Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-649-1064/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-17
Bylos Nr.: e2-649-1064/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14129-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Sigita Fomičiova
Ieškovas: K. P., L. P., R. V., V. P.
Atsakovas: O. Ž., V. Z.
Advokatai: Tatjana Kočegarova, Venjamin Dubrovskij, Svetlana Naidenkas, Jevgenija Dubrovskaja

Kategorijos

2.4.2Nuosavybės teisė
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2-649-1064/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14129-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2; 2.4.2.12.2.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova,

sekretoriaujant Romai Railianienei, Raimondai Vičienei, Lolitai Mankevičiūtei, Vitalijai Martinkėnaitei, Rasai Kaupinytei,

dalyvaujant vertėjams Giedriui Račkauskui, Eglei Smailienei, Natalijai Reut,

dalyvaujant ieškovams K. P., L. P., R. V., V. P., jų atstovei advokatei Svetlanai Naidenko,

atsakovei O. Ž., jos atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai,

atsakovei V. Z., jos atstovams advokatei Jevgenijai Dubrovskajai, advokatui Venjamin Dubrovskij,

liudytojams V. V., A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. P., L. P., R. V. ir V. P. ieškinį atsakovėms O. Ž. ir V. Z. dėl bendrasavininkų teisių pažeidimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą prašydami:

1) įpareigoti atsakoves O. Ž. ir V. Z. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išvalyti nuo nereikalingų daiktų ir šiukšlių patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), plane pažymėtomis indeksais: Nr. 1-14, Nr.1-3, Nr.1-13, Nr. 1-12, Nr. 1-6, Nr. 1-7, Nr. 1-5, Nr.1-4, Nr. 1-10;

2) įpareigoti atsakovę O. Ž. atrakinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas indeksu Nr. 1-16 (laiptinė į 2-jį namo aukštą) ir netrukdyti ieškovams naudotis šia patalpa;

3) įpareigoti atsakovę O. Ž. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-15 pašalinti tualetą, pečių ir dūmtraukį, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr.1-3 pašalinti vamzdžius, o patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-16 pašalinti drabužinę ir atstatyti šias patalpas į jų buvusią pirminę padėtį;

4) įpareigoti atsakovę V. Z. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr.1-8 pašalinti liuką, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr.1-10 pašalinti duris ir mūrinę pertvarą bei kanalizacijos vamzdžius, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-7,1-11 nutinkuoti sienas, t. y. atstatyti šias patalpas į pirminę padėtį.

Atsakovėms neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų, pripažinti ieškovams teisę šiuos veiksmus atlikti pasitelkiant specialistų pagalbą ir visas išlaidas išieškoti iš atsakovių; priteisti iš atsakovių visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad kartu su atsakovėmis yra nekilnojamojo turto: 168,22 kv. m. bendro ploto gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) su 8 butais bei bendromis patalpomis, bendrasavininkai.

Nurodė, kad ieškovui R. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 60 (6.52 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis namo plane pažymėtomis indeksais Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-8, 1-10, 1-16 (1/8 dalys iš 60,22 kv. m), t. y. iš viso 7,53 kv. m ir butas Nr. 69 (18 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis;

Ieškovei K. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 61 (12,81 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis namo plane pažymėtomis indeksais Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-8, 1-10, 1-16 (1/8 dalys iš 60,22 kv. m), t. y. 7,53 kv. m;

Ieškovui V. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 64 (9,82 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis plane pažymėtomis indeksais Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-8, 1-10, 1-16, t. y. 7,53 kv. m;

Ieškovei L. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 67 (22,50 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis plane pažymėtomis indeksais Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-8, 1-10, 1-16, t. y. 7,53 kv. m;

Atsakovei O. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 63 (21 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis plane pažymėtomis indeksais Nr. nuo 1-1 iki l-5, l-8, 1-10, 1-16 (1/8 dalys iš 60,22 kv. m., t. y. 7,53 kv. m ir butas Nr. 65 (13,99 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis plane pažymėtomis indeksais Nr. 1-1 iki 1-5, 1-8, 1-10, 1-16 (1/8 dalys iš 60,22 kv. m, t. y. 7,53 kv. m;

Atsakovei V. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 62 (10,45 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis plane pažymėtomis indeksais Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-8, 1-10, 1-16, t. y. 7,53 kv. m.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog visų bendrasavininkų valdomos dalys, jų asmeninės bei bendro naudojimosi patalpos buvo pažymėtos ir žinomos visiems bendraturčiams, tačiau atsakovės nepaisydamos kitų bendraturčių interesų ir teisių, be bendrasavininkų sutikimo užimdavo bendras patalpas, krovė šiukšles patalpose bei be ieškovų žinios ir sutikimo atliko neteisėtus patalpų pertvarkymus. Pažymėjo, kad nekreipdamos dėmesio į ieškovų prašymus ir reikalavimus, atsakovės ir toliau savavaliauja patalpose, todėl ieškovai pavedė ieškovui R. V. konstatuoti jų teisių pažeidimus įstatymo nustatyta tvarka ir 2018-03-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis D. T. nustatė, kad:

- patalpoje, kuri planuose pažymėta indeksu Nr. 1-14, sukrauti nenaudojami buities daiktai, statybinės atliekos, lubos įlūžusios, o ant grindų likusios nukritusios apdailos medžiagos;

- patalpoje, kuri planuose pažymėta indeksu Nr. 1-3, sukrautos įvairios buitinės atliekos, kartoninės dėžės, sudėtas kietas kuras - malkos, šildymui naudoti. Šioje patalpoje savavališkai, be ieškovų sutikimo ir nustatyto suderinto projekto įrengta vandentiekio bei kanalizacijos sistema;

- patalpoje, kuri planuose pažymėta indeksu Nr. 1-13, sukrautos nenaudojamos statybinės medžiagos, išardytų baldų plokštės, nenaudojamas dviratis;

- patalpoje, kuri planuose pažymėta indeksu Nr. 1-12, sudėti seni langų rėmai, senos durys, senos medinės apdailos medžiagos, taip pat demontuotos dekoravimo detalės;

- patalpoje, kuri planuose pažymėta indeksu Nr. 1-6, sudėta daug kartoninių dėžių, sumontuotos medinės lentynos, pakabinti nenaudojami drabužiai bei sukrauti buityje nenaudojami daiktai;

- patalpoje, kuri planuose pažymėta indeksu Nr. 1-7, sudėti seni nenaudojami baldai, išgriauta sienos dalis, kuri užkalta faneros plokštėmis iš kitos sienos pusės;

- patalpoje, pažymėtoje plane indeksu Nr. 1-10, nelegaliai iš raudonų plytų pastatyta mūrinė pertvara, po grindimis sumontuoti kanalizacijos vamzdžiai;

