- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-633-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10354-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- R. P., V. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams R. P. ir V. D. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 2-4) prašė solidariai iš atsakovų priteisti 660 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovams po ½ dalį priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovų butas yra po ieškovui priklausančiu butu, aukštu žemiau. Atsakovai savo bute jau keletą metų negyvena, jo neprižiūri bei nešildo. Dėl šių atsakovų veiksmų ieškovas nuolat patiria nuostolius, nes yra priverstas padengti papildomas išlaidas šildymui. Teigia, kad vadovaujantis Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto specialistės atliktais tyrimais, nustatyta, jog susidarantys papildomi šilumos nuotoliai per grindis į nešildomas pirmo aukšto patalpas, ieškovo buto patalpų sąnaudas šildymui padidina apie 33 procentus. Įvertinęs tai, ieškovas nurodo, kad papildomi nuostoliai dėl nešildomų patalpų nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. sudarė apie 660 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu (t. 2, b. l. 88-90) ieškovo S. B. ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei R. P. 1 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 139 Lt žyminio mokesčio, 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu, bei valstybei - 24,65 Lt pašto išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškinyje pateiktos aplinkybės buvo įrodinėjamos vadovaujantis Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto ataskaita pagal 2010 m. kovo 15 d. sutartį Nr. K-1460, kurioje nurodyta, jog matavimai atlikti nuo 2010 m. kovo 15 d. iki 2010 m. kovo 29 d. Ataskaitos išvadoje nurodyta, kad per penkerius metus (nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d.) papildomos išlaidos sudaro 1 600 Lt. Papildomi šilumos nuostoliai per grindis į nešildomas I aukšto patalpas padidina ieškovo patalpų sąnaudas šildymui 33 procentais. Ieškovas nuostolius skaičiuoja pagal sunaudotas dujas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Byloje nėra duomenų, kad kokie nors matavimai ieškovo ar atsakovo patalpose būtų atliekami nurodytu laikotarpiu. Taip pat nėra duomenų, kokia nurodytu laikotarpiu temperatūra buvo palaikoma ieškovui priklausančiose patalpose. Atsakovų suvartotų dujų kiekis nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. nedeklaruotas, nėra apmokėjimo už suvartotas dujas. Tačiau nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d. suvartota 3 663 m³ dujų. Įvertinant, kad bute retai gyvenama, teismas darė prielaidą, kad suvartotas dujų kiekis buvo panaudotas tik šildymui, o ne maisto ruošimui. Todėl teigti, kad patalpos visiškai nešildomos nėra duomenų. Ieškovas pageidauja, kad per žemiau esančio buto lubas, butų šildomos ieškovui priklausančio buto grindys. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovai jiems priklausančias patalpas šildosi autonomiškai, todėl kiekvienas iš jų prisiima riziką dėl šilumos panaudojimo efektyvumo pagal savo poreikius. Kiekvienas reguliuoja temperatūrą pagal jam priimtinus poreikius. Šalims priklausančiose patalpose konvekcijos principu sumontuotas patalpų šildymas. Visiems žinoma aplinkybė, jog karštas oras kyla aukštyn, o šaltas leidžiasi žemyn. Todėl ieškovo reikalavimas, kad atsakovai įšildytų atsakovo grindis yra nepagrįstas. Jei būtų teikiamas centralizuotas šildymas, šalys galėtų reikalauti iš šilumos tiekėjo, kad būtų palaikoma pastovi temperatūra, tačiau esant autonominiam šildymui, kiekvienas savo poreikius tenkina savarankiškai. Ieškovas ir atsakovai vienas kito atžvilgiu nėra šilumos tiekėjai. Ieškovas, prisiimdamas riziką šildytis savo patalpas autonomiškai, turėtų pasikeisti savo patalpų šiluminę varžą. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, turi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo. Teismas darė išvadą, kad tarp ieškovo padidėjusių šildymo sąnaudų ir atsakovų poreikių tenkinimo šildant patalpas nėra priežastinio ryšio, ieškinys negali būti patenkintas, todėl atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (b. l. 96-105) prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas apelianto naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovė gerina buto gerbūvį pakeičiant langus, šildymo katilą, nes buto gerinimo darbai buvo vykdomi 2007-2008 metais, tuo tarpu byloje keliamas klausimas dėl buto nepriežiūros 2010-2011 metų laikotarpiu. Todėl duomenys apie 2007-2008 metais atliktus atsakovų buto pagerinimus teismo neturėjo būti vertinti kaip patvirtinantys jų tinkamą elgesį apelianto atžvilgiu.
2. Atsakovai nepateikė tiesioginių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. jie prižiūrėjo savo nuosavybę. Vienintelis įrodymas, kad atsakovai įgyvendino šildymo pareigą yra atsakovės R. P. paaiškinimai bei liudytojo V. L. parodymai. Apelianto nuomone, esant prieštaravimams tarp liudytojo parodymų bei rašytinių, daiktinių įrodymų, aukštesnė įrodomoji galia suteikiama būtent rašytiniams/daiktiniams įrodymams, kadangi jie yra patikimesni.
3. Teismas sprendime visiškai nevertino, kad nuo 2009 metų, kai atsakovė R. P. negyvena Lietuvoje, butas nėra prižiūrimas. Žiemos laikotarpiu butas yra papildomai šaldomas, paliekant mikrotarpus languose. Šias aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos, darytos, skirtingomis 2011 m. dienomis bei liudytojų R. K. ir V. L. parodymai. Todėl ši aplinkybė laikytina įrodyta.
4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad bute negyvenama ir neruošiamas maistas, visas suvartotas dujų kiekis nuo 2007 metų buvo panaudotas tik šildymui. Apelianto nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, kad šiuo laikotarpiu būtų deklaruotas dujų suvartojimas. Dujos buvo vartojamos kai R. P. dar gyveno Lietuvoje ir rūpinosi savo nuosavybe.
5. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, jog apeliantas reikalauja iš atsakovų šildyti jo grindis, kadangi jeigu atsakovai tinkamai įgyvendintų savo pareigą šildyti butą pagal teisės aktų reikalavimus, palaikytų higienos normoje nustatytą temperatūrą, tuomet apeliantas nepatirtų žalos, tačiau tai jokiu būdu nereiškia reikalavimo šildyti jo grindis.
6. Teismas nesiaiškino bei neįvertino aplinkybės, jog apeliantas įsigijo butą su jau įrengtu autonominiu šildymu tuomet, kai apatinis butas dar buvo šildomas, todėl nepagrįstai pasisakė, kad kiekvienas savininkas šildydamas patalpas autonomiškai prisiima riziką dėl šilumos panaudojimo efektyvumo. Apeliantas patiria nuostolius ne todėl, kad šildosi autonomiškai, o todėl, kad atsakovai nusprendė nešildyti jiems priklausančių patalpų, atitinkamai rizikos dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų apeliantas prisiimti negalėjo.
7. Nepagrįstas teismo argumentas, jog apeliantas, apskaičiuodamas nuostolių patiriamų per grindis dydį, privalėjo nustatyti kokia yra apatinio buto temperatūra. Teismo nurodyta aplinkybė, jog karštas oras kyla aukštyn, o šaltas leidžiasi žemyn, esamu atveju netaikytina, kadangi visiškai nėra susijusi su nuostolių patiriamų per grindis paskaičiavimu.
8. Nepagrįsta teismo išvada, jog kiekvienas buto savininkas savo poreikius tenkina savarankiškai, neatsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintas normas. Lietuvos higienos norma dėl gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimato, patvirtinta 2009 m. gruodžio 29 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1081, nurodo, jog gyvenamosiose patalpose šaltuoju periodu turi būti palaikoma 18-22 temperatūra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. P. ir V. D. (t. 2, b. l. 108-110) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas padarė teisingą išvadą, kad tarp ieškovo padidėjusių šildymo sąnaudų ir atsakovų poreikių tenkinimo šildant patalpas nėra priežastinio ryšio. Apelianto teiginiai, kad atsakovų butas yra nešildomas, neatitinka tikrovės. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad atsakovų sunaudotas dujų kiekis nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d. sudaro 3 666 m³. Įvertinus aplinkybes, kad 2007 m. atsakovai buto apšildymo būdą pakeitė iš krosninio į apkūrenimą dujomis, įrengiant dujų katilą, vidutiniškai atsakovai nuo 2007 metų per metus sunaudojo po 916,5 m³ (3666/4) dujų ir tai neženkliai skiriasi nuo ieškovo sunaudoto kiekio 1073 m³, kadangi atsakovai nevartoja dujų maisto ruošimui ir vandens pašildymui, teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovui teigti, kad patalpos nešildomos visiškai, nėra duomenų.
2. Apelianto teiginiai, kad atsakovų pateikta pažyma apie suvartotą dujų kiekį nuo 2006 iki 2011 metų nepatvirtina aplinkybės, jog buvo šildoma 2010-2011 metais, o patvirtina, kad buvo šildoma 2007-2009 metais, yra tik prielaidos, prieštaraujančios faktinei bylos medžiagai. Tai, kad atsakovė R. P. nebuvo atvykusi į Lietuvą nuo 2009 metų, o atsakovas V. D. nuo 1997 m. birželio 15 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti priskiriama prie įrodymų, kad atsakovai neprižiūri buto ir nesirūpina savo turtu. Teismas teisingai konstatavo sprendime, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės iniciatyva yra pakeistas dujinio šildymo katilas, pakeisti langai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė prižiūri ir pagerino savo turtą (butą) ir šie pagerinimai tiesiogiai susiję su buto apšiltinimu, kas teigiamai atsiliepia ir ieškovo buto šilumos savybėms. Tai, kad atsakovė pilnai nesumokėjo AB „Lietuvos dujos“ už suvartotas dujas ir nedeklaravo kas mėnesį suvartotą dujų kiekį, nėra įrodymas, kad butas nešildomas ir neprižiūrimas, be to, niekaip nepažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio įstatymo ginamas teises.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nurodomą apeliaciniame skunde CK 4.83 straipsnio l dalies nuostatą taiko tiktai atsakovams, o kitiems bendraturčiams – buto Nr. 5 ir Nr. 7 savininkams netaiko, taip pažeisdamas bendrosios nuosavybės teisės sampratą, kad bendrosios nuosavybės subjektais laikomi visi savininkai, kurie bendrai valdo, naudojasi ir disponuoja jiems priklausantį nuosavybės teise objektą. Taigi ieškovas privalėjo atlikti šilumos matavimus visų bendraturčių butuose, kurių sienos ribojasi su ieškovo butu.
4. Teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantas nuostolius skaičiuoja pagal sunaudotas dujas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., tačiau už nurodytą laikotarpį byloje nėra duomenų, kad kokie nors matavimai būtų atlikti ieškovo ar atsakovo patalpose. Taip pat nėra duomenų, kokia temperatūra buvo palaikoma ieškovui priklausančiose patalpose minimu laikotarpiu.
5. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai taupymo sumetimais pasirinko nešildyti buto Nr. 2, kadangi jame negyvena, tokiu būdu mažindami išlaidas nuosavybės išlaikymui, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kurios patvirtina, kad atsakovų per metus dujų kiekis sunaudotas tiktai buto šildymui yra ženkliai didesnis nei buto Nr. 5 sunaudotas dujų kiekis ir lygus buto Nr. 7 sunaudotam dujų kiekiui, kuris sunaudotas ne tik buto šildymui, bet ir kitoms buities reikmėms.
6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovų bute įrengtas autonominis šildymas, todėl jie turi pareigą palaikyti teisės akte įtvirtintą temperatūrą, kadangi norminis aktas yra skirtas šilumos tiekėjui, kuris tiekia šilumos energiją daugiabučiams namams centralizuotu būdu.
8. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas patyrė 660 Lt nuostolių dėl padidėjusių šildymo sąnaudų dėl atsakovų kaltės, kuri susidaro iš atsakovų neveikimo – atsakovai nešildo savo buto, yra neįrodytas ir prieštarauja nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektą aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti patirtus šilumos nuostolius iš atsakovų, sprendimą priėmė nepažeisdamas materialinių ir procesinių teisės normų.
Byloje nustatyta, kad ieškovas yra buto Nr. 6, (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovams po ½ dalį priklauso buto Nr. 2, (duomenys neskelbtini). Abiejuose butuose įvestas vietinis centrinis šildymas (t. 1, b. l. 5-11). Ieškovo teigimu, jis patiria papildomas apie 33 procentų sąnaudas savo buto šildymui, kadangi atsakovai bute negyvena, juo nesirūpina, nešildo buto.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad daikto savininkas privalo įgyvendinti savo nuosavybės teises, vykdyti turto priežiūrą tokiu būdu, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37 straipsnis). Tokia pareiga yra įtvirtinta Statybos įstatyme, kurio 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas reikalauja, kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus). Ieškovas didesnį nei įprasta naudojamo šiluminės energijos kiekį įrodinėjo Kauno Technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto 2010 m. balandžio 9 d. ataskaita, atlikta dr. J. K. (t. 1, b. l. 16-24) kurioje padaryta išvada, kad nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. susidarantys papildomi šilumos nuostoliai per grindis į nešildomas I aukšto patalpas padidina (duomenys neskelbtini), 6 buto patalpų sąnaudas šildymui 33 procentais bei atsakingo vykdytojo paaiškinimu, jog minėtoje ataskaitoje nustatytas procentinis patiriamų nuostolių santykis išlieka (t. 1, b. l. 26-27). l. 25-28). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad jo patalpų šildymui gali turėti įtakos tai, ar šildomos yra atsakovų patalpos, tačiau, teismo nuomone, byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų, kurie leistų nustatyti, kad atsakovai savo patalpų visiškai neprižiūri ir jų nešildo (CPK 178 straipsnis).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Jame yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė R. P. pakeisdama langus, įrengdama dujų katilą (t. 1, b. l. 119-1240, gerina buto gerbūvį, kadangi, anot apelianto, minėti gerinimo darbai atlikti 2007-2008 metais, o byloje keliamas klausimas dėl buto nepriežiūros 2010-2011 metais. Jo nuomone, atsakovų pateikta pažyma apie suvartotą dujų kiekį nuo 2006 iki 2011 metų nepatvirtina aplinkybės, jog buvo šildoma 2010-2011 metais, tačiau patvirtina tai, kad atsakovų butas buvo šildomas 2007-2009 metais. Taigi iš šių apelianto argumentų galima spręsti apie tai, jog jis pripažįsta, kad 2007-2009 metais atsakovų butas buvo prižiūrimas, tačiau iš ieškovo pateiktos ataskaitos matyti, jog išvada padaryta dėl nuostolių į nešildomas patalpas per 2005 m. birželio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad butas atsakovams priklauso nuo 2006 m. kovo 20 d. ir bute nuolat jie negyveno (t. 1, b. l. 5-7, 116, 128). Iš to, darytina išvada, kad apelianto pozicija nėra nuosekli, pateiktus atsakovų įrodymus interpretuoja savo naudai. Sutiktina su apeliantu, jog AB „Lietuvos dujos“ raštas, patvirtinantis, jog nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d. atsakovų bute sunaudota 3663 m³ gamtinių dujų (t. 2, b. l. 70) nepatvirtina fakto, jog dujos buvo sunaudotos ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. balandžio 6 d., tačiau tai nepatvirtina ir fakto, jog visas minėtas dujų kiekis buvo sunaudotas iki 2010 m. spalio 12 d. Iš minėtos pažymos spręstina, kad vidutiniškai į metus atsakovų bute sunaudojama maždaug po 910 m³ gamtinių dujų. Nors apeliantas ir nesutinka, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nuolat bute negyvena, pirmosios instancijos teismui tai leido pagrįstai manyti, jog dujos naudojamos ne maisto ruošimui, kitoms reikmėms, bet buto šildymui. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovas, nuolat gyvendamas bute, pagal pateiktus duomenis vidutiniškai sunaudoja maždaug po 1200 m³ gamtinių dujų (t. 1, b. l. 25, 125-126). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo sunaudotas dujų kiekis ir tuo laikotarpiu, kai, anot jo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, jog iki 2009 m. butas buvo prižiūrimas, ir po 2009 metų, kai jau butas nebuvo prižiūrimas, dujų sunaudojama maždaug vienodai (nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio – 1400 m³, nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio – 1370 m³, nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio - 1280 m³, nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. gegužės mėnesio 1400 m³). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog tai, kad atsakovė R. P. bute negyvena ir nuo 2009 metų nebuvo atvykusi į Lietuvą, o atsakovas V. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jau įrodo faktą, kad butas nešildomas ir neprižiūrimas. Apklaustas byloje liudytojas V. L. (t. 2, b. l. 54-55) patvirtino, kad prižiūri atsakovų butą, sezono metu įjungia dujų katilą, kurį išjungia pavasarį, išvėdina patalpas.
Apylinkės teismas padarė išvadą, kad ieškovas nuostolius skaičiuoja pagal pateiktą pažymą apie sunaudotas dujas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. ( t. 1, b. l. 25). Sutiktina su apylinkės teismu, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog kokie nors matavimai būtų atlikti tiek ieškovo, tiek atsakovų patalpose laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti patirtus nuostolius, nėra duomenų, kokia temperatūra buvo palaikoma ieškovui priklausančiose patalpose minimu laikotarpiu.
Nesutiktina su apelianto argumentu, jog vadovaujantis 2009 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos hn 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“, gyvenamosiose patalpose šaltuoju periodu turi būti palaikoma 18-22 temperatūra. Pažymėtina, kad ši higienos norma taikoma naudojant pastatus ir privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, kapitališkai remontuojantiems pastatus, kuriuose įrengiamos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpos, taip pat šilumos tiekėjams, pastatų šildymo sistemų prižiūrėtojams (eksploatuotojams) ir kontroliuojančioms institucijoms (2 punktas). Kaip nustatyta byloje, šalys jiems priklausančius butus šildo autonominio šildymo būdu.
Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad tarp ieškovo šildymo sąnaudų ir atsakovų poreikių tenkinimo šildant patalpas nėra priežastinio ryšio, todėl ieškinys negali būti tenkintinas ir atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis patyrė 660 Lt nuostolių dėl padidėjusių šildymo sąnaudų dėl atsakovų kaltės, kuri susidaro iš atsakovų neveikimo - atsakovai nešildo savo buto, yra neįrodytas ir prieštarauja nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir įrodymų vertinimu, apeliacinį skundą atmeta, nes jame nurodytais argumentais keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio .
Atsakovai pateikę prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. R. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjusi 2000 Lt (t. 2, b. l. 117-118). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei R. P. iš ieškovo priteistinos jos turėtos išlaidos apeliaciniame procese (CPK 98 straipsnio 1 dalis), neviršijančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatytą dydį, t. y. 1.5 MMA, todėl atsakovei priteistina 1500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo S. B. apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai) išlaidų, patirtų apeliaciniame procese