Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1322-910/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-12
Bylos Nr.: e2A-1322-910/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18458-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
Ieškovas: Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“
Atsakovas: A. K.

Kategorijos

2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2A-1322-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18458-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.17 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (toliau – Asociacija, asociacija „Linava“) 2016 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 34 262,49 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas Asociacijos prezidentas, neteisėtai, viršydamas savo įgaliojimus, pažeisdamas savo, kaip Asociacijos kolegialaus valdymo organo – Asociacijos prezidiumo – nario pareigas elgtis sąžiningai ir būti lojaliu Asociacijai, Asociacijos vardu 2012 m. lapkričio 16 d. sudarė Darbo sutarties su trečiuoju asmeniu R. M., kuris Asociacijos prezidiumo 2012 m. lapkričio 6 d. posėdyje buvo patvirtintas generaliniu sekretoriumi, pakeitimą, kuriame, be kita ko, buvo nustatyta, jog, suėjus Darbo sutarties terminui, jeigu Darbuotojas naujai išrinkto prezidiumo nepaskiriamas generaliniu sekretoriumi, jam išmokama šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija. Suėjus Asociacijos devintosios kadencijos prezidiumo įgaliojimų laikui ir XXVI kongrese išrinkus dešimtosios kadencijos Asociacijos prezidiumą, pasibaigė ir trečiojo asmens Darbo sutarties terminas, jis nebuvo paskirtas generaliniu sekretoriumi naujai kadencija, todėl Asociacijos prezidiumo 2014 m. gegužės 21 d. posėdyje nutarta atleisti trečiąjį asmenį R. M. iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų nuo 2014 m. gegužės 21 d. Vadovaujantis atsakovo pasirašyto 2012 m. lapkričio 16 d. Darbo sutarties pakeitimo nuostatomis, atsakovui apskaičiuota ir 2014 m. birželio 9 d. išmokėta šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka – 118 301,53 Lt (34 262,49 Eur). Ieškovas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (toliau - DK) nenustatyta darbdavio prievolės mokėti išeitinę išmoką darbuotojui tuo atveju, kai pasibaigia terminuota darbo sutartis, todėl, jeigu nebūtų 2012 m. lapkričio 16 d. Darbo sutarties Nr. 293 pakeitime įtvirtintos sąlygos dėl išeitinės išmokos mokėjimo pasibaigus Darbo sutarties terminui, išeitinė išmoka trečiajam asmeniui nebūtų priklausiusi ir Asociacija nebūtų praradusi 118 301,53 Lt sumos. Ieškovo teigimu, atsakovas neturėjo įgaliojimų darbo sutartyje nustatyti šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės kompensacijos mokėjimo R. M., tuo atveju, jeigu, pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui, jis nebus patvirtintas vykdyti generalinio sekretoriaus pareigas kitą kadenciją. Asociacijos Įstatuose įtvirtinta, kad sprendimus dėl darbo sutarties su generaliniu sekretoriumi sudarymo, darbo sutarties sąlygų (tarp jų – ir darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų) nustatymo priima ne vienasmeniškai Asociacijos prezidentas, bet prezidiumas, kaip Asociacijos kolegialus valdymo organas. Šiuo atveju trečiąjį asmenį generaliniu sekretoriumi patvirtinęs prezidiumas niekada nesvarstė ir nepriėmė sprendimo dėl šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos, pasibaigus Darbo sutarties terminui, nustatymo ir mokėjimo, todėl, nesant prezidiumo sprendimo, atsakovas, į su trečiuoju asmeniu pasirašomą Darbo sutarties Nr. 293 pakeitimą įtraukdamas nurodytą sąlygą, viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Ieškovo teigimu, nė viename iš Asociacijos prezidiumo nutarimų, priimtų dėl generalinio sekretoriaus darbo apmokėjimo sąlygų, nebuvo nutarta įtraukti į darbo sutartis sąlygą, kad, pasibaigus darbo sutarties su generaliniu sekretoriumi terminui, jeigu jis nepatvirtinamas naujai kadencijai, privalo būti išmokama išeitinė išmoka. Pasak ieškovo, atsakovas nepaisė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje juridinio asmens valdymo organo nariui nustatytų elgesio standartų bei pareigų juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, būti lojaliu, nepainioti savo ir juridinio asmens interesų, bei akivaizdžiai veikė prieš Asociaciją (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis) išimtinai trečiojo asmens interesais, galbūt būdamas susitaręs su trečiuoju asmeniu dėl savanaudiškų tikslų. Ieškovo įsitikinimu, būtent atsakovo nesąžiningi ir neteisėti veiksmai lėmė, kad Asociacija patyrė 118 301,53 Lt (34 262,49 Eur) tiesioginių nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu atsakovas į su trečiuoju asmeniu pasirašytą Darbo sutarties pakeitimą nebūtų įtraukęs sąlygos dėl išeitinės išmokos mokėjimo pasibaigus terminuotai sutarčiai, jokia kompensacija trečiajam asmeniui nebūtų išmokėta, taigi Asociacija nebūtų patyrusi 34 262,49 Eur nuostolių (CK 6.247 straipsnis).

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su nepagrįstu ieškiniu. Atsakovo teigimu, pagal Asociacijos įstatų 9.8.5. punktą prezidiumas turi kompetenciją tik nustatyti sekretoriato vadovybės atlyginimus, tačiau nei Įstatuose, nei kituose lokaliniuose Asociacijos teisės aktuose aiškiai nenustatyta, kad būtent prezidiumas priima sprendimus dėl visų darbo sutarties su generaliniu sekretoriumi sąlygų (darbo laiko, darbo sutarties trukmės, darbo vietos, kitų sąlygų ir pan.). Pasak atsakovo, prezidiumas spręsdavo tik dėl konkretaus asmens išrinkimo generaliniu sekretoriumi ir generalinio sekretoriaus darbo užmokesčio dydžio nustatymo, o dėl kitų darbo sutarties sąlygų prezidiumas nepriimdavo atskirų nutarimų, sąlygos būdavo aptariamos žodžiu ir dėl jų spręsti buvo paliekama prezidentui. Atsakovo teigimu, jokios naudos jis iš susitarimo dėl darbo sutarties pakeitimo negavo, darbo sutarties pakeitimai atlikti atsižvelgiant į trečiojo asmens žodžiu nurodytas sutikimo eiti generalinio sekretoriaus pareigas sąlygas. Atsakovas taip pat pareiškė prašymą ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Atsakovo teigimu, apie Darbo sutarties pakeitimą ieškovas sužinojo dar 2012 m. lapkričio 16 d., tačiau tuo metu jo neginčijo, be to, jį įvykdė laisva valia, praėjus dvejiems metams po jo sudarymo. Jeigu ieškovas manė, kad Darbo sutarties pakeitimas sudarytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir gali sukelti žalos, tai jis galėjo jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka ir jo nevykdyti, tačiau to nepadarė, priešingai, tokį sandorį patvirtino, todėl šis laikytinas sudarytu teisėtai ir galiojančiu. Atsakovo nuomone, prašoma atlyginti žala kildinama iš atsakovo, kaip valdymo organo - asociacijos prezidento – veiklos, atliekant darbo funkcijas, t. y. atstovaujant Asociaciją santykiuose su jos darbuotoju, taigi ginčijamos aplinkybės susiklostė atsakovui veikiant Asociacijos, kaip juridinio asmens, „vidiniuose“ santykiuose, todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas DK 15 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas praleido. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad ginčas nesusijęs su netinkamu darbo pareigų atlikimu, atsakovas prašo ieškovo reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Atsakovo teigimu, žalos atsiradimą ir reikalavimą atsakovui ieškovas kildina iš 2012 m. lapkričio 16 d. sudaryto Darbo sutarties Nr. 293 pakeitimo, tai reiškia, kad apie sutartą išeitinę kompensaciją, jos dydį ir kitas sąlygas, ieškovui tapo žinoma dar 2012 m. lapkričio 16 d., taigi ieškovas praleido 3 metų senaties terminą reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti tiek DK, tiek CK nustatytais pagrindais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovo asociacijos „Linava“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 1210 Eur teisinės pagalbos išlaidų, valstybei – 3,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 20 d. ieškovo ir trečiojo asmens R. M. sudaryta neterminuota darbo sutartimi Nr. 293 trečiasis asmuo buvo priimtas dirbti Asociacijos sekretoriato Transporto politikos departamento projektų vadovu (T 1, b. l. 5), vėliau – Asociacijos prezidento patarėju transporto politikos klausimais (T. 1, b. l. 16), o Asociacijos prezidiumo 2012 m. lapkričio 6 d. posėdyje nutarta trečiąjį asmenį paskirti Asociacijos generaliniu sekretoriumi nuo 2012 m. lapkričio 16 d. (T. 1, b. l. 9-19). Asociacijos prezidiumo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 09-27 pagrindu 2012 m. lapkričio 16 d. pasirašytas 2011 m. liepos 20 d. Darbo sutarties Nr. 293 pakeitimas, kuriuo, be kita ko, nustatyta, kad darbo sutartis – terminuota, sudaroma asociacijos „Linava“ prezidiumo, priėmusio šį sprendimą, įgaliojimų laikui arba iki atšaukimo iš pareigų, bei nustatytas Asociacijos įsipareigojimas, nutraukiant terminuotą Darbo sutartį šios sutarties terminui dar nepasibaigus, darbdavio iniciatyva, taip pat suėjus darbo sutarties terminui ir jeigu Darbuotojas nepaskiriamas naujai išrinkto prezidiumo generaliniu sekretoriumi, išmokėti R. M. šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę kompensaciją (T. 1, b. l. 32). Darbo sutarties pakeitimą darbdavio vardu pasirašė atsakovas A. K., tuo metu buvęs asociacijos „Linava“ prezidentas. Asociacijos prezidiumo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 10-09 trečiasis asmuo atleistas iš pareigų nuo 2014 m. gegužės 21 d. (T. 1, b. l. 41). Vykdant Darbo sutarties Nr. 293 pakeitimo sąlygas, trečiajam asmeniui apskaičiuota ir išmokėta 118 301,53 Lt (34 262,49 Eur) dydžio išeitinės išmokos suma (T. 1, b. l. 42-43), kurią ieškovas laiko Asociacijos tiesioginiais nuostoliais, patirtais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – viršijant Asociacijos įstatais suteiktus įgaliojimus sudarytą Asociacijai nenaudingą sandorį, t. y. Darbo sutarties su trečiuoju asmeniu pakeitimą, kurio neprivalėjo sudaryti.

6. Teismas nurodė, kad Asociacijos prezidiumo, kaip kolegialaus valdymo organo, bei prezidento kompetencija asociacijos ,,Linava“ įstatuose – atribota. Prezidento kompetencijai priskiriamas vadovavimas prezidiumui ir prezidiumo darbo organizavimas (Įstatų 10.3.2. punktas). Teismo nuomone, Asociacijos prezidentas yra ne tik prezidiumo narys, bet ir faktinis jo vadovas, kas, tikėtina, lemia išskirtinę jo padėtį Asociacijos prezidiume. Kaip žinia vadovaujamas darbas pagal savo esmę susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe, todėl, teismo vertinimu, prezidentas turėjo diskrecijos teisę spręsti klausimus, priskirtus jo kompetencijai.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatų 9.8.3 punktą darbo sutarties su asociacijos generaliniu sekretoriumi sudarymas ir jos nutraukimas priskiriamas prezidiumo kompetencijai, tuo tarpu pagal Įstatų 10.3.6 punktą darbo sutarčių, sudaromų bei nutraukiamų su prezidiumo nariais ir prezidiumo skiriamais sekretoriato vadovais, pasirašymas – prezidento kompetencija. Prezidiumas nustato sekretoriato vadovybės darbo atlyginimus (Įstatų 9.8.5. punktas). Teismo vertinimu, Asociacijos vidiniuose santykiuose prezidiumo ir prezidento įgaliojimai tam tikra prasme dubliuojasi. Įstatuose nereglamentuota, kad prezidiumas kolegialiai sprendžia visus klausimus, susijusius su sekretoriato vadovų (ir generalinio sekretoriaus) įdarbinimo sąlygomis, ir dėl to priima nutarimus.

8. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog