Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Karolinai Astai Mažeikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. S. ir M. K. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas nurodė, kad V. K. buvo tvarkingas, atsakingas žmogus. Per 25 metus niekas nesikreipė į V. K. dėl skolos grąžinimo, taip pat nebuvo pareikšta reikalavimų ieškovams, kaip V. K., įpėdiniams. Tiek (duomenys neskelbtini) seniūnija, tiek atsakovė nurodo, kad dokumentus atidavė saugoti į archyvą. Ieškovų atstovo vertinimu, ieškinio reikalavimą pagrindžią ieškovų paaiškinimai ir surinkti rašytiniai įrodymai. Ieškovai reiškia prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes jos susidarė dėl atsakovės kaltės, t. y. atsisakymo išduoti pažymą dėl atsiskaitymo už Butą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl atsiskaitymo už butą

10. Bylos duomenimis, ieškovų tėvas V. K. (duomenys neskelbtini) sudarė su Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdyba pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 2 punktą V. K. Butą įgijo už (duomenys neskelbtini) rublių, iš kurių (duomenys neskelbtini) rublius sumokėjo į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos sąskaitą ir (duomenys neskelbtini) rublių – tikslinėmis kompensacijomis. Likusius pinigus ((duomenys neskelbtini) rublį) V. K. turėjo sumokėti iki (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu Nr. I-1374.

11. Byloje pateiktas pagal Valstybinio ir visuomeninio buto fondo privatizavimo taisyklių antrą priedą parengtas (duomenys neskelbtini) pasižadėjimas, kuriuo V. K. pasižadėjo į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybos sąskaitą per devynerius metus sumokėti (duomenys neskelbtini) rublių įsiskolinimą už perkamą butą ir 4 procentų metines palūkanas nuo įsiskolinimo sumos. Atitinkamą sumą V. K. įsipareigojo įmokėti kiekvieną ketvirtį ne vėliau kaip kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos, pradedant nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, nustatytais terminais. Pasižadėjime taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu V. K. laiku nesumokės ketvirtinio įnašo, po 30 dienų suma su palūkanomis ir delspinigiais bus išieškoma ne ginčo tvarka, vadovaujantis valstybinių notarinių kontorų išduotais vykdomaisiais užrašais. Pasižadėjimo priede Nr. 2 nurodyta lentelė, kurioje išdėstytas mokėjimo grafikas: kiekvienų metų nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. ketvirtį sumokėti (duomenys neskelbtini) rublius ((duomenys neskelbtini) m. pirmąjį ketvirtį – (duomenys neskelbtini) rublius).

12. Remiantis Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašu, butas nuo (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei, tačiau yra įregistruota žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą. V. K. mirė (duomenys neskelbtini), byloje pateiktas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad V. K. palikimą priėmė jo vaikai – ieškovai.

13. Ieškovų teigimu, tik pradėję rūpintis paveldėto turto pardavimu, jie sužinojo, kad Butui vis dar įregistruota žyma – įsiskolinimas už įsigytą turtą. Ieškovai neturi kvitų, patvirtinančių atliktas įmokas už Butą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau, ieškovų teigimu, visuma kitų reikšmingų aplinkybių patvirtina, kad ieškovų tėvas V. K. atsiskaitė už Butą, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas.

14. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai 2024 m. balandžio 5 d. ir 16 d. kreipėsi į atsakovę, prašydami išduoti pažymą apie galutinį atsiskaitymą už Butą. Atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. raštu atsakė ieškovų atstovui, kad ieškovai kartu su prašymu nepateikė mokėjimo kvitų, patvirtinančių atsiskaitymą už Butą, o atsakovė apmokėjimą patvirtinančių dokumentų neturi, nes jie saugomi tik dešimt metų ir nuolatiniam saugojimui į valstybės archyvus neperduodami. Ieškovams pasiūlyta kreiptis į AB „Swedbank“ dėl banko sąskaitos išrašo apie atliktus mokėjimus į (duomenys neskelbtini) seniūnijos sąskaitą gavimo.

17. Byloje pateiktos 2024 m. liepos 3 d., 2025 m. rugpjūčio 1 d. AB „Swedbank“ pažymos, kad negali būti pateikti banko sąskaitos išrašai, nes pasibaigęs jų saugojimo terminas.

18. Bylos duomenimis, ieškovai kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinio fakto dėl atsiskaitymo patvirtinimo, tačiau teismas nurodė, kad ieškovai turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia. Ieškovai taip pat kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą, kad būtų panaikinta Nekilnojamojo turto registre Butui įregistruota žyma – įsiskolinimas už įsigytą turtą. VĮ Registrų centras atsisakė panaikinti nurodytą žymą.

20. Pažymėtina, kad, (duomenys neskelbtini) sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, tarp V. K. ir atsakovės ((duomenys neskelbtini) seniūnijos) susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Sprendžiant, kuri šalių – pirkėjas (V. K.) ar pardavėjas (atsakovė) – turi pareigą įrodyti, kad už Butą yra atsiskaityta, be kita ko, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai, ir vien tik aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė, todėl, kilus ginčui dėl prievolės sumokėti perkamo daikto kainą įvykdymo, būtent pirkėjas ir turi šią aplinkybę įrodyti. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, patvirtina, jog jis įvykdė savo sutartinę prievolę, tačiau tai savaime nereiškia, jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą sumokėti už perkamą daiktą. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.65 straipsnio formuluotė bei pakvitavimo paskirtis (pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji) lemia, kad, jei išduodamas pakvitavimas, jis turi būti rašytinis. Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.65 straipsnio 1 dalis). <...> Tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą pirmiausia turėtų būti suinteresuotas skolininkas, nes turėdamas tokius įrodymus jis galės įrodyti prievolės pasibaigimo faktą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas. Skolininkas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, taip pat gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 26–39 punktai).

21. Taigi, remiantis aptartais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, būtent pirkėjui tenka pareiga įrodyti atsiskaitymo už įsigytą daiktą, nagrinėjamu atveju – įsigytą Butą – faktą (CPK 178 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai neturi mokėjimų už Butą kvitų, tai tinkamas prievolės įvykdymas įrodinėtinas kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nustatytomis CPK 177 straipsnio 1 dalyje.

22. Per teismo posėdį ieškovai paaiškino, kad jų tėvas V. K. buvo kruopštus ir atsakingas žmogus, kuris reguliariai mokėjo mokesčius ir neturėjo (pradelstų) skolų. Byloje pateikta pažyma apie darbo užmokestį patvirtina, kad V. K. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaudavo didesnes nei tuo metu buvęs vidutinis darbo užmokestis, pajamas; per tą laikotarpį įsigijo dar vieną butą, į kurį persikėlė gyventi V. K. sutuoktinė su nepilnamečiais vaikais, o V. K. su motina liko gyventi Bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad V. K. nemokėjo už nurodytą Butą komunalinių ir kitų mokesčių.

23. Aplinkybę, kad už Butą buvo atsiskaityta, netiesiogiai patvirtina ir ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog atsakovė nesikreipė dėl skolos už Butą išieškojimo neteismine tvarka, nors tokia galimybė buvo šalių aptarta tuo atveju, jeigu mokėjimai už Butą nustatytais terminais bus neatliekami. Kartu teismas nesutinka su ieškovų argumentais, kad atsakovė perdavė dokumentus saugoti į valstybės archyvą, kuriame jie buvo sunaikinti, nes atsakovės atsakymuose į ieškovų prašyme nurodyta, kad buhalteriniai dokumentai įstaigose (taigi, ir pas atsakovę) saugomi dešimt metų, todėl nuolatiniam saugojimui į valstybės archyvus neperduodami. Kitaip tariant, jeigu atsakovė ir turėjo apmokėjimą už Butą patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus, jie buvo sunaikinti, praėjus jų saugojimo terminui, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė pripažino, jog tokius dokumentus perdavė saugoti į valstybės archyvą.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad į aplinkybę, jog įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

25. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir CPK nustatyta tvarka ištirtų įrodymų – ieškovų paaiškinimų, byloje pateiktų V. K. turtinę padėtį (duomenys neskelbtini) m. – (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu patvirtinančių pažymų, kito nekilnojamojo turto įsigijimą patvirtinančių VĮ Registro centro išrašų – visumą, aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė kreipėsi į V. K. dėl skolos už neatsiskaitymą už Butą neteismine (ar teismine) tvarka išieškojimo, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog V. K. yra tinkamai atsiskaitęs už Butą pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-620 (CPK 176–185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ne)priteisimo

26. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 2420 eurų už advokato pagalbą: kiekvienam ieškovų po 630,30 euro už ieškinio parengimą ir po 579,70 euro už pasirengimą teismo posėdžiui, prašymų dėl informacijos rengimą ir informacijos rinkimą.

27. CPK 93 straipsnio 1–3 dalių nuostatose įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

28. Kaip išaiškinta šio teismo sprendimo 20 punkte, pareiga įrodyti, kad perkamo daikto kaina yra sumokėta, tenka pirkėjui. Ne ginčo tvarka siekiant įrodyti tinkamą prievolės atsiskaityti su pardavėju įvykdymą, tokiu įrodymu galėtų būti mokėjimo kvitai, kuriuos pirkėjas turėtų pateikti pardavėjui. Atsakovė 2024 m. balandžio 22 d., gegužės 31 d., rugsėjo 20 d. atsakydama į ieškovės atstovo prašymus, nurodė, kad, ieškovei nepateikus kvitų, o atsakovei, kaip biudžetinei įstaigai nesaugant dokumentų ilgiau kaip dešimt metų ir jų neperduodant saugoti nuolatiniam saugojimui valstybės archyvams, atsakovė neturi galimybių išduoti ieškovams pažymos apie tinkamą atsiskaitymą už Butą, t. y. pripažinti, kad prievolė atsiskaityti yra pasibaigusi, ją tinkamai įvykdžius. Nors ieškovai nurodo, kad jie nežinojo, jog Butui yra įregistruota žyma, tačiau nagrinėjamu atveju ieškiniu prašomi nustatyti teisiniai padariniai, t. y. kad prievolė sumokėti už Butą yra pasibaigusi, siejama ne su ieškovų, o su V. K. veiksmais. Būtent V. K., kaip turto pirkėjui, kilo pareiga rinkti ir saugoti kvitus ar kitus mokėjimus už Butą patvirtinančius dokumentus ar, suėjus Buto pirkimo-pardavimo sutartyje ir pasižadėjime nustatytam terminui ir visiškai atsiskaičius už įsigytą Butą, kreiptis dėl pažymos apie atsiskaitymą gavimo ir atitinkamai dėl žymos apie įsiskolinimą VĮ Registrų centre išregistravimo. Ieškovai, kaip V. K. įpėdiniai, turi prisiimti su palikėjo veiksmais susijusias teisines pasekmes – dėl V. K. neišsaugotų mokėjimo kvitų (neatliktų kitų teisiškai reikšmingų veiksmų), ieškovams, siekiant įgyvendinti jų, kaip įpėdinių teises, kilo būtinybė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti prievolę pasibaigusia, t. y. šiuo atveju ieškovai turėjo bylinėjimosi išlaidų ne dėl nepagrįsto atsakovės atsisakymo išduoti ieškovams pažymą apie atsiskaitymą už Butą (atsakovės veiksmų neteisėtumas šiame teismo sprendime nekonstatuotas), o dėl palikėjo laiku neatliktų veiksmų, susijusių su tinkamo patvirtinimo apie atsiskaitymą už Butą gavimu.

29. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nepagrįstas ieškovų argumentas, jog atsakovė turėjo galimybę pripažinti ieškinį, todėl bylinėjimosi išlaidų ieškovai nebūtų turėję. Ieškovų pateiktais duomenimis, didžioji ieškovų turėtų atstovavimo išlaidų dalis yra susijusi su ieškinio teismui parengimu ir pateikimu. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar, priėmus ieškinį, atsakovė jį būtų pripažinusi, ieškovai jau būtų turėję bylinėjimosi išlaidų.

30. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės nurodytame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-10237-1110/2025, buvo susiklosčiusi skirtinga faktinė situacija, nei šioje byloje, t. y. nurodytoje byloje ieškovė turėjo sumokėjimą už butą patvirtinančius kvitus, tačiau kreipėsi dėl žymos dėl įsiskolinimo už butą panaikinimo ne į atsakovę, o į VĮ Registrų centrą.

31. Neatsižvelgiant į tai, teismas, remdamasis pirmiau aptartų argumentų, susijusių su ieškovų turėtomis bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje, visuma, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų iš atsakovės priteisimas, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją byloje, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovams iš atsakovės nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 285–287 straipsniais, 310 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra atsiskaitęs už butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atšaukti 2025 m. rugsėjo 19 d. 9.30 val. teismo posėdį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.