- patalpose, pažymėtose indeksais Nr. 1-5, Nr. 1-4, Nr. 1-2 sudėti nenaudojami daiktai bei statybinės medžiagos.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad patalpos buitinėmis atliekomis, nenaudojamais drabužiais, kartoninėmis dėžėmis, nenaudojamais baldais, malkomis bei kitais daiktais užpildė abi atsakovės. Ieškovų teigimu, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-8, be projekto ir bendrasavininkų sutikimo atsakovė V. Z. padarė liuką, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-10, atsakovė neteisėtai padarė mūrinę pertvarą ir kanalizacijos vamzdžius, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-7, 1-11 nuėmė tinką. Atsakovė O. Ž. patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-15 neteisėtai įrengė tualetą, pečių ir dūmtraukį, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr.1-3, įmontavo vamzdžius, o patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-16, įrengė drabužinę. Nurodė, kad atsakovė O. Ž. užrakino bendras patalpas, plane pažymėtas indeksu Nr. 1-16 (laiptinė į 2-jį namo aukštą), o raktų ieškovams neduoda ir tokiu būdu užkerta galimybę ieškovams naudotis patalpomis. Todėl ieškovams nepavykus geruoju susitarti su atsakovėmis dėl naudojimosi turtu, jie buvo priversti kreiptis į teismą su pareikštu ieškiniu.

Atsiliepimas

Atsakovė V. Z. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės manymu, ieškinys neatitinka tikrovės, pareikštu ieškiniu norima pasipelnyti ir pasisavinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio, atsakovės teigimu, ieškovai neprižiūri. Atsiliepime nurodė, kad jokių daiktų ieškovui R. V. priklausančiose patalpose nelaiko, o pačiam ieškovui priklausančios patalpos byra nuo nepriežiūros ir senumo. Taip pat nurodė, kad patalpose jokio liuko nėra, o vandentiekiu naudojasi 20 metų, jis buvo įrengtas „butų ūkio“ ir tokias patalpas (kartu su įrengtais vamzdžiais) atsakovė nusipirko.

Atsakovė O. Ž. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad pripažįsta teisingomis tokias ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes: atsakovės ir ieškovai yra dalies gyvenamųjų patalpų pastate, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai ir dalies nurodytų bendro naudojimo patalpų bendrasavininkai; su ieškovu R. V. atsakovė O. Ž. tikrai negali sutarti dėl gyvenamojo namo priežiūros ir bendro naudojimo konstrukcijų remonto, taip pat ir dėl ieškovui priklausančios gyvenamosios patalpos būklės; pirmojo aukšto patalpos, pridėtame plane pažymėtos indeksais, tikrai yra užkrautos nereikalingais daiktais ir šiukšlėmis, o kiti ieškovų nurodyti argumentai neatitinka tikrovės, jų reikalavimai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsiliepime nurodė, kad pastato pirmojo aukšto patalpos, dėl kurių pareikštas ieškinys (plane pažymėtos indeksais 1-14, 1-3, 1-13, 1-12, 1-6, 1-7, 1-5, 1-4, 1-10), pagal savo dabartinę būklę neatitinka nei techninių, nei sanitarinių reikalavimų, keliamų gyvenamosios (kaip ir bet kokios kitos) paskirties patalpoms, kadangi jos nėra naudojamos pagal paskirtį ir bent jau prižiūrimos nuo 1998 m. Patys ieškovai ne tik nerealizuoja savo teisės naudotis, bet ir nevykdo savo pareigos prižiūrėti ir naudotis savo turtu. Taip pat nurodė, kad ji ne kartą yra atkreipusi ieškovo R. V. dėmesį į šias aplinkybes, tačiau pastarasis ignoravo tiek jos prašymus suremontuoti bent bendro naudojimo patalpas (koridorius) ir konservuoti R. V. nenaudojamas gyvenamąsias patalpas, tiek kartu sutvarkyti bendro naudojimo inžinierinius tinklus - nuotekų, vandens tiekimo, elektros instaliaciją, suremontuoti stogą (jei reikia - įvertinti ir keisti gegnes ir kt.), o kitų ieškovų atsakovė nepažįsta ir niekada nėra jų mačiusi, o ieškovas R. V. aiškina esąs tikrasis visų patalpų savininkas. Atkreipė dėmesį, kad dėl pačių ieškovų kaltės (patalpų nepriežiūros) pastato pirmo aukšto, patalpos šiai dienai yra ne tik kad netinkamos gyventi, jos apskritai netinkamos naudoti net sandėliavimui. Patalpos yra drėgnos, nešildomos, langai ir sienos avarinės būklės, gana dažnai po nakties būna atplėšti/atidaryti, tikėtina, kad pirmo aukšto patalpomis kartais naudojasi pašaliniai asmenys.

Pažymėjo, kad savo lėšomis sutvarkė inžinierinius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinierinius tinklus, o elektros instaliaciją dar 1998 m. sutvarkė A. Ž., kurio personalinei įmonei buvo išnuomotos pastate esančios garažo patalpos. Po to, kai A. Ž. padarė atitinkamus bendro naudojimo inžinerinių tinklų pagerinimus, garažo patalpa buvo suteikta jo įmonei panaudos pagrindais. Nurodė, kad ši faktinė aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje, proceso Nr. 2-0628-433-2005. Taip pat pažymėjo, kad būtent dėl ieškovo R. V. veiksmų A. Ž. atsisakė naudotis patalpomis net ir panaudos pagrindais, todėl neliko kas bent iš dalies rūpintųsi pirmojo aukšto patalpų būkle. Todėl nuo 2004 m. pirmojo aukšto patalpų niekas neprižiūri. Atsakovės teigimu, durys į „gyvenamas“ ieškovams priklausančias patalpas nerakinamos arba apskritai durų nėra, patalpos nėra šildomos, einamasis patalpų (tiek „gyvenamųjų“ tiek ir bendrojo naudojimo) remontas po 1998 m. nėra atliktas, patalpos yra visiškai apleistos ir neprižiūrimos.

Atsakovės teigimu, ieškovų reikalavimas įpareigoti ją išardyti vandens tiekimo ir nuotekų inžinerinius tinklus, kuriais ateityje galėtų naudotis ir patys ieškovai, yra neracionalus, visiškai nepagrįstas ir nesuprantamas, nes ieškovai nepaaiškina, kaip šių tinklų buvimas pažeidžia jų teises. Atsakovės manymu, ieškovai siekia visą pastatą paversti netinkamu gyventi taip, kaip netinkamu gyventi šiai dienai yra paverstas pastato pirmasis aukštas, priklausantis ieškovams.

Nurodė, kad ji siektų susitarti dėl pirmojo aukšto patalpų, taip pat ir bendro naudojimo patalpų remonto sąlygų, tačiau toks susitarimas iki šiol nebuvo pasiektas. Pažymėjo, kad susitarimas nebuvo pasiektas išimtinai dėl ieškovų kaltės.

Taip pat nurodė, kad ji savo iniciatyva išneša buitines atliekas iš ieškovams priklausančių patalpų išimtinai higienos sumetimais, o kas maišus su buitinėmis atliekomis palieka pirmajame pastato aukšte, niekieno neprižiūrimose patalpose, jai nėra žinoma. Atsakovės nuomone, ieškovai nepagrįstai reiškia reikalavimus dėl trukdymo naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, nes šiomis patalpomis jie niekada ir nesinaudojo. Be to, nepagrįstas reikalavimas išvalyti patalpas, nes atsakovė nelaiko savo daiktų patalpoje, į kurią nesunkiai gali patekti tretieji asmenys.

Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, kad patalpa, plane pažymėta indeksu 1-16 – laiptinė – veda į antrąjį aukštą, kuriame yra tiktai atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai. Nurodė, kad uždarydama šią patalpą nuo galimo nepageidaujamo trečiųjų asmenų lankymosi pagrindinių civilinės teisės principų tikrai nėra pažeidusi ir yra pasiruošusi suteikti galimybę ieškovams naudotis nurodyta patalpa, kai jie išreikš tokį pagristą pageidavimą, arba bent jau paaiškins, kaip jie pageidauja naudotis laiptais, vedančiais tiktai į atsakovei priklausančias gyvenamąsias ir pagal paskirtį naudojamas patalpas. Iki šiol ieškovai nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais neišreiškė jokio pageidavimo ar reikalingumo naudotis tiek bendro naudojimo patalpomis, tiek jiems asmenine nuosavybe priklausančiomis patalpomis.

Atsakovė taip pat nurodė, kad faktiškai dėl ieškovų kaltės turėtų būti keliamas klausimas dėl pastato avarinės būklės pagal statybos techninį reglamentą STR 1.12. 01:1996 „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“ (Žin., 1996, Nr. 114-2645: 1997, Nr. 116-2983: 2000, Nr. 55-I61Z). Pažymėjo, kad dėl ieškovų kaltės nesukurta daugiabučio namo gyventojų bendrija, nesudaryta sutartis dėl namo administravimo. Atsakovės teigimu, ji neturi prievolės rūpintis ieškovų nuosavybe, t. y. jiems priklausančiomis patalpomis, o priversti ieškovus tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo patalpas ji taip pat neturi galimybės. Todėl ieškovai patys yra kalti, kad dėl jų nepriežiūros jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos ir bendro naudojimo patalpos pirmame pastato aukšte tapo viso rajono šiukšlių kaupimo vieta.

Šalies argumentai

Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovė O. Ž. aiškina, jog patalpoje esantys daiktai atsirado dėl neva pašalinių asmenų, patenkančių į patalpas, veiksmų, tačiau įrodymų, kad pašaliniai asmenys būtų patekę į patalpą, nepateikia. Ieškovų teigimu, atsakovė V. Z. nutyli, jog 2016-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26470-566/2016, kurioje atsakovė buvo V. Z., o O. Ž. - trečiasis asmuo, nustatyta, kad atsakovė V. Z. atliko savavališkus statybos darbus. Ieškovai nurodo, kad atsakovės O. Ž. teiginiai dėl STR reglamentų bei kitų poįstatyminių aktų pažeidimo, neturi ryšio su ieškinio pagrindu ir dalyku. Dublike teigiama, kad atsakovė O. Ž. pažeidė VĮ „Registrų centras“ įregistruotą patalpų planą ir padarė tai savavališkai. Nurodo, kad atsakovė O. Ž. neturi leidimo ir techninių sąlygų išvedžioti vamzdžius, kanalizaciją į antrą namo aukštą arba į kitą, namo techniniame projekte ir plane, kuris įregistruotas VĮ „Registrų centras nenumatytą vietą. Taip pat nurodė, kad atsakovės O. Ž. atsiliepimo teiginiai, jog ieškovai neprižiūri turto, neatitinka faktinių aplinkybių. Tuomet, kai patalpos buvo pirktos, visos namo inžinerinės sistemos veikė, tačiau su laiku, patalpose gyvenant tik atsakovėms, 2015 metais buvo stipriai užsikimšusi kanalizacija, todėl teko vidiniame namo kieme atlikti didelius darbus sutvarkant kanalizacijos įvadą į namą, teko keisti šalto vandens vamzdyno atkarpą. Už atliktus darbus UAB „Mano būstas“ pateikė 9799,32 Lt sąskaitą, kurią ieškovai atitinkamomis dalimis apmokėjo, nors patalpose negyvena. Pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtina UAB „Mano būstas“ atliktų darbų aktas Nr. K- VI5-380520.

Atsiliepimas

Atsakovė O. Ž. triplike palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ji nesutinka, jog sanitarinis mazgas privalo būti bendras visiems bendrasavininkams, o ieškovai, teigdami, kad vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra neteisėti vien dėl to, kad jie tokių inžinerinių įrengimų įvedimui nedavė savo rašytinio sutikimo, niekaip nepagrindžia, kuo naujasis vamzdynas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Atsakovė patvirtino, kad durys į pirmąjį aukštą yra rakinamos, tačiau tai nepaneigia patekimo į pirmojo aukšto patalpas galimybės ir ji neturi pareigos prižiūrėti pirmojo aukšto patalpų ir rūpintis, kad į jas nepakliūtų pašaliniai asmenys, tokią pareigą turi ieškovai.

Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas namas (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad:

1) patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-14, priklauso K. P., durys iš koridoriaus į šią patalpą neužrakintos, joje yra šiukšlių ir statybinių atliekų. Atsakovės nurodė, kad patalpoje esantys daiktai joms nepriklauso; neigė, kad šiuos daiktus į patalpas atnešė jos.

2) patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-3, yra bendrojo naudojimo patalpa, durys į šią patalpą nerakinamos, joje yra šiukšlių, buitinių atliekų. Atsakovės nurodė, kad patalpoje esančios šiukšlės ir atliekos joms nepriklauso; neigė, kad šiuos daiktus į patalpas atnešė jos. O. Ž. nurodė šioje patalpoje laikanti tik dviratį ir šluotą. Patalpoje yra vandentiekio (kanalizacijos) vamzdžiai, kurie, ieškovų teigimu, išvedžioti neteisėtai.

3) patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-13, priklauso R. V., durys iš koridoriaus į šią patalpą neužrakintos, joje yra šiukšlių ir statybinių atliekų. Atsakovės nurodė, kad patalpoje esantys daiktai joms nepriklauso; neigė, kad šiuos daiktus į patalpas atnešė jos.

4) patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-12, priklauso R. V., durys iš koridoriaus į šią patalpą neužrakintos, joje yra šiukšlių ir statybinių atliekų. Atsakovės nurodė, kad patalpoje esantys daiktai joms nepriklauso; neigė, kad šiuos daiktus į patalpas atnešė jos.

5) patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-6, priklauso L. P., durys iš koridoriaus į šią patalpą neužrakintos, joje yra šiukšlių ir statybinių atliekų. Atsakovės nurodė, kad patalpoje esantys daiktai joms nepriklauso; neigė, kad šiuos daiktus į patalpas atnešė jos.

6) patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-7, priklauso V. P., durys iš koridoriaus į šią patalpą neužrakintos, joje yra šiukšlių ir statybinių atliekų. Atsakovės nurodė, kad patalpoje esantys daiktai joms nepriklauso; neigė, kad šiuos daiktus į patalpas atnešė jos.

7) patalpos, plane pažymėtos indeksais Nr. 1-4 ir Nr. 1-5, yra bendro naudojimo patalpos (koridorius), šiukšlių jose nėra.

8) patalpa, pažymėta plane indeksu Nr. 1-10, yra bendrojo naudojimo patalpa, joje yra iš plytų pastatyta mūrinė pertvara, po grindimis sumontuoti kanalizacijos vamzdžiai.

9) patalpa, pažymėta plane indeksu Nr. 1-16, yra bendro naudojimo patalpa, joje ant sienos pritvirtinti kabliukai drabužiams pasikabinti (pirmajame aukšte), taip pat įrengtas tualetas. Patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-15, priklauso O. Ž., ji išvažiuojamojo posėdžio metu neapžiūrėta.

10) patalpa, pažymėta plane indeksu Nr. 1-8, yra bendro naudojimo patalpa (palėpė) su liuku. Atsakovė V. Z. neigė, kad liuką įrengė ji.

11) patalpa, pažymėta plane indeksu Nr. 1-11, priklauso L. P., durys į šias patalpas užkaltos, teismas neturi galimybių šias patalpas apžiūrėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžių metu ieškovai ir jų atstovė palaikė ieškinio reikalavimus.

Šalies argumentai

Ieškovė K. P. papildomai nurodė, kad jai priklauso patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-14. Šią patalpą pirko maždaug 1997 metais, po pardavimo raktus perdavė R. V., kuris patalpose lankydavosi 2-3 kartus per metus, kartais ir 10 kartų, nes turėjo išorės raktus. Negalėjo pasakyti, ar patalpoje yra elektra. Nupirkus patalpą, ji buvo rakinama, o nuo maždaug 2014 metų tapo nerakinama. Šiukšlės šiose patalpose atsirado maždaug prieš 2 ar 4 metus, tiksliai neprisimena, kam jos priklauso, nežino. Nurodė, jokių žmonių į šias patalpas neleidusi, todėl mano, kad šiukšles atnešusios atsakovės. Nurodė, kad atsakovės keisdavo išorinių durų raktus kas pusę metų.

Ieškovas V. P. papildomai nurodė, kad jam priklauso butas Nr. 64 (indeksas Nr. 1-7), kurį prieš 20 metų nusipirko turėdamas tikslą parduoti, nes joje jau tada nebuvo galima gyventi dėl pastato ir patalpų būklės. Nurodė siūlęs atsakovėms išpirkti jų dalį ir parduoti visą pastatą, tačiau nepavyko susitarti. Nurodė, kad patalpose niekada negyveno, jomis nesinaudojo, nieko nedarė, lankydavosi retai ir tik su R. V., visą priežiūrą buvo patikėjęs R. V.. Naudotis neketina ir ateityje. Nežino, kada atsirado vamzdžiai, neturi įrodymų, kad šiukšles į patalpas atnešė atsakovės. Nurodo niekada nesikreipęs į O. Ž. dėl raktų.

Ieškovė L. P. papildomai nurodė, kad patalpas ginčo name įsigijo 1998 metais, pardavimui. Pirkimo metu ten buvo durys, langai, šiukšlių nebuvo, tačiau gyvent buvo neįmanoma. Patalpose yra lankiusis tik su R. V. gal 4-5 kartus, raktų neturėjo, vėliau paprašė jo, kad viską prižiūrėtų. R. V. bent kartą per metus lankydavosi patalpose, jai pasakydavo apie esamą būklę.

Nurodė, kad jai priklauso patalpos, pažymėtos indeksu 1-6 ir 1-11, kurių durys užkaltos gal jau 10 metų. Pažymėjo, kad atsakovių veiksmai svarbūs tik dėl namo pardavimo, nes parduodant visą namą kartu būtų geresnė kaina; pati gyventi ar kažką kitą daryti tose patalpose neketina.

Ieškovas R. V. papildomai nurodė, kad turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, kad nusipirkus patalpas bandė kažką tvarkyti, tačiau nerado bendros kalbos su atsakovėmis. Name pats negyveno, tačiau, jo teigimu, apie 1999 metus V. Z. pradėjo nuomoti L. P. priklausančias patalpas tretiesiems asmenims. R. V. jiems leido pagyventi keletą mėnesių, po to patalpas uždarė. Kitų nuomininkų nurodė neturėjęs. Po kurio laiko pastebėjo, kad spynos išlaužytos (apie 2000 metus), rašė pareiškimus policijai, tačiau niekas negindavo jų teisių, liepdavo kreiptis į teismą. Nurodė, kad duris tarp patalpų, pažymėtų indeksu Nr. 1-9 ir 1-11 padarė V. Z., kuri taip pat prieš 5-6 metus pastatė sieną patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-11. Pažymėjo, kad patalpų pirkimo metu vandentiekis ir kanalizacija veikė, buvo ir lauko tualetas. Nurodė, kad 2015 m. gavo sąmatą iš UAB „Mano būstas“ kanalizacijos šulinio įrengimo/pertvarkymo ir jam tenkančią dalį apmokėjo.

Ieškovo teigimu, O. Ž. patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-3, kurioje buvo 50 mm skersmens vamzdis, išvedžiojo kitus vamzdžius kitose vietose, padarė iš bendro koridoriaus drabužinę, o V. Z. paklojo vamzdžius patalpose, pažymėtose indeksais Nr. 1-5 ir 1-10. Ieškovas taip pat nurodė, kad patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-15 O. Ž. įsirengė tualetą pečių ir dūmtraukį, dūmtraukį padarė ir V. Z.; jo įrengimui buvo vaikščiojama per stogą, todėl atsirado skylė ir bėgo vanduo į K. P. patalpą. Dėl O. Ž. įrengto pečiaus ir dūmtraukio buvo kreipęsis į statybos inspektorių, tačiau jis negalėjo apžiūrėti.

Nurodo, kad negali planuoti ateities su tokiomis kaimynėmis kaip atsakovės, o namą parduoti visiems kartu būtų daug pelningiau. Paklausus, kaip O. Ž. tualeto įsirengimas pažeidžia jo teises, nurodė, kad atsakovė gerina savo gyvenimo sąlygas, bet jų sąskaita. Pripažino, kad pats užkalė duris patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-11, paklausus, kodėl neužkalė kitų ieškovams priklausančių patalpų nurodė, kad gali užkalti. Nurodė, kad patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-3, jau pirkimo metu buvo duobė, užpilta šiukšlėmis, ten grindų kaip ir nebuvo, tai jis tas šiukšles buvo išvežęs, tačiau atsakovės nesutiko pasidalinti sąskaitos.

Atsakovė O. Ž. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Ji papildomai pažymėjo, kad 1997 m. įsigijo butą ginčo name, kuris priklausė Dailės institutui, paskui buvo privatizuotas. Iš pradžių kanalizacija, dujotiekis, vandentiekis buvo bendri, o privatizavus buvo viskas nutraukta.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, ieškovai patalpas name įsigijo 1998 metais, tada R. V. patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-3, pašalino grindis. Ši patalpa, nors buvo numatyta kaip bendra virtuvė, niekada nebuvo naudojama. Apie 2000-2001 metus R. V. nuomojo patalpas pažymėtas indeksais Nr. 61-60, 69 okultinių studijų centrui, vėliau (apie 2008 metus) į patalpas, pažymėtas indeksu Nr. 60 ir 61 buvo įleista jo buvusi klasiokė, kuri atsivesdavo visokių asmenų. Atsakovė nurodė dėl to kreipusis į policiją, tačiau R. V. pateikė fiktyvią nuomos sutartį.

Nurodė, kad iš pradžių lauko durys ir patalpos buvo atviros, tačiau prasidėjus vagystėms nuo 2012 metų su V. Z. nutarė bendrą įėjimą rakinti; raktų kopiją visada duodavo R. V. arba nurodydavo, kur raktas padedamas. Spynos buvo nekokybiškos, todėl teikdavo dažnai keisti, o pašaliniai asmenys į namą patekdavo ir per langus.

Nurodė, kad jai priklausančioje patalpoje jau pirkimo metu buvo krosnele (“buržuika”), kurią apie 2006 metus pertvarkė. Neigė, kad įrengiant dūmtraukį buvo sugadintas stogas. Apie įgriuvusias lubas patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-14 buvo pranešusi R. V., bet jam tai nerūpėjo. Nurodė, kad vamzdžiai buvo seni ir surūdiję, todėl juos renovavo, 2007 metais padarydama vamzdžių sistemą ir tualetą. Ieškovai visai nesirūpino namu, o V. Z. atliktiems darbams neprieštaravo.

Nurodė, kad ieškovai niekada nereiškė pretenzijų dėl patekimo į patalpą, pažymėtą indeksu Nr. 1-16, nes iš jos galima patekti tik i jai priklausančias patalpas, tačiau sutinka duoti raktus nuo bendro naudojimo patalpos. Pažymėjo, kad jau nuo 2009 m. rašydama policijai nurodė, kad patalpos yra atviros ir paverčiamos landyne; nurodė, kad jos daiktų iš šiukšlių ieškinyje nurodomose patalpose nėra.

Atsakovės O. Ž. atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl 2006-2007 metais atliktų remonto darbų.

Atsakovė V. Z. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Ji papildomai pažymėjo, kad lauko tualetu buvo neįmanoma naudotis, vamzdžiai nuo šalčio sutrūkinėdavo, juos reikėjo keisti. Nurodė, kad pats ieškovas R. V. yra nuomojęs patalpas kitiems asmenims, kurie galbūt ir atnešė šiukšles, pati neigė tai dariusi.

Nurodė, kad kalba dėl stogo problemų buvo dar 1996 m., vėliau buvo padarytas laikinas uždengimas, kuris tebėra iki šiol. Lauko durys įvairiais laikotarpiais buvo ir rakinamos, ir nerakinamos. Dėl sienos patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-10, paaiškino, kad ją pastatė prieš 6-7 metus ir nėra jokio nurodymo ją griauti iš statybos inspekcijos. Durys tarp patalpų, pažymėtų indeksais Nr. 1-9 ir 1-11, buvo jau tada, kai įsigijo patalpas. Dėl liuko pažymėjo, kad ji jo neįrenginėjo, nepamena, ar buvo, kai atsikraustė. Dėl kanalizacijos vamzdžių nurodė, kad juos tvarkė ir keitė įvairios tarnybos.

Atsakovės V. Z. atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl vandentiekio ir kanalizacijos darbų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. V. nurodė, kad su O. Ž. bendrauja nuo 1989 metų, lankosi pas ją bent kartą per savaitę. Nurodė, kad lauko durys dažnai būdavo atviros, pirmo aukšto patalpose visada buvo šiukšlynas, pastebėdavo ateinančių asocialių asmenų, tačiau nuolatinių gyventojų nematė.

Nurodė, kad O. Ž. 2007 metų rudenį įsirengė tualetą, iki tol naudodavosi tualetu, esančiu kavinėje šalia, o senoji krosnelė („buržuika“) į modernesnę buvo pakeista apie 2006 metus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad O. Ž. pažįsta 15 metų, dažnai pas ją lankosi. Kitų gyventojų, išskyrus V. Z. nėra matęs, tačiau kelis kartus matė benamius. Liudytojo teigimu, pirmas aukštas visada buvo apleistas, pagrindinės durys kartais būdavo rakinamos, kartais ne. Nurodė, kad krosnelę O. Ž. pakeitė 2006 metais, o tualetą įsirengė 2007 metais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl įpareigojimo išvalyti patalpas nuo nereikalingų daiktų ir šiukšlių

Ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakoves savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išvalyti nuo nereikalingų daiktų ir šiukšlių patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais: Nr. 1-14, Nr.1-3, Nr.1-13, Nr. 1-12, Nr. 1-6, Nr. 1-7, Nr. 1-5, Nr.1-4, Nr. 1-10.

Vertindamas šį reikalavimą teismas pažymi, kad pirmiau nurodytos patalpos yra arba bendrojo naudojimo (Nr. 1-3, 1-4, 1-5, 1-10), arba priklauso kažkuriam iš ieškovų (patalpa, pažymėta indeksu Nr. 1-14 – K. P.; patalpos, pažymėtos indeksu Nr. 1-13, 1-12 – R. V.; patalpa, pažymėta indeksu Nr. 1-6 – L. P.; patalpa, pažymėta indeksu Nr. 1-7 – V. P.).

Pasisakydamas dėl ieškovams priklausančių patalpų teismas pažymi, kad pareiga rūpintis nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis pirmiausiai tenka būtent savininkui.

Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą. Nuosavybės teisės koncepcija išplėtota Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas, nes nuosavybė turi ir tam tikrą socialinę funkciją.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai, teigdami, kad šiukšles ir nereikalingus daiktus į jiems priklausančias patalpas atnešė atsakovės, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, o tik nurodo, kad niekas kitas to padaryti negalėjo.

Teismo vertinimu, išvados, kad šiukšles ir nereikalingus daiktus aptariamose patalpose paliko atsakovės, negalima padaryti dėl kelių priežasčių. Pirma, byloje nenustatyta, kada konkrečiai šiukšlės ir nereikalingi daiktai atsirado ieškovams priklausančiose patalpose, o tiek ieškovai, tiek atsakovės, tiek liudytojai patvirtino, kad pagrindinis įėjimas į namą nuo 1998 metų nebuvo nuolatos rakinamas, taigi, į patalpas galėjo patekti ir kiti asmenys. Antra, iš atsakovės O. Ž. 2008 m. rugsėjo 12 d. pateikto rašto policijai (T1 e. b. l. 188) matyti, kad patalpose lankydavosi pašaliniai asmenys (išlauždami duris, pašalindami langus), juos galimai pasikviesdavo J. S., kuriai, kaip paaiškino atsakovė, patalpomis buvo leidęs naudotis R. V.. Šiuo raštu pati atsakovė prašė policijos „įrašyti įskaiton“ butus Nr. 60, 61, 67, 69 (priklausančius ieškovams) kaip neprižiūrimus. Analogiškas atsakovės raštas policijai rašytas ir 2009 m. balandžio 20 d., kuriame nurodyta, kad R. V., yra patalpas išnuomojęs asocialiems asmenims (T1, e . b. l. 189-190).

Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šiukšles ir nereikalingus daiktus į ieškovams priklausančias ir bendrojo naudojimo patalpas galėjo sunešti ir tretieji asmenys, kurie name buvo be atsakovių leidimo ir prieš jų valią.

Be to, ieškovai L. P., K. P., V. P. patvirtino, kad ginčo name ir jiems priklausančiose patalpose patys paskutinius dešimt metų (išskyrus išvažiuojamąjį teismo posėdį) nesilankė, patalpomis nesirūpino, viską buvo patikėję prižiūrėti R. V.. Išvažiuojamojo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad ieškovams priklausančios patalpos (kambariai) nerakinamos ir byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų bandę šių patalpų duris sutvarkyti ir jas rakinti, kad į patalpas nepatektų pašaliniai žmonės ar atsakovės.

Nors ieškovas R. V. teigė, kad į savo patalpas negalėjo patekti, nes pagrindinės lauko durys būdavo rakinamos ir jam atsakovės neduodavo rakto, tokie teiginiai laikytini nepagrįstais. Pirma, tai, kad R. V. turėjo galimybę patekti į namą patvirtino kiti ieškovai, kurie nurodė, jog R. V. lankydavosi name ir juos informuodavo apie namo būklę. Be to, kartu su ieškiniu yra pateiktas antstolio faktinių aplinkybių protokolas, iš kurio matyti, kad R. V. ir antstolis buvo patekę į namą, bei byloje esantis ieškovo V. P. skundas statinių inspekcijai, kuriame nurodyta dėl patekimo į patalpas kreiptis į R. V. (T1, e. b. l. 146). Galiausiai, svarbu paminėti ir tai, kad teikdami ieškinį ieškovai prašo įpareigoti atsakovę O. Ž. atrakinti patalpą, pažymėtą indeksu Nr. 1-16 (laiptinė į antrą namo aukštą), tačiau nereiškia reikalavimo atrakinti pagrindinį namo įėjimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovai turėjo galimybę patekti į namą ir imtis priemonių sutvarkyti jiems priklausančių patalpų duris (užraktus), kad į juos nepatektų kiti asmenys.

Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė, kuria vadovaujantis įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017; kt.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovai byloje neįrodė, jog šiukšles ar nereikalingus daiktus į jiems priklausančias patalpas sunešė atsakovės, todėl jų reikalavimas dėl šių šiukšlių ir nereikalingų daiktų pašalinimo atmestinas.

Tas pats pasakytina apie šiukšles ir nereikalingus daiktus bendro naudojimo patalpose Nr. 1-3 ir 1-10: nesant įrodymų, kad šie daiktai name atsirado dėl atsakovių kaltės, nėra pagrindo jas įpareigoti juos pašalinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga rūpintis bendrojo naudojimo patalpomis ir jas tvarkyti ir prižiūrėti tenka visiems bendrasavininkams (CK 4.86 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad patys ieškovai būtų bandę šias patalpas tvarkyti ar jomis rūpintis, o atsakovės prie to neprisidėtų, atvirkščiai, ieškovai nurodė neketinantys šių patalpų tvarkyti, tačiau to reikalauja vien tik iš atsakovių, todėl toks reikalavimas, nenustačius, jog šiukšles ir nereikalingus daiktus į bendrojo naudojimo patalpas atnešė būtent atsakovės, negali būti tenkinamas.

Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nenustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose indeksais 1-4, 1-5, 1-10 būtų buvę kažkokių šiukšlių ar nereikalingų daiktų, todėl reikalavimas dėl šių patalpų atmestinas dar ir šiuo pagrindu.

Dėl įpareigojimo atrakinti patalpas

Ieškovai prašo įpareigoti atsakovę O. Ž. atrakinti patalpas, plane pažymėtas indeksu Nr. 1-16 ir netrukdyti ieškovams naudotis šia patalpa.

Atsakovė O. Ž. paaiškino, kad šios patalpos yra laiptinė į 2-jį namo aukštą, kuriame yra tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos, todėl ieškovų noras patekti į šias patalpas yra nesuprantamas. Nepaisant to, ji nurodė sutinkanti duoti raktus nuo šios patalpos.

Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog patalpos, plane pažymėtos indeksu Nr. 1-16, priklauso ieškovams ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Nagrinėjamu atveju, kol nėra nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarka, ar atidalinta atsakovės O. Ž. dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, darytina išvada, kad patalpomis, plane pažymėtomis indeksu Nr. 1-16, turi teisę naudotis visi bendrasavininkiai, nepriklausomai nuo to, kad šios patalpos (laiptinė) veda tik į O. Ž. priklausančias patalpas.

Ši aplinkybė galėtų būti reikšminga nustatinėjant naudojimosi tvarką ar siekiant atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tačiau pati savaime nėra pakankama apribojant ieškovų teises naudotis šia patalpa.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad ieškovams turi būti sudaromos galimybės patekti į šias patalpas. Nors ieškovai savo reikalavimą formulavo prašydami atrakinti patalpas ir netrukdyti jomis naudotis, tačiau negalėjo pasakyti, kaip konkrečiai ketina jomis naudotis. Be to, byloje nenustatyta, kad pats užrakinimas pažeistų ieškovų teises, jie akcentavo paties patekimo į patalpas galimybę.

Įvertinęs faktą, kad ieškovai (išskyrus R. V.) ginčo name nesilanko, jo netvarko, nieko daryti netina, o siekia tik parduoti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šių patalpų rakinimas yra svarbus O. Ž. turto apsaugai, teismas daro išvadą, kad ieškovų teisės gintinos įpareigojant atsakovę O. Ž. ieškovams duoti raktus nuo bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu Nr. 1-16. Siekiant teisinio apibrėžtumo, atsakovei nustatomas 2 savaičių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiam veiksmui atlikti.

Dėl kitų įpareigojimų atsakovei O. Ž.

Ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakovę O. Ž. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-15 pašalinti tualetą, pečių ir dūmtraukį, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr.1-3 pašalinti vamzdžius, o patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-16 pašalinti drabužinę ir atstatyti šias patalpas į jų buvusią pirminę padėtį.

Atsakydamas į šiuos argumentus teismas pažymi, kad patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-15, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei O. Ž..

Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl galimai neteisėtų statybų ir jų padarinių pašalinimo, o dėl bendrasavininkų teisių pažeidimo, todėl ieškovai privalėjo įrodyti, kad šioje patalpoje esantis pečius, dūmtraukis ir tualetas pažeidžia jų kaip bendrasavininkų teises, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovai ginčo patalpose negyvena ir jose net nesilanko (išskyrus R. V., kuris kartais atvyksta apžiūrėti), byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrengimai būtų sumažinę namo vertę ar kitaip neigiamai įtakoję ieškovams priklausančių patalpų būklę, todėl nenustačius, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos ieškovų teisės, nėra pagrindo reikalauti pirmiau nurodytus daiktus pašalinti. Nors ieškovai teigė, kad dūmtraukio įrengimo metu buvo sugadintas stogas, tačiau jokie tai patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti, todėl nėra galimybių nustatyti nei konkretaus stogo sugadinimo fakto nei juo labiau priežastinio ryšio, kad toks stogo trūkumas atsirado dėl įrengto dūmtraukio, o ne dėl stogo nusidėvėjimo.

Pirmiau nurodyti argumentai taikytini ir dėl vamzdžių, esančių patalpoje plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-3 bei drabužinės patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-16. Nors šiuo atveju kalba eina apie bendrojo naudojimo patalpas, tačiau vamzdžių buvimas jose pats savaime nėra bendrasavininkų teisių pažeidimas, juolab, kad ieškovai neneigė, jog vamzdžiai šioje patalpoje, nors ir kitoje vietoje, visada buvo.

Be to, teismo išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovų įvardijama „drabužinė“ yra tiesiog ant sienos pritvirtinti kabliukai drabužiams pasikabinti, o tualetas yra patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-16, tačiau dėl jo reikalavimas ieškinyje nėra reiškiamas, bylos nagrinėjimo metu ieškovai ieškinio nepatikslino ir tokio reikalavimo nesuformulavo, todėl teismas apskritai neturi pagrindo dėl jo pasisakyti.

Nors R. V. teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovių atlikti pakeitimai trukdo išnuomoti jam priklausančią dalį, tačiau teismas tokius teiginius laiko deklaratyviais ir neįrodytais bei prieštaraujančiais kitiems pačių ieškovų išdėstytiems teiginiams. Kaip matyti iš antstolio darytų nuotraukų (T1, e. b. l. 20-25) bei nustatyta išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, ir kaip teigė pats R. V., viso namo būklė yra tokia, kad jį reikia remontuoti, paliekant tik sienas, arba nugriaunant visai, todėl pardavimui už didžiausią įmanomą kainą yra svarbu, kad namas būtų parduodamas kaip vienetas visas, o ne atskiros atskiriems savininkams priklausančios dalys. Kaip nurodė ieškovas, atskirai ieškovams priklausančių patalpų jie nebandė parduoti, nes niekas jų nepirktų arba pasiūlytų labai mažą kainą, o kai bus teismo sprendimas, įpareigojantis atsakoves atlikti visus ieškinyje nurodytus veiksmus, gal atsakovės pagalvos, kiek čia kainuos ir gal tada sutiks parduoti ir savo dalį.

Taigi, apžiūrėjus ginčo namą, išklausius šalių paaiškinimus, taip pat įvertinus tai, jog teismo posėdžiai kelis kartus buvo atidėti šalims tariantis dėl taikos sutarties sudarymo, kuria iš esmės buvo bandoma susitarti dėl namo pardavimo tvarkos, darytina išvada, kad tikrieji ieškovų ketinimai ir siekiai yra susiję ne su ieškinyje išdėstytų reikalavimų realiu įgyvendinimu, o su atsakovių sutikimu parduoti namą. Kitaip tariant, ieškovai siekia įpareigoti atsakoves atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus ne tam, kad būtų pašalinti jų kaip bendrasavininkų teisių pažeidimai, o tam, kad atsakovės, įvertinusios galimas išlaidas, sutiktų parduoti namą kaip vientisą objektą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad byloje neįrodytas ieškovų kaip bendrasavininkų teisių pažeidimas.

Atkreiptinas ypatingas dėmesys ir į tai, kad byloje iš atsakovės O. Ž. paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad pečius, dūmtraukis, tualetas buvo įrengti ir vamzdžiai pakeisti 2006-2007 metais. Tai iš dalies patvirtina ir šalto vandens pirkimo-pardavimo bei nuotėkų šalinimo sutartis, sudaryta su atsakove O. Ž. 2007 m. rugsėjo 5 d. (T1, e. b. l. 44-46).

Kadangi ieškovai nurodė, kad R. V. lankydavosi ginčo name (bent kelis kartus per metus), darytina išvada, kad apie šiuos įrengimus jiems buvo žinoma jų įrengimo metu. Tai netiesiogiai patvirtina ir ieškovų policijai jau nuo 2009 m. vasario mėnesio rašyti pranešimai (T1, e. b. l.148-151).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovams apie jų teisių pažeidimus turėjo tapti žinoma 2006-2007 metais, darytina išvada, kad 2018 m. gegužės mėnesį jie kreipėsi į teismą praleidę bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovai ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, svarbių jo praleidimo priežasčių nenurodė. Tai, kad jie suvokė ar turėjo suvokti galimus savo teisių pažeidimus ir būtinybę juos ginti, be kita ko atskleidžia ne tik 2003-2009 metais jų rašyti skundai, bet ir R. V. paaiškinimai, kad visos institucijos, į kurias jie kreipėsi, jiems nurodydavo apie galimybę savo teises ginti teismine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei esant atsakovės O. Ž. prašymui taikyti ieškinio senatį, tai yra savarankiškas pagrindas aptariamiems ieškinio reikalavimams atmesti.

Dėl įpareigojimų atsakovei V. Z.

Ieškiniu yra prašoma įpareigoti atsakovę V. Z. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr.1-8 pašalinti liuką, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr.1-10 pašalinti duris ir mūrinę pertvarą bei kanalizacijos vamzdžius, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-7, 1-11 nutinkuoti sienas, t. y. atstatyti šias patalpas į pirminę padėtį.

Toliau teismas detaliai pasisakys dėl kiekvieno iš reikalavimų.

Dėl reikalavimo pašalinti liuką: byloje ieškovai nepateikė įrodymų, kad liuką įrengė V. Z., taip pat nėra aiškus jo įrengimo momentas. Ieškovai taip pat negalėjo paaiškinti, kaip konkrečiai šis liukas pažeidžia jų kaip bendrasavininkų teises, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovę jį pašalinti atmestinas.

Dėl reikalavimų pašalinti duris bei nutinkuoti sienas: patalpa, pažymėta indeksu Nr. 1-11, nebuvo apžiūrėta išvažiuojamojo posėdžio metu, nes durys į ją buvo užkaltos (jas užkalė ieškovas R. V.). Ši patalpa nebuvo apžiūrėta ir antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes. Kitų įrodymų apie šią patalpą nepateikta. Ši patalpa priklauso ieškovei L. P., todėl darytina išvada, kad, pateikiant ieškinį buvo galimybė patekti į patalpą ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus, susijusius su šia patalpa. Ieškovai šios pareigos neįvykdė, todėl teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti šį ieškinio reikalavimą.

Patalpa, pažymėta indeksu Nr. 1-7, taip pat priklauso ieškovams (konkrečiai – ieškovui V. P.), patalpos durys nerakinamos. Nors ieškinyje teigiama, kad šioje patalpose sienas sugadino („nuėmė tinką“) atsakovė V. Z., tačiau nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, jog pirmojo aukšto patalpų būklė yra labai prasta, todėl apskritai neįmanoma padaryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškovų nurodomą sienų trūkumą sukėlusios priežasties, juo labiau, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės V. Z. kaltę dėl šių trūkumų.

Dėl vamzdžių pašalinimo: kaip ir dėl analogiško reikalavimo atsakovei O. Ž., nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl galimai neteisėtų statybų ir jų padarinių pašalinimo, o dėl bendrasavininkų teisių pažeidimo, todėl ieškovai privalėjo įrodyti, kad prašomi pašalinti vamzdžiai (kurie patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-11 eina po grindų linija) pažeidžia jų teises. Pažymėtina, kad ieškovai nereikalauja (ar patys nesiima veiksmų) šiuos vamzdžius uždengti grindų lentomis, kas padarytų juos net ir vizualiai nematomais. Ieškovai ginčo patalpose negyvena ir jose net nesilanko (išskyrus R. V., kuris kartais atvyksta apžiūrėti), byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrengimai būtų sumažinę namo vertę ar kitaip neigiamai įtakoję ieškovams priklausančių patalpų būklę. Be to, ieškovai neįrodė, kad vamzdžių nebuvo įsigyjant patalpas, kaip teigė atsakovė, todėl vien jų pakeitimas dėl susidėvėjimo, nesuponuoja ieškovų teisių pažeidimo.

Be to, kadangi, atsakovės teigimu, grindys buvo išpjautos 1997-1998 metais, ir byloje nesant kitų įrodymų dėl vėlesnio vamzdžių įrengimo, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovų reikalavimas atmestinas ir šiuo pagrindu.

Dėl mūrinės pertvaros patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-10, kuri yra bendrojo naudojimo patalpa, teismas nurodo, kad ši siena buvo apžiūrėta išvažiuojamojo posėdžio metu. Šio posėdžio ir kitų posėdžių metu V. Z. nurodė, kad mūrinę sieną (pertvarą) pastatė prieš 6-7 metus, jog ji laikytų lubų konstrukcijas ir pastarosios neįgriūtų. Atsakovė taip pat teigė, kad anksčiau toje vietoje buvo medinės pertvaros ir paaiškino, kad sienos išardyti negali, nes kiltų grėsmė namo saugumui. R. V. nurodė, kad šia siena atidalijus dalį patalpos, pažymėtos indeksu Nr. 1-10, V. Z. įsirengė tualetą; V. Z. tai neigė.

Nesant galimybių teismui patekti į aptariama mūrine pertvara atidalintą patalpą, teismas negali patikrinti atidalintos patalpos paskirties, tačiau tai esminės teisinės reikšmės neturi, nes atsakovė V. Z. šią pertvarą įrengė bendrojo naudojimo patalpoje, ją sumažindama ir neturėdama kitų bendrasavininkų leidimo ar susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo/atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, CK 4.75 straipsnio nuostatos suponuoja bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

Byloje nustatytos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą išvadai egzistuojant ieškovų teisių pažeidimą, nes bendrojo naudojimo patalpa buvo esmingai pertvarkoma ir sumažinamas jos plotas nesant ieškovų sutikimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovė V. Z. įpareigotina pertvarą pašalinti.

Nors atsakovė V. Z. teigė, kad pertvara yra reikalinga dėl lubų konstrukcijų saugumo, jokių tai patvirtinančių įrodymų (ekspertizės išvadų, specialistų rekomendacijų) nepateikė. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad mūrinės pertvaros vietoje anksčiau buvo medinės pertvaros, o iš į bylą pateikto namo plano jokių papildomų pertvarų patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-10, nematyti.

Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę V. Z. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-10 pašalinti mūrinę pertvarą, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovei O. Ž. buvo pareikšta 7 reikalavimai (reikalavimas išvalyti patalpas, reikalavimas atrakinti patalpas, 5 reikalavimai pašalinti įrengtus objektus (tualetą, pečių, dūmtraukį, vamzdžius ir drabužinę).

Teismui tenkinus vieną, konstatuotina, kad dėl O. Ž. yra patenkinta 14,3 proc. ieškinio reikalavimų

Nagrinėjamoje byloje atsakovei V. Z. buvo pareikšta 6 reikalavimai, kurie galėjo būti tenkinami (netenkinami) nepriklausomai vienas nuo kito (reikalavimas išvalyti patalpas, reikalavimas atrakinti patalpas, 5 reikalavimai pašalinti įrengtus objektus (liuką, duris, mūrinę pertvarą, kanalizacijos vamzdžius) bei nutinkuoti sienas.

Teismui tenkinus vieną, konstatuotina, kad dėl V. Z. yra patenkinta 16,7 proc. ieškinio reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė duomenis, kad patyrė 725 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į sprendimu patenkintą ieškinio reikalavimų dalį dėl atsakovės O. Ž. (14,3 proc.) ieškovams iš atsakovės O. Ž. yra priteistina 103,68 Eur.

Atsižvelgiant į sprendimu patenkintą ieškinio reikalavimų dalį dėl atsakovės V. Z. (16,7 proc.) ieškovams iš atsakovės V. Z. yra priteistina 121,08 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė O. Ž. byloje patyrė 1400 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies, jai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina suma yra 1199,80 Eur.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 3 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gegužės 27 d. pažyma Nr. (2.16) NTP-7-3217, iš kurios matyti, kad valstybės naudai priteistina 598 Eur advokato išlaidos už atsakovei V. Z. byloje teiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje patenkinta 16,7 proc. ieškovų ieškinio reikalavimų dėl šios atsakovės, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 3 dalimi, iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinas 498,13 Eur, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 124,53 Eur, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, susijusias su bylinėjimosi išlaidomis, atsakovei O. Ž. iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 1096,12 Eur, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 274,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 8, 10 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,95 Eur. Kadangi šią sumą paskirsčius byloje dalyvaujantiems asmenims išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę O. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) raktus nuo bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu Nr. 1-16.

Įpareigoti atsakovę V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-10 pašalinti mūrinę pertvarą.

Priteisti iš atsakovės V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 121,08 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno Eur 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovų K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovų K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 498,13 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių Eur 13 ct), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 124,53 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių Eur 53 ct), bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, ir įmokos kodą 5630. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Fomičiova