Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų K. P., L. P., R. V. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. P., L. P., R. V. ir V. P. ieškinį atsakovėms O. Ž. ir V. Z. dėl bendrasavininkų teisių pažeidimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. įpareigoti atsakoves O. Ž. ir V. Z. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išvalyti nuo nereikalingų daiktų ir šiukšlių patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane pažymėtomis indeksais: Nr. 1-14, Nr.1-3, Nr.1-13, Nr. 1-12, Nr. 1-6, Nr. 1-7, Nr. 1-5, Nr.1-4, Nr. 1-10;

1.2. įpareigoti atsakovę O. Ž. atrakinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje plane pažymėtas indeksu Nr. 1-16 (laiptinė į 2-jį namo aukštą) ir netrukdyti ieškovams naudotis šia patalpa;

1.3. įpareigoti atsakovę O. Ž. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-15 pašalinti tualetą, pečių ir dūmtraukį, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr.1-3 pašalinti vamzdžius, o patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-16 pašalinti drabužinę ir atstatyti šias patalpas į jų buvusią pirminę padėtį;

1.4. įpareigoti atsakovę V. Z. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr.1-8 pašalinti liuką, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr.1-10 pašalinti duris ir mūrinę pertvarą bei kanalizacijos vamzdžius, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-7,1-11 nutinkuoti sienas, t. y. atstatyti šias patalpas į pirminę padėtį.

1.5. Atsakovėms neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų, pripažinti ieškovams teisę šiuos veiksmus atlikti pasitelkiant specialistų pagalbą ir visas išlaidas išieškoti iš atsakovių; priteisti iš atsakovių visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad kartu su atsakovėmis yra nekilnojamojo turto: 168,22 kv. m. bendro ploto gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje su 8 butais bei bendromis patalpomis, bendrasavininkai. Jų asmeninės bei bendro naudojimosi patalpos buvo pažymėtos ir žinomos visiems bendraturčiams, tačiau atsakovės nepaisydamos kitų bendraturčių interesų ir teisių, be bendrasavininkų sutikimo užimdavo bendras patalpas, krovė šiukšles patalpose bei be ieškovų žinios ir sutikimo atliko neteisėtus patalpų pertvarkymus. Pažymėjo, kad nekreipdamos dėmesio į ieškovų prašymus ir reikalavimus, atsakovės ir toliau savavaliauja patalpose. Patalpos buitinėmis atliekomis, nenaudojamais drabužiais, kartoninėmis dėžėmis, nenaudojamais baldais, malkomis bei kitais daiktais užpildė abi atsakovės. Ieškovų teigimu, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-8, be projekto ir bendrasavininkų sutikimo atsakovė V. Z. padarė liuką, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-10, atsakovė neteisėtai padarė mūrinę pertvarą ir kanalizacijos vamzdžius, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-7, 1-11 nuėmė tinką. Atsakovė O. Ž. patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-15 neteisėtai įrengė tualetą, pečių ir dūmtraukį, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr.1-3, įmontavo vamzdžius, o patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-16, įrengė drabužinę. Nurodė, kad atsakovė O. Ž. užrakino bendras patalpas, plane pažymėtas indeksu Nr. 1-16 (laiptinė į 2-jį namo aukštą), o raktų ieškovams neduoda ir tokiu būdu užkerta galimybę ieškovams naudotis patalpomis. Todėl ieškovams nepavykus geruoju susitarti su atsakovėmis dėl naudojimosi turtu, jie buvo priversti kreiptis į teismą su pareikštu ieškiniu.

3. Atsakovė V. Z. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės manymu, ieškinys neatitinka tikrovės, pareikštu ieškiniu norima pasipelnyti ir pasisavinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio, atsakovės teigimu, ieškovai neprižiūri. Atsiliepime nurodė, kad jokių daiktų ieškovui R. V. priklausančiose patalpose nelaiko, o pačiam ieškovui priklausančios patalpos byra nuo nepriežiūros ir senumo. Taip pat nurodė, kad patalpose jokio liuko nėra, o vandentiekiu naudojasi 20 metų, jis buvo įrengtas „butų ūkio“ ir tokias patalpas (kartu su įrengtais vamzdžiais) atsakovė nusipirko.

4. Atsakovė O. Ž. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad pripažįsta teisingomis tokias ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes: atsakovės ir ieškovai yra dalies gyvenamųjų patalpų pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai ir dalies nurodytų bendro naudojimo patalpų bendrasavininkai; su ieškovu R. V. atsakovė O. Ž. tikrai negali sutarti dėl gyvenamojo namo priežiūros ir bendro naudojimo konstrukcijų remonto, taip pat ir dėl ieškovui priklausančios gyvenamosios patalpos būklės; pirmojo aukšto patalpos, pridėtame plane pažymėtos indeksais, tikrai yra užkrautos nereikalingais daiktais ir šiukšlėmis, o kiti ieškovų nurodyti argumentai neatitinka tikrovės, jų reikalavimai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Patys ieškovai ne tik nerealizuoja savo teisės naudotis, bet ir nevykdo savo pareigos prižiūrėti ir naudotis savo turtu. Taip pat nurodė, kad ji ne kartą yra atkreipusi ieškovo R. V. dėmesį į šias aplinkybes, tačiau pastarasis ignoravo tiek jos prašymus suremontuoti bent bendro naudojimo patalpas (koridorius) ir konservuoti R. V. nenaudojamas gyvenamąsias patalpas, tiek kartu sutvarkyti bendro naudojimo inžinierinius tinklus - nuotekų, vandens tiekimo, elektros instaliaciją, suremontuoti stogą (jei reikia - įvertinti ir keisti gegnes ir kt.), o kitų ieškovų atsakovė nepažįsta ir niekada nėra jų mačiusi. Atkreipė dėmesį, kad dėl pačių ieškovų kaltės (patalpų nepriežiūros) pastato pirmo aukšto, patalpos šiai dienai yra ne tik kad netinkamos gyventi, jos apskritai netinkamos naudoti net sandėliavimui. Patalpos yra drėgnos, nešildomos, langai ir sienos avarinės būklės, gana dažnai po nakties būna atplėšti/atidaryti, tikėtina, kad pirmo aukšto patalpomis kartais naudojasi pašaliniai asmenys. Atsakovės teigimu, ieškovų reikalavimas įpareigoti ją išardyti vandens tiekimo ir nuotekų inžinerinius tinklus, kuriais ateityje galėtų naudotis ir patys ieškovai, yra neracionalus, visiškai nepagrįstas ir nesuprantamas, nes ieškovai nepaaiškina, kaip šių tinklų buvimas pažeidžia jų teises. Atsakovės manymu, ieškovai siekia visą pastatą paversti netinkamu gyventi taip, kaip netinkamu gyventi šiai dienai yra paverstas pastato pirmasis aukštas, priklausantis ieškovams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovę O. Ž. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams K. P., L. P., R. V., ir V. P., raktus nuo bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu Nr. 1-16. Įpareigojo atsakovę V. Z. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-10 pašalinti mūrinę pertvarą.

6. Dėl įpareigojimo išvalyti patalpas nuo nereikalingų daiktų ir šiukšlių. Teismas nurodė, kad išvados, jog šiukšles ir nereikalingus daiktus aptariamose patalpose paliko atsakovės, negalima padaryti dėl kelių priežasčių. Pirma, byloje nenustatyta, kada konkrečiai šiukšlės ir nereikalingi daiktai atsirado ieškovams priklausančiose patalpose, o tiek ieškovai, tiek atsakovės, tiek liudytojai patvirtino, kad pagrindinis įėjimas į namą nuo 1998 metų nebuvo nuolatos rakinamas, taigi, į patalpas galėjo patekti ir kiti asmenys. Antra, iš atsakovės O. Ž. 2008 m. rugsėjo 12 d. pateikto rašto policijai matyti, kad patalpose lankydavosi pašaliniai asmenys (išlauždami duris, pašalindami langus), juos galimai pasikviesdavo J. S., kuriai, kaip paaiškino atsakovė, patalpomis buvo leidęs naudotis R. V.. Šiuo raštu pati atsakovė prašė policijos „įrašyti įskaiton“ butus Nr. 60, 61, 67, 69 (priklausančius ieškovams) kaip neprižiūrimus. Analogiškas atsakovės raštas policijai rašytas ir 2009 m. balandžio 20 d., kuriame nurodyta, kad R. V., yra patalpas išnuomojęs asocialiems asmenims. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą išvadai, kad šiukšles ir nereikalingus daiktus į ieškovams priklausančias ir bendrojo naudojimo patalpas galėjo sunešti ir tretieji asmenys, kurie name buvo be atsakovių leidimo ir prieš jų valią. Teismas konstatavo, kad ieškovai byloje neįrodė, jog šiukšles ar nereikalingus daiktus į jiems priklausančias patalpas sunešė atsakovės, todėl jų reikalavimą dėl šių šiukšlių ir nereikalingų daiktų pašalinimo atmetė.

7. Dėl įpareigojimo atrakinti patalpas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog patalpos, plane pažymėtos indeksu Nr. 1-16, priklauso ieškovams ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad kol nėra nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarka, ar atidalinta atsakovės O. Ž. dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, patalpomis, plane pažymėtomis indeksu Nr. 1-16, turi teisę naudotis visi bendrasavininkiai, nepriklausomai nuo to, kad šios patalpos (laiptinė) veda tik į O. Ž. priklausančias patalpas. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad ieškovams turi būti sudaromos galimybės patekti į šias patalpas. Nors ieškovai savo reikalavimą formulavo prašydami atrakinti patalpas ir netrukdyti jomis naudotis, tačiau negalėjo pasakyti, kaip konkrečiai ketina jomis naudotis. Be to, byloje nenustatyta, kad pats užrakinimas pažeistų ieškovų teises, jie akcentavo paties patekimo į patalpas galimybę. Įvertinęs faktą, kad ieškovai (išskyrus R. V.) ginčo name nesilanko, jo netvarko, nieko daryti neketina, o siekia tik parduoti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šių patalpų rakinimas yra svarbus O. Ž. turto apsaugai, teismas padarė išvadą, kad ieškovų teisės gintinos įpareigojant atsakovę O. Ž. ieškovams duoti raktus nuo bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu Nr. 1-16.

8. Dėl kitų įpareigojimų atsakovei O. Ž.. Teismas pažymėjo, kad patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-15, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei O. Ž.. Teismas nurodė, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl galimai neteisėtų statybų ir jų padarinių pašalinimo, o dėl bendrasavininkų teisių pažeidimo, todėl ieškovai privalėjo įrodyti, kad šioje patalpoje esantis pečius, dūmtraukis ir tualetas pažeidžia jų kaip bendrasavininkų teises, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovai ginčo patalpose negyvena ir jose net nesilanko (išskyrus R. V., kuris kartais atvyksta apžiūrėti), byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrengimai būtų sumažinę namo vertę ar kitaip neigiamai įtakoję ieškovams priklausančių patalpų būklę, todėl nenustačius, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos ieškovų teisės, nėra pagrindo reikalauti pirmiau nurodytus daiktus pašalinti. Nors ieškovai teigė, kad dūmtraukio įrengimo metu buvo sugadintas stogas, tačiau jokie tai patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti, todėl nėra galimybių nustatyti nei konkretaus stogo sugadinimo fakto nei juo labiau priežastinio ryšio, kad toks stogo trūkumas atsirado dėl įrengto dūmtraukio, o ne dėl stogo nusidėvėjimo. Teismas nurodė, kad šie argumentai taikytini ir dėl vamzdžių, esančių patalpoje plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-3 bei drabužinės patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-16. Nors šiuo atveju kalba eina apie bendrojo naudojimo patalpas, tačiau vamzdžių buvimas jose pats savaime nėra bendrasavininkų teisių pažeidimas, juolab, kad ieškovai neneigė, jog vamzdžiai šioje patalpoje, nors ir kitoje vietoje, visada buvo. Be to, teismas nurodė, kad išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovų įvardijama „drabužinė“ yra tiesiog ant sienos pritvirtinti kabliukai drabužiams pasikabinti, o tualetas yra patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-16, tačiau dėl jo reikalavimas ieškinyje nėra reiškiamas, bylos nagrinėjimo metu ieškovai ieškinio nepatikslino ir tokio reikalavimo nesuformulavo, todėl teismas apskritai neturi pagrindo dėl jo pasisakyti.

9. Teismas, apžiūrėjęs ginčo namą, išklausęs šalių paaiškinimus, taip pat įvertinęs tai, jog teismo posėdžiai kelis kartus buvo atidėti šalims tariantis dėl taikos sutarties sudarymo, kuria iš esmės buvo bandoma susitarti dėl namo pardavimo tvarkos, padarė išvadą, kad tikrieji ieškovų ketinimai ir siekiai yra susiję ne su ieškinyje išdėstytų reikalavimų realiu įgyvendinimu, o su atsakovių sutikimu parduoti namą. Kitaip tariant, ieškovai siekia įpareigoti atsakoves atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus ne tam, kad būtų pašalinti jų kaip bendrasavininkų teisių pažeidimai, o tam, kad atsakovės, įvertinusios galimas išlaidas, sutiktų parduoti namą kaip vientisą objektą. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad byloje neįrodytas ieškovų kaip bendrasavininkų teisių pažeidimas.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje iš atsakovės O. Ž. paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad pečius, dūmtraukis, tualetas buvo įrengti ir vamzdžiai pakeisti 2006-2007 metais. Teismas nurodė, kad tai iš dalies patvirtina ir šalto vandens pirkimo-pardavimo bei nuotėkų šalinimo sutartis, sudaryta su atsakove O. Ž. 2007 m. rugsėjo 5 d.. Kadangi ieškovai nurodė, kad R. V. lankydavosi ginčo name (bent kelis kartus per metus), teismas sprendė, kad apie šiuos įrengimus jiems buvo žinoma jų įrengimo metu. Tai netiesiogiai patvirtina ir ieškovų policijai jau nuo 2009 m. vasario mėnesio rašyti pranešimai (T1, e. b. l.148-151). Konstatavus, kad ieškovams apie jų teisių pažeidimus turėjo tapti žinoma 2006-2007 metais, 2018 m. gegužės mėnesį jie kreipėsi į teismą praleidę bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovai ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, svarbių jo praleidimo priežasčių nenurodė. Tai, kad jie suvokė ar turėjo suvokti galimus savo teisių pažeidimus ir būtinybę juos ginti, be kita ko atskleidžia ne tik 2003-2009 metais jų rašyti skundai, bet ir R. V. paaiškinimai, kad visos institucijos, į kurias jie kreipėsi, jiems nurodydavo apie galimybę savo teises ginti teismine tvarka. Esant atsakovės O. Ž. prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas konstatavo, kad tai yra savarankiškas pagrindas aptariamiems ieškinio reikalavimams atmesti.

11. Dėl įpareigojimų atsakovei V. Z.. Dėl reikalavimo pašalinti liuką: byloje ieškovai nepateikė įrodymų, kad liuką įrengė V. Z., taip pat nėra aiškus jo įrengimo momentas. Ieškovai taip pat negalėjo paaiškinti, kaip konkrečiai šis liukas pažeidžia jų kaip bendrasavininkų teises, todėl reikalavimą įpareigoti atsakovę jį pašalinti teismas atmetė. Dėl reikalavimų pašalinti duris bei nutinkuoti sienas, teismas nurodė, kad patalpa, pažymėta indeksu Nr. 1-11, nebuvo apžiūrėta išvažiuojamojo posėdžio metu, nes durys į ją buvo užkaltos (jas užkalė ieškovas R. V.). Ši patalpa nebuvo apžiūrėta ir antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes. Kitų įrodymų apie šią patalpą nepateikta. Ši patalpa priklauso ieškovei L. P., todėl teismas padarė išvadą kad, pateikiant ieškinį buvo galimybė patekti į patalpą ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus, susijusius su šia patalpa. Ieškovai šios pareigos neįvykdė, todėl teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti šį ieškinio reikalavimą. Patalpa, pažymėta indeksu Nr. 1-7, taip pat priklauso ieškovams (konkrečiai – ieškovui V. P.), patalpos durys nerakinamos. Nors ieškinyje teigiama, kad šioje patalpose sienas sugadino („nuėmė tinką“) atsakovė V. Z., tačiau nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, jog pirmojo aukšto patalpų būklė yra labai prasta, todėl apskritai neįmanoma padaryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškovų nurodomą sienų trūkumą sukėlusios priežasties, juo labiau, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės V. Z. kaltę dėl šių trūkumų.

12. Teismas, pasisakydamas dėl vamzdžių pašalinimo, kaip ir dėl analogiško reikalavimo atsakovei O. Ž., nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl galimai neteisėtų statybų ir jų padarinių pašalinimo, o dėl bendrasavininkų teisių pažeidimo, todėl ieškovai privalėjo įrodyti, kad prašomi pašalinti vamzdžiai (kurie patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-11 eina po grindų linija) pažeidžia jų teises. Pažymėjo, kad ieškovai nereikalauja (ar patys nesiima veiksmų) šiuos vamzdžius uždengti grindų lentomis, kas padarytų juos net ir vizualiai nematomais. Ieškovai ginčo patalpose negyvena ir jose net nesilanko (išskyrus R. V., kuris kartais atvyksta apžiūrėti), byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrengimai būtų sumažinę namo vertę ar kitaip neigiamai įtakoję ieškovams priklausančių patalpų būklę. Be to, ieškovai neįrodė, kad vamzdžių nebuvo įsigyjant patalpas, kaip teigė atsakovė, todėl vien jų pakeitimas dėl susidėvėjimo, nesuponuoja ieškovų teisių pažeidimo. Teismas taip pat pažymėjo, kadangi, atsakovės teigimu, grindys buvo išpjautos 1997-1998 metais, ir byloje nesant kitų įrodymų dėl vėlesnio vamzdžių įrengimo, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovų reikalavimas atmestinas ir šiuo pagrindu.

13. Teismas, pasisakydamas dėl mūrinės pertvaros patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-10, kuri yra bendrojo naudojimo patalpa, teismas nurodo, kad ši siena buvo apžiūrėta išvažiuojamojo posėdžio metu. Šio posėdžio ir kitų posėdžių metu V. Z. nurodė, kad mūrinę sieną (pertvarą) pastatė prieš 6-7 metus, jog ji laikytų lubų konstrukcijas ir pastarosios neįgriūtų. Atsakovė taip pat teigė, kad anksčiau toje vietoje buvo medinės pertvaros ir paaiškino, kad sienos išardyti negali, nes kiltų grėsmė namo saugumui. R. V. nurodė, kad šia siena atidalijus dalį patalpos, pažymėtos indeksu Nr. 1-10, V. Z. įsirengė tualetą; V. Z. tai neigė. Nesant galimybių teismui patekti į aptariama mūrine pertvara atidalintą patalpą, teismas negali patikrinti atidalintos patalpos paskirties, tačiau tai esminės teisinės reikšmės neturi, nes atsakovė V. Z. šią pertvarą įrengė bendrojo naudojimo patalpoje, ją sumažindama ir neturėdama kitų bendrasavininkų leidimo ar susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo/atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Byloje nustatytos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika sudarė teismui pagrindą išvadai egzistuojant ieškovų teisių pažeidimą, nes bendrojo naudojimo patalpa buvo esmingai pertvarkoma ir sumažinamas jos plotas nesant ieškovų sutikimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovė V. Z. įpareigotina pertvarą pašalinti. Nors atsakovė V. Z. teigė, kad pertvara yra reikalinga dėl lubų konstrukcijų saugumo, jokių tai patvirtinančių įrodymų (ekspertizės išvadų, specialistų rekomendacijų) nepateikė. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad mūrinės pertvaros vietoje anksčiau buvo medinės pertvaros, o iš į bylą pateikto namo plano jokių papildomų pertvarų patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-10, nematyti. Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę V. Z. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 1-10 pašalinti mūrinę pertvarą, teismas tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas ir šioje dalyje ieškinį tenkinti. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad pirmos instancijos teismo padarytų teisės klaidų priimant 2019-06-17 sprendimą negalima pašalinti apeliacinėje instancijos, prašoma civilinę bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

14.1. Teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes byloje ieškovai pilnai įrodė ieškinio pagrindą, kad be jų sutikimų atsakovės savavališkai bendrojoje nuosavybėje atliko savavališkos statybos darbus. Dalis pažeidimų konstatuota 2018-03-04 antstolio D. T. faktinių aplinkybių protokolu, o dalį pažeidimų teismas užfiksavo išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Atsakovės nepaneigė ieškovų nurodyto pagrindo, kad statybos darbai atlikti be ieškovų sutikimų ir ne pagal įstatymus.

14.2. Atsakovų veiksmais pažeisti ne tik ieškovų interesai, tačiau ir viešosios teisės normos (Statybos, Energetikos įstatymų, STR ir kt.). Pagal CPK 2 str. teismas turi įgyvendinti tikslą ne tik tinkamai pritaikyti įstatymus, tačiau aiškinti bei plėtoti teisę. Priimtu teismo sprendimu šie tikslai neįvykdyti, nes teismas netinkamai pritaikė įstatymus. Atsakovėms atliekant rekonstrukcijos, remonto ar kitokius statybos darbus, pagal įstatymą būtina buvo gauti bendrasavininkų sutikimus, parengti projektą ir atliekant pakeitimus, elgtis pagal įstatymus ir reglamentus. Teismo sprendimu šios aplinkybės turėjo būti įvertintos, dėl jų pasisakyta, ko teismas be pagrindo nepadarė, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.

14.3. Teismas neįvertino, kad vandentiekio ir nuotėkų šalinimo sistema (pagal namo galiojantį techninį projektą ir kadastrinius duomenis buvusį lauke) buvo nuo namo pastatymo dienos. Tačiau atsakovė O. Ž. atliko neteisėtą remontą ar rekonstrukciją bei pakeitė šias sistemas be leidimo ir projekto. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės, kur yra vamzdžiai, o iš pastato kadastrinės bylos plano seka, kad tualeto, kriauklės, vandentiekio vamzdžių toje vietoje, kur jie įrengti O. Ž. be projekto ir leidimo, ten nebuvo. Savavališkai atlikti darbai kadastrinėje byloje neįregistruoti. Teismas be pagrindo nevertino į bylą pateikto antstolio D. T. 2018-03-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kadastrinio namo plano, 1981-11-05 įregistruoto VĮ Registrų centras ir dėl jų sprendime nepasisakė.

14.4. Teismas, nevertinęs savavališkos statybos aplinkybių, jų neišanalizavęs sprendime, neteisėtai įteisino atsakovės O. Ž. savavališkai atliktus darbus, todėl teismo sprendimas negali būti teisingu ir teisėtu. Teismo motyvas, kad nėra duomenų, jog pečius, dūmtraukis ar tualetas būtų sumažinę namo vertę ar kitaip neigiamai įtakoję ieškovams priklausančių patalpų būklę, yra tik spėjimas ir šališka išvada, nes be specialių žinių įvertinti neigiamus savavališkų statybų padarinius nėra galimybės, tokiam sprendimui padaryti teismas galėjo tik esant Statybos inspekcijos, Energetikos komisijos išvadai.

14.5. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniai pareiškimai dėl atsakovų pažeidimų teikiami nuo 2009 m. vasario mėnesio, tai būtent nuo šios dienos ir galima buvo skaičiuoti ieškinio terminio pradžia, ir tokiu būdu akivaizdu, kad ieškovams 2018 gegužės mėnesį pateikus ieškinį teismui, ieškininė senaties nėra praleista. Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas ir ar atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra pagrįstas, galima tik nustačius, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga ir kada šis terminas pasibaigė. Iš teismo sprendimo seka, kad pats teismas neapsisprendė, nuo kada prasideda ieškinio senatis, kokie įrodymai patvirtina termino pradžia ir šio termino nenustatė, todėl taikydamas ieškinio senatį rėmėsi prielaidomis ir spėjimais. Be to, reikalavimams dėl nuosavybės teisės ar valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo netekimu, ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, kadangi toks naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių. Todėl šiais atvejais pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo.

14.6. Mažai tikėtina, kad asocialūs asmenys atnešė daiktus, kurių buvimą namo patalpose užfiksavo antstolis, ir kuriuos namo patalpose matė ir teismo proceso dalyviai. Labiau tikėtina, kad jei būtų asocialių asmenų, tai pastarieji šiuos daiktus pasiimtų. Raktai nuo bendrųjų durų buvo tik pas atsakoves, tai pripažįsta ir atsakovės. Aplinkybę, kad ieškovas R. V. nuomojo patalpas kitiems asmenis, atsakovės nurodė tik paskutiniame teismo posėdyje. Atsakovės jokių leistinų įrodymų šiam faktui pagrįsti nepateikė, atvirkščiai, byloje atsakovių prašymu apklausti liudytojai V. V. ir A. A., kurie dažnai, vieną iš liudytojų (V. V.) mažiausiai 1 kartą per savaitę lankėsi pas atsakovę O. Ž., nurodė, kad niekada patalpose nematė jokių pašalinių asmenų. Be to, neįtikėtina, kad tokios būklės patalpose galėjo būti nuomojamos patalpos ir kad šiuose patalpose žmonės galėjo vykdyti veiklą.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė O. Ž. teismo prašo ieškovų R. V., K. P., V. P., L. P. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-17 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

15.1. Išvažiuojamojo posėdžio metu nė vienas iš ieškovų negalėjo paaiškinti, kaip patalpos 1-16 rakinimas pažeidžia jų teises ir kur jie eis per šias patalpas arba ką jose veiks. Pažymi, kad atsakovė planuoja teikti ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant atsakovei O. Ž. nuosavybės teisę į visą šią patalpą natūra.

15.2. Dėl pačių ieškovų kaltės (patalpų nepriežiūros ir atsisakymo ar ignoravimo atsakovės kreipimosi) ieškovams priklausančios pastato pirmo aukšto, patalpos šiai dienai yra ne tik kad netinkamos gyventi, jos apskritai netinkamos naudoti net sandėliavimui. Patalpos- drėgnos, nešildomos, langai ir sienos avarinės būklės, gana dažnai po nakties būna atplėšti/atidaryti, tikėtina, kad pirmo aukšto patalpomis kartais naudojasi pašaliniai asmenys.

15.3. Atsakovė O. Ž. savo lėšomis sutvarkė inžinierinius vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo inžinierinius tinklus, o elektros instaliaciją dar 1998 m. sutvarkė A. Ž., kurio personalinei įmonei buvo suteiktas pastate esančios garažo patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-8. A. Ž. padarė atitinkamus bendro naudojimo inžinerinių tinklų pagerinimus ir garažo patalpa buvo suteikta jo įmonei panaudos pagrindais. Pastaroji faktinė aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-0628-433-2005. Pažymi, kad būtent dėl ieškovo R. V. veiksmų A. Ž. atsisakė naudotis patalpomis net ir panaudos pagrindais, atitinkamai, neliko kas bent iš dalies rūpintųsi pirmojo aukšto patalpų būkle.

15.4. Patalpa 1-15 asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei O. Ž., ir šių patalpų paprastojo remonto darbų atlikimo reguliavimas nepriskirtas bendro naudojimo patalpų bendraturčiams. Nagrinėjant šią civilinę bylą ieškovai neįrodė, ir net neįrodinėjo tualeto patalpoje 1-15 buvimo fakto. Apeliacinio skundo dalykas suformuluotas kaip reikalavimas įpareigoti atsakovę O. Ž. pašalinti tualetą iš patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-16, kai ieškinyje - iš patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-15, t.y. apeliaciniame skunde yra reiškiamas naujas reikalavimas, dėl įrenginio, esančio kitoje patalpoje, taip pažeidžiant CPK 312 str. Drabužinės patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-16 buvimas paneigtas išvažiuojamojo posėdžio metu – drabužinės šioje patalpoje nėra, ant sienos yra kabliukai drabužiams pakabinti. Kaip kabliukai pažeidžia ieškovų teises jie neįrodinėjo, be to apeliaciniame skunde ir toliau prašo įpareigoti atsakovę pašalinti neegzistuojančią drabužinę.

15.5. Atsakovės O. Ž. atliktiems statybos darbams vykdyti statybos leidimas ir kiti statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi. Galiojantis teisės aktai taip pat nenumato rengti projekto atsakovės O. Ž. atliktiems statybos darbams, ir ieškovai priešingai neįrodė. Ginčo laikotarpiui aktualioje statybos įstatymo 23 str. 25 p. redakcijoje buvo nustatyta: rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Nagrinėjamu atveju pretenzijos dėl atliktų statybos darbų atsirado praėjus 12-13 metų po statybos darbų užbaigimo, praleidus ne tik 1 metų, bet ir bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Vadinasi, bendraturčių sutikimų, jeigu tokie ir buvo reikalingi, būtinumas išnyko. Papildomai pastebi, kad vandens įvedimui ir nuotekų šalinimo sistemai įrengti atsakovė O. Ž. turėjo leidžiančius dokumentus: 2007 m. technines sąlygas (t. 1 b.l. 54), sudarė ir atitinkamas sutartis (t. 1 b.l. 44-53), o ieškovai neįrodė, kad komunikacijų vedimui per bendrojo naudojimo patalpas, kuriuose atsakovės nuosavybės teise valdo 2/8 dalis ir nėra nustatyta naudojimosi tvarka, reikalingas bendraturčių sutikimas. Todėl ieškinys pagrįstai atmestas ir nurodytais motyvais.

15.6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ir apie atliktus statybos darbus jis sužinojo arba turėjo sužinoti atitinkamai 2006-2007 metais, ir ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad esant atsakovės O. Ž. prašymui taikyti ieškinio senatį, tai yra savarankiškas pagrindas aptariamiems ieškinio reikalavimams atmesti.

15.7. Atsakovei O. Ž. priklauso 2/8 dalys bendro naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-1 – 1-5, 1-8, 1-10, 1-16, ir nekyla ginčo, kad, nepažeisdama kitų bendraturčių teisių, ir pati atsakovė turi teisę naudotis šiomis patalpomis. Kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovai nepaaiškino ir net neįrodinėjo savo teisių pažeidimų, dėstė tiktai apie statybą neturint statybą leidžiančių dokumentų.

15.8. Viešo intereso, apie kurį kelis kartus apeliaciniame skunde mini apeliantai, gynimas nepriskirtas jų kompetencijai. Be to, toks motyvas atsiranda tiktai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

15.9. Dėl atsakovės teisės į statybą pažymi, kad statybos darbų rezultatų ginčijimas gali būti laikomas pagrįstu, jeigu dėl jų pablogėtų esama nekilnojamojo turto techninė būklė, išnyktų bendraturčių galimybė patekti į savo ar bendrojo naudojimo patalpas, bendraturčiai negalėtų naudotis savo turtu, ko nagrinėjamu atveju nėra.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą V. Z. nurodo, kad su ieškovų apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-17 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti.

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

17. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18. Apeliaciniu skundu apeliantai skundžia teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakoves savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-15 pašalinti tualetą, pečių ir dūmtraukį; vamzdžius patalpoje, pažymėtoje Nr. 1-13, o patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-16, pašalinti drabužinę ir atstatyti šias patalpas į jų buvusią pirminę padėtį. Apeliantai nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas, nes ieškovai pilnai įrodė ieškinio pagrindą, t. y. kad be jų sutikimų atsakovės savavališkai bendrojoje nuosavybėje atliko savavališkos statybos darbus. Teisėjų kolegija su apeliantais nesutinka.

19. Byloje nustatyta, kad patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-15, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei O. Ž.. Dėl pečiaus ir dūmtraukio atsakovė O. Ž. paaiškino, kad ji senąją krosnelę („buržuiką“) 2006 metais pakeitė į modernesnę. Nustatyta, kad ši krosnelė yra atsakovei priklausančiose patalpose (1-15). Priežasčių, kodėl ši krosnelė (pečius) ir jos įrengimas laikomas neteisėtu darbu apeliantai nepaaiškina. Apeliantai net nenurodė, kokio tipo pečius ir dūmtraukis buvo įrengti, kokius teisės aktus atsakovė pažeidė juos įrengdama ir kaip nuosavybės teise priklausančiose atsakovei patalpose pečiaus ir dūmtraukio atnaujinimo darbai pažeidžia bendraturčių interesus. Nesant tokių duomenų, spręstina, jog pagrįstai šis reikalavimas buvo atmestas.

20. Pasak apeliantų teismas taip pat neįvertino, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema (pagal namo galiojantį techninį projektą ir kadastrinius duomenis) buvo nuo namo pastatymo dienos, tačiau atsakovė O. Ž. atliko neteisėtą remontą ar rekonstrukciją ir pakeitė šias sistemas be leidimo ir projekto. Tuo pagrindu jie laiko neteisėtai įrengtus vamzdžius bendrojo naudojimo patalpose (1-3).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo įrenginiai, esantys bendrojo naudojimo patalpose nėra laikomi atsakovių nuosavybės objektais. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovei 2007-08-28 buvo išduotos UAB „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimui ir nuotekoms J. J. g. 10-62,65 techninės sąlygos Nr. 07/939. Šiam objektui 2007-09-05 ir 2017-10-11 buvo pasirašytos šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartys.

22. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d.) patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 5.2.2, 6 punktą viešoji vandens tiekimo sutartis sudaroma su fiziniais asmenimis, kai jie turi geriamojo vandens naudojimo įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančias geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančias geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, kurie yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo eksploatuojamos vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

23. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr.D1-744 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 24 p. per savavališkai prijungtą vandentiekio įvadą vanduo netiekiamas ir šį įvadą geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas atjungia. Pagal šių taisyklių 31 p. per savavališkai prijungtą paviršinių nuotekų išvadą nuotekos nepriimamos tvarkyti ir šį išvadą paviršinių nuotekų tvarkytojas atjungia, išskyrus atvejus, jei šio įvado atjungimas pablogins kitų abonentų paviršinių nuotekų tvarkymą.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, jei atsakovė savavališkai būtų rekonstravus vandentiekio ir nuotėkų šalinimo sistemą, su atsakove negalėtų būti pasirašytos 2007-09-05 ir 2017-10-11 šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartys. Priešingai, šios sutartys įrodo, kad atsakovė su vandentiekio sistemomis susijusius darbus atliko teisėtai, todėl apeliantų argumentas, kad vandentiekio sistema rekonstruota savavališkai, atmestinas kaip nepagrįstas. Kitų argumentų, kodėl buvo pažeistos apeliantų kaip bendraturčių teisės apeliantai nenurodė. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pašalinti vamzdžius.

25. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatęs iš atsakovės O. Ž. paaiškinimų ir liudytojų parodymų, kad vamzdžiai pakeisti 2006-2007 metais, pagrįstai sprendė, kad apeliantai ieškinį pateikė praleidę bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, jog vienas iš apeliantų reikalavimų buvo pašalinti vamzdžius iš bendrojo naudojimo patalpos. Bendrojo naudojimosi patalpose vamzdžiai įrengti 2006-2007 metais. Vadinasi, apeliantai negalėjo nežinoti, kad jų bendrojo naudojimosi patalpose buvo pakeista vamzdžių vieta. Tuo labiau, kad vamzdžiai buvo bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose indeksu 1-3, kurios nebuvo rakinamos. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas šiems reikalavimams pareikšti pasibaigė 2016-2017 metais. Tikslesnė data nėra svarbi, nes ieškinys pateiktas 2018 metais, t. y. bet kokiu atveju praleidus ieškinio senaties terminą.

26. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atmesti reikalavimą dėl drabužinės pašalinimo iš bendrojo naudojimo patalpų. Pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo posėdžio metu nustatė, kad ieškovų įvardijama „drabužinė“ yra tiesiog ant sienos pritvirtinti kabliukai drabužiams pasikabinti. Teismas šio reikalavimo netenkino, nes nenustatė kaip tokių kabliukų prie sienos pritvirtinimas gali pažeisti apeliantų kaip bendraturčių interesus. Apeliantai nors ir skundžia šią sprendimo dalį, tačiau nenurodė, kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės būtų pagrindas naikinti šią dalį. Todėl ši sprendimo dalis taip pat laikytina teisėta ir pagrįsta.

27. Pirmosios instancijos sprendime taip pat nurodė, kad dėl tualeto patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-16 reikalavimas ieškinyje nėra reiškiamas, todėl teismas neturi pagrindo dėl jo pasisakyti. Tačiau apeliantai šį reikalavimą pareiškė apeliacinės instancijos teisme. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad nors apie tualetą, esantį patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-16 apeliantai galėjo sužinoti tik išvažiuojamojo posėdžio metu, tačiau tokio reikalavimo ieškiniu nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl tualeto, esančio patalpoje 1-16 nepasisakė. Remiantis CPK 314 str. šie argumentai nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teisme.

28. Ieškovai pirmosios instancijos teisme prašė teismo įpareigoti atsakoves savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išvalyti nuo nereikalingų daiktų ir šiukšlių patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane pažymėtas indeksais: Nr. 1-14, Nr.1-3, Nr.1-13, Nr. 1-12, Nr. 1-6, Nr. 1-7, Nr. 1-5, Nr.1-4, Nr. 1-10. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, šios patalpos yra arba bendrojo naudojimo (Nr. 1-3, 1-4, 1-5, 1-10), arba priklauso kažkuriam iš ieškovų (patalpa, pažymėta indeksu Nr. 1-14 – K. P.; patalpos, pažymėtos indeksu Nr. 1-13, 1-12 – R. V.; patalpa, pažymėta indeksu Nr. 1-6 – L. P.; patalpa, pažymėta indeksu Nr. 1-7 – V. P.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra pagrįstų įrodymų, jog būtent atsakovės sunešė šiukšles ir nereikalingus daiktus į apeliantams priklausančias ir bendrojo naudojimo patalpas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė O. Ž. dar 2008 m. rugsėjo 12 d. pateikė raštą policijai, iš kurio matyti, kad patalpose lankydavosi pašaliniai asmenys (išlauždami duris, pašalindami langus). Šiuo raštu atsakovė prašė policijos „įrašyti įskaiton“ butus Nr. 60, 61, 67, 69 (priklausančius ieškovams) kaip neprižiūrimus. Analogiškas atsakovės raštas policijai rašytas ir 2009 m. balandžio 20 d., kuriame nurodyta, kad R. V., yra patalpas išnuomojęs asocialiems asmenims. Be to, L. P., K. P., V. P. patvirtino, kad ginčo name ir jiems priklausančiose patalpose patys paskutinius dešimt metų (išskyrus išvažiuojamąjį teismo posėdį) nesilankė, patalpomis nesirūpino, viską buvo patikėję prižiūrėti R. V.. Pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo posėdžio metu nustatė, kad ieškovams priklausančios patalpos (kambariai) nerakinamos. Duomenų pagrindžiančių, kad daiktus sunešė atsakovės byloje nėra. Apeliantai įrodinėdami aplinkybę, kad nereikalingus daiktus sunešė atsakovės, nurodo, jog raktai nuo bendrųjų durų buvo tik pas atsakoves ir šią aplinkybę jos pripažįsta. Tačiau tokie apeliantų teiginiai neatitinka faktinės situacijos. Byloje nustatyta, kad rakinama patalpa buvo pažymėta indeksu 1-16 ir pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakoves pateikti apeliantams raktus nuo šios patalpos. Daugiau reikalavimų įpareigoti atrakinti bendrojo naudojimo patalpas pareikšta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad apeliantų patalpose šiukšlės atsirado ne dėl atsakovių veiksmų, o dėl pačių apeliantų kaltės – patalpų nepriežiūros, paliekant patalpas neužrakintas, taip suteikiant galimybę pateikti bet kokiems tretiesiems asmenims. Kad šiukšlės atsirado bendrojo naudojimosi patalpose dėl atsakovių kaltės, kaip minėta, taip pat nebuvo įrodyta. Taigi darytina išvada, kad esama situacija susidarė ne dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti apeliantų teisių pažeidimo, o nesant teisių pažeidimo, negali būti ir šių teisių gynimo.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė O. Ž. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 970 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti apeliantų apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovų (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 970 Eur, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 242,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme.