Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-972/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-09
Bylos Nr.
1-29-972/2025
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00176-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nukentėjusysis
V. D.
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Laura Sereckė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-29-972/2025Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00176-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.9.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,nukentėjusiajai V. D., jos atstovei advokatei Laurai Sereckei,kaltinamajam A. B., jo gynėjui Gintautui Daugėlai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ statybų sektoriuje vadovu, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda, bauda nesumokėta;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-13 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 straipsnį 13 MGL (489,45 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-10 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 1 dalį (3 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos), pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 9 mėnesiams, 2022-03-08 išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs (neatlikta baudos bausmė), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., turėdamas pareigą pagal 2011-08-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnametės dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jų pilnametystės kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (300 Lt), šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2011-09-09 iki 2023-06-01 už A. B., laikotarpiu nuo 2011-09-09 iki 2021-01-28 už A. B. be objektyvių ir pateisinamų priežasčių pareigos nevykdė arba ją vykdė iš dalies, t. y. nuo 2012-05-04 iki 2014-04-01 visiškai nemokėjo išlaikymo, nuo 2014-06-01 iki 2014-12-31 šią pareigą vykdė iš dalies, nuo 2015-01-01 iki 2015-03-19 išvis nemokėjo išlaikymo, 2015 m. kovo ir balandžio mėnesius savo pareigą išlaikyti vaikus vykdė iš dalies, nuo 2015-05-01 iki 2016-07-10 visiškai nemokėjo išlaikymo, nuo 2016-08-01 iki 2018-06-03 visiškai nemokėjo išlaikymo, nuo 2018-06-04 iki 2019-05-06 savo pareigą vykdė iš dalies, nuo 2019-06-01 iki 2019-10-01 visiškai nemokėjo išlaikymo, nuo 2019-11-01 iki 2020-03-12 visiškai nemokėjo išlaikymo, nuo 2020-04-01 iki 2023-03-03 visiškai nemokėjo išlaikymo, nuo 2023-03-04 iki 2023-06-01 pareigą išlaikyti vaiką vykdė iš dalies. A. B. dukters A. B. išlaikymui nuo 2011-09-09 iki 2023-06-01 turėjo sumokėti 13 409,40 Eur, tačiau pagal pateiktus mokėjimus patvirtinančius duomenis yra sumokėjęs 1 482,35 Eur, sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2011-09-09 iki 2021-01-28 (pilnametystės) turėjo sumokėti 10 337,40 Eur, tačiau pagal pateiktus mokėjimus patvirtinančius duomenis yra sumokėjęs 2 302,35 Eur. Tokiu būdu A. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui, dėl to susidarė bendras 19 962,10 Eur įsiskolinimas.

Kaltinamasis A. B. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nurodė visiškai nesutinkantis su kaltinimu, kad turėdamas lėšų tyčia vengė išlaikyti savo vaikus. 2011 m. išėjęs iš įkalinimo įstaigos, kiek galėjo, tiek išlaikė vaikus, tai daro iki šiol. Nukentėjusioji nurodė, jog iš jo (kaltinamojo) negavo nė cento vaikų išlaikymui, bet paskui paaiškėjo, kad jis vis dėlto duodavo jai grynaisiais pinigais, darydavo pavedimus, pinigai mokami iki šiol. Kai vaikai dar buvo maži, V. D. jo paprašė mokėti išlaikymą grynaisiais pinigais, kadangi papildomai norėjo gauti pinigų iš Vaikų išlaikymo fondo. Galimybių mokėti pinigus vaikų išlaikymui per banką neieškojo, kadangi su nukentėjusiąja pragyveno ne vienerius metus, susilaukė dviejų vaikų, pasitikėjo ja ir vaikais. Jis (kaltinamasis) iki šiol neturi banko sąskaitos, todėl pavedimą atlikti jam yra sudėtinga. Vaikų išlaikymui V. duodavo 200, 300, 400, 500 Lt, yra davęs ir 1 000 Lt. Tai patvirtinančių įrodymų neturi ir pateikti negali, pinigų perdavimo faktą yra matęs jo kolega K.. Grynaisiais pinigais mokėjo nuo 2011 m., mokėjimai V. buvo vykdomi periodiškai, jis (kaltinamasis) taip pat dovanodavo vaikams dovanas, pirkdavo reikalingus daiktus, duodavo jiems ir grynųjų pinigų (20–100 Lt, didžiausia sūnui duota pinigų suma, jei gerai pamena, buvo 400 Eur). Jis dažnai pasiimdavo vaikus pas save, jie pas jį ir nakvodavo, taip pat pasiimdavo juos kartu į keliones. V. pinigus vaikų išlaikymui perduodavo kiekvieną mėnesį, nemokėjo tik Covid-19 pandemijos laikotarpiu. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos dirbo statybų, apdailos sektoriuje, ten dirba ir šiuo metu. Jam nebuvo lengva įsidarbinti oficialiai turint teistumą. Jo pajamos buvo 1 000–1 500 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius, „į rankas“), bet už tuos pinigus jis turėjo ir pats pragyventi. 3 metus investavo Rusijoje, turi ten dvi įmones, prasidėjus Covid-19 pandemijai ir karui dėl susiklosčiusios situacijos ten nebevažiuoja. Automobiliai, kuriais jis važinėjo, buvo arba lizinginiai, arba nuomojami įmonės, o ne jo asmeniniai. Jis buvo įmonių savininkas, buvo įkūręs ne vieną įmonę. Geresnė mašina jam yra būtina vystant pas klientus, nes jie labai atkreipia dėmesį į tai, tai yra svarbu sudarant sandorius. Įmokos už automobilių lizingą yra didesnės nei jo uždirbamos pajamos (pagal SODRAI pateiktus duomenis), kadangi lizingas mokamas iš įmonės pinigų. Prasidėjus Covid-19 pandemijai, jo darbinė situacija labai pablogėjo, keletas jo įmonių bankrutavo. Tuo laikotarpiu jam išsilaikyti buvo daug sunkiau, todėl padėjo tėvai, draugai. Jis taip pat turėjo sveikatos problemų dėl aukšto kraujospūdžio, dėl to teko ir nebedirbti, kadangi nervinė įtampa keldavo kraujospūdį, jam buvo atlikta ir galvos auglio (nepiktybinio) operacija. Sunkiausias laikotarpis truko 3–4 metus, tačiau nepaisant to, jis visada mokėjo išlaikymą grynaisiais pinigais, perduodamas juos V.. Kokiomis sumomis davė, nežino, neskaičiavo, tačiau vaikai buvo aprūpinti taip, kaip ir jo dukra iš vėlesnių santykių. Nukentėjusiosios pakviesti liudytojai, kurie pasakojo apie jo (kaltinamojo) prabangų gyvenimą, namus, automobilius, melavo. Jis neturi nei namo, nei buto. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos apie 2 metus gyveno Nidoje pas tėvus, vėliau išvažiavo į Klaipėdą, kur 7 metus nuomojosi butą. Paskui jis susipažino su jauniausios dukros mama E. S., kartu apsigyveno jos bute, šiuo metu gyvena Vilniuje, atvažiuoja į Klaipėdą aplankyti jo ir E. dukros. Jam (kaltinamajam) nuosavybės teise nepriklauso joks žemės sklypas. Žemės sklypą turi jo draugė E.. Dėl grupėje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtų nuotraukų (namo, mašinos) gali pasakyti, kad paprasčiausiai buvo pajuokauta, jo (kaltinamojo) sesuo pati sau nusipirko automobilį, o jis tikrai niekam nieko nepirko ir nedovanojo. Visi susidaro klaidingą nuomonę apie jo tariamai prabangų gyvenimą. Pripažįsta, kad nuo 2020 m., kai jam buvo sunkus laikotarpis, jis išlaikymą ne visada mokėdavo, tačiau įvertinus viską, ką pirko ir ką davė vaikams, jis nėra skolingas, bet pripažįsta, kad galėjo nesumokėti 5 000 Eur ar 6 000 Eur sumos. Šiuo metu per „Perlo“ terminalą vykdomais mokėjimais, kurių kvitai yra pateikti teismui, toliau teikia išlaikymą savo dukrai A.. Jis siūlė V. susitarti ir viską baigti taikiai, tačiau ji kategoriškai nesutiko. Jis siūlė kiekvieną mėnesį dengti po pusę išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumos, iš viso 160 Eur. Jei jis nebūtų mokėjęs išlaikymo grynaisiais pinigais, žinant buvusios sutuoktinės V. būdą, ji į policiją būtų kreipusis jau po mėnesio. Jam sunku suprasti, kodėl ji nusprendė kreiptis į prokuratūrą praėjus 12 metų, bet gali būti, kad tai padaryti ją pastūmėjo naujasis jos vyras, gal jos gyvenimas buvo sunkus ar susidarė didelė skola. Jis visiškai nesupranta, kokia yra įsiskolinimo suma, nors kaltinime nurodyta beveik 20 000 Eur, antstolė teismo posėdžio metu nurodė, kad tai klaidingi duomenys. Jo sūnus A. B., sulaukęs pilnametystės, į policiją ar prokuratūrą dėl išlaikymo įsiskolinimo nesikreipė. A. jis yra pirkęs slides, kompiuterius (žaidimams, darbui), mokėjo už brangias teniso treniruotes, varžybas, pirko aprangą, taip pat buvo apmokėjęs sūnaus telefono sąskaitą, kuri siekė 5 000 Lt. Sūnui dėvėtų drabužių ar savo batų tikrai neatiduodavo, jų batų dydžiai yra skirtingi. Mano, kad vaikai A. ir A. apie jį atsiliepia nepagarbiai, sako netiesą, yra nusiteikę prieš jį, kadangi toks požiūris jiems yra peršamas kitų: mamos V., senelių (V. tėvų), patėvio. Su vaikais bendrauti negali iki šiol, nes nukentėjusioji yra juos nuteikusi priešiškai jo atžvilgiu, o nukentėjusiosios pasakojimai apie tariamus jo (kaltinamojo) kreditorius, „banditus“, kurie neva jam grasino, dėl to ji nenorėjo leisti jam susitikti su vaikais, yra išgalvoti.

Nukentėjusioji V. D. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis A. B. yra jos buvęs sutuoktinis. Jie pažįstami nuo mokyklos laikų, su A. pradėjo draugauti, kai jai buvo 18 metų. Jų sūnus gimė (duomenys neskelbtini), jie tuo metu nebuvo sudarę santuokos, susituokė (duomenys neskelbtini), šeimyninis gyvenimas tęsėsi iki 2009 m. Kai sūnus pradėjo lankyti pirmą klasę, A. buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Ji (nukentėjusioji) tuo metu laukėsi dukters. A. pirmą kartą sėdus į kalėjimą, jai vienai teko išlaikyti vaikus, kažkiek padėjo tėvai. Iš pašalpų, gautų už vaikus, ji išlaikė ir kalėjime tuo metu sėdėjusį A.: pirko jam rūbus, maistą. Kai A. buvo įkalinimo įstaigoje, ji (nukentėjusioji) iš savivaldybės gaudavo išmokas, kadangi viena augino vaikus, iki kelintų metų jas gaudavo, neprisimena. (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra, tačiau po paskutinio apsilankymo įkalinimo įstaigoje pas A. ji (nukentėjusioji) nusprendė skirtis, nes sutuoktinis jai buvo pridaręs daug skaudžių dalykų. Kol A. atlikinėjo bausmę, ji kreipėsi dėl santuokos nutraukimo. Jei gerai pamena, A. iš įkalinimo įstaigos buvo išleistas 2011 m. birželio ar liepos mėn. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos A. pirmiausia grįžo į namus, ten jam buvo įteikti skyrybų dokumentai. Jis skyryboms neprieštaravo, dokumentus pasirašė ir buvo priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, kuris įsiteisėjo 2011-09-09. A. sutiko mokėti vaikams išlaikymą, tačiau šios pareigos nevykdė. Iš pradžių ji (nukentėjusioji) A. rašydavo SMS žinutes, primindama jam kokią dieną reikia sumokėti alimentus, tačiau jis vis atrašydavo „rytoj“ arba kad su juo neatsiskaitė įmonė ir kt., ir taip iš viso nesumokėdavo. Periodinių išmokų vaikų išlaikymui, kurias privalėjo mokėti, jis iš pradžių iš viso nemokėjo, vėliau mokėjimai buvo epizodiški ir neprognozuojami. Todėl ji (nukentėjusioji) nusprendė kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų ir į antstolius dėl priteisto išlaikymo išieškojimo. Tais laikotarpiais, kai A. išlaikymo nemokėdavo, ji gaudavo išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Visą tą laiką vaikus išlaikė iš išmokų, gautų iš Vaikų išlaikymo fondo, pati dirbo kelis darbus, padėjo ir jos (nukentėjusiosios) tėvai. Iš A. artimųjų vienintelis, kuris kažkiek prisidėjo prie vaikų išlaikymo, buvo jo tėvas A., tačiau jis periodinių išmokų vaikų išlaikymui nemokėjo, tik ateidavo aplankyti anūkų, duodavo jiems po 10 Lt ar pan. Kartais ji (nukentėjusioji) gaudavo pašalpą iš Neringos miesto savivaldybės, tačiau vėliau jos nebeteikė, kadangi jos (nukentėjusiosios) atlyginimas buvo pakankamas. Laikotarpiai, nurodyti kaltinamajame akte, buvo apskaičiuoti pagal mokėjimų dokumentus, visus šiuos dokumentus ji pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Ji kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi jai nusibodo A. B. nuolatiniai išsisukinėjimai. Jai paskambino antstolė Vida Daugirdienė, kuri perėmė kitos antstolės darbus, ir pasakė, kad yra susidariusi didelė išlaikymo įsiskolinimo suma, bei paklausė, ar ji (nukentėjusioji) nenori kreiptis į prokuratūrą. Ji pati (nukentėjusioji) apie šią sumą nieko nežinojo, ją apskaičiavo antstolė pagal jos (nukentėjusiosios) pateiktus dokumentus. Sprendimą kreiptis į prokuratūrą priėmė ji (nukentėjusioji). Į prokuratūrą kreipėsi 2022 m., o ne anksčiau, nes keitėsi vaikų poreikiai, jie augo, sūnų reikėjo išleisti į mokslus, nupirkti jam mašiną, kadangi jis anksčiau studijavo Kaune, mokėti už dukros būrelius. Kadangi dukra mokosi labai gerai, galbūt ji norės studijuoti užsienyje. Be to, dukra sirgo (duomenys neskelbtini), teko lankytis pas gydytojus Vilniuje, Kaune, vėliau buvo patyrusi kojos traumą, jai buvo atlikta operacija, vėliau sekė reabilitacija, tačiau A. B. finansiškai niekaip neprisidėjo. Bylą perdavus į teismą, A. išlaikymą ėmė mokėti dažniau (gruodžio, sausio mėn. nemokėjo, kovą sumokėjo, balandį nemokėjo, gegužę sumokėjo), būdavo, kad sumokėdavo didesnę nei jam priteista sumą, pvz., 50 Eur. Iš Vaikų išlaikymo fondo ji išmokų nebegauna, kadangi prasidėjus teismo procesui, A. pradėjo mokėti išlaikymą. Paskutinį kartą gauta išmoka iš fondo buvo 96 Eur vienam vaikui.

Kuo A. užsiėmė išėjęs iš įkalinimo įstaigos, ji nežino. Jei neklysta, A. buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, bet iš įkalinimo įstaigos išėjo po 1 metų 6 mėnesių, daugiau į įkalinimo įstaigą negrįžo. Ji pati (nukentėjusioji) buvo teista už aplaidų apskaitos tvarkymą, jai paskirtą baudą sumokėjo. Teistumas jai nesukėlė problemų susirandant darbą, todėl mano, kad ir A. galėjo susirasti darbą būdamas teistas. Jis gyveno Lietuvoje, kaip buvo galima suprasti, pinigų turėjo, tačiau, kiek ji žino, bylos duomenimis, A. savo turto neturi, automobilis galimai registruotas įmonės vardu, ne jo. Ji nežino, kiek A. turi įmonių. Pandemijos laikotarpiu A. jos neinformavo, kad neturi darbo, tik sūnų žinute buvo informavęs, kad serga Covid-19, todėl negali nueiti į banką pervesti pinigų už sūnaus mokslus. Sūnus A., kai susitikdavo su savo tėvu, jo mašinos „bardačioke“ yra matęs pinigų, vėliau sūnus sakydavo nesuprantantis, kodėl tėvas tų pinigų neduoda jai (nukentėjusiajai). Maždaug prieš 2 metus sūnui A. rašė žinutes, kad įsigijo žemės sklypą, dukrą nusivežė to sklypo parodyti. Dukra buvo telefonu įrašiusi A. žodžius, jog jis pardavė butą ir įsigijo žemės sklypą Kalotėje už 40 000 Eur. Ji (nukentėjusioji) dukrai nepatarė įrašinėti pokalbių su tėvu, dukra tai padarė pati. Dukra parodė įrašą, o ji (nukentėjusioji) pateikė jį tyrėjai. Taip padarė siekdama įrodyti, kad A. turi pinigų, tačiau vaikams jų nemoka. Koks tolimesnis A. nupirkto žemės sklypo likimas, ji nežino. Iš pradžių A. bendraudavo su vaikais, dažnai leisdavo laiką su sūnumi: eidavo į krepšinio rungtynes, žaisdavo tenisą. Jų pasimatymai nebūdavo ilgalaikiai (trukdavo vieną dieną be nakvynės), kadangi A. neturėjo vienos gyvenamosios vietos: vieną kartą būdavo Nidoje, kitą kartą – Klaipėdoje. Vėliau, kai A. apsigyveno Klaipėdoje, jis vaikus pasiimdavo ir su nakvyne, tai trukdavo vieną ar dvi dienas, ne ilgiau. Nežino, ar A. susitikimų su vaikais metu duodavo jiems grynųjų pinigų, jei duodavo, tai vaikai jai (nukentėjusiajai) nepasakydavo, kokios tai buvo sumos. A. davė sūnui 400 Eur, kai jis jau buvo pilnametis, t. y. 18 ar 19 metų. Kiek jai žinoma, A. turi sugyventinę, su kuria turi bendrą vaiką, jie tikrai yra ne kartą keliavę į tolimesnes keliones, tai jai (nukentėjusiajai) žinoma iš socialinių tinklų, sūnų A. A. taip pat buvo vieną kartą nusivežęs į Egiptą. A. iš dalies teikė išlaikymą vaikams natūra, t. y. daiktais, rūbais. Sūnui jis pirko vieną ar du dviračius, kadangi to reikėjo sportui, žaidimų konsolę „Playstation“, sportinę aprangą, bet tai nebūdavo nauji daiktai. Dukrai taip pat buvo nupirkęs dviratį, riedučius. A. vaikams buvo nupirkęs ir rūbų: nusivežė į „Akropolį“, davė po 100 Eur ir liepė eiti nusipirkti ką nori. Sūnui jis buvo nupirkęs ir telefoną, nors A. įsipareigojo apmokėti telefono sąskaitas, tačiau vėliau telefonas buvo užblokuotas dėl skolų. Kompiuterį sūnui pirko ji pati (nukentėjusioji) išsimokėtinai, telefonus vaikams taip pat pirko ji, fortepijoną dukrai pirko ji su savo tėčio pagalba. Ji neprisimena, kad A. būtų nupirkęs kokį nors stambų daiktą vaikams, išskyrus dviračius.

Šiuo metu dukra ir sūnus su tėvu nebendrauja, A. paskutiniu metu iniciatyvos bendrauti taip pat nerodo. A. rašo žinutes, kad ji (nukentėjusioji) draudžia, neleidžia bendrauti su dukra, bet dukra supranta, kad tai yra netiesa. Kodėl A. nebendrauja su dukra, ji (nukentėjusioji) nežino, bet ji to nedraudžia. A. išėjus iš kalėjimo, ji (nukentėjusioji) iš nepažįstamų asmenų pradėjo gauti grasinančias žinutes, susijusias su buvusio vyro reikalais, todėl iš pradžių ji neleisdavo jam vaikų vežtis kur nors toliau bijodama dėl jų saugumo, bet tikrai A. nedraudė matytis su vaikais, tik tai turėdavo vykti jai būnant kartu, susitikimai vykdavo namo kieme, kartais jis nusivesdavo vaikus kur netoli. Sūnaus A. bendravimas su tėvu labai sumažėjo, kai A. buvo 9 ar 10 klasėje, dabar jų bendravimas visai nutrūkęs, ji nežino, kieno iniciatyva taip atsitiko. A. studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje, už mokslą moka ji (nukentėjusioji), A. prie to visiškai neprisidėjo. Dėl vaikams priteisto išlaikymo padidinimo į teismą nesikreipė, nes A. nemokėjo nei priteistų 113 Eur, todėl mano, kad didesnės sumos tikrai nebūtų mokėjęs. Kadangi dukros poreikiai ganėtinai išaugo, ji (nukentėjusioji) svarstys galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumos padidinimo. Norėdamas susitarti dėl šios bylos, A. siūlė jai mokėti kas mėnesį po 80 Eur išlaikymą ir po 80 Eur išlaikymo įsiskolinimą. A. tikrai niekada nemokėjo vaikams išlaikymo grynaisiais pinigais, ji (nukentėjusioji) grynųjų pinigų vaikų išlaikymui iš A. nėra gavusi.

Liudytoja antstolė Vida Daugirdienė apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2011 m. šią išlaikymo bylą vykdė antstolė Laima Neniškienė. Po jos mirties 2021 m. minėta byla vykdymui teko jos (liudytojos) kontorai. Susipažinusi su gauta vykdomąja byla, ji (liudytoja) nustatė, kad vykdomasis dokumentas, kuris buvo išduotas pagal 2011-08-09 teismo sprendimą, išieškotojos V. B. buvo pateiktas antstolei Laimai Neniškienei, kadangi skolininkas A. B. gera valia nevykdė prievolės pagal teismo sprendimą. Vykdymo eigoje, tik užvedus vykdomąją bylą, buvo priimti pradiniai procesiniai dokumentai, kurie 2011-11-29 registruota siunta išsiųsti skolininkui A. B. pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Išieškotojos V. B. 2011 m. pareiškime nurodyta, kad skolininkas A. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl iš pradžių laiškai jam buvo siunčiami tuo adresu. Siųsta A. B. buvo ir adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nė vienu adresu dokumentų skolininkui įteikti nepavyko. Tuomet nuo 2011 m. lapkričio mėn. pabaigos buvo ruošiamos pažymos, kad vaikų išlaikymui A. B. lėšų neskiria. Viena iš pirmųjų pažymų buvo paruošta 2011-11-30, joje nurodyta, kad rugsėjo, spalio mėn. vaikai negavo išlaikymo, lapkričio mėn. gavo 200 litų, 2012 m. per spalio, lapkričio, gruodžio mėn. buvo gauta iš viso 200 litų, 2013 m. gruodžio, 2014 m. sausio, vasario mėn. mokėjimų negauta. Kaip suprato, pažymos buvo imtos tam, kad išieškotoja turėtų galimybę kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Kadangi A. B. vaikams išlaikymo taip, kaip nurodyta teismo sprendime, neteikė, išieškotoja vaikų mama pinigines lėšas gaudavo iš Vaikų išlaikymo fondo (dabar išlaikymą moka SODRA). Aktyvūs veiksmai buvo pradėti, kai byla pateko į jos (liudytojos) kontorą. Byloje buvo atlikti bankų užklausimai, areštuotos banko sąskaitos, bet iš areštuotų banko sąskaitų piniginės lėšos negautos. Kai jos (liudytojos) padėjėja pradėjo dirbti su šia byla, daryti išlaikymo skolos patikslinimus, duomenų iš proceso šalių byloje iš pradžių nebuvo. Pati išieškotoja, kaip suprato, nebuvo aktyvi, nesiėmė priemonių piniginėms lėšoms gauti, nes galbūt pakako iš Vaikų išlaikymo fondo gaunamų lėšų. Skolininkas taip pat jokios informacijos į bylą neteikė, neteikė ir tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesiteikė atvykti pas antstolį ir paaiškinti, kaip moka ar kaip mokės, nes žinojo apie visą šimtą vykdomųjų bylų, kurios yra užvestos jo atžvilgiu. Skolininkas žinojo išlaikymo nemokėjimo pasekmes, t. y. kad jei vaikai negauna išlaikymo, jų mama privalo kreiptis į antstolį, o skolininko pareiga buvo pasidomėti, pas kokį antstolį yra vykdomoji byla. Pašto laiškai yra dokumentai, patvirtinantys, kad skolininkui dokumentai buvo siųsti tinkamai. Jie siųsti skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau būdavo grąžinami neįteikti. Gyventojų registro duomenys nesikeičia nuo labai seniai, A. B. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Su A. B. neteko bendrauti nei jai (liudytojai), nei jos padėjėjai, tačiau, jos (liudytojos) nuomone, ne antstolio pareiga yra ieškoti skolininko, nes teismo sprendimas yra tiesiogiai deleguotas skolininkui, šiuo atveju A. B.. Įvertinus visą vykdomosios bylos medžiagą, gali patikinti, kad priverstinio išieškojimo galimybė iš A. B. buvo niekinė, kadangi skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį išieškojimą, neturėjo, jo sąskaitos areštuotos labai seniai, iš jų piniginės lėšos negautos, transporto priemonės yra skolininko vardu, tačiau nuosavybės teise nepriklauso A. B., jis yra tik valdytojas, todėl į jas negalima nukreipti išieškojimo, kelios transporto priemonės yra draudžiamos eisme, viena yra leidžiama. Jos (liudytojos) kontoroje A. B. atžvilgiu yra užvesta 16 vykdomųjų bylų, nė vienoje byloje vykdymas nebuvo atliekamas nei gera valia, nei priverstinai, kadangi tam nebuvo galimybių. Daugumos vykdomųjų bylų, kurios užvestos nutarimų pagrindu, vykdymas yra nutrauktas dėl senaties, nepadengtos tik vykdymo išlaidos. Bendras vykdomųjų bylų kiekis yra 100.

Patikrinus vykdomąją bylą, nustatyta, kad 2022-09-16 kontoros darbuotoja siuntė vykdomąjį dokumentą su nurodytais išlaikymo įsiskolinimais į MB „(duomenys neskelbtini)“, į MB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2022 m. į antstolio depozitą piniginių lėšų negauta ir nebuvo tinkamai atliekamas išskaitymas iš gaunamų darbinių pajamų. Kaip matyti, mažųjų bendrijų vadovas yra pats skolininkas A. B., todėl manytina, kad dėl šios priežasties tinkamai nevykdant antstolio reikalavimo, tolimesnis antstolio darbas būtų buvęs kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui paskyrimo už antstolio įpareigojimų nevykdymą. Kadangi tai pastebėta tik dabar, tolimesni veiksmai bus sprendžiami jai (liudytojai) grįžus į kontorą. Jos kontoroje šiuo metu yra vykdomos vykdomosios bylos pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus teismų nuosprendžių pagrindu dėl baudų išieškojimo. Šių bylų vykdymas nėra įmanomas. Prieš šį teismo posėdį jos (liudytojos) padėjėja perskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo sumą, ir dabar ji (liudytoja) gali pateikti teismui tikslią pažymą. Apskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos tikslumas priklauso nuo to, kiek proceso šalys pateikė įrodymų dėl išlaikymo mokėjimo. Skolininkas A. B. antstolio kontorai pateikė duomenis ne tiesiogiai, o per tyrėją, išieškotoja V. D. taip pat pateikė duomenis apie skolos dydį. Šiai dienai, įvertinus tai, kad ji (liudytoja) vykdo išieškojimą ir A. B. dukters, ir sūnaus naudai, bendras abiem vaikams išlaikymo įsiskolinimas sudaro 9 581,26 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas dukrai nuo 2011 m. iki 2024 m. liepos mėn. yra 5 961,16 Eur. Į tą sumą įeina bendras skolos apskaičiavimas, atėmus SODROS išmokėtas lėšas ir įrodymais pagrįstas A. B. sumokėtas sumas. Išlaikymo įsiskolinimas iki sūnaus pilnametystės sudaro 3 620,10 Eur. Vaiko pinigai nepatenka į išlaikymo įsiskolinimo sumą. Kai skolininkas gera valia nevykdo teismo sprendimo, už jį pradeda dirbti antstolis. Nustačius, kad galimybės išieškoti nėra, išieškotojai pasiūloma kreiptis į prokuratūrą. Šiuo atveju jos (liudytojos) kontoros darbuotoja tai pasiūlė išieškotojai V. D. (anksčiau B.). Jei išieškotojas nusprendžia kreiptis į prokuratūrą, tada antstolis bendradarbiauja su ikiteisminį tyrimą atliekančia institucija, padeda nustatyti skolos likučius, siunčia pažymas ir kt.

Liudytojas A. B. apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad yra kaltinamojo A. B. sūnus, tačiau su juo jokių ryšių šiuo metu nepalaiko. Maždaug prieš metus jis kalbėjo su tėvu, klausė, kodėl jis jų neišlaiko, nepadeda mamai ir močiutei. Tada tėvas pasakė, kad jis (liudytojas) jam nebe sūnus, ir nuo to laiko jie nebebendrauja. Nuo tada, kai tėvas pateko į kalėjimą, juo (liudytoju) rūpinosi ir jį išlaikė mama ir močiutė (mamos mama). Buvo jaučiama, kad tėvas neteikia išlaikymo, nes mamai teko daug ir sunkiai dirbti, labai padėdavo ir močiutė (mamos mama). Tėvas žinojo, kad pagalba jiems buvo reikalinga, bet vis tiek nepadėjo mokantis mokykloje. Tai, kad tėvas nemoka išlaikymo, jis (liudytojas) pradėjo suprasti pats, kalbėdavo su mama, be to, Nidoje daug kas šnekėjo, kad jo tėvas blogas prasiskolinęs žmogus. Iš tėvo pusės palaiko santykius tik su seneliu (tėvo tėvu), jis dažnai atvykdavo pas juos į svečius, sakydavo, koks jo sūnus yra blogas. Senelis (tėvo tėvas) gimtadienio proga padovanodavo pinigų, bet pastoviai išlaikymo už savo sūnų neteikė. Kol jis (liudytojas) buvo nepilnametis ir susitikdavo su tėvu, šis duodavo jam grynųjų pinigų, t. y. iki 20–30 Eur „ant ledų“, smulkioms išlaidoms. Tai buvo iki 10 kartų iki jo (liudytojo) pilnametystės. Kai tėvas išėjo iš įkalinimo įstaigos, jis (liudytojas) su juo bendravo gana ilgą laiką, buvo tėvo pasiilgęs, jų santykiai buvo pakankamai geri. Iš pradžių tėvas pasiimdavo jį vieną, kadangi sesuo dar buvo maža, paskui juos abu su sese. Tačiau pabuvimai su tėvu būdavo trumpi ir greiti: pažaisdavo tenisą, krepšinį, nueidavo pavalgyti į kavinę ir viskas. Jo (liudytojo) teniso žaidimas buvo mėgėjiškas kartu su tėvu, mokamų treniruočių jis nelankydavo. Tenisui skirtą inventorių pirkdavo ir mama, ir tėvas. Tėvas taip pat buvo jam (liudytojui) nupirkęs dviratį. Už antrą dviratį, kurio reikėjo orientavimosi sportui (jis lankė orientavimosi sportą), tėvas nesumokėjo, nors žadėjo, todėl treneris tą dviratį pardavė kitam žmogui. Kai santykiai buvo geri, jis (liudytojas) atvažiuodavo pas tėvą į Klaipėdą pabūti ir porą dienų. Jis (liudytojas) įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini) kolegiją, mokėsi valstybės nefinansuojamoje vietoje, todėl už mokslą reikėjo mokėti. Buvo susitarę, kad vieną pusmetį už mokslą sumokės mama, kitą – tėvas, bet atėjus laikui mokėti, tėvas sakydavo, kad negali, todėl visą laiką mokėjo mama, vėliau pats kažkiek užsidirbo, studijas baigė. Iš pradžių mokėsi Kaune, bet paskui persivedė į Klaipėdą. Kai pradėjo studijuoti, tėvas jam bandė padėti – porą kartų pervedė po 200 Eur už buto nuomą, jis (liudytojas) mamai apie tai pasakė. Mano, kad jo tėvas dirba, žino, kad jis turi kitą šeimą. Anksčiau su tėvu dažnai nuvažiuodavo į jo darbovietes, iš tėvo bendravimo su kolegomis buvo galima suprasti, kad jie dažnai pykdavosi. Jis (liudytojas), tuo metu būdamas vaikas, suprasdavo, kad pykčiai dažniausiai kildavo dėl pinigų. Tėvas sakydavo, kad pinigų neturi, nors mašinos „bardačioke“ pinigų būdavo apstu. Tėvas keisdavo mašinas kas 4–5 mėn., dėvėdavo naujausius rūbus, girdavosi naujais batais, bet jiems, vaikams, išlaikymo neteikė. Kuo tėvas šiuo metu užsiima, kuo verčiasi, jis (liudytojas) nežino, jam tai nėra įdomu. Kad nebenori bendrauti su tėvu, pradėjo suvokti prieš 2–3 metus, nuo tada su juo santykių beveik nepalaiko. Dabartinis jo požiūris į tėvą tikrai nėra įtakotas mamos ar kitų žmonių, suaugęs jis suvokė pats, koks yra jo tėvas, kad iš esmės nieko jiems nepadėjo. Pareiškimo policijai dėl išlaikymo įsiskolinimo jis (liudytojas) pats nėra rašęs, bet jei reikės, parašys. Jis (liudytojas) su mama kalba atvirai, ji jam yra sakiusi, kaip jie su tėvu yra susitarę dėl išlaikymo mokėjimo. Apie tai, kad išlaikymas bus mokamas grynaisiais, kalbama nebuvo. Žino, kad jam ir jo sesei išlaikymą mokėdavo valstybė, nes tėvas nemokėjo.

Liudytojas Ž. D. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra nukentėjusiosios V. D. sutuoktinis, su kaltinamuoju jokių ryšių nepalaiko. Jis (liudytojas) su V. pradėjo bendrauti 2018 m., ji buvo išsiskyrusi vieniša mama. Jie bendrų vaikų su V. neturi. Savo vaikus prižiūrėjo ir juos išlaikė tik V., jis (liudytojas) galėtų ant rankų pirštų suskaičiuoti, kiek kartų nuo 2018 m. vaikai buvo pats tėvą (A. B.). A. vaikams buvo nupirkęs dviračius, A. ne kartą yra važiavęs su tėvu žaisti teniso. A. bendravimą su vaikais jis (liudytojas) galėtų apibūdinti epizodiniu: bendravimas vyko 2018–2019 m., o nuo 2020–2021 m. nutrūko. Jie su V. į Klaipėdą persikėlė gyventi prieš maždaug 2 metus, ir per tą laiką A. dukrą buvo pasiėmęs vieną kartą. A. kažkada minėjo, kad buvo atvejis, kai tėvas davė 50 ar 100 Eur apsipirkti „Akropolyje“, tada ji berods buvo su kitu A. vaiku. Daugiau vaikai nėra sakę, kad ką nors gavo iš tėvo. A. nėra sakiusi, kad tėvas jai būtų davęs grynųjų pinigų. Jo sutuoktinė jam (liudytojui) yra sakiusi, kad alimentus A. mokėdavo epizodiškai: tai sumokėdavo, tai nesumokėdavo. Jis (liudytojas) yra ne kartą prisidėjęs prie A. ir A. išlaikymo, nes jų šeimos biudžetas yra bendras. Yra ne kartą pirkęs vaikams rūbus, telefoną, kompiuterį mokslams. Jo sutuoktinė V. D. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino, jo sutuoktinė gaudavo periodines išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, tačiau kokios tai buvo sumos, nežino. A. iki pilnametystės gyveno kartu su jais. Kad A. nebuvo teikiama parama, kol jis mokėsi, jis (liudytojas) žino tiek, kiek jam pasakojo A.. A. su tėvu nebendrauja, kadangi A. nerodė iniciatyvos to daryti bei rodė nepagarbą tiek A., tiek jo artimiesiems (seneliui, močiutei iš mamos pusės). Kodėl su tėvu nebendrauja dukra A., jis (liudytojas) nežino. Jis vaikams tikrai nedraudžia bendrauti su A. B..

Liudytoja K. B. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad yra nukentėjusiosios V. D. sesuo ir kaltinamojo A. B. pusbrolio žmona. Žino, kad A. finansiškai nepadėjo jos seseriai, todėl ji labai sunkiai vertėsi. Kiek galėjo, jai padėjo mama, kuri dėl to, kad galėtų padėti dukrai išlaikyti vaikus, dirbo net sulaukusi pensinio amžiaus. Jų (liudytojos ir nukentėjusiosios) tėtis, kuris dirba Olandijoje, taip pat padėdavo finansiškai, nupirko A. automobilį. Ji (liudytoja) taip pat kiek įmanoma padėdavo savo seseriai: kol A. buvo mažesnė, pasiimdavo ją per atostogas pas save ar pasiimdavo kartu į keliones prie jūros, kad seseriai būtų lengviau. Tuo metu jos (liudytojos) sesuo galėdavo vykti į darbą Klaipėdoje ir nereikėdavo rūpintis vaiku. Kol vaikai buvo maži, A. juos retkarčiais pasiimdavo, daugiausia laiko jis praleisdavo su A., nes A. tuo metu buvo visai maža. Vėliau A. susirado merginą E., kuri visada blogai atsiliepdavo apie jos (liudytojos) seserį V. bei mamą. Tai jai žinoma iš vaikų pasakojimų. 2012 m., kai A. buvo (duomenys neskelbtini) metai, į ją (liudytoją) per „Messenger“ programėlę kreipėsi A., A. sesuo, kuri nurodė žinanti, kad A. nemoka alimentų. Ji (A.) bandė tai išspręsti, šnekėjo su A., sakė tarpininkausianti, kad A. 3 mėnesius mokėtų išlaikymą, o V. duotų jam vaikus. 2022 m. A. ar jo sesuo socialiniuose tinkluose buvo sukūrę grupę pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, į kurią pakvietė ir jos (liudytojos) vyrą. A. toje grupėje gyrėsi, kokį namą statosi Klaipėdoje, kvietė atvažiuoti į svečius. Tai vyko po karantino, nors A. guodėsi, kad karantino metu nedirbo ir neturėjo pinigų mokėti vaikams išlaikymą. Grupėje jis taip pat gyrėsi parduodantis du automobilius, siūlė tuos automobilius įsigyti jos (liudytojos) vyrui bei kitam pusbroliui. Grupėje buvo dar vienas įrašas su nuotrauka, kurioje buvo baltos spalvos automobilis su raudonu kaspinu. Prie tos nuotraukos A. (A. sesuo) parašė: „Koks šaunuolis sūnus, kokią nuostabią dovaną mamai padarė“. Kaip buvo galima suprasti, A. nupirko savo mamai automobilį, bet tuo metu alimentų vaikams nemokėjo. Žino, kad šiuo metu A. gyvena Vilniuje, jis ten turi verslą, kurį jam perdavė jo dabartinis uošvis. Tai žino, kadangi jos (liudytojos) vyro tėvas susiskambina su A. tėvu (jie yra broliai) ir pokalbių metu A. tėvas A. pasigiria savo sūnaus geru gyvenimu. Žino, kad A. turėjo darbų, jų siūlė ir jos vyrui, kadangi jų abiejų (A. ir jos vyro) veiklos sritis yra statybos. Jos vyras nesutiko, kadangi tuo metu turėjo darbo. Iš sesers žodžių žino, kad A. kartais vaikams duodavo pinigų ar daiktų, bet ką tiksliai, ji negali pasakyti, nes nežino, pati to nematė. Jos vyras su A. ryšių nepalaiko. Vaikai nenori būti siejami su savo tėvu A. B.. Mano, kad vaikų santykiai su tėvu nenusiklostė, kadangi A. netesėdavo pažadų. Jai tai pasakojo vaikai, pvz., A. sakė, kad tėvas žadėjo Kaune surasti jam butą, bet „tempdamas“ iki paskutinės akimirkos taip to buto ir nesurado, dėl to A. turėjo persikelti į Klaipėdą ir keisti mokslų vietą. Ji (liudytoja) su sesers V. šeima bendrauja artimai. Ji (liudytoja) su šeima gyvena Panevėžyje, bet labai dažnai atvažiuodavo į Nidą pas mamą. Dabar ji (liudytoja) su A. visiškai nebendrauja. Jų santykių negali pavadinti nei priešiškais, nei draugiškais. Anksčiau V. neleisdavo vaikams susitikti su A., kadangi socialiniuose tinkluose buvo atsiradę žinučių, kuriose buvo grasinama susidoroti su A., kadangi jis nesumokėdavo žmonėms atlyginimų. Dėl tokių kalbų V. bijojo išleisti vaikus su A.. Ji turi ekrano nuotraukas su kitų žmonių žinutėmis, jose kalbama, kiek A. yra prasiskolinęs. Tie susirašinėjimai buvo socialinėje erdvėje, socialinio tinklo „Facebook“ Neringos puslapyje. Tą informaciją jai atsiunčia pažįstami arba pati ją netyčia suranda. Nežino, gal jei A. būtų sumokėjęs tam tikrą sumą vaikų išlaikymui, sesuo būtų leidusi jam lankyti vaikus. Ar A. nepadėjo besimokančiam A. finansiškai, ji nežino, kartais jis pervesdavo pinigų vaikų išlaikymui.

Liudytojas A. S. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra nukentėjusiosios V. D. tėvas, jis nuo 2009 m. dirba ir gyvena užsienyje. Kai grįždavo į Lietuvą, matydavo savo duros V. sunkią finansinę padėtį, kadangi ji viena išlaikydavo vaikus. Kai A. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, V. persikraustė gyventi pas savo mamą, kadangi nesutarė su anyta. Pas mamą ji gyveno iki 2020 m. arba 2021 m., iki tol, kol nusipirko butą Klaipėdoje. Jis (liudytojas) ne kartą yra padėjęs dukrai finansiškai. Byloje yra pateiktos mokėjimų nurodymų kopijos, jis anūkų išlaikymui duodavo ir grynųjų pinigų po 100 Eur, 300 Eur, 500 Eur, kartais ir 1 000 Eur. Pinigus perduodavo dukrai, ne patiems anūkams. Kartą per savo pažįstamą, kuri vyko į Lietuvą, atsiuntė dukrai 600 Eur grynaisiais, kadangi pinigai buvo reikalingi įsigyti elektrinį fortepijoną anūkei. Jis (liudytojas) yra įsitikinęs, kad A. turėjo galimybę teikti vaikams išlaikymą, tačiau vengė tai daryti, nes dirbo ir save kažkaip sugebėjo išlaikyti, išlaikė ir savo naują šeimą. Kad A. neišlaiko vaikų, jis (liudytojas) žinojo iš savo dukros V. bei kitų pažįstamų. Nida yra labai mažas miestas, ten visi viską žino, todėl jis (liudytojas) žino, kad A. B. dažnai keisdavo automobilius. Jam (liudytojui) grįžus iš užsienio tai pasakodavo draugai. Į Lietuvą jis grįžta 1–2 kartus per metus. Kad A. turėjo pinigų ir galėjo išlaikyti vaikus, buvo galima suprasti iš to, kaip jis atrodydavo, su kokiomis mašinomis atvažiuodavo. Jis pats (liudytojas) yra matęs A. vairuojantį naujas mašinas, bet kam nuosavybės teise jos priklauso, jis nežino. Kartą A. savo dukrai A. gimtadienio proga padovanojo triušį, bet kad jis būtų dovanojęs pinigines dovanas, jis (liudytojas) nėra girdėjęs. Praeitais metais, galimai įvaizdžio pagerinimui dėl teismo, A. B. A. pervedė 50 Eur. Jis (liudytojas) pasikalba su anūkais. A. B. sako, kad V. jam neleidžia susitikti su dukra, tačiau mergaitė pati to nenori. Anksčiau, kai vaikai dar buvo mažesni, V. neleisdavo jų susitikti su A. dėl to, kad jis buvo prasiskolinęs ir kreditoriai jo ieškojo, todėl dukra bijojo išleisti su juo vaikus. Žinutes apie A. skolas jis yra matęs socialiniame tinkle „Facebook“.

Liudytoja E. S. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad A. B. pažįsta daug metų, jie kartu negyvena, bet turi bendrą vaiką. Jos (liudytojos) ir A. dukra gimė (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, ji (liudytoja) su A. susipažino 2014 m. ar 2015 m. Ji su A. tai gyvendavo kartu, tai negyvendavo, planavo vestuves, bet tikriausia nesutapo interesai. Šiai dienai ji su A. bendro gyvenimo neveda. A. dabar gyvena Vilniuje, o ji – Klaipėdoje. Jis dažnai lanko tiek ją, tiek jų dukrą. Jos nuomone, A. pareikštas kaltinimas nepagrįstas, kadangi jam vaikai yra patys svarbiausi. Kadangi turi bendrą vaiką, ji (liudytoja) iš A. gauna didelę materialinę paramą. Jai yra mokama tiek grynaisiais pinigais, tiek pavedimais. Ji dukros išlaikymui pinigų iš A. neprašo, jis moka savanoriškai. A. vaikai iš pirmos santuokos dažnai lankydavosi pas ją namuose (ji ten kartu su A. gyveno), bendrai švęsdavo šventes. Jo vaikai pas ją leisdavo visas vasaras, būdavo savaitgaliais, pvz., penktadienį atvažiuodavo, o sekmadienį A. juos veždavo atgal į Nidą. A. ruošdavo maistą, minėtais savaitgaliais jis viską finansuodavo. Visa tai vyko maždaug prieš 10 metų. Išlaikymą vaikams A. mokėdavo grynaisiais, ji (liudytoja) ne kartą yra mačiusi, kaip jis veždavo pinigus V.. Ji pati būdavo automobilyje ir matydavo pinigų perdavimą. Jei A. nesumokėdavo pinigų, V. jam neleisdavo matytis su vaikais. Kai A. keletą mėnesių nebuvo mokėjęs alimentų, kadangi tuo metu neturėjo pinigų, V. atsiuntė jai (liudytojai) žinutę, kurioje grasino su jais susidoroti, uždaryti A. į kalėjimą. K., buvęs A. bendradarbis, taip pat yra matęs pinigų perdavimą V.. Kai pas A. atvažiuodavo dukra A., jis duodavo jai 100–200 Eur, dar papildomai apipirkdavo. Tokie atvejai buvo labai dažni, t. y. visada, kai dukra atvažiuodavo į Klaipėdą arba jie susitikdavo Nidoje, beveik kiekvieną savaitgalį. Ji gali patvirtinti, kad A. tiek, kiek leido jo finansinės galimybės, visada išlaikė savo vaikus. Ji nežino, kokios sumos vaikų išlaikymui buvo priteistos iš A.. Mano, kad V. grynųjų pinigų prašė todėl, jog papildomai gautų išmokas iš valstybės. 2015–2016 m. A. dirbo statybų sektoriuje. Ji (liudytoja) nežino, kiek jis uždirbdavo, ar kada buvo registruotas darbo biržoje, kadangi jie bendro ūkio nevedė. Per jų pažinties laikotarpį A. ne visada turėjo darbą ir ne visada buvo pajėgus išlaikyti vaikus. Tokiais laikotarpiais A. padėdavo išlaikyti vaikus jo tėtis. Žino, kad pandemijos laikotarpiu A. sunkiai sekėsi darbinė veikla, jis buvo praradęs darbą, jam buvo labai sunku. Tuo laikotarpiu jis ne visada turėjo pinigų, jam finansiškai padėdavo ji (liudytoja), jos mama. Ji (liudytoja) nėra už A. mokėjusi pinigų jo vaikams. Kiek žino, A. mokėsi Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) kolegijoje, vėliau persikėlė į Kauną. A. yra vežęs A. pinigus už mokslą. Ji (liudytoja) turi įrašą, kuriame užfiksuota, kaip A. patvirtina gavęs iš A. 400 Eur. Nežino, ar A. mokėjo už A. bendrabutį ar butą. A. yra pirkęs vaikams dviračius, sportinį inventorių, fortepijoną. Žino, kad V. skambino A. ir sakė, kad A. reikia fortepijono, ir A. prisidėjo prie jo pirkimo. Kiek pažįsta A., jis visada lankė tenisą. Treniruotes finansuodavo ir sportui reikalingą inventorių pirkdavo A., jis su A. vykdavo į teniso turnyrus ir už viską mokėdavo. Kai A. gulėjo ligoninėje, A. ją lankė, vežė maisto.

Liudytojas A. B. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo A. B. tėvas. Šiuo metu jis (liudytojas) gyvena Palangoje, iki 2014 m. gyveno Nidoje, Vilniuje (kur dirbo) pragyveno nuo 2014 m. iki 2019 m. Su sūnumi A. palaiko ryšį, A. jam (liudytojui) paskambina maždaug du kartus per mėnesį, jie taip panašiai bendrauja nuo 2011 m., bendravimas nebuvo kasdienis. Gali pasakyti, kad A. labai myli savo vaikus, bet jam buvo labai sunkių laikotarpių, susijusių su darbu, pvz., užsakovas nesumokėjo pinigų. Būdavo atvejų, kai sūnus A. kreipdavosi į jį (liudytoją) finansinės pagalbos, jis jam padėdavo. A. duodavo grynaisiais 100–200 Eur, pinigai buvo skirti pragyvenimui. Po skyrybų A. yra gyvenęs Klaipėdoje, Vilniuje, Nidoje, ten nuomodavosi butus. Jis (liudytojas) po sūnaus skyrybų lankydavo anūkus, kiek galėdavo, jiems padėdavo. Šiuo metu irgi bendrauja su anūkais. Kai anūkas A. buvo išvykęs į Tailandą mokytis, jis (liudytojas) pervesdavo jam pinigų. 2023 m. per keletą kartų A. pervedė daugiau nei 1 000 Eur. Kai atvažiuodavo pas anūkus į svečius, jis (liudytojas) atveždavo dovanų, palikdavo pinigų (50–60 Eur). A. turėjo išlaikyti savo vaikus, bet kaip jis jiems mokėjo išlaikymą (grynaisiais ar pavedimu), jis (liudytojas) nežino. Žino, kad kai A. užsiėmė orientaciniu sportu, A. jam pirko dviratį. A. lankydavo teniso treniruotes, kurios, kaip jis (liudytojas) supranta, buvo mokamos, A. su A. dalyvaudavo teniso turnyruose. Visu tuo užsiimdavo A.. Jis (liudytojas) pats mėgsta tenisą, yra jį žaidęs, todėl žino, kad gera teniso raketė kainuoja 300–400 Eur. Žino, kad A. pirko A. teniso raketę, aprangą. Sūnus vežėsi A. ir į kelionę į Egiptą. Žino, kad gyvendamas Klaipėdoje A. pasiimdavo vaikus pas save, bet nežino, kaip dažnai tai vykdavo. Jei vaikai būdavo pas tėvą, tai jis juos ir išlaikydavo tuo metu. Fortepijono pirkimo aplinkybių jis (liudytojas) nežino. Jis (liudytojas) mano, kad vaikams yra uždrausta bendrauti su tėvu, taip mano, nes jam tai sakydavo A., be to, negali taip būti, kad visą laiką mylėję tėvą vaikai staiga savo noru nustotų bendrauti.

Liudytoja A. B. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo A. B. mama. Kiek žino, A. mokėdavo išlaikymą savo vaikams. Tai buvo galima matyti, kadangi kai A. sumokėdavo alimentus, tada V. jam leisdavo pasiimti vaikus. A. jai (liudytojai) pasakojo, kad jam neleidžiama susitikti su vaikais, todėl ji (liudytoja) pasidarė tokias išvadas, kad taip yra dėl to, jog jis nesumokėjo alimentų. Kaip sūnus mokėjo vaikams išlaikymą, ji (liudytoja) nežino, kadangi į jo reikalus nesikišo, bet, kiek žino, sūnus mokėdavo grynaisiais pinigais, kuriuos perduodavo V.. Po skyrybų A. gyveno atskirai, tik atvažiuodavo pas ją (liudytoją) į svečius, lankydavosi pas ją pakankamai dažnai. Jis uždarbiavo prie statybų. Jos sūnaus finansinė padėtis visada buvo apysunkė, kadangi jis turi išlaikyti tris vaikus, nuomotis butą. A. ne kartą yra kreipęsis į ją (liudytoją) dėl finansinės paramos, ji jam padėjo – vieną kartą paskolino 1 000 Eur, po pusmečio dar 1 000 Eur. Pinigus jis skolinosi pragyvenimui, buto nuomai. A. vaikams pirkdavo rūbus, batus, dviračius, teniso raketes. Matė, kad A. sūnui buvo nupirkęs sportbačius, dar ji (liudytoja) sudrausmino A. dėl didelės jų kainos. Sūnus atvažiuodavo pas ją (liudytoja) su maišeliais, ir ji pasidomėdavo, ką jis nupirko. A. vaikus veždavosi pas save į butą, kuriame gyveno, A. ten ir nakvodavo. Žino, kad A. mokėsi Kaune, kaip A. tuo laikotarpiu rūpinosi A., ji nežino. Ji ir jos vyras yra davę pinigų nedidelėmis sumomis tiek A., tiek A., bet tai buvo vienkartiniai atvejai, o ne išlaikymas. Šiuo metu ji (liudytoja) su anūkais nebendrauja, nes jie patys nutraukė bendravimą, mano, kad viskas dėl V. įtakos.

Liudytoja A. B. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo A. B. sesuo. Kiek žino, jos brolis visada stengėsi ir rūpinosi savo vaikais – padėdavo tiek finansiškai, tiek rūpindavosi jų laisvalaikiu, pirkdavo daiktus, drabužius, dovanojo dovanas, vežėsi į keliones. Žino, kad A. yra priteista mokėti vaikams išlaikymą, jis kažkiek mokėdavo, nebuvo taip, kad nemokėjo iš viso. A. galbūt ne visada sumokėdavo alimentus, kadangi nebuvo įsitikinęs, jog tie pinigai bus panaudoti vaikų reikmėms, o ne išleisti V. reikmėms. A. jai (liudytojai) yra sakęs, kad geriau nupirks daiktus ir taip žinos, kad pinigai buvo panaudoti vaikams. Fakto, kad pinigai grynaisiais būtų perduoti V. ir vaikams į rankas, ji nematė, bet žino tai iš pasakojimų. Gal grynaisiais pinigais A. išlaikymo mokėdavo mažiau negu priklausė, bet nupirkdavo vaikams drabužių, daiktų, pvz., dviračius, kurių kaina buvo žymiai didesnė nei priteista išlaikymo suma. A. vežėsi A. į kelionę, kurią apmokėjo. Ji (liudytoja) žino, kad A. pasiimdavo vaikus pas save ir jie pas jį būdavo, kai V. leisdavo juos pasiimti, o tai būdavo labai retai. A. jai (liudytojai) pasakojo, kad jis dažnai kviesdavo A. žaisti tenisą, kiek žino, A. lankė teniso treniruotes Nidoje. Kiek pamena, A. minėjo, kad A. į teniso treniruotes veždavo ir kažkur Klaipėdoje. A. porą kartų yra prašęs jos (liudytojos) paskolinti pinigų, kam jam jų reikėjo, ji neklausė, skolinosi gal kelis šimtus eurų. Brolio turtinę padėtį galėtų apibūdinti kaip vidutinišką. A. savo vardu neturėjo nei buto, nei namo. Nežino, ar A. visada dirbo, bet kadangi jis yra verslininkas, dirbantis statybų sektoriuje, jam galėjo būti ir sunkesnių laikotarpių, susijusių su darbu, trūkti pinigų. Gal kažkada ji (liudytoja) susirašinėjo su V. seserimi K., bet tiksliai neprisimena. Ji (liudytoja) bandė tarpininkauti, kad A. galėtų matytis su vaikais, t. y. bandydavo prašyti, kad V. leistų A. bendrauti su vaikais. Kartais V. leisdavo bendrauti, o kartais – ne. Mano, kad V. neleisdavo A. bendrauti su vaikais, nes A. kurį nors mėnesį nepervesdavo alimentų. Šiuo metu ji su V. ryšių nebepalaiko. A. nebendrauja nei su ja (liudytoja), nei su močiute iš tėvo pusės, kodėl taip yra, ji (liudytoja) nežino, mano, kad jis yra prieš jas nuteiktas. A. jokios mašinos nėra padovanojęs, automobilis su raudonu kaspinu nuotraukoje yra nupirktas iš jos (liudytojos) uždirbtų lėšų, kaspiną ant automobilio uždėjo automobilių salone.

Liudytoja R. G. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad yra A. B. gyvenimo draugės E. S. geriausia draugė. E. pažįsta apie 12 metų, nuo jos bendravimo su A. B. pradžios. A. su sūnumi ji (liudytoja) ne kartą yra sutikusi pas juos namuose, taip pat yra juos mačiusi einančius iš sporto klubo prekybos centre „Big“, kadangi ji ten dirba. Ji su šeima ir A. su E. kartu važiuodavo į išvykas Nidoje, į kurias A. kelioms valandoms pasiimdavo ir savo sūnų A. bei dukrą A., A. su sūnumi ten žaisdavo tenisą. Kaip ji suprato, už tai mokėdavo A.. Vaikai kartu būdavo tik keletą valandų, kadangi tokiam laikui būdavo duodamas leidimas. A. pas A. yra sutikusi kokius 7 kartus, dukrą A. truputį mažiau, t. y. gal 3–4 kartus. Visa tai vyko prieš kokius 8 metus, t. y. gal 2016 m. Kartą nuėjusi pas E. į svečius pamatė pirkinių maišelius, paklausus kieno jie yra, E. pasakė, kad A. su A. apsipirko, todėl ji (liudytoja) nori pasakyti, kad A. pirkdavo sūnui drabužius, kitus daiktus. Kiek žino, A. sūnui yra pirkęs sportui skirtą įrangą, dviratį. Kai A. buvo 14–15 metų ir jis norėjo kažkur išeiti, ji (liudytoja) matė, kaip A. jam davė pinigų. E. jai pasakojo, kad A. vis perka ir perka A., bet jam vis mažai. E. netgi pykdavo dėl tokio A. išlaidavimo sūnui. Kiek žino, dukrai A. išleisdavo mažiau, nes labiau bendravo su sūnumi. A. V. nelabai leisdavo bendrauti su dukra, kodėl taip buvo, ji (liudytoja) nežino. Pokalbių metu E. ir A. jai yra sakę, kad kol A. neduos pinigų, tol vaikų nematys. Kaip ji (liudytoja) suprato, A. išlaikymą vaikams mokėdavo grynaisiais pinigais, perduodamas juos buvusiai žmonai. Ji (liudytoja) bandė patarti A. alimentus mokėti oficialiai, bet jis atsakydavo, kad viskas skiriama vaikams, todėl nesupranta, kam tie oficialumai. Kiek ji (liudytoja) žino, šiuo metu dukrai neleidžiama bendrauti su A.. E. jai (liudytojai) yra sakiusi, kad A. buvusiai žmonai vis mažai pinigų ir kad ji visada reiškia dėl to pretenzijas.

Iš 2022-10-27 V. D. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į prokuratūrą, prašydama A. B. iškelti baudžiamąją bylą pagal BK 164 straipsnį už vengimą išlaikyti vaiką (1 t., b. l. 1).

Iš 2022-11-21 antstolės Vidos Daugirdienės pažymos apie priverstinai išieškomą išlaikymą nepilnamečiui vaikui Nr. S-22-4-47441 matyti, kad mirus antstolei Laimai Neniškienei, teisingumo ministro 2021-05-17 įsakymu antstolei Vidai Daugirdienei buvo perduotos neįvykdytos ir neužbaigtos vykdomosios bylos, tarp jų ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl išlaikymo išieškojimo iš A. B. sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 86,89 Eur periodine išmoka nuo 2011-09-09 iki vaikų pilnametystės. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyrė vaikų motiną V. D.. 2022-09-16 antstolės kontora nustatė, jog skolininkas A. B. dirba. Į MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (vadovas yra pats skolininkas A. B.) priverstiniam vykdymui buvo išsiųstas 2022-09-16 patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-22-4-37042. 2022-10-19 išieškotoja informavo, kad iš A. B. darbo užmokesčio nuo 2022-09-16 iki 2022-10-19 (patikslinta 2022-11-21) piniginių lėšų nebuvo pervesta. Išieškotoja nuo 2014-03-01 kreipėsi valstybės instituciją Vaikų išlaikymo fondą (VSDFV) ir nuo 2014-03-01 iki 2022-07-31 (pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą) gavo 10 173,27 Eur vaikų išlaikymui, nuo 2022-08-01 iki 2022-11-01 gavo 248,40 Eur. A. B. nuo 2011-09-09 iki 2022-11-01 vaikų išlaikymui skolingas 12 149,41 Eur. Kas mėnesį mokama periodinė išmoka – 111 Eur (1 t., b. l. 46–47).

Iš 2023-04-20 antstolės Vidos Daugirdienės pažymos apie priverstinai išieškomą išlaikymą nepilnamečiui vaikui Nr. S-23-4-17099 matyti, kad A. B. nuo 2011-09-09 iki 2023-04-01 vaikų išlaikymui skolingas 12 295,41 Eur. Kas mėnesį mokama periodinė išmoka nuo 2023-02-01 iki 2024-02-01 yra 135 Eur (1 t., b. l. 57).

Iš 2023-05-03 antstolės Vidos Daugirdienės pažymos apie priverstinai išieškomą išlaikymą nepilnamečiui vaikui Nr. S-23-4-18845 matyti, kad A. B. nuo 2011-09-09 iki 2023-05-03 vaiku išlaikymui skolingas 12 315,41 Eur. Kas mėnesį mokama periodinė išmoka – 135 Eur (2023-02-01 – 2024-02-01) (1 t., b. l. 61).

Iš 2023-05-05 antstolės Vidos Daugirdienės pažymos apie priverstinai išieškomą išlaikymą nepilnamečiui vaikui Nr. S-23-4-19280 matyti, kad A. B. nuo 2011-09-09 sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (iki pilnametystės (duomenys neskelbtini)), ir dukters A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki 2023-05-05 yra skolingas 12 315,41 Eur. Kas mėnesį mokama periodinė išmoka nepilnamečiui vaikui – 135 Eur (1 t., b. l. 64).

Iš 2023-06-23 antstolės Vidos Daugirdienės pažymos apie priverstinai išieškomą išlaikymą Nr. S-23-4-27737 matyti, kad priverstiniam vykdymui išsiuntus patvarkymą Nr. S-22-4-37042 į MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“, piniginės išskaitos iš A. B. darbinių pajamų nebuvo ir nėra atliekamos. A. B. pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dukters A. B. išlaikymui nuo 2011-09-09 iki 2023-06-01 turėjo sumokėti 13 409,40 Eur. Pagal pateiktus mokėjimus nuo 2014-04-02 iki 2023-05-02 jis yra sumokėjęs 1 482,35 Eur, VSDFV (Vaikų išlaikymo fondas) išmokėjo 6 457,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dukters išlaikymui VSDFV skyrė 6 457,92 Eur, sumokėjo skolininkas, išlaikymo dukters A. B. naudai įsiskolinimas 2023-06-01 yra 5 469,16 Eur. A. B. pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2011-09-09 iki 2021-01-28 (pilnametystės) turėjo sumokėti 10 337,40 Eur. Pagal pateiktus mokėjimus nuo 2014-04-02 iki 2023-03-29 jis yra sumokėjęs 2 302,35 Eur, VSDFV (Vaikų išlaikymo fondas) išmokėjo 4 414,95 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 3 620,10 Eur. Skolininkas A. B., vykdydamas įsiteisėjusi teismo sprendimą, privalo ji vykdyti taip, kaip nurodyta sprendime: mokėti kiekvieną mėnesį periodines išmokas (periodinė išmoka nuo 2023-02-01 iki 2024-02-01 yra 135 Eur) (1 t., b. l. 52–53).

Iš 2023-07-02 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti V. D. siųsti garso įrašai, kuriuose užfiksuoti kaltinamojo A. B. ir jo dukters A. B. pokalbiai, kurių metu A. B. sako, kad pardavė butą Dragūnuose, nurodo, jog jo įmonė įrenginėja namą Vilniuje, kito pokalbio metu sako, kad pirko žemės sklypą šalia Klaipėdos, nori statyti namą ir ūkinį pastatą su garažu, pirtimi, sklypo kaina buvo 40 tūkst. Eur. V. D. taip pat atsiuntė fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas žemės sklypas, kurią A. B. buvo atsiuntęs savo sūnui A. B., nurodydamas, kad už 20 arų žemės sklypą sumokėjo 40 tūkst. Eur (1 t., b. l. 128–133, 135).

Iš 2023-04-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo išanalizuotas V. D. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2023-03-13 (iki paklausimo vykdymo dienos). Gavus V. D. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, fiksuota, kad 2014-04-02 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 173,77 Eur (600 Lt); 2014-05-09 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 173,77 Eur (600 Lt); 2014-06-17 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 57,92 Eur (200 Lt); 2014-08-07 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 144,81 Eur (500 Lt); 2014-09-23 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 144,81 Eur (500 Lt); 2014-11-05 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 144,81 Eur (500 Lt); 2014-12-19 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 144,81 Eur (500 Lt); 2015-03-20 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 100 Eur; 2015-04-03 A. B. iš banko sąskaitos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 150 Eur; 2016-05-25 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 Eur; 2016-07-11 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 170 Eur; 2018-06-04 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 250 Eur; 2019-05-06 V. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 150 Eur (nurodyta, kad pinigų siuntėjas yra V. B., nors įtariamojo vardas yra A.); 2020-03-13 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 Eur; 2023-03-06 A. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 115 Eur. Dėl didelės duomenų (informacijos) apimties gauta banko sąskaitos išklotinė įrašyta į CD-R optinę duomenų laikmeną, kuri pridedama prie šio tarnybinio pranešimo (2 t., b. l. 45–47).

Iš 2023-07-13 gautos Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos matyti, kad pateikti A. B. ir E. S. Metinių pajamų mokesčio deklaracijų ((duomenys neskelbtini) forma) už 2012–2017 m. nuorašai, trečiųjų asmenų duomenys apie A. B. ir E. S. gautas pajamas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2022-12-31. Nustatyta, kad A. B. teikė pajamų deklaracijas už 2018–2020 m., neteikė pajamų deklaracijų už 2011 m., 2021 m. ir 2022 m.; E. S. teikė pajamų deklaracijas už 2018–2022 m., neteikė pajamų deklaracijos už 2011 m. (2 t., b. l. 83–84, 85–135).

Iš 2023-09-28 VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad A. B. registruoto turto neturi, E. S. asmeninės nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini) (buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2013-02-20), ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2021-08-24) (3 t., b. l. 11–16).

Iš 2023-08-17 AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra AB Šiaulių bankas, o valdytojas – A. B.; automobilio „Mitsubishi L. W.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „BRC Finance“ o valdytojas – A. B.; automobilio „Opel Insignia Sports Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Easy Rental“, o valdytojas – A. B.; automobilio „BMW 525D X Drive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra AB Šiaulių bankas, o valdytojas – A. B.; automobilio „Opel Insignia“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „BRC Finance“ o valdytojas – A. B. (3 t., b. l. 65–69). Taipogi iš Kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad A. B. yra ir automobilio „Mercedes-Benz E 250 Bluetec 4Matic“ (2014 m.), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas.

Iš 2023-08-22 UAB „Easy Rental“ pateiktos informacijos matyti, kad A. B. 2023-05-25 sudarė sutartį su UAB „Easy Rental“. Jis komerciniams tikslams siekė įsigyti naudotą transporto priemonę „Opel Insignia Sports Tourier“ (2018 m.), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio pirkimo suma – 11 000 Eur. Klientas įnešė pradinį įnašą – 2 750 Eur. Finansuojama suma – 8 250 Eur. Sutartis pasirašyta 24 mėn. Įmokų dydis kiekvieną mėn. 25 d. – 535,57 Eur už automobilį + 6,66 Eur už sekimą. Klientas šiai dienai skolingas apie 15 Eur, artėjanti įmoka rugpjūčio 25 d. – 542,23 Eur (3 t., b. l. 23).

Iš 2023-08-31 UAB „BRC Finance“ pateiktos informacijos matyti, kad A. B. automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsipirko 2023-06-01. Įmokos mokėtos pagal grafiką nuo 2021-06 iki 2023-06. Mėnesio įmoka buvo 194,58 Eur. Už automobilį sumokėta 6 009,85 Eur. Už automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėtas likutis šiai dienai 8 798,56 Eur ir skola 288,25 Eur. Įmokos mokamos nuo 2022-03, įmoka 288,25 Eur. Už automobilį sumokėta 7 682 Eur. Už automobilį „Mitsubishi L. W.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėtas likutis šiai dienai 718,04 ir skola 187,32 Eur. Įmokos mokamos nuo 2022-04, įmoka 93,66 Eur. Už automobilį sumokėta 1 977,83 Eur. Už automobilį „BMW 525D X Drive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėtas likutis šiai dienai 10 950,33 Eur ir 327,44 Eur skola už įmoką bei 258,69 Eur skola už draudimą. Įmokos mokamos nuo 2022-04, įmoka 325,06 Eur. Už automobilį sumokėta 8 642,05 Eur. AB Šiaulių bankas 2023-09-05 pateikė informaciją, kad dėl jam priklausančių automobilių yra sudaręs lizingo sutartis su klientu UAB „BRC Finance“ ir yra išdavęs sutikimą subnuomoti automobilius. AB Šiaulių bankas neturi jokių sutartinių įsipareigojimų su A. B. (3 t., b. l. 22, 24).

Iš 2023-11-08 Užimtumo tarnybos pažymos matyti, kad A. B. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2011-06-10 iki 2012-05-04, registracija buvo nutraukta asmeniui be svarbių priežasčių neatvykus nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti; nuo 2023-01-23 iki 2023-05-31, registracija nutraukta gavus asmens prašymą nutraukti registraciją. Užimtumo tarnyba A. B. išmokų nemokėjo (3 t., b. l. 108).

Iš 2023-11-09, 2025-04-08 SODROS duomenų (gautų naudojantis LITEKO) matyti, kad A. B. dirba ar dirbo: MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-12-19, MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023-03-27, MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024-02-05, MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021-06-29 iki 2025-02-19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-02-22 iki 2019-03-01, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-02-09 iki 2017-03-09, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-01-29 iki 2013-09-20, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-05-10 iki 2018-09-27, vykdė individualią veiklą nuo 2012-05-07 iki 2016-04-22, nuo 2016-05-05 iki 2023-11-28 (4 t., b. l. 115–117).

Iš 2024-07-16 antstolės Vidos Daugirdienės pažymos apie išlaikymo įsiskolinimą Nr. S-24-4-38740 matyti, kad vykdant Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK tyrėjos nurodymą dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00176-22, buvo perskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas pagal pateiktus mokėjimo pavedimus (policijos, kuriuos pateikė A. B.). A. B. kviečiamas į antstolės kontorą paaiškinti išlaikymo nemokėjimo priežastis, pateikti mokėjimo pavedimus iki 2024-07-16 neatvyko, į skambučius neatsiliepė. A. B. pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dukters A. B. išlaikymui nuo 2011-09-09 iki 2023-06-01 turėjo sumokėti 13 409,40 Eur. Pagal pateiktus mokėjimus nuo 2014-04-02 iki 2023-05-02 yra sumokėjęs 1 482,35 Eur, VSDFV (Vaikų išlaikymo fondas) išmokėjo 6 457,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dukters išlaikymui VSDFV skyrė 6 457,92 Eur, sumokėjo skolininkas, dukters A. B. išlaikymo įsiskolinimas 2023-06-01 sudarė 5 469,16 Eur. Nuo 2023-06-01 iki 2024-07-31 dukters išlaikymui A. B. privalėjo sumokėti 1 902 Eur. Gera valia dukters išlaikymui A. B. nuo 2023-06-01 iki 2024-07-16 sumokėjo 1 410 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas dukrai A. B., gim. 2010-01-31, nuo 2011-09-09 iki 2024-07-31 sudaro 5 961,16 Eur. A. B. pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2011-09-09 iki 2021-01-28 (pilnametystės) turėjo sumokėti 10 337,40 Eur. Pagal pateiktus mokėjimus nuo 2014-04-02 iki 2023-03-29 yra sumokėjęs 2 302,35 Eur, VSDFV (Vaikų išlaikymo fondas) išmokėjo 4 414,95 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas yra 3 620,10 Eur, jis iki 2024-07-16 nėra padengtas. Skola vaikams iki 2024-07-31 sudaro 9 581,26 Eur. Skolininkas A. B., vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, privalo jį vykdyti taip, kaip sprendimu nurodyta: mokėti kiekvieną mėnesį periodines išmokas (periodinė išmoka nuo 2024-02-01 iki 2025-02-01 yra 137 Eur) (5 t., b. l. 108).

Iš liudytojos K. B. pateikto susirašinėjimo su A. B. seserimi A. B. programėlėje „Messenger“ matyti, kad 2016-05-26 A. B. rašė K. B., jog labai stengiasi sutvarkyti visas A. skolas ir, svarbiausia, kad jis mokėtų vaikams alimentus, bet atsimuša į sieną – jis nemoka alimentų (5 t., b. l. 134–152).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę, taip pat tėvų konstitucinė teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prievolė rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Prievolė materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Lietuvos įstatymų leidėjas, siekdamas nurodytų tikslų įgyvendinimo, BK 164 straipsnyje taip pat įtvirtino ir baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaikus. Pagal šį BK straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-511/2021).

Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2020). Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas; jis gali pasireikšti kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas BK 164 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos kvalifikavimo praktiką, yra konstatavęs, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką galima esant visetui sąlygų: 1) turi būti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas; 2) kaltininkas nevykdo šio teismo sprendimo arba vykdo jį iš dalies; 3) kaltininkas turi objektyvią galimybę vykdyti teismo sprendimą, bet susilaiko nuo šios pareigos; 4) nėra galimybių užtikrinti pareigos vykdymą civilinėmis priemonėmis arba kai tokios galimybės yra pasunkintos dėl skolininko nesąžiningų veiksmų: jis slepiasi, slepia savo pajamas, simuliuoja savo ligą, išpardavė savo nekilnojamąjį turtą, kurio sąskaita galėtų būti užtikrintas pareigos vykdymas, ir pan. Taigi, jeigu pareigos vykdymą galima užtikrinti įprastomis civilinėmis priemonėmis, baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan. Tačiau, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139/2011, 2K-218/2012). Tai trunkamoji nusikalstama veika, kadangi BK 164 straipsnio dispozicijoje nurodyta pavojinga veika – vengimas – reiškia nusikalstamos būsenos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį, o kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos. Taigi, ši nusikalstama veika trunka tol, kol jos nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, konstatuoja, kad A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, yra įrodyta. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tvirtino, jog visuomet vykdė ir vykdo savo pareigą išlaikyti vaikus, jos nevengė, tačiau tokią kaltinamojo poziciją paneigia nukentėjusiosios V. D., liudytojų antstolės Vidos Daugirdienės, A. B. parodymai, anksčiau aptarta rašytinė bylos medžiaga. Būtent iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu patvirtinančios išvados. Kaltinamasis teigė, jog teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikams mokėjo periodiškai, perduodamas grynuosius pinigus nukentėjusiajai V. D. pastarosios prašymu arba darydamas jai pavedimus, mokėjimų nurodymus grynųjų pinigų pervedimui į nukentėjusiosios sąskaitą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nuspręsta nutraukti santuoką, įregistruotą tarp A. B. ir V. S. (šiuo metu D.), ir, be kitų klausimų, išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, kad A. B. sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters A. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jų pilnametystės moka kiekvienam iš jų po 300 Lt (atitinka 86,89 Eur) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendinio įsiteisėjimo dienos. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina V. B.. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2011-09-09. Ikiteisminio tyrimo metu išanalizavus nukentėjusiosios V. D. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (nustatyta, kad ji turėjo ir naudojosi būtent šia banko sąskaita) už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2023-03-13, buvo nustatyta, kokiomis sumomis ir kada A. B. atliko mokėjimus vaikų išlaikymui (2 t., b. l. 45–47). Taip pat jis tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu pateikė mokėjimų nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad jis 2023-03-04, 2023-09-07, 2023-11-10 pervedė į anksčiau minėtą nukentėjusiosios sąskaitą atitinkamai 115 Eur, 500 Eur, 230 Eur, mokėjimų paskirtyje nurodydamas, jog tai alimentai už A. (4 t., b. l. 44, 48, 49). Viso proceso metu nukentėjusioji tvirtino jokių grynųjų pinigų sumų vaikų išlaikymui iš kaltinamojo nuo 2011-09-09 (teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo) negavusi, kaip liudytoja apklausta antstolė Vida Daugirdienė taipogi nurodė, kad kaltinamasis jokios informacijos į bylą neteikė, nesiteikė atvykti pas antstolį ir paaiškinti, kaip moka ar kaip mokės, nurodyti išlaikymo nemokėjimo priežastis; apskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos tikslumas priklauso nuo to, kiek proceso šalys pateikė įrodymų dėl išlaikymo mokėjimo (skolininkas A. B. antstolio kontorai pateikė duomenis apie mokėjimus ne tiesiogiai, o per tyrėją). Tas pats nurodyta ir anksčiau aptartose antstolės išduotose pažymose. Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog kaltinamojo versija dėl lėšų mokėjimo vaikams išlaikyti periodiškumo nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis, jiems prieštarauja, todėl vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs, jog grynųjų pinigų perdavimo nukentėjusiajai faktą yra matęs jo darbo kolega K., tačiau teismui nenurodė daugiau jokių to asmens kontaktinių duomenų, pats neužtikrino jo dalyvavimo teismo posėdyje. Teismas kritiškai vertina ir liudytojos E. S. parodymus, jog išlaikymą vaikams A. mokėdavo grynaisiais, ji (liudytoja) ne kartą yra mačiusi, kaip jis veždavo pinigus V., ji pati (liudytoja) būdavo automobilyje ir matydavo pinigų perdavimą, kaip siekį jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes ji yra kaltinamojo gyvenimo draugė, jie kartu gyveno, palaiko ryšius ir šiuo metu, be to, kaip matyti iš parodymų, ji su kaltinamuoju pradėjo bendrauti keletą metų vėliau nei buvo priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir objektyviai negalėjo žinoti apie teismo sprendimu jam nustatytą pareigą ir jos vykdymą tam tikrais laikotarpiais. Neabejotina, jog jei kaltinamasis, kaip pats teigia, būtų mokėjęs vaikams išlaikymą grynaisiais pinigais, juos perduodamas nukentėjusiajai V. D., žinodamas, kad tuo pagrindu antstolis vykdo vykdomąją bylą dėl išlaikymo išieškojimo, užvestą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, siunčia į darbovietes patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, būtų kreipęsis į antstolį ir teikęs paaiškinimus, atliktus mokėjimus patvirtančius įrodymus, bet elgėsi priešingai. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis tais atvejais, kai mokėjo lėšas vaikų išlaikymui, tai darė pasinaudodamas Medicinos banko (šiuo metu „Urbo“ banko) paslaugomis, per „Perlo“ terminalą, įnešdamas grynuosius pinigus į nukentėjusiosios banko sąskaitą, tam nebuvo jokios būtinybės susitikti su nukentėjusiąja ir perduoti jai grynuosius pinigus į rankas, to perdavimo fakto dargi niekaip neužfiksuojant. Aptarti byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. B., privalėdamas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo jam buvo priteista mokėti kiekvieną mėnesį periodines išmokas vaikų išlaikymui, tam tikrais kaltinime nurodytais laikotarpiais savo pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti vykdė iš dalies arba visai jos nevykdė (mokėjo išlaikymą vaikams epizodiškai, tam tikrais laikotarpiais jo iš viso nemokėjo). Tai, kad A. B. pateikė porą mokėjimų nurodymų kopijų, iš kurių matyti, kad jis 2023-05-02, 2023-06-19 pervedė atitinkamai 50 Eur ir 100 Eur į savo dukros A. B. banko sąskaitą (4 t., b. l. 46, 47), kad buvo keletą kartą pervedęs pinigų savo sūnui A. B., kai šis, pastebėtina, jau būdamas pilnametis studijavo Kaune (2 t., b. l. 9–14), kad, kaip pats teigė, nupirkdavo kažkokių daiktų, dovanų savo vaikams, kartais jiems duodavo ir grynųjų pinigų, nepaneigia teismo sprendimu nustatytos pareigos periodiškai mokėti lėšas savo vaikams išlaikyti iki jų pilnametystės. Šios pareigos nepaneigia ir tai, kad kaltinamasis teismui pateikė duomenis, jog jis mokėjo pinigus vaiko išlaikymui 2024, 2025 m., pervesdamas juos į nukentėjusiosios banko sąskaitą, nes tie laikotarpiai jam neinkriminuojami. Pažymėtina, jog teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo nustatyta tvarka, tiek kitokia forma (apie tai ne kartą pasisakyta ir teismų praktikoje). Tačiau šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu kaltinamajam buvo nustatyta pareiga mokėti atitinkamo piniginio dydžio išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, ir kaltinamasis savo nuožiūra negali keisti šios pareigos vykdymo tvarkos.

Teismas, įvertinęs įrodomąją bylos medžiagą, taipogi pripažįsta įrodyta, jog A. B. kaltinime nurodytais laikotarpiais turėjo objektyvią galimybę vykdyti pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, tačiau sąmoningai vengė šios pareigos vykdymo. Iš anksčiau aptartos įrodomosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis 2011-06-14 buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2011-06-10 iki 2012-05-04, registracija buvo nutraukta asmeniui be svarbių priežasčių neatvykus nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti; nuo 2023-01-23 iki 2023-05-31, registracija nutraukta gavus asmens prašymą nutraukti registraciją. Iš SODROS duomenų matyti, kad A. B. dirba ar dirbo: MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-12-19, MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023-03-27, MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024-02-05, MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021-06-29 iki 2025-02-19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-02-22 iki 2019-03-01, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-02-09 iki 2017-03-09, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-01-29 iki 2013-09-20, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-05-10 iki 2018-09-27, vykdė individualią veiklą nuo 2012-05-07 iki 2016-04-22, nuo 2016-05-05 iki 2023-11-28. Jis taip pat yra 6 transporto priemonių valdytojas, lizingo įmokos už šias transporto priemones buvo ar yra mokamos iš įmonių, kurių steigėjas ir vadovas yra A. B., lėšų (vadinasi, jis tam turėjo resursų), teismo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog minėtus automobilius naudoja savo darbinėje veikloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokamos įmokos už automobilių lizingą yra didesnės nei rodomos kaltinamojo uždirbamos pajamos (pagal SODRAI pateiktus duomenis, kuriuos teikė pats kaltinamasis, kaip įmonių vadovas). Pokalbių su dukra A. B. metu A. B. buvo nurodęs, jog pardavė butą Dragūnuose, kad jo įmonė įrenginėja namą Vilniuje, kad pirko žemės sklypą šalia Klaipėdos, nori statyti namą ir ūkinį pastatą su garažu, pirtimi, sklypo kaina buvo 40 tūkst. Eur. A. B. buvo atsiuntęs savo sūnui A. B. fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas žemės sklypas, nurodydamas, kad už 20 arų žemės sklypą sumokėjo 40 tūkst. Eur (nors sklypas registruotas kaip E. S. asmeninė nuosavybė) (1 t., b. l. 128–133, 135). Pats kaltinamasis apklaustas 2023-11-10 ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad dabartiniu metu jis ir jo nauja šeima (sugyventinė E. S. ir dukra A.), su kuria gyvena apie 10 metų, gyvena iš jo gaunamo uždarbio, gyvena tarp Klaipėdos ir Vilniaus, nes pagrindinis darbas yra Vilniuje, Klaipėdoje gyvena E. nuosavybės teise priklausančiame bute, už būsto paskolą moka jis (5 t., b. l. 13–16). Apklausta teisme liudytoja E. S. tvirtino, kad A. B. visuomet tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti jų bendrą mažametę dukrą. Nors kaltinamasis ir apklausti kaip liudytojai jam artimi asmenys teigė, kad jam buvo finansiškai sunkus laikotarpis dėl Covid-19 pandemijos, tuo metu buvo problemų su darbais, jis neuždirbdavo pakankamai lėšų net pragyvenimui, tačiau, pažymėtina, kad Covid-19 pandemija prasidėjo 2020 m., pirmasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas 2020-03-16 ir galiojo iki 2020-06-17, antrasis karantinas prasidėjo 2020-11-07 ir galiojo iki 2021-07-01, o byloje nustatyta, kad kaltinamasis visiškai nemokėjo išlaikymo ar savo pareigą išlaikyti vaikus vykdė iš dalies ir laikotarpiais, kurie visiškai nesusiję su Covid-19 pandemija. Taipogi jis neteikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį, nesikreipė į antstolį, nors jam buvo siunčiami duomenys apie vykdomą vykdomąją bylą, užvestą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Jei kaltinamasis neuždirbo pakankamai lėšų iš vykdomos su statybomis susijusios veiklos, kaip aiškino apklausiamas teisme, tai būdamas darbingas turėjo visas galimybes ieškoti kitos darbinės veiklos, kitų pragyvenimo šaltinių. A. B. nurodė turėjęs problemų su sveikata, gydęsis, todėl kurį laiką nedirbęs, tačiau neteikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamasis, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą mokėti kiekvieną mėnesį periodines išmokas vaikų išlaikymui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai be objektyvių ir pateisinamų priežasčių nevykdė, panaudodamas lėšas kitiems tikslams.

Teismas nustatė ir tai, kad A. B. sąmoningai sukūrė situaciją, dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų išieškojimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis registruojamo turto nuosavybės teise neturi, žemės sklypas, apie kurio įsigijimą A. B. kalbėjo ir siuntė fotonuotrauką, registruotas jo sugyventinės E. S. vardu, turimos 6 transporto priemonės jam nepriklauso nuosavybės teise, nors faktiškai jis pats jomis naudojasi, jis registruotas tik kaip jų valdytojas. Iš antstolės į bylos medžiagą pateiktų pažymų, jos parodymų teisme matyti, kad į MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ priverstiniam vykdymui buvo išsiųstas 2022-09-16 patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau išieškotojai (nukentėjusiajai) iš A. B. darbo užmokesčio piniginių lėšų nebuvo pervesta, piniginės išskaitos iš A. B. darbinių pajamų nebuvo atliekamos (mažųjų bendrijų vadovas yra pats skolininkas A. B., jis tinkamai nevykdė antstolio įpareigojimo). Įvertinusi visą vykdomosios bylos medžiagą, ji (antstolė) gali patikinti, kad priverstinio išieškojimo galimybė iš A. B. buvo niekinė, kadangi skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį išieškojimą, neturėjo, jo sąskaitos areštuotos labai seniai, iš jų piniginės lėšos negautos, transporto priemonės yra skolininko vardu, tačiau nuosavybės teise nepriklauso A. B., jis yra tik valdytojas, todėl į jas negalima nukreipti išieškojimo, kelioms transporto priemonėms yra draudžiama dalyvauti viešajame eisme. Jos (liudytojos) kontoroje A. B. atžvilgiu yra užvesta 16 vykdomųjų bylų, nė vienoje byloje vykdymas nebuvo atliekamas nei gera valia, nei priverstinai, kadangi tam nebuvo galimybių. Daugumos vykdomųjų bylų, kurios užvestos nutarimų pagrindu, vykdymas yra nutrauktas dėl senaties, nepadengtos tik vykdymo išlaidos. Bendras vykdomųjų bylų kiekis yra 100. Nustačius, kad galimybės išieškoti nėra, išieškotojai V. D. buvo pasiūlyta kreiptis į prokuratūrą. Teismas neturi jokio pagrindo nesiremti antstolės, kaip nesuinteresuotos bylos baigtimi pareigūnės, duotais paaiškinimais, kuriuos pagrindžia ir kita surinkta ir aptarta bylos medžiaga.

Taigi, kaltinamojo A. B. veikoje nustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, todėl yra pagrindas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šios nusikalstamos veikos padarymą. Tik kaltinimas tikslinamas, ištaisant, kaip prokurorė nurodė, apsirikimo klaidas, atsižvelgiant į pavedimų padarymo datas: vietoje nuo 2018-06-04 iki 2019-05-05 savo pareigą vykdė iš dalies, nurodant iki 2019-05-06, vietoje nuo 2020-04-01 iki 2023-03-05 visiškai nemokėjo išlaikymo, nurodant iki 2023-03-03. Be to, pažymėtina, kad pagal BK 164 straipsnį atsako tie asmenys, kurie vengia vykdyti teismo sprendimą, numatantį bet kurią iš šių alternatyvių pareigų: 1) išlaikyti vaiką; 2) mokėti lėšas vaikui išlaikyti; 3) teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Šiuo atveju nustatyta, jog kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui, todėl iš kaltinimo šalintina, jog A. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams, tačiau tai nekeičia kaltinimo esmės ir neturi įtakos jo veikos kvalifikavimo pagal BK 164 straipsnį pagrįstumui.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01). Teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, priskiriamą nusikaltimams vaikui ir šeimai, už tokio pobūdžio nusikaltimą teisiamas pirmą kartą, jo teistumas neišnykęs, nes dar iki šiol nėra įvykdęs jam teismo 2009-05-21 nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį paskirtos baudos bausmės, daug kartų baustas administracine tvarka, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų, daugiausia už KET pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, dirba. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, padarytą nusikaltimą, jo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), jo dydį nustatant artimą apskaičiuotam šios bausmės vidurkiui. Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas).

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, naikintina.

Nukentėjusiosios V. D. atstovė advokatė pateikė teismui prašymą pripažinti proceso išlaidomis V. D. patirtas 1 426 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme ir, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo A. B., pateikė ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (5 t., b. l. 180–182). Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, nukentėjusiosios V. D. turėtos išlaidos – 1 426 Eur – jos atstovės advokatės pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajai V. D. 1 426 Eur jos turėtų išlaidų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė