Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimo pripažinti pilną atsiskaitymą už įsigytą nekilnojamąjį turtą priėmimo klausimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia remdamasi tokiais esminiais argumentais, išdėstytais procesiniame dokumente (ieškinyje):

2.1. Ieškovė ir Vilniaus miesto savivaldybės Žvėryno seniūnijos valdyba 1993 m. kovo 31 d. sudarė buto (duomenys neskelbtini), Sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 6-ajame notaro biure. Pagal Sutarties sąlygas ieškovė įsipareigojo sumokėti už butą ir savo prievolę įvykdė pilnai, sumokėdama visą Sutartyje numatytą sumą pardavėjui. Nekilnojamo turto registro išrašas ir buto kadastro byla patvirtina, kad butas priklauso ieškovei.

2.2. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butui yra įregistruota žyma „įsiskolinimas už turtą“. Ieškovė yra pilnai atskaičiusi už butą ir tai patvirtina prie ieškinio pridedami mokėjimo pranešimai, mokėjimų kvitai ir visų šalių parašai, taip pat mokėjimų lentelė, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės Žvėryno seniūnijos valdybos antspaudu ir laikinai einančio seniūno pareigas (duomenys neskelbtini) parašu.

2.3. Ieškovė 2024 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą su prašymu panaikinti žymą dėl įsiskolinimo. VĮ Registrų centras 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu netenkino ieškovės prašymo, motyvuodamas tuo, kad su prašymu nebuvo pateiktas notaro patvirtintas dokumentas. Originalūs sutarties dokumentai nėra išlikę, kadangi buvo saugojami 10 metų nuo Sutarties įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsiskaitymo už butą

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė (pirkėja) ir Žvėryno seniūnijos valdyba (pardavėjas), atstovaujama laikinai einančio seniūno pareigas (duomenys neskelbtini), veikiančio pagal įgaliojimą, 1993 m. kovo 31 d. sudarė Sutartį. Sutartimi pagal Vilniaus rajono (miesto) valdybos potvarkį (įsakymą, įkainojimo aktą) Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 52,32 km. m butą (duomenys neskelbtini), už 81 868 rublius: 1) 31 451 rublius pirkėja sumokėjo į banko skyrių grynais pinigais 1993 m. kovo 25 d.; b) 10 419 rublius sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis; c) likusius 40 000 rublių ir 4 procentų dydžio palūkanas pirkėja įsipareigojo sumokėti iki 1994 m. (pagal pasirašytą pasižadėjimą). Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu Nr. I-1374.

5. Į bylą ieškovė taip pat pateikė Valstybinio ir visuomeninio buto fondo privatizavimo taisyklių priedą Nr. 2 – 1993 m. kovo 19 d. pasižadėjimą, pagal kurį ieškovė pasižadėjo į Vilniaus miesto savivaldybės Žvėryno seniūnijos valdybos sąskaitą per vienus metus sumokėti 40 000 rublių įsiskolinimą už perkamą butą ir 4 procentų palūkanas nuo įsiskolinimo sumos. Atitinkamą sumą ieškovė įsipareigojo įmokėti kiekvieną ketvirtį ne vėliau kaip kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos, pradedant nuo 1993 m. sausio mėnesio. Pasižadėjime taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškovė laiku nesumokės ketvirtinio įnašo, po 30 dienų suma su palūkanomis ir delspinigiais bus išieškoma ne ginčo tvarka, vadovaujantis valstybinių notarinių kontorų išduotais vykdomaisiais užrašais. Pasižadėjimo priede Nr. 2 nurodyta lentelė, kurioje išdėstytas mokėjimo grafikas: kiekvieną 1993 m. ketvirtį sumokėti 10 000 rublių ir 400 rublių palūkanų.

6. Remiantis Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašu, butas nuo 1993 m. kovo 31 d. priklauso ieškovei, tačiau yra įregistruota žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą. Žyma užregistruota Sutarties pagrindu.

7. Ieškovė siekia, kad teismine tvarka būtų pripažinta, kad ji yra pilnai atsiskaičiusi už įsigytą butą pagal Sutartį.

8. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir prie ieškinio pateikti įrodymai (Sutartis ir mokėjimo pranešimas (ieškinio priedai Nr. 2, 5 ir dalis Nr. 6) patvirtina, kad ieškovė Sutarties sudarymo dieną buvo sumokėjusi 31 451 rublius banko skyriuje grynais pinigais ir 10 417 rublius valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tinklinėmis kompensacijomis. Likusių 40 000 rublių ir 1 600 rublių palūkanų sumokėjimą patvirtina ieškinio priedai Nr. 6 – kvitai. Pateikti kvitai patvirtina, kad ieškovė už privatizuojamą butą 1993 m. balandžio 9 d. sumokėjo 10 400 (apmokėjimo terminas 1993 m. I ketvirtis), 1993 m. birželio 2 d. – 10 400 (apmokėjimo terminas 1993 m. II ketvirtis), 1993 m. birželio 10 d. – 10 400 (apmokėjimo terminas 1993 m. III ketvirtis), 1993 m. rugsėjo 10 d. – 10 400 (apmokėjimo terminas 1993 m. IV ketvirtis). Išvardytuose kvituose yra tiek mokėtojo, tiek kasininko parašai. Atsakovė neginčijo ieškovės teiginio, kad ji yra atsiskaičiuosi už butą visiškai, ir ieškovės pateiktų įrodymų turinio, tik teigė, kad su Sutartimi susiję dokumentai nėra išsaugoti archyvuose, todėl negali patikrinti, ar jie atitinka ieškovės pateiktus įrodymus. Taigi, atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Byloje nėra įrodymų, kad buto pardavėjas, suėjus galutiniam atsiskaitymo už butą terminui – 1994 m. sausio 10 d., būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus dėl skolos priteisimo dėl neatsiskaitymo už butą. Tokių duomenų nerasta ir patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Pagal pasižadėjimo sąlygas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 14 punktą, įsiskolinimo grąžinimo apskaitą tvarkė atitinkamų miestų, rajonų valdybos arba gyvenamuosius namus, butus parduodančios įmonės, įstaigos, organizacijos. Nustatytu laiku nesumokėtas įsiskolinimas ir delspinigiai turėjo būti išieškomi ne ginčo tvarka, vadovaujantis valstybinių notarinių kontorų išduotais vykdomaisiais užrašais. Duomenų apie skolos išieškojimą ne ginčo tvarka byloje taip pat nėra. Kaip jau minėta, ieškovės nuosavybės teisės yra išviešintos daugiau nei 30 metų.

9. Remiantis prieš tai nurodytų aplinkybių visuma, egzistuoja pagrindas patenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti, kad ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi už butą (duomenys neskelbtini), pagal 1993 m. kovo 31 d. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Ieškovė už ieškinio reikalavimą sumokėjo 111 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 1 028,26 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios susideda iš 800 Eur (be PVM) už dokumentų analizę ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo parengimą ir pateikimą teismui, 40 Eur (be PVM) kontoros veiklos ir administravimo kaštų (5 procentai nuo bendros sumos) ir 11,86 Eur už registrų išrašą.

11. CPK 93 straipsnio 1–3 dalių nuostatose įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovei iš atsakovės ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovės kreipimosi į teismą tikslas – gauti patvirtinimą apie visišką atsiskaitymą už butą ir tuo pagrindu kreiptis į viešo registro tvarkytoją dėl žymos apie įsiskolinimą už įsigytą butą panaikinimo. Žyma apie įsiskolinimą yra įregistruota daugiau nei 30 metų. Toks ilgas žymos išviešinimas leidžia spręsti, kad ieškovei buvo žinoma (turėjo būti) žinoma apie ją. Tačiau visą šį laiką ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad žyma būtų išregistruota. Toks ieškovės elgesys vertinamas kaip nerūpestingas ir lėmęs tai, kad kitokia nei teismine tvarka žymos panaikinimo klausimo ieškovė nebegalėjo išspręsti. Ieškinyje nebuvo įrodinėjami atsakovės neteisėti veiksmai, lėmę tokios situacijos susidarymą. Būtent dėl to, kad po visiško atsiskaitymo už butą nesidomėjo viešame registre įregistruotomis žymomis ir operatyviai negynė savo pažeistų teisių, ieškovė patyrė jos prašomas iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei tą ieškovė būtų padariusi operatyviai, kol dar nebuvo suėjęs 10 metų su Sutartimi susijusių dokumentų saugojimo terminas, ieškovei nebūtų reikėję kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidas.

13. Šiuo atveju papildomai pažymima, kad pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 968 Eur išlaidas ieškovė patyrė už dokumentų analizę ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo parengimą ir pateikimą teismui. Visgi, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės pareiškimą buvo atsisakyta priimti, išaiškinant, kad ieškovė reikalavimus gali reikšti ginčo (ieškinio) teisenos tvarka. Taigi, nurodytos išlaidos 968 Eur apimtyje yra apskritai nesusijusios su šioje byloje pareikštu ieškiniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovė J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsiskaičiusi už butą (duomenys neskelbtini), pagal 1993 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.