Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, įvertinęs 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto turinį, konstatavo, kad tai yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris pats savaime pareiškėjui savarankiškų materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Teismas taip pat nurodė, kad minėtas raštas yra informacinio pobūdžio, kuriame tik paaiškinamos nustatytos faktinės aplinkybės, informuojama, jog dėl informacijos trūkumo nepavyko nustatyti pažeidėjų, prašoma pareiškėjo pateikti tikslią informaciją apie skunde minimus asmenis.

Teismas darė išvadą, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštas negali būti administracinės bylos dalyku, ir nurodė, kad realias teisines pasekmes pareiškėjui sukeltų tik Vilniaus RAAD priimtas galutinis administracinės procedūros sprendimas.

III.

Vilniaus RAAD nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, pateiktus dokumentus bei tinkamai pritaikė norminius teisės aktus.

Vilniaus RAAD pažymi, kad teismui pateikė Vilniaus RAAD 2017 m. rugsėjo 11 d. raštą, kuriuo atsakyta, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės jau išnagrinėtos, taip pat pateikė teismui Neries regioninio parko direkcijos 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą, kuriuo informuojama, kad Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje nelegalios laužavietės sutvarkytos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties, kuria nutraukta administracinė byla ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu (byla nutraukiama, jeigu ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylos nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakoma priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o skundą priėmus nagrinėti, – administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Pareiškėjas šioje byloje paduotu ir pirmosios instancijos teismo priimtu skundu prašo panaikinti atsakovo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. (38-14)-VR-1.7-6213 „Dėl skundo“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 9 d. skundą bei į jį atsakyti. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą ginčija tuo pagrindu, kad šiuo raštu nebuvo tinkamai (laikantis VAĮ reikalavimų) atsakyta į pareiškėjo 2017 m. birželio 9 d. skundą ir šis skundas nebuvo išnagrinėtas, buvo pažeistas viešojo administravimo išsamumo principas (VAĮ 3 str. 13 p.) bei nesivadovauta kitais viešojo administravimo principais, įtvirtintais VAĮ 3 straipsnyje.

Iš 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto turinio matyti, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra gavo Vilniaus AVPK 2017 m. liepos 5 d. raštą Nr. 10-S-112860 „Dėl G. B. pranešimo persiuntimo“, pareiškėjas, Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas bei Vilniaus miesto penktasis komisariatas informuojami apie tai, kad buvo patikrinta teritorija, esanti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, laužo pėdsakų nebuvo užfiksuota, nepavyko identifikuoti pažeidėjų. Prašoma pateikti tikslią informaciją apie asmenis, padariusius administracinį nusižengimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto turinį, šioje bylos stadijoje neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo pozicija, kad šiuo raštu buvo atsakyta pareiškėjui į jo Vilniaus AVPK pateiktą skundą (pranešimą). Pažymėtina, kad atsakovas nei minėtame rašte, nei atsiliepime į pareiškėjo skundą nėra nurodęs, jog pareiškėjui bus teikiamas kitas atsakymas į jo 2017 m. birželio 9 d. skundą (pranešimą). Akcentuotina, kad pats atsakovas atsiliepime į skundą yra nurodęs, jog nagrinėjant pareiškėjo pranešimą dėl galbūt padaryto aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, administracinė procedūra nėra pradedama, o tai reiškia, kad nėra pradėta administracinė procedūra, kurią baigus pareiškėjui bus pateiktas galutinis sprendimas (atsakymas).

Pirmosios instancijos teismas iš 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto turinio nustatė, kad tai yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas ir informacinio pobūdžio, tačiau nutartyje nėra nurodytos jokios įrodymais pagrįstos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo 2017 m. birželio 9 d. pranešimo (skundo) išnagrinėjimu ir atsakymo pareiškėjui pateikimu. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas būtent ir kreipėsi į administracinį teismą, ginčydamas pateiktą atsakovo atsakymą į jo 2017 m. birželio 9 d. pranešimą (skundą), nurodydamas, jog atsakovas pažeidė VAĮ nuostatas, t. y. atsakovas į jo pranešimą (skundą) neatsakė aiškiai ir argumentuotai, nenurodė visų skundui išnagrinėti turėjusių įtakos aplinkybių ir konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovavosi vertindamas pranešimo (skundo) turinį.

Iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėjo paduotas pranešimas (skundas) Vilniaus AVPK yra prašymas, kurio turinys atskleistas VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje (prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus).

VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (Taisyklių 49 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šioje byloje būtent ir inicijavo ginčą dėl jo prašymo netinkamo nagrinėjimo (nenagrinėjimo) pagal VAĮ nuostatas, teigti, jog pareiškėjas neturi teisės paduoti skundo dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ir paduotas skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai yra pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nustatė, jog yra ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nurodytas pagrindas nutraukti bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo G. B. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.