Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Inos Kirkutienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Departamento prašymas pateikti asmens duomenis apie žmones, kurių jis akivaizdžiai nepažįsta yra ne tik absurdiškas, bet ir pavėluotas. Departamentas privalėjo prašyti sprendimui reikalingos informacijos ne teikdama atsakymą į skundą, bet nagrinėdama skundą ir rengdama sprendimą. Departamentas nepradėjo administracinių nusižengimų teisenos, nenurodė motyvų atsisakyti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, nors 2017-06-09 skundo klausimas Nr. 1 yra susijęs su administraciniu nusižengimu.

Atsakovės atsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas įstatymais, parengtas pažeidžiant viešojo administravimo išsamumo principą, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnį ir 28 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Akcentuoja, kad Departamente 2017-08-18 buvo gautas pareiškėjo 2017-08-17 skundas „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus“, kuriuo prašoma taikyti tarnybinę atsakomybę savo pareigas netinkamai atlikusiems pareigūnams. Pareiškėjas elektroniniu paštu informavo, kad laužavietės yra prie antros salos pasroviui pietrytinio galo dešiniajame upės krante, taip pat nurodė vietovės koordinates. Departamento Kontrolės organizavimo skyrius 2017-09-01 patikrino vietovę, esančią Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje. Nustatyta, kad yra išlikusios, pažeidžiant teisės aktus sukurtos, laužavietės. Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus perduotoje skundo tyrimo medžiagoje nurodyta, kad nebuvo nustatyti asmenys, kurie padarė administracinį nusižengimą. Departamentas iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų neturi galimybės nustatyti nusižengimą padariusių asmenų, todėl nėra galimybės pritaikyti administracinio poveikio priemones už nustatytą pažeidimą. Departamentas priėmė sprendimą informaciją dėl išlikusių laužaviečių pagal kompetenciją perduoti Neries regioninio parko direkcijai ir Valstybinei miškų tarnybai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundai dėl laužavietės Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje išnagrinėti, mano, kad neliko ginčo objekto. Pažymi, kad išnagrinėjus šią administracinę bylą asmenų teisių ir pareigų apimtis (jų teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2017-08-18 rašto Nr. (38-14)-VR-1.7-6213, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Departamente 2017-07-17 buvo gautas Vilniaus aps. VPK persiųstas G. B. per policijos elektroninių paslaugų sistemą pateiktas skundas. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad formoje nurodytu laiku ir vietoje, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje Neries krante aptiko keturis iškylaujančius asmenis, kurie be kita ko kūreno laužą, kepė mėsą, garsiai leido muziką ir t. t. Apie pažeidimus pranešė telefonu 112. Policijos patrulis per valandą neatvyko, pažeidimus padarę asmenys netrukus pasišalino. Nurodė, kad jis dėl įvykio patyrė žalą, kurią sudaro laiko, darbo, susisiekimo sąnaudos ir nepatogumai. Pareiškėjas, be kita ko, skunde prašė: ištirti įvykį ir nubausti administracinį nusižengimą padariusius asmenis ir informuoti institucijas ir tarnybas, atsakingas už gaisrų prevenciją ir teritorijos tvarkymą. Pridėjo įvykio nuotraukas.

Departamentui persiųstoje kartu su skundu medžiagoje buvo pridėtas Vilniaus aps. VPK 2017-06-29 tarnybinis pranešimas Nr. 10-P02-26719 ,,Dėl aplinkybių patikslinimo“, kuriame pranešama kad dirbant pagal medžiagą Nr. 0117000311392, ne kartą dienos bei vakaro metu buvo nuvykta į Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį, kur pagal gautą pranešimą yra kūrenami laužai, iškylaujama. Patikrinimų metu jokių asmenų, pažeidžiančių viešąją tvarką, nenustatyta ir nerasta. Medžiagos tikrinimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie padarė administracinį nusižengimą. Taip pat nustatyta, kad už G. B. pranešime nurodytą nusižengimą atsakomybė yra nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 278 straipsnyje. Už šiame straipsnyje nustatytą nusižengimą, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, atlieka tyrimą bei surašo protokolus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Paaiškino, kad susisiekus su Departamento Vilniaus miesto agentūros darbuotoju, jis paaiškino, kad Agentūra taiko administracinę atsakomybę už laužų kūrenimą draustiniuose. Nurodė, kad tikslinga būtų persiųsti pranešimą Agentūrai, taip pat tikslinga policijos kompetencijos ribose atlikti tokių nusižengimų prevencijos poveikio priemones bei vykdyti periodinę panašių pažeidimų kontrolę.

Agentūros vyriausioji specialistė 2017-07-18 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje protokolą, kuriame nurodė, kad Agentūros pareigūnai nuvyko į skunde nurodytą vietą. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje laužo pėdsakų nebuvo nustatyta. Skundo medžiagoje trūksta detalesnės informacijos

Agentūros vyriausioji specialistė 2017-08-18 tarnybiniu pranešimu informavo Agentūros vedėjo pavaduotoją, kad išanalizavusi pateiktą skundo medžiagą, nustatė, kad medžiagoje trūksta tikslios informacijos apie asmenis (vardas, pavardė ir/ar asmens kodas), minimus 2016-06-09 pranešime, padariusius administracinį nusižengimą. Taip pat informavo, kad patikrinus teritoriją, esančią Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, laužo pėdsakų nebuvo užfiksuota. Identifikuoti pažeidėjų nepavyko dėl informacijos trūkumo. Patvirtino, kad siekdama gauti tikslesnės informacijos susisiekė su Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūnais, kurie patvirtino, kad nedisponuoja tikslesne informacija.

Agentūra 2017-08-18 raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-6213 kreipėsi į pareiškėją, rašto kopiją persiuntė Vilniaus aps. VPK, informavo, kad Agentūros pareigūnams patikrinus teritoriją, esančią Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, laužo pėdsakų nebuvo užfiksuota. Identifikuoti pažeidėjų nepavyko dėl informacijos trūkumo. Prašė pateikti tikslią informaciją apie asmenis (vardas, pavardė ir/ar asmens kodas) minimus 2016-06-09 pranešime, padariusius administracinį nusižengimą.

Pareiškėjas nesutinka su Agentūros 2017-08-18 raštu, teigia, kad Agentūra nepagrįstai nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos arba nepriėmė motyvuoto sprendimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, laiku jam neatsakė. Pareiškėjo teigimu, Agentūra nenagrinėjo jo skundo, pateikė jam nesąmoningo turinio dokumentą.

Pagal VAĮ 2 straipsnio 14 dalį prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Administracinės procedūros sprendimas pagal VAĮ 2 straipsnio 12 dalį, tai sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.

Kaip minėta VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžta prašymo sąvoka nurodant, kad tai yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (VAĮ 14 str. 1 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (Taisyklių 49 punktas).

Teismas, įvertinęs ginčijamo rašto turinį bei atsižvelgdamas į LVAT praktikoje suformuluotus išaiškinimus, daro išvadą, kad Departamento 2017-08-18 raštas Nr. (38-14)-VR-1.7-6213 negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo 2017-06-09 skundo išnagrinėjimu VAĮ prasme, kadangi Departamentas ginčijamame rašte tik nurodė nustatytas aplinkybes, neišreikšdamas, kokį konkretų valinį sprendimą pareiškėjo 2017-06-09 skundo atžvilgiu priima. Be to, ginčijamame rašte ne tik kad nėra išdėstyti jokie faktiniai duomenys, bet jame iš esmės net nėra išdėstyti ir jokie sprendimo priėmimo motyvai, rašte nepateiktas joks teisinis pagrindas (teisinis argumentavimas bei teisės normos), kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas ginčijamą raštą, kuriame neatsakė į visus pareiškėjo keliamus klausimus.

Teismas, įvertinęs rašto turinį, daro išvadą, kad raštas yra priimtas nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes yra abstraktaus pobūdžio ir nenurodyta, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas, todėl šis sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017-06-09 skundą, atsižvelgiant į šiame sprendime išdėstytus argumentus, pilnai įvertinant skundo reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 2 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo G. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-08-18 raštą Nr. (38-14)-VR-1.7-6213.

Įpareigoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą iš naujo išnagrinėti G. B. 2017-06-09 skundą, persiųstą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.