Kauno apygardos teismo nutartis, A2-716-260/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-25
Bylos Nr.: A2-716-260/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05674-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimondas Buzelis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“
Atsakovas: A. P.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Gilučių verslas“, Vilniaus apskrities policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas, I. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. A2-716-260/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05674-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3; 3.3.4.6; 3.3.2.5 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-2358-1052/2021 pagal pareiškėjo (atsakovo) A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gilučių verslas“, Vilniaus apskrities policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas, I. M., kuria atmestas pareiškėjo (atsakovo) prašymas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-11417-944/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Skolų valdymo sprendimai“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui A. P. (toliau – ir pareiškėjas, atsakovas) 2019 m. liepos 26 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 4 000 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas A. P. 2020 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 ir priimti naują sprendimą, įtraukti į bylą atsakovu I. R. ir trečiuoju asmeniu antstolį S. U., panaikinus arba pakeitus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 priimtą sprendimą, įpareigoti ieškovę UAB „Skolų valdymo sprendimai grąžinti pareiškėjui tai, ką ieškovė yra gavusi priverstinai vykdant sprendimą už akių, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, dėl ko yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 punkte numatyti pagrindai procesui atnaujinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, nevertino byloje daug aplinkybių, kurios taip ir liko neatskleistos, į bylą neįtrauktas asmuo, kuris paskutinis, kaip savininkas, nuosavybės teise valdė automobilį, o pareiškėjas A. P. šioje byloje buvo neteisingai įtrauktas kaip atsakovas. Byloje esančiame 2010 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo akte UAB „Gilučių verslas“ nurodoma, kad transporto priemonės savininkas I., o pavardė neįskaitoma. Todėl teismas turėjo išsiaiškinti, kas tą dieną, kai transporto priemonė buvo sulaikyta, ją vairavo, t. y. tos transporto priemonės savininką. Šie duomenys nebuvo išreikalauti nei teismo, nei ieškovo iniciatyva. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 buvo nustatyta, kad transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto surašymo dieną, t. y. 2010 m. balandžio 24 d., buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinis registruotas savininkas VĮ „Regitra“ duomenimis yra I. M.. Trečiasis asmuo I. M. ieškovei pranešė, kad 2010 m. vasario 3 d. automobilį F. F. pardavė pareiškėjui, t. y. atsakovui A. P.. I. M. A. P. parduoto automobilio F. F. vis neišregistruodavo, todėl pareiškėjas neturėjo jokios galimybės įsigytą automobilį įregistruoti savo vardu, taip pat įstatymų nustatyta tvarka įforminti šio automobilio pardavimą 2010 m. vasario mėn. kitam asmeniui, kurio nei vardo, nei pavardės pareiškėjas A. P. neatsimena. 2010 m. vasario mėn. (t. y. dar gerokai iki 2010 m. balandžio 24 d. eismo įvykio) su pirkėju pasirašytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopijos neišsaugojo, tačiau nurodė, jo yra įsitikinęs, kad tai yra tas pats asmuo vardu I., kuris UAB „Gilučių parkas“ 2010 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo akte yra nurodytas kaip transporto priemonės F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Todėl laikė, jog būtent asmuo vardu I. yra atsakingas už automobilio saugojimą ir šios paslaugos įsiskolinimo padengimą, o ne pareiškėjas A. P., kuris transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto surašymo dieną, nebuvo nei transporto priemonės F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nei vairuotojas. Šios transporto priemonės savininko ir asmens, 2010 m. balandžio 24 d. vairavusio automobilį, tapatybė taip ir liko byloje neatskleista, šis asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą. Šio asmens tapatybė nebuvo nežinoma ir pačiam pareiškėjui A. P., kuriam visos institucijos atsisakydavo pateikti informaciją apie kitą asmenį. Minėto asmens tapatybė pareiškėjui ir jo atstovui tapo žinoma tik po itin ilgai trukusios informacijos paieškos 2020 m. liepos 22 d. gavus informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento, kurioje buvo nurodyta, kad 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo I. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Todėl nurodė, jog naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo įsitikinimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės atitinka visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Vairavusio asmens tapatybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, tai atsakovu byloje būtų buvęs patrauktas visai kitas asmuo ir teismo sprendimas būtų buvęs priimtas kito asmens, t. y. I. R., atžvilgiu.

Atsiliepimas

4. Ieškovė UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo (atsakovo) A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė teismo pareiškėjo prašymą atmesti, skirti pareiškėjui baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovė atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjas A. P. prašyme pakartotinai nurodo iš esmės tapačias aplinkybes, kad į bylą neįtrauktas asmuo, kuris paskutinis kaip savininkas nuosavybės teise valdė automobilį, o šio asmens (kuriam A. P. neva pardavė automobilį) tapatybė pareiškėjui ir jo atstovui tapo žinoma tik po itin ilgai trukusios informacijos paieškos 2020 m. liepos 22 d. gavus informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento, kuriame nurodyta, kad 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo I. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. P. pareiškime nenurodė, kodėl informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento jis reikalavo ir gavo tik 2020 m. liepos 22 d., nenurodė kas jam trukdė šią informaciją gauti bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis anksčiau bandė gauti tokią informaciją. Pareiškėjas nenurodė, kaip ir kodėl asmuo – I. R., kuriam A. P. neva pardavė automobilį, sudarydamas su juo rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį, galėjo būti nežinomas pareiškėjui ir apie šį asmenį pareiškėjas neva sužinojo tik 2020 m. liepos 22 d. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad I. R. automobilio priverstinio nuvežimo dieną buvo šio automobilio savininkas. Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos pagrįstomis. Pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė jam buvo žinoma ir tik dėl jo nepateisinamai pasyvaus elgesio bylos nagrinėjimo metu ji buvo neįrodyta. Laikė, jog pareiškėjas prašymu siekia dar kartą pasibylinėti, vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjo (atsakovo) A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 atmetė, priteisė iš pareiškėjo ieškovei UAB „Skolų valdymo sprendimai“ 581,92 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas ieškovės (kreditorės) UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pareiškimas dėl skolos iš atsakovo (skolininko) A. P. išieškojimo išduodant teismo įsakymą, kuris 2019 m. vasario 22 d. teismo buvo patenkintas. Per įstatymo nustatytą terminą skolininkas A. P. pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto sprendimo už akių. Atsižvelgdama į gautus prieštaravimus, ieškovė UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pateikė teismui ieškinį, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-11417-944/2019. 2019 m. liepos 26 d. sprendimu už akių Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-11417-944/2019, ieškovės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 4 000 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. sausio 6 d. pareiškėjas (atsakovas) pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, jame prašė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimu už akių baigtoje civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019. Buvo užvesta civilinė byla Nr. A2-4312-615/2020, kurioje 2020 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą užbaigtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-4312-615/2020, ją apskundė Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla A2-837-657/2020, kurioje Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. A2-4312-615/2020, paliko nepakeistą.

8. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi buvo priimtas naujas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 bei priimti naują sprendimą. Pareiškėjas prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

9. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis, nurodė, kad pareiškėjas (atsakovas) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė nei naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, nei to, kad šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (atsakovui) bylos nagrinėjimo metu. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad duomenys apie asmenį, vairavusį ir valdžiusį transporto priemonę 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu, jam negalėjo būti žinomi anksčiau. Taip pat nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad tik 2020 m. liepos 22 d. gavus informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento, paaiškėjo, jog 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo I. R.. Teismas nustatė, kad dar 2019 m. kovo 12 d. pateiktuose prieštaravimuose pats pareiškėjas nurodė, jog jis neva yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kurio duomenų neprisimena ir negali nurodyti. Dokumentų, patvirtinančių savo nurodomas aplinkybes nepateikė. Ieškovei reaguojant į pareikštus prieštaravimus 2019 m. balandžio 1 d. buvo pareikštas ieškinys, kartu su kuriuo buvo pateiktas 2010 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas UAB „Gilučių verslas“, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės savininko vardas yra „Igoris“, o pavardė iš dalies neįskaitoma. Teismas nurodė, jog ši aplinkybė patvirtina, kad dar 2019 m. balandžio 1 d., pareiškus ieškinį, buvo žinoma aplinkybė jog 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne atsakovas A. P.. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairiu ir atsakingu asmeniu, apie nurodytas aplinkybes galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau, dar civilinių bylų Nr. L2-8160-454/2019 ir 2-11417-944/2019 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir tik atsakovo aplaidus bei nerūpestingas elgesys tiek iki, tiek ir pačios civilinės bylos Nr. 2-11417-944/2019 nagrinėjimo metu lėmė, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių ir buvo formaliai įvertinti byloje surinkti įrodymai.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo pateiktų duomenų patvirtinančių, kad 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo I. R., teismas nurodė, jog nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. sausio 16 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, tiek pirmos instancijos teisme (civilinės bylos Nr. A2-4312-615/2020), tiek ir apeliacinės instancijos teisme metu (civilinės bylos Nr. A2-837-657/2020), 2019 m. liepos 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019, kitiems asmenims, nebuvo nustatytos teisės ar pareigos, taip pat kitiems asmenims, išskyrus ieškovę ir atsakovą, teisės nebuvo pripažintos, pakeistos ar panaikintos (2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4312-615/2020 16 punktas, 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-837-657/2020 24 punktas). Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog asmens, kuris vairavo transporto priemonę, duomenų patikslinimas turi esminės reikšmės bylai ir jeigu šie duomenys būtų buvę žinomi nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus.

11. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo dėl baudos pareiškėjui skyrimo teismas nurodė, kad, nors ir konstatavo, jog pareiškėjo (atsakovo) nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių požymių, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas (atsakovas) sąmoningai teikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, siekdamas ne realaus savo civilinių teisių gynimo, o tik ketindamas piktnaudžiauti teise ir sukelti kitai šaliai nepatogumų dėl teisminio proceso. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodytas pareiškėjo (atsakovo) sąmoningas piktnaudžiavimas jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, ieškovės prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu laikė nepagrįstu.

12. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Įvertinęs tai, kad ieškovės prašoma priteisti 600 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų suma yra pagrįsta, tačiau viršija Rekomendacijose nurodytą dydį, jį atitinkamai sumažino ir iš pareiškėjo ieškovei priteisė 581,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėjas (atsakovas) A. P. prašo panaikinti 2021 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2358-1052/2021 ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019, priimti naują sprendimą, priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo pareiškėjo naujai pateiktus duomenis, t. y. 2020 m. liepos mėnesio iš Informatikos ir ryšių departamento pažymą. Be to, byloje nebuvo suteikta galimybė atsakovui (pareiškėjui) užduoti klausimus įvykio metu transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusiam asmeniui I. R.. Atkreiptinas dėmesys, kad šis asmuo šioje byloje nepateikė jokių duomenų.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevykdė pareigos ištirti byloje esančius įrodymus, apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus. Teismui atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik ieškovė, tačiau nepateikė nei vienas iš trijų trečiųjų asmenų, kurių pateikti duomenys byloje galėtų turėti įrodomąją vertę, taip pat nebuvo apklaustas I. R., nors būtent jis turėjo būti betarpiškai teismo šioje byloje apklaustas ir jo paaiškinimai bei pozicija dėl 2010 m. balandžio 24 d. įvykusio eismo įvykio turėtų esminę reikšmę nutarties priėmimui. Be to, neįtraukus šio asmens į šią bylą yra apsunkinama atsakovo (pareiškėjo) galimybė kreiptis į teismą ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš I. R., kadangi šioje byloje priimta nutartis jam jokios prejudicinės galios neturi, nes priimta jam nedalyvaujant procese.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesiaiškino aplinkybės dėl kokių priežasčių atsakovui (pareiškėjui) nebuvo galimybės gauti duomenų, kuriais jis grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, jų pateikti teismui,. Teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 buvo priimtas 2019 m. liepos 26 d., praėjus daugiau nei 9 metams nuo įvykio. Be to, pareiškėjui pavyko sužinoti, kad dėl 2010 m. balandžio 24 d. įvykio buvo pradėta administracinė nusižengimo teisena ir asmuo buvo nubaustas, tačiau, praėjus trims metams po skirtos nuobaudos apmokėjimo, minėti duomenys buvo sunaikinti. Taip pat nebuvo tiriamos aplinkybės dėl kokių priežasčių dėl lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo į teismą buvo kreiptasi tik praėjus ilgam laikotarpiui, kas leido UAB „Gilučių verslas“ saugoti automobilį, kurio vertė yra 10 ar daugiau kartų mažesnė, nei ginčo automobilio saugojimo kaštai. Be to, teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių nebuvo tinkamai įregistruotas lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandoris. Šis sandoris tinkamai nebuvo įregistruotas VĮ „Regitroje“ tik todėl, kad tarp atsakovo (pareiškėjo) ir I. R. buvo sudaryta lengvojo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, kurią atsakovas (pareiškėjas) pristatė VĮ „Regitrą“, tačiau kad sandoris būtų užbaigtas I. R. turėjo pateikti antrą pirkimo–pardavimo sutarties kopiją VĮ „Regitra“ ir įregistruoti nuosavybę į automobilį, tačiau to nepadarė, nes automobilis jau buvo sudalyvavęs eismo įvykyje. Todėl, tik gavus šią informaciją, būtų reali galimybė išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti motyvuotą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

1.4. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas, jog pareiškėjas neįrodė naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Atsakovas (pareiškėjas) 2019 m. kovo 12 d. pateiktuose prieštaravimuose pats nurodė, kad jis neva yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kurio duomenų neprisimena ir negali nurodyti. Šių teiginių atsakovas (pareiškėjas) neneigia, tačiau nurodyti, kad lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandoris buvo įvykdytas prieš daugiau nei 9 metus ir atsakovas (pareiškėjas) pirkimo–pardavimo sutarties neišsaugojo, kadangi ją pateikė VĮ „Regitrai“, tačiau veiksmas iki galo nebuvo atliktas, kadangi antros sutarties nepateikė pirkėjas. Nustačius, kad vairavo ir administracinį teisės pažeidimą padarė I. R., kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu šis asmuo vairavo automobilį, kadangi atsakovas (pareiškėjas) jokiam kitam asmeniui, išskyrus naują automobilio savininką, lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neperdavė. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad neįtraukus I. R. į bylą negalima buvo nustatyti ne tik objektyvios tiesos, bet ir atsakovui (pareiškėjui) apsunkinama galimybė prisiteisti žalą iš šio asmens.

Atsiliepimas

14. Ieškovė UAB „Skolų valdymo sprendimai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Didžioji dalis pareiškėjo (atsakovo) atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra susijusi su proceso atnaujinimo pagrindais. Teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, negali suteikti galimybės pareiškėjui (atsakovui) užduoti klausimus, negali apklausti liudytojų, ar trečiųjų asmenų, negali įtraukti į bylą trečiųjų asmenų ir juos apklausti, bei negali rinkti įrodymų. Todėl visi pareiškėjo su tuo susiję atskirajame skunde nurodyti argumentai, negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas (atsakovas), nors yra atstovaujamas kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančio advokato, akivaizdžiai painioja CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintus proceso atnaujinimo baigtoje byloje pagrindus su CPK 288 straipsnio 4 dalyje išvardintais neįsiteisėjusio sprendimo už akių panaikinimo pagrindais.

2.2. Nagrinėjant pareiškėjo (atsakovo) atskirąjį skundą būtina atsižvelgti į įsiteisėjusias 2020 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartį (civilinė byla Nr. A2-4312-615/2020) ir 2020 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teismo nutartį (civilinė byla Nr. A2-837-657/2020). Pareiškėjo (atsakovo) analogiškas 2020 m. sausio 15 d. prašymas atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-11417-944/2019 procesą jau yra išnagrinėtas, dėl tokio pareiškėjo (atsakovo) prašymo yra priimta įsiteisėjusi 2020 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir dėl jos yra priimta 2020 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusi nutartis. Minėtais teismų įsitesėjusiais sprendimais nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Patenkinus pareiškėjo (atsakovo) atskirąjį skunda, susidarytų situacija, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys ir/arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Pareiškėjas (atsakovas), nepaisydamas aukščiau nurodytų įsiteisėjusių teismų sprendimų, vėl pakartotinai kreipėsi į teismą tais pačiais pagrindais, prašydamas atnaujinti procesą visiškai nekreipdamas dėmesio į minėtose teismų nutartyse nurodytus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes, kurios turi prejudicinę galią. Įsiteisėjusi 2020 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teismo nutartis (21 punktas) neginčijamai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjo (atsakovo) 2019 m. kovo 14 d. pateikti prieštaravimai dėl 2019 m. vasario 25 d. teismo įsakymo neabejotinai patvirtina, jog apie bylos procesą atsakovui buvo žinoma. Taigi, pareiškėjas (atsakovas) privalėjo vykdyti procesines pareigas domėtis bylos eiga. Pareiškėjas (atsakovas) turėjo per teismo nustatytą terminą pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, turėjo pateikti teismui įrodymus, prašymus, tame tarpe prašymus išreikalauti įrodymus, kurių atsakovas negali gauti. Atsakovas turėjo teisę reikšti prašymus į bylą įtraukti trečiuosius asmenis. Tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė, jokių įrodymų nepateikė, jokių prašymų nereiškė. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė 2019 m. liepos 26 d. sprendimą už akių. Tokiu būdu atsakovas prarado galimybę pateikti įrodymus bei reikšti prašymus. Vėliau, atsakovas daugiau kaip 5 mėnesius, laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2020 m. sausio 15 d., nieko nedarė, nors apie bylos procesą atsakovui buvo žinoma. 2020 m. sausio 15 d. atsakovas parengė pirmą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris 2020 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 12 d., Kauno apygardos teismui priėmus nutartį palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį. Toliau atsakovas daugiau kaip 2 mėnesius nieko nedarė. 2020 m. liepos mėnesį atsakovas nusprendė su prašymu kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą iš ten 2020 m. liepos 22 d. gavo asmens, 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu vairavusio transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas dar vienas pareiškėjo (atsakovo) 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymas atnaujinti procesą. Šis atsakovo prašymas iš esmės yra analogiškas aukščiau minėtam 2020 m. sausio 15 d. atsakovo prašymui dėl proceso atnaujinimo. 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas (atsakovas) nurodo, jo nuomone, esminę naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad I. R. asmens tapatybė pareiškėjui (atsakovui) tapo žinoma tik 2020 m. liepos 22 d., gavus informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento apie tai, kad 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo I. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad atsakovas turėjo galimybę kreiptis su prašymu į Informatikos ir ryšių departamentą dar 2019 m. kovo 14 d. pateikęs prieštaravimus dėl 2019 m. vasario 25 d. teismo įsakymo, t. y. iki 2019 m. liepos 26 d. sprendimo už akių priėmimo. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis negalėjo to padaryti anksčiau. Todėl atsakovo pateikta 2020 m. liepos 22 d. Informatikos ir ryšių departamento informacija negali būti laikoma naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas (atsakovas) nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jam bylos nagrinėjimo metu. Todėl toks jo elgesys vertintinas kaip siekis dar kartą pasibylinėti ir/ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą.

2.3. Pareiškėjas (atsakovas) yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėjas (atsakovas) turėjo galimybę gauti minėtą informaciją 2019 m. kovo 14 d. pateikęs prieštaravimus dėl 2019 m. vasario 25 d. teismo įsakymo, t. y. dar iki 2019 m. liepos 26 d. sprendimo už akių priėmimo. Todėl įstatyme nustatytas terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 26 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

18. Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

19. Nustatyta, kad pareiškėjas A. P. 2020 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019, kuriame prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 ir priimti naują sprendimą, įtraukti į bylą atsakovu I. R. ir trečiuoju asmeniu antstolį S. U., panaikinus arba pakeitus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 priimtą sprendimą, įpareigoti ieškovę UAB „Skolų valdymo sprendimai“ grąžinti pareiškėjui tai, ką ieškovė yra gavusi priverstinai vykdant sprendimą už akių, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, dėl ko yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 punkte numatyti pagrindai procesui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės pagal CPK 366 straipsnio 1 dalį nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019, pareiškėjo prašymą atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ir skundžiamą nutartį priėmė vien formaliais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo netinkamai.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliantas (pareiškėjas) prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodė tai, kad 2010 m. balandžio 24 d., priverstinai nuvežus transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas A. P. nebuvo nei šios transporto priemonės savininkas, nei vairuotojas. Šios transporto priemonės savininko ir asmens vairavusio automobilį, tapatybė byloje nebuvo atskleista, šis asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą. Šio asmens tapatybė pareiškėjui ir jo atstovui tapo žinoma tik po itin ilgai trukusios informacijos paieškos 2020 m. liepos 22 d. gavus informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento, kurioje nurodyta, kad 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo I. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog dar 2019 m. kovo 12 d. pateiktuose prieštaravimuose pats pareiškėjas nurodė, jog jis neva yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kurio duomenų neprisimena ir negali nurodyti. Dokumentų, patvirtinančių savo nurodomas aplinkybes nepateikė. Ieškovei reaguojant į pareikštus prieštaravimus 2019 m. balandžio 1 d. buvo pareikštas ieškinys, kartu su kuriuo buvo pateiktas 2010 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas UAB „Gilučių verslas“, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės savininko vardas yra „I.“, o pavardė iš dalies neįskaitoma. Teismas nurodė, jog ši aplinkybė patvirtina, kad dar 2019 m. balandžio 1 d., pareiškus ieškinį, buvo žinoma aplinkybė jog 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne atsakovas A. P.. Todėl nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairiu ir atsakingu asmeniu, apie nurodytas aplinkybes galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau, dar civilinių bylų Nr. L2-8160-454/2019 ir 2-11417-944/2019 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir tik atsakovo aplaidus bei nerūpestingas elgesys tiek iki, tiek ir pačios civilinės bylos Nr. 2-11417-944/2019 nagrinėjimo metu lėmė, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių ir buvo formaliai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Apeliantas, nesutikdamas su šiais pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais, nurodo, jog yra visos sąlygos minėtas aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis po susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jeigu jos būtų buvusios žinomos teismui nagrinėjant bylą, galimai būtų priimtas kitas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad byloje esminę reikšmę turi aplinkybė kada pareiškėjui tapo žinomos naujai jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, o ne pareiškėjo nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes patvirtinančių įrodymų gavimo faktas. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne A. P. pareiškėjui buvo žinoma dar 2019 m. balandžio 1 d. ieškovei pareiškus ieškinį, todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo teisę reikšti prašymus dėl kitų įrodymų išreikalavimo, tačiau šia teise nesinaudojo. Taigi informacijos iš Informatikos ir ryšių departamento gavimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu

22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3282/2012).

23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendime už akių, be pareiškėjo ir ieškovės, jokiems kitiems asmenims teisės ir pareigos nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos, todėl sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, sprendžia, kad atnaujinti procesą šioje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju vertinamas prašymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje civilinėje byloje, kadangi priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, ko daryti galimybės nesuteikia įstatymai neatnaujinus proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nepatvirtina CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 atnaujinimo. Pareiškėjo prašymo tenkinimas, nenustačius įstatymo numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, neatitiktų proceso atnaujinimo instituto tikslų, kuris neskirtas sudaryti sąlygas šalims tiesiog dar kartą pasibylinėti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinamas (CPK 98 straipsnis).

27. Ieškovė, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turėtas 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atmestus pareiškėjo atskirąjį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo sprendimai“, juridinio asmens kodas 303287494, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis