Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logistona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logistona“ ieškinį atsakovei unitarinei prekybos ir gamybos įmonei „Belpromekoservis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teismas 2021 m. lapkričio 15 d. raštu teismo procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė atsakovės el. paštu.

3. Teismas 2021 m. gruodžio 3 d. raštu, vadovaudamasis 1965 m. lapkričio 15 d. Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, išsiuntė teisinės pagalbos prašymą Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerijai dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei.

4. Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerija 2021 m. gruodžio 28 d. raštu grąžino prašymą įteikti teisminius dokumentus, kurie skirti atsakovei, nes jis neatitinka 1965 m. lapkričio 15 d. Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

5. Teisme 2022 m. sausio 12 d. gautas ieškovės atstovo prašymas išduoti ieškovės direktoriui procesinius dokumentus, kadangi ieškovės atstovas buvo suplanavęs komandiruotę į Baltarusiją, kurios metu turės galimybę įteikti procesinius dokumentus atsakovei.

6. Teismas 2022 m. sausio 18 d. raštu, vadovaudamasis ieškovės atstovo prašymu dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei ir teisėjos 2022 m. sausio 14 d. rezoliucija, pateikė ieškovei procesinius dokumentus, kuriuos prašė įteikti atsakovei.

7. Teisme 2022 m. kovo 9 d. gautas ieškovės atstovo prašymas, kuriuo teismas informuotas, kad atsakovė iš ieškovės atstovo jai skirtų procesinių dokumentų nepriėmė, todėl juos grąžina teismui ir prašo procesinius dokumentus atsakovei įteikti per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovės UAB „Logistona“ ieškinys atsakovei unitarinei prekybos ir gamybos įmonei „Belpromekoservis“ dėl 25 851 Eur skolos, 8 procentų palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog CPK 296 straipsnis nenumato tokios situacijos kaip pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, o CPK 164 straipsnio 4 punktas teismui suteikia teisę esant tokiai situacijai sustabdyti bylą.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

15. CPK 296 straipsnyje nustatyti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. CPK 296 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą: 1) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; 2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 3) jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo; 4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 5) jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių; 7) jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio; 8) jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, – neapmokėtų reikalavimų dalyje; 9) jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 10) CPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 11) jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų; 12) kitais CPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) numatytais atvejais. CPK 296 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. CPK 296 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką tam, kad pasiektų vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, o dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

17. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, ieškinio palikimo nenagrinėto institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Tačiau dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, tai nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

18. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nenurodytas tikslus CPK 296 straipsnyje nustatytas pagrindas, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtas. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis priimama, be kita ko, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 12 punktu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju buvo padarytas rašymo apsirikimas ir galbūt buvo turima omenyje CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktą, kuriame nustatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą kitais CPK ir CK numatytais atvejais. Tačiau net ir šiuo atveju nenurodytas tikslus kitas CPK ar CK numatytas atvejis.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovės buveinė yra Baltarusijos Respublikoje ir kad atsakovei procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Išaiškino, jog Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XIV-932 iki balandžio 21 d. įvesta nepaprastoji padėtis, kurios metu ribojami atitinkami veiksmai, susiję su Baltarusijos Respublika. Nurodė, kad 2022 m. kovo 7 d. teisme gautas pranešimas, jog šiuo metu išsiųsti korespondencijos ar pašto siuntų į Rusiją ir Baltarusiją nėra techninės galimybės (t. y. pašto sistema neformuoja siuntų į šias šalis) ir kad dėl šių priežasčių procesinių dokumentų įteikimas Baltarusijos Respublikoje šiuo metu yra pasunkėjęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant neužkirsti kelio ieškovei prisiteisti skolą, pasikeitus aplinkybėms bei nepažeisti atsakovės interesų, teismas darė išvadą, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės neatitinka nei CPK 296 straipsnyje, nei kituose CPK ar CK straipsniuose nustatytų pagrindų, kuriais būtų buvę galima taikyti ieškovei neigiamas pasekmes ir palikti jos ieškinį nenagrinėtą. Šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kad ieškovė piktnaudžiautų procesu, iš esmės nusišalintų nuo bylos nagrinėjimo, nebūtų suinteresuota bylos baigtimi ar pan.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo turi išnaudoti visas jam prieinamas protingas priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

22. Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai 2022 m. vasario 23 d. pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą, taip pat AB „Lietuvos paštas“ sustabdžius komercinių siuntų siuntimą į minėtas šalis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo metu dokumentų įteikimas Baltarusijos Respublikoje yra pasunkėjęs. Teisėjų taryba 2022 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 36P-50-(7.1.10. Mr) „Dėl siuntų siuntimo į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką“ atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją siekiant užtikrinti teismų veiklą bei asmenų teises į greitą ir teisingą procesą Lietuvos Respublikos teismams dėl procesinių dokumentų įteikimo Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje pateikė rekomendacijas: spręsti dėl procesinių dokumentų siuntimo elektroniniu paštu, ne tik paprašant gavėjo patvirtinti elektroninio laiško gavimą, bet ir pasinaudojant elektroninio pašto funkcija, kuri leidžia matyti elektroninio laiško gavimo statusą; spręsti dėl procesinių dokumentų siuntimo naudojantis universaliosios pašto paslaugos galimybe; įvertinti galimybę procesinius dokumentus siųsti per centrines institucijas pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“); įvertinti galimybę procesinius dokumentus siųsti vadovaujantis 1965 m. lapkričio 15 d. Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje bei 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose; įvertinti galimybę procesinius dokumentus siųsti per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją; nuspręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu; proceso dalyviui nepavykus įteikti procesinių dokumentų nė vienu iš nurodytų galimų būdų apie išsiuntimo ar neįteikimo faktą pažymėti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1, 8 dalyse, 7 straipsnyje ir kituose straipsniuose įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, operatyvumo principais, su minėtomis Teisėjų tarybos rekomendacijomis neturi pagrindo nesutikti.

23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. raštu teismo procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė atsakovės el. paštu, prašydamas patvirtinti gavimą. Tačiau nėra duomenų, ar buvo galimybė pasinaudoti ir ar buvo pasinaudota elektroninio pašto funkcija, kuri leidžia matyti elektroninio laiško gavimo statusą.

24. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 3 d. raštu, vadovaudamasis 1965 m. lapkričio 15 d. Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, išsiuntė teisinės pagalbos prašymą Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerija dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei. Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerija 2021 m. gruodžio 28 d. raštu grąžino prašymą įteikti teisminius dokumentus, kurie skirti atsakovei, nes jis neatitinka 1965 m. lapkričio 15 d. Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. 1965 m. lapkričio 15 d. Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo pridedamas dokumentas, kurį reikia įteikti, arba jo kopija; prašymas ir dokumentas pateikiami dviem egzemplioriais. Iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. rašto matyti, jog prie jo pridedami: pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, 2 lapai; prašymas įteikti užsienyje teisminius arba neteisminius dokumentus, liudijimas, įspėjimas, įteikiamo dokumento santrauka 4 lapai; ieškinys ir jo priedai su vertimu į rusų kalbą, 109 lapai. Tačiau nenurodyta, kad buvo pridedama po du egzempliorius. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės 2021 m. lapkričio 30 d. pirmosios instancijos teismui adresuotame rašte, kuriuo buvo atsisakyta tarpininkauti įteikiant teismo procesinius dokumentus atsakovei, buvo atkreiptas dėmesys, jog remiantis minėtos konvencijos 3 straipsniu prašymas ir dokumentai siųstini dviem egzemplioriais. Taigi pirmosios instancijos teismas galėjo pakartotinai kreiptis į Baltarusijos Respublikos teisingumo ministeriją dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo atsakovei ištaisęs trūkumus (pateikdamas minėtų dokumentų du egzempliorius).

25. Be to, kad ieškovės atstovas bandė įteikti procesinius dokumentus atsakovei tiesiogiai, pirmosios instancijos teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo nesiėmė daugiau jokių priemonių. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nėra galimybių atsakovei įteikti procesinius dokumentus, ir tuo labiau, kaip minėta, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šios priežasties ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą. Priešinga išvada, be kita ko, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir neproporcingai ribotų ieškovės teisę į teisminę galbūt pažeistų teisių gynybą, todėl skundžiama nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėto, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis naikintina ir tolesnio bylos nagrinėjimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį ir tolesnio bylos nagrinėjimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.