir reikalavimas atlyginti žalą dėl neva nešildomo buto ir dėl to kylančių nuostolių. Nesuprantamas ieškovų bandymas pagrįsti susidariusią žalą 2005 m. vasario 4 d. KTU Architektūros ir statybos instituto skaičiavimais (pažyma), kai tuo tarpu žalos reikalaujama už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. Ieškovai visiškai nepaaiškina ir nepagrindžia, kaip jie nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. susidarė 678 Eur žala.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį išspręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo neturi informacijos, kad namas, esantis(duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka būtų atjungęs šilumos įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, ar namo 20 ir 21 butų šilumos įrenginiai būtų atjungti nuo namo bendros šildymo sistemos. Atsakovas buto (duomenys neskelbtini)patalpas atjungė nuo centralizuotos šildymo sistemos pažeidęs imperatyvias teisės normas. Atsakovas, nešildydamas jam priklausančių butų, pažeidžia Lietuvos Respublikos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau ir – ŠTIVT) 64 punkte nustatytą pareigą šildymo sezono laikotarpiu šildyti butus, atsižvelgiant į ŠTIVT 1 priedo 27 punkte nustatytas higienos normas. Atsakovui neteisėtai atjungus savo butų šilumos įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo sistemos, kitų daugiabučio namo patalpų savininkai gali patirti nuostolius – suvartoti daugiau šilumos energijos, negu sunaudotų tuo atveju, jeigu atsakovas savo butus šildytų teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 107-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas pirmininkas paaiškino, kad gyvenamajame name veikia dujinė šildymo sistema kiekvienam butui individualiai. Jeigu skaitliukai nerodo dujų suvartojimo, galima daryti prielaidą, kad dujinė šildymo sistema neveikia. Oficialaus atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos nėra, gaunamos sąskaitos iš AB „Kauno energija“ visada 0,00 Eur, o šildomasi dujomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovą Š. M. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumontuoti jam priklausančiose patalpose – butuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), šildymo prietaisus ir juos prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos ir pastato(duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių, arba prie alternatyvaus šildymo nurodytose patalpose įrenginių, įpareigojant atsakovą Š. M. šildyti nurodytas patalpas išlaikant teisės aktuose numatytą privalomą patalpų oro temperatūrą. Teismas priteisė ieškovų R. S. ir J. E. S. naudai iš atsakovo Š. M. 450 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 471,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė atsakovo Š. M. naudai iš ieškovo R. S. 159,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas priteisė atsakovo Š. M. naudai iš ieškovės J. E. S. 159,74 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

7. Teismas nurodė, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog jo patalpose yra dujinis katilas, tačiau jis neprijungtas prie alternatyviosios šildymo sistemos, todėl nefunkcionuoja, kadangi prieš prijungiant jį prie radiatorių reikia atlikti remontą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovų argumentais, kad jis nešildo jam priklausančių patalpų, nurodė, jog šildymo sezono metu, esant apie -20 °C šalčio, jis šildo patalpas dujiniu balionu ir pečiuku, namas pastatytas kokybiškai, sienos storos, todėl žiemą šiose patalpose būna 15-16 °C šilumos. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad atsakovas turi galimybę naudotis ir kitais alternatyviais šildymo būdais - elektriniais radiatoriais, malkiniu šildymu. Teismas sutiko su ieškovų pozicija, jog atsakovas nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-439-199/2013 ir jame nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tokia atsakovo nurodoma temperatūra yra dėl to, kad tam tikras šilumos kiekis į atsakovo patalpas patenka iš ieškovų šildomo buto. Teismas rėmėsi liudytojos J. K. duotais parodymais teismo posėdyje, kuri patvirtino, kad atsakovui atjungus šildymą šiluma į atsakovo butą patenka iš ieškovų buto, todėl ieškovai patiria šilumos nuostolius. L. R. M. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas savo patalpų nešildo. Teismas nurodė, kad netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie nesuinteresuoti bylos baigtimi. Teismas pažymėjo, kad liudytojų nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino duotais paaiškinimais ir pats atsakovas, taip pat įrodo įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-439-199/2013 ir jame nustatytos aplinkybės. Teismas vertino, kad ieškovai, mokėdami nepagrįstai daugiau už tiekiamas dujas tam, kad jų pačių bute temperatūra atitiktų teisės aktų reikalavimus, patiria žalą. Teismas nurodė, jog atsakovas pripažino, kad žiemą jam priklausančiose patalpose būna 15-16 °C, taigi, mažiau nei Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081, 1 lentelėje nustatyta gyvenamųjų patalpų oro temperatūros šaltuoju metų laikotarpiu ribinė vertė – 18–22 °C.

8. Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad ieškovai rėmėsi raštu „Dėl 2005 12 17 išvadų papildymo (2005 12 17 KTU ASI raštas Nr. 53-SŠF). Jame nurodoma, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. patirta 678 Eur nuostolių. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad paskaičiavimas, atliktas remiantis Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto 2005 m. vasario 17 d. skaičiavimais, neįrodo turtinės žalos dydžio, kadangi byloje nėra įrodymų, kad faktinė situacija atsakovo butuose per tokį ilgą laikotarpį nepasikeitė, tuo labiau esant duomenų apie remontą atsakovo butuose. Teismas vertino, kad nuo pat ieškovų įsikėlimo gyventi į butą dienos atsakovas nebuvo pasijungęs šildymo, ką ir pats pripažino duotais paaiškinimais teismo posėdyje, todėl ieškovai patyrė šilumos nuostolius. Teismas atsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-439-199/2013 nustatytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 450 Eur turtinės žalos atlyginimas.

9. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. priėmė papildomą teismo sprendimą. Teismas ieškovų R. S. ir J. E. S. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo Š. M. ieškovų R. S. ir J. E. S. naudai 99,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas kitą prašymo dalį atmetė.

10. Teismas nurodė, kad ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nekonkretizavo prašomos priteisti sumos dydžio. Teismas, įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes ir prie ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. paslaugų pirkimo -pardavimo kvitą Nr. JK-2018-03-15, 2018 m. vasario 12 d. sutartį Nr. JK-PES 18/02 ir kt., kurie patvirtina ieškovų patirtas išlaidas už nurodomą atlikti dujų suvartojimo kiekio priskyrimą, konstatavo, jog minėtos išlaidos pagrįstos. Teismas atsižvelgė į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją ir prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino iš dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovai R. S. ir J. E. S. prašo pakeisti teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys atmestas ir ieškovų ieškinį tenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo ieškovams bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nevertino atsakovo paaiškinimų, kad faktinė padėtis jo butuose nepasikeitė, taip pat nevertino liudytojos J. K. parodymų, kad 2005 m. gruodžio 17 d. KTU instituto išvadomis yra pagrindas remtis, todėl negalėjo keistis ir nuostolių dydis procentine išraiška. Atsakovas, apklaustas teismo posėdžio metu, neneigė fakto, kad jo butuose nėra pajungtas dujinis katilas, jis nefunkcionuoja, nepajungtas prie šildymo įrenginių, t. y. radiatorių. Atsakovas taip pat pripažino, kad jo butas neįrengtas, negyvenamas, kad reikia daryti remontą, grindinį šildymą (2019 m. vasario 7 d. posėdžio garso įrašas), taip pat atsakovas patvirtino, kad jo patalpose niekas nepasikeitė (išskyrus katilo pastatymą, kuris nepajungtas), namas nebuvo renovuotas. Nuo 2005 metų nebuvo jokių faktinių pasikeitimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovų nuostolių, t. y. šilumos netekimo į atsakovo patalpas, procentiniam dydžiui.

1.2. Teismas, nurodydamas, kad ieškovai neįrodė nuostolių dydžio, savo išvadas grindė ne įrodymų visetu, o rėmėsi tik atsakovo advokato niekuo neįrodytais teiginiais, kad nuo 2005 metų faktinė situacija pasikeitė. Ieškovas žalos dydį įrodinėjo remiantis kvalifikuoto specialisto atliktais skaičiavimais, kurie atsakovo nebuvo nuginčyti jokiais kitais įrodymais. Ieškovai pateikė galimus įrodymus, kad faktinė situacija nei atsakovo bute, nei name nepasikeitė ( šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai).Todėl teismas nepagrįstai sumažino žalos dydį 228 Eur suma, dėl ko teismo sprendimas keistinas.

1.3. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovo turėtas išlaidas, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis apmokėjo už advokato suteiktas paslaugas.

1.4. Teismas sprendime išsprendė ne dėl visų ieškovo išlaidų. Ieškovai teikdami ieškinį, pateikė kaip priedą prie ieškinio dujų suvartojimo kiekio paskaičiavimą, kurį atliko J. K., bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už šią paslaugą ieškovai sumokėjo 150 Eur. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas kvitas, darbų priėmimo ir perdavimo aktas ir sutartis. Dėl šių išlaidų priteisimo ieškovai yra pateikę prašymą priimti papildomą sprendimą.

12. Apeliaciniu skundu ieškovai R. S. ir J. E. S. prašo pakeisti teismo 2019 m. balandžio 2 d. papildomą sprendimą ir ieškovų prašymą tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje. Ieškovai byloje pareiškė du reikalavimus. Teismas visiškai patenkino ieškovų pareikštą neturtinį reikalavimą dėl įpareigojimo šildyti patalpas, bei patenkino dalį antro reikalavimo dėl žalos atlyginimo procentine išraiška 66,37 proc. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad yra patenkinta viso 66,37 proc. ieškovų reikalavimų, kadangi jų buvo patenkinta 83,18 proc. Teismas turėjo nuo papildomai priteistų 150 Eur priteisti 83,18 proc. išlaidų, kas sudaro 125 Eur (150 Eur x 50 proc. = 75 Eur; 75 Eur x 66,37 proc. = 50 Eur; 75 Eur + 50 Eur = 125 Eur).

13. Apeliaciniu skundu atsakovas Š. M. prašo panaikinti 2019 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Teismas, tikėtina, net nesusipažino su visa į bylą pateikta medžiaga, nes neįvertino AB „Kauno energija“ pateiktos informacijos apie tai, kad butai, adresu(duomenys neskelbtini), nėra atjungę šilumos įrenginių nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų ar šildymo sistemos nuo namo bendros šildymo sistemos.

Atsiliepimas

3.2. Atsakovas paaiškina, kad jo butuose nėra sumontuoti radiatoriai, per kuriuos būtų galima šildyti butus dujiniu katilu. Tačiau tai nereiškia, jog butuose nėra įrengtų kitų, alternatyvių jo šildymo būdų. Atsakovas teikė teismui paaiškinimus, kad žiemos metu jis visuomet palaiko ne žemesnę nei 16 laipsnių temperatūrą savo butuose. Temperatūra butuose yra palaikoma mobiliais dujiniais ir elektriniais šildytuvais, kartais pakūrenama krosnelė. Teismas atsakovo nurodytus butų šildymo būdus atmetė kaip neįrodytus. Teismo įrodinėjimo pareigos primetimas atsakovui yra visiškai nesuprantamas ir nelogiškas.

3.3. Ieškovams ir atsakovui priklausančių butų viešai įregistruotas šilumos energijos tiekėjas yra AB „Kauno energija“. Atsakovo nuomone, ieškovų reikalavimas šildyti atsakovui priklausančius butus turėjo būti skirtas ne atsakovui, bet šilumos tiekėjui, t. y. AB „Kauno energija“. Būtent šilumos tiekėjui yra skirtos ir Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, kuriose nustatyta gyvenamųjų patalpų oro temperatūros šaltuoju metų laikotarpiu ribinė vertė - 18-22 laipsniai šilumos. Apie tai, kam konkrečiai šios taisyklės buvo skirtos, yra pasisakęs Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2A-633-221/2013.

3.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 134 punktu, atsakovo patalpose pažeidimo faktas nėra nustatytas.

3.5. Atkreiptinas dėmesys, kad jei būtų teikiamas centralizuotas šildymas, ieškovai galėtų reikalauti iš šilumos tiekėjo, kad būtų palaikoma pastovi temperatūra, tačiau ieškovams pasirinkus autonominį šildymą, savo poreikius jie turi tenkinti savarankiškai. Ieškovai ir atsakovas vienas kito atžvilgiu nėra šilumos tiekėjai. Ieškovai, prisiimdami riziką šildytis savo patalpas autonomiškai, turėtų pasikeisti savo patalpų šiluminę varžą, kad kitos, ne jiems priklausančios patalpos jų šildymosi kaštams neturėtų jokios reikšmės, ar ta reikšmė būtų minimali. Teismui visi šie atsakovo argumentai visiškai nebuvo svarbūs ar įdomūs. Sprendimo motyvuojamoje dalyje visiškai nėra jokių pasisakymų apie atsakovo išsakytą poziciją.

3.6. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog kokie nors matavimai būtų atlikti tiek ieškovo, tiek atsakovo patalpose laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti patirtus nuostolius, nėra duomenų, kokia temperatūra buvo palaikoma ieškovui priklausančiose patalpose minimu laikotarpiu. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo butuose iš esmės situacija pasikeitė laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti patirtus nuostolius. Iš Nekilnojamojo turto registrų centro išrašo 10.3 punkto matyti, kad 2016 m. birželio 1 d. padalijus butą buvo suformuoti 4 atskiri butai (numeriais 20, 21, 22, 23). Vienas iš jų 2016 birželio mėnesį buvo parduotas (butas Nr. 22) ir nuolatos šildomas. Kitas butas (butas Nr. 23) buvo ruošiamas remontui ir taip pat nuolatos šildomas.

3.7. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad likusius butus atsakovas šildė alternatyviais šildymo būdais - t. y. dujine krosnele, malkomis, elektra. Teismas visiškai klaidingai įvertino aplinkybes, kad atsakovas nešildė savo patalpų nuo pat ieškovų atsikraustymo į namą dienos. Iki 2013 metų pabaigos šilumą namui tiekė AB „Kauno energija“. Dėl reikalaujamos temperatūros palaikymo yra atsakingas šilumos tiekėjas. Atsakovo manymu, vertinti laikotarpį, kada visiems butams centralizuotai šilumą tiekė AB „Kauno energija“, visiškai nėra prasmės ir netgi negalima.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai R. S. ir J. E. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsakovas, neteisėtai atjungęs savo šilumos įrenginius nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, privalo atstatyti šildymo prietaisų galią. Teismas byloje pagrįstai konstatavo, kad name, adresu(duomenys neskelbtini), yra alternatyvi šildymo sistema. Šias aplinkybes patvirtina 107-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos raštas, kas reiškia, kad namas nėra atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemų, tačiau jame numatytas ir leidžiamas būdas yra alternatyvus būdas, t. y. dujinis šildymas. Kuriuo būdu šildytis, sprendžia bendrijos susirinkimas.

4.2. Atsakovui teigiant, kad jis šildosi patalpas kitais šildymo būdais, jam teko įrodinėjimo našta šias aplinkybes įrodyti. Taigi, iš apeliaciniame skunde nurodytų trijų alternatyvių šildymo būdų - dujinio šildytuvo, elektrinio šildytuvo ir krosnelės, atsakovas posėdžio metu nurodė tik vieną būdą - dujinį šildytuvą su balionais. Tačiau atsakovas neįrodė, kad šiuo šildytuvu šildo patalpas, kurių nenaudoja ir kuriose negyvena, niekas jo nematė važiuojant su dujų balionais ir juos keičiant, nes norint tokiu šildymo prietaisu žiemos sezonu palaikyti tinkamą oro temperatūrą patalpose, dujų balionus tektų vežioti labai dažnai, kas yra paprasčiausiai neįtikėtina, nes atsakovas turi dujinį katilą, kuriuo galėtų šildyti patalpas, jei jose įrengtų šildymo prietaisus ir juos pajungtų.

4.3. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybę, kad atsakovo bute nėra šildymo įrenginių, t. y. radiatorių, ar grindinio šildymo įrenginių, bei kad jie nėra pajungti prie šildymo sistemos patvirtino ir pripažino pats atsakovas, todėl vadovaujantis CPK 182 straipsnio 5 punktu, ieškovams jų papildomai įrodinėti nereikėjo. Be to, kad atsakovo butuose šildymo prietaisai neteisėtai atjungti nuo centrinio šildymo sistemos, buvo nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, o tai, kad dujinis katilas nėra naudojamas, patvirtino pateiktos nuotraukos, kuriuose fiksuotas „0“ sunaudotų dujų kiekio rodmuo.

4.4. Atsakovui neatsijungus nuo centrinio šildymo sistemos privalu laikytis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų t. y. palaikyti gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą iki nurodytos temperatūros teisės aktuose. Atsakovas pats pripažino, kad jo patalpose būna 15-16 laipsnių šilumos temperatūra.

Šalies argumentai

4.5. Ieškovai nesutinka su tuo, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-633-221/2013 yra precedentas, kuriuo reiktų vadovautis nagrinėjamoje byloje. Skiriasi bylų faktinės aplinkybės, nes nagrinėtoje Kauno apygardos teismo byloje teismas konstatavo, kad šalys šildosi autonominiais šildymo būdais. Atsakovo patalpose yra galimi du alternatyvūs šildymo būdai, tačiau atsakovas nei vienu iš jų nesinaudoja.

Atsiliepimas

4.6. Atsakovas apeliaciniame skunde cituoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133, 134 nurodytas nuostatas. Tačiau tai neturi jokios teisinės reikšmės nei ginčo esmei, nei teismo sprendimo pagrįstumui. Tai, kad atsakovas atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos, yra konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

4.7. Apeliacinio skundo teiginiai, kad namas iki 2013 metų buvo šildomas iš centrinio šildymo sistemos, neturi jokios reikšmės ginčo išsprendimui, ar žalos dydžiui, nes žala buvo paskaičiuota už laikotarpį nuo 2014 sausio 1 d. iki 2018 metų kovo 1 d. Be to, atsakovas neteisėtai atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos dar iki 2013 metų (Kauno apylinkės teismas, civilinė byla Nr. 2-161-454/2011).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl prievolės šildyti nuosavybės teise valdomas patalpas, dėl žalos dydžio nustatymo ir dėl ieškinio senaties termino taikymo.

17. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra savininkas(duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. rugsėjo 25 d. ( t.1, b.l. 24-26). Ieškovai yra savininkai buto (duomenys neskelbtini)( t.1, b.l. 23). Šalys neginčija, kad atsakovo butai yra virš ieškovų buto.

18. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nešildo savo butų centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, o jo butuose esantys radiatoriai yra nupjauti. Todėl teismas tenkino pirmąjį ieškovų reikalavimą ir įpareigojo atsakovą sumontuoti jam priklausančiuose butuose šildymo prietaisus ir prijungti juos prie centrinės šildymo sistemos arba prie alternatyvaus šildymo ginčo name įrenginių. Apeliantas (atsakovas) Š. M. savo skunde kritikuoja teismo sprendimą nurodydamas vienas kitam prieštaraujančius teiginius: viena vertus nurodo, kad jo butai nėra atjungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, todėl „Kauno energija“ galėtų tiekti šilumos energiją, be to, bute yra sumontuotas dujų katilas ir pasirašyta sutartis su dujų tiekėju. Kita vertus, atsakovas rašo, kad jo butuose nėra sumontuotų radiatorių, tačiau šilumą savo butuose jis palaiko mobiliaisiais dujiniais arba elektriniais šildytuvais, kartais pakūrena krosnelę.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta atsakovo teiginius kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Išklausius 2019 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovas pats pripažino, kad ginčo butuose negyvena, butai yra faktiškai atjungti nuo centrinės šildymo sistemos, prie alternatyvios šildymo sistemos radiatoriai taip pat neprijungti, nes atsakovas dar nebaigė remonto, todėl atsakovo butuose šildymo nėra. Tačiau atsakovas mano, kad situacija nėra tragiška, nes jis kartais atvažiuoja, pajungia dujinį pečiuką, jo butuose šaltuoju metų laiku temperatūra būna 15-16 C° ( garso įrašo nuo 32:35 min.).

20. CK 6.266 straipsnyje nustatyta bendroji statinio savininko atsakomybė už žalą, kuri atsiranda dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų. Teismų praktikoje statinių trūkumais yra laikomi ir tokie atvejai, kad turtas netinkamai eksploatuojamas, valdomas. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

21. Šioje byloje nustatytas netinkamo turto naudojimo faktas, kai atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiuose butuose nėra įrengęs/prijungęs šildymo įrenginių, dėl ko butai žiemos metu yra nešildomi arba šildomi tik retkarčiais ir nepakankamai. Tinkamo buto šildymo sistemos naudojimo kriterijai yra nustatyti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau ir Taisyklės) 64 punkte, kuriame nurodyta, kad šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, atsižvelgiant į teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytas higienos normas. Paminėta higienos norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, nustato, kad šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų temperatūra turi būti 18-22 °C. Atsakovas, kaip minėta, pats pripažino, kad patalpų temperatūra jo butuose šaltuoju metu laiku būna 15-16 °C.

22. Atmestini apelianto (atsakovo) teiginiai, kad „Kauno energija“ gali šildyti jo butus, todėl pretenzijos turi būti reiškiamos „Kauno energijai“. Jokie kiti asmenys be savininko žinios negali patekti į atsakovo nuosavybę ir prijungti šildymo įrenginių prie centralizuotos sistemos. Todėl pirmosios instancijos teismas parinko tinkamą civilinių teisių gynimo būdą ir priėmė pagrįstą sprendimą užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, keliantiems pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, t.y. pagrįstai patenkino ieškovų prevencinį ieškinį įpareigodamas atsakovą tinkamai naudoti jam priklausančią nuosavybę – įrengti butuose radiatorius ir prijungti juos prie centrinės arba alternatyvios šildymo sistemos (CK 1.138 str. 3p.).

23. Bendroji turto savininko civilinės atsakomybės už netinkamai naudojamą turtą norma nustato, kad dėl netinkamai naudojamo turto atsiradusią žalą privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

24. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo neteisėti veiksmai (netinkamas patalpų naudojimas jų nešildant šaltuoju metų laikotarpiu arba šildant nepakankamai) yra įrodyti paties atsakovo pripažinimu, liudytojo R. M. parodymais, kuris patvirtino, kad atsakovo dujų skaitiklio rodmenys yra artimi nuliui ir nesikeičia (2019 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 43:40 min.).

25. Priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (turto netinkamo naudojimo) ir ieškovų patiriamos žalos (nuostolių sunaudojant daugiau šilumos energijos savo butui šildyti) ieškovai įrodinėjo 2005 m. vasario 17 d. KTU Architektūros ir statybos instituto statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjos dr. J. K. išvadomis, kad esant nešildomoms patalpoms virš ieškovų buto, šilumos nuostoliai į šias nešildomas patalpas sudaro iki 15 proc. buto šilumos nuostolių vertės ( t.1, b.l. 16). Tyrimą atlikusi J. K. buvo apklausta 2019 m. vasario 7 d. teismo posėdyje ir paaiškino, kad tyrimą atliko bendrijos prašymu 2005 metais, o ieškovų prašymu patikslino tyrimo rezultatus ir paskaičiavo žalos dydį 2018 m. kovo 8 d. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 48:32 min.).

26. Apeliantas (atsakovas) nesutinka, kad ieškovai patiria žalą ( nuostolius) dėl jo nešildomų patalpų, nurodo, kad atsakovo butuose situacija iš esmės pasikeitė laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti patirtus nuostolius, nes 2016 m. birželio 1 d. padalijus butą buvo suformuoti 4 atskiri butai (numeriais 20, 21, 22, 23). Vienas iš jų 2016 birželio mėnesį buvo parduotas (butas Nr. 22) ir nuolatos šildomas. Kitas butas (butas Nr. 23) buvo ruošiamas remontui ir taip pat nuolatos šildomas. Tačiau atsakovas nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų (planų, apmokėjimo už šilumos energiją kvitų ir pan.). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įrodymus pateikia ta šalis, kuri teigia, o ne ta, kuri neigia ( CPK 178 str.). Ieškovai šioje byloje nurodo, kad situacija patalpų, esančių virš ieškovų buto, šildymo prasme nėra pasikeitusi nuo 2005 metų. Jeigu atsakovas teigia, kad situacija yra pasikeitusi, tai jis turėjo pateikti byloje tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė nei byloje, nei su apeliaciniu skundu. Todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, kad šildymo situacija nėra pasikeitusi. Pažymėtina, kad ieškovai ieškinyje nurodė patiriantys žalą tik dėl dviejų atsakovo butų (Nr. 20 ir 21) netinkamo šildymo.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta atsakovo skunde dėstomus argumentus, kad žalos dydis yra paskaičiuotas netiksliai. Ieškovai rėmėsi dr. J. K. paskaičiavimu, kad ieškovų patiriamas šiluminės energijos nuostolis sudaro 15 proc. nuo ieškovų sunaudoto kiekio, o ieškovų sunaudotas dujų kiekis buvo nustatytas pagal faktinius dujų skaitiklio rodmenis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., iš viso 50 mėn., bendra suma 678 Eur ( t.1, b.l. 12). Toks žalos paskaičiavimas laikytinas pagrįstu ir teisingu. Atsakovas kitokio žalos paskaičiavimo nepateikė.

28. Apeliantas atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovai nurodė, kad atsakovo daromas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senatis negali būti taikoma, nes pažeidimas prasideda kiekvieną dieną iš naujo. CK 1.127 str. 5 dalyje nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklė esant tęstiniam pažeidimui – jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo) ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino pirmajam ieškovų pareikštam reikalavimui - dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (atstatyti arba įrengti šildymo prietaisus ir pradėti šildyti nuosavybę). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tęstinumas turi būti nustatomas veiksmų arba neveikimo atžvilgiu, o ne patiriamos žalos ir jos pasekmių atžvilgiu. Tęstiniu pažeidimu laikomas tam tikrą laiko tarpą vykstantis pažeidimas, kai be teisėto pagrindo neatliekami veiksmai, kuriuos privalu atlikti, arba atliekami neteisėti veiksmai ar nenutraukiamas kitoks pažeidimas. Esant tokiam pažeidimui, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-415/2015).

30. Tačiau dėl neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimui ieškinio senatis yra taikytina pagal CK 1.125 str. 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovai dėl žalos atlyginimo pareiškė ieškinį 2018 m. gegužės 18 d. (t.1, b.l. 1), todėl patirtos žalos atlyginimo gali reikalauti už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 18 d., kas sudaro 36 mėnesius. Proporcingai nuo paskaičiuotos žalos sumos už 50 mėnesių (678 Eur) žalos suma už 36 mėnesius sudaro 488,16 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 450 Eur žalos atlyginimo. Ieškovai neprašė atnaujinti jiems ieškinio senaties termino, todėl teismo sprendimas pakeistinas, taikytina ieškinio senatis ir priteista suma padidintina iki 488,16 Eur.

31. Pakeitus teismo sprendimą laikytina, kad ieškovų ieškinys yra tenkinamas 86 proc. (skaičiuojama nuo dviejų pareikštų reikalavimų, iš kurių vienas tenkinamas visiškai, o kitas - 72 proc.).

32. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad byloje buvo neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, neįvertintos ieškovų išlaidos už specialistės J. K. atliktą žalos paskaičiavimą. Ieškovų išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 90 Eur žyminio mokesčio, 620 Eur sumokėta už advokato pagalbą (t.2, b.l. 34) ir 150 Eur už žalos paskaičiavimą (t.1, b.l. 7), iš viso 860 Eur. Iš atsakovo ieškovams priteistina 739,60 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintiems reikalavimams (CPK 93 str.).

33. Atsakovo išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 150 Eur (t.2, b.l. 4). Atsakovas pateikė įvairių advokato išrašytų sąskaitų dar 800 Eur bendros sumos, tačiau nepateikė duomenų, kad šias sąskaitas yra apmokėjęs. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Todėl atsižvelgiant į realias atsakovo išlaidas byloje ir proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams atsakovui iš ieškovų priteistina 21 Eur išlaidų už advokato pagalbą.

34. Atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dalyje (iš 739,60 Eur atimama 21 Eur) ir ieškovams iš atsakovo priteistina 718,60 Eur (CK 6.130 str.).

35. Apeliacinis atsakovo skundas yra atmetamas, o ieškovų apeliacinis skundas yra tenkinamas 16 proc. (priteista žalos suma padidinama nuo 450 Eur iki 488,16 Eur, o dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo teismo sprendimo pakeitimas neskaičiuojamas, nes tai nėra materialiniai teisiniai reikalavimai). Atitinkamai atsakovo turėtos išlaidos už apeliacinio skundo surašymą ir žyminis mokestis (390 Eur) nepriteistini. Atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas neteikė. Ieškovų turėtos išlaidos už apeliacinio skundo surašymą ir žyminį mokestį (315 Eur) priteistinos jiems iš atsakovo proporcingai skundo patenkinimui (50,40 Eur). Ieškovų išlaidos už atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (350 Eur) priteistinos ieškovams iš atsakovo. Iš atsakovo priteistina ieškovams iš viso 400,40 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

36. Kadangi šia nutartimi yra atliktas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, tai Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. papildomas sprendimas, kuriuo buvo priteista ieškovams dalis bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, panaikintinas.

37. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, nes yra mažesnės, negu minimalus priteistinas dydis (CPK 96 str. 6 d.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir padidinti ieškovams R. S. (a.k(duomenys neskelbtini) ir J. E. S. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo Š. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą žalos atlyginimą iki 488,16 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 16 ct), bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1119 Eur ( tūkstančio šimto devyniolikos eurų).

Teismo sprendimo dalį dėl atsakovui Š. M. priteistų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų R. S. ir J. E. S., panaikinti.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. papildomą sprendimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėIzolda NėnienėMindaugas Šimonis