Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo R. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, kai siekiama užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą.Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. K. 34 262,49 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, taip pat, prašė sprendimo įvykdymui užtikrinti byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 34 262,49 Eur vertės atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, - turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas, galimai ieškovei palankus, teismo sprendimas bus neįvykdytas.Ieškovės nuomone, atsakovas sužinojęs apie ieškovės reikalavimą gali elgtis nesąžiningai ir bandyti perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti savo turtą, taip siekdama išvengti ar apsunkinti ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą. Neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau reiškiamo reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele. Taigi, esant galimybei, kad bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, yra tikimybė, kad sprendimas nebus įvykdytas, todėl turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinės nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintas.Teismas nustatė, kad nors ieškovės reikalavimas yra piniginio pobūdžio, tačiau šis faktas pats savaime nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.Pažymėjo, kad prašymas nepakankamai motyvuotas, nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat, neįrodyta, kad atsakovo finansinė padėtis bloga ir jis negali atsiskaityti su ieškove.Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas, nes neįrodyta, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė (ieškovė) Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ nesutiko su pirmosios instancijos nutartimi ir atskirajame skunde prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 34 262,49 Eur vertės atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, – turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.Nurodė, kad po ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones Valstybinė mokesčių inspekcija areštavo du atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančius žemės sklypus, kurių vidutinė rinkos vertė bendrai yra 56 824 Eur. Apeliantės manymu, yra galimybė, kad atsakovas yra skolingas valstybei 56 824 Eur nesumokėtų mokesčių sumą arba mokesčių administratorius yra papildomai apskaičiavęs ne mažesnę kaip 56 824 Eur mokestinę nepriemoką. Taigi, atsakovo finansinė padėtis yra sunki arba ateityje gali pasunkėti. Be to, dėl VMI pritaikytų areštų ir turimos pirmumo teisės prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimus iš atsakovo turto, galimai ieškovei palankaus sprendimo atveju į minėtą VMI areštuotą turtą negalėtų būti nukreipiamas išieškojimas.Pažymėjo, kad atsakovas, sužinojęs apie inicijuojamą bylą, 2017 m. sausio 27 d. sudarė turto pasidalijimo sutartį, kuria perleido sutuoktinei R. K. savo bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 25 600 Eur). Šis žemės sklypas nėra įkeistas hipoteka ar areštuotas. Likęs atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra arba nedidelės vertės, arba atsakovui priklauso maža dalis atitinkamo turto, bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausančio dar 12 (dvylikai) bendrasavininkų. Taigi, pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas bei patvirtina būtinybę kuo skubiau nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atsakovas A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atmesti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį. Pažymėjo, kad tarp atsakovo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo kilęs ginčas, kuris buvo baigtas sudarant du susitarimus 2017 m. balandžio 24 d. Nr. 210-10 ir Nr 211-11. Pagal šiuos susitarimus atsakovas ir jo sutuoktinė su Valstybine mokesčių inspekcija sutarė dėl mokėtinų sumų biudžetui, atitinkamai 10807 Eur ir 11356 Eur, kuriuos atsakovas ir jo sutuoktinė įvykdė. Dėl kilusio ginčo atsakovui ir jo sutuoktinei buvo areštuoti du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste. Apie tai, kad areštai dar nėra panaikinti atsakovas sužinojo tik gavęs ieškovės atskirąjį skundą, dėl to kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. gavo atsakymą, kad areštai artimiausiu metu bus panaikinti. Pateikiami įrodymai pagrindžia tai, kad žemės sklypų areštai šiai dienai yra nepagrįsti ir formalūs, kadangi atsakovas ir jo sutuoktinė jokio mokestinio įsiskolinimo biudžetui nebeturi. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas vieną sklypą perleido savo sutuoktinei 2017 m. sausio 27 d. turto padalijimo sutartimi siekdamas sumažinti savo turto dalį, tačiau ieškovė nutyli tą faktą, kad atsakovo sutuoktinė ta pačia turto padalijimo sutartimi atsakovui taip pat perleido sklypą asmeninės nuosavybės teise. Turtas buvo pasidalintas dėl atsakovo ir jo sutuoktinės tarpusavio santykių, o ne dėl dar 2016 m. gegužės mėnesio pareikšto ieškinio, kuris sudarant 2017 m. sausio 27 d. turto padalijimo sutartį net nebuvo priimtas nagrinėti teisme. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad jis taip pat turi 292 vnt. UAB „TRANSVELAS“ akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 289,62 Eur, t. y. viso 83 989,80 Eur. Atsakovo pajamos per mėnesį yra 1100 Eur. Atsakovas akcentavo, kad nesiekė paslėpti savo turto, jo turimas turtas yra didelės vertės, turtinė padėtis gera ir nėra jokios rizikos, kad ieškovei palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį teismas ieškovo prašymu laikinąsias apsaugos priemones byloje gali taikyti, jeigu egzistuoja trys sąlygos: pareikšto ieškinio reikalavimai yra preliminariai pagrįsti, t. y. egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atliekant preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą neatliekamas pateiktų įrodymų tyrimas, o tiesiog įvertinama, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., apeliacinę bylą Nr. 2-200-381/2015); egzistuoja grėsmė, kad, nesiėmus prašomų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. teismo sprendimas, kuriuo būtų tik formaliai patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, jeigu jo nebūtų galima įvykdyti dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar interesų gynybos (žr., pvz., apeliacinę bylą Nr. 2-1665/2013); prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis šalių interesų pusiausvyros, t. y. turi būti taikomi minimalūs suvaržymai ir ne ilgiau nei tai yra būtina (žr., pvz., apeliacinę bylą Nr. e2-43-381/2015).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad neegzistuoja nei viena iš nurodytų sąlygų. Apeliantė su tokia pozicija nesutiko.Pirmiausia pažymėtina, kad pareikštas reikalavimas negali būti laikomas preliminariai pagrįstu. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė kartu su ieškiniu ir vėliau pateikė dokumentų visetą, kuriais apeliantė įrodinėja ieškinio faktinio pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje negalima pasakyti, kad egzistuoja objektyvi ieškinio patenkinimo tikimybė. Pasirašytų dokumentų teisėtumas gali būti nustatytas tik atlikus išsamų tyrimą, įvertinus atsakovo paaiškinimus ir atsikirtimus į ieškinį. Remiantis tuo kas nurodyta, spręstina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas, neleidžia daryti išvados apie egzistuojančią protingą ieškinio patenkinimo galimybę.Antra, apeliantė nurodė, kad yra grėsmė, jog nesiėmus prašomų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes didžioji dalis atsakovo turimo turto yra areštuota, o kitos dalies turto neužtektų ieškovo reikalavimams patenkinti. Teismas su tokia apeliantės pozicija sutikti neturi pagrindo, nes prie atskirojo skundo pateikti įrodymai – nekilnojamo turto registro duomenys yra nebeaktualūs. Atsakovo turtui taikyti areštai yra panaikinti, atsakovui nuosavybės teise priklauso 6 žemės sklypai. Iš byloje pateikto 2017 m. balandžio 24 d. Susitarimo dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio Nr. 210-11 matyti, kad atsakovas nebuvo deklaravęs pajamų, jo išlaidos viršijo pajamas, todėl susidarė skola Valstybinei mokesčių inspekcijai. Minėtu susitarimu Valstybinė mokesčių inspekcija ir atsakovas susitarė, kad atsakovas Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokės 11 356 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai padengė, todėl taikyti areštai buvo panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad įvertinus atsakovo finansinę padėti jam pareikšto reikalavimo suma (34262 Eur) yra didelė. Teismas pažymi, kad duomenų iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovo finansinė padėtis bloga, nėra. Kaip minėta, atsakovui nuosavybės teise priklauso 6 žemės sklypai ar jų dalys, jis turi 292 vienetus UAB „Transvelas“ akcijų, kurių minimali vertė 289,62 Eur. Taip pat, atsakovas gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas – 814 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju, grėsmės galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui nėra.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju lemtų akivaizdžiai neproporcingą atsakovo teisių suvaržymą. Taigi, siekiant išlaikyti bylos šalių interesų pusiausvyrą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista – apeliantės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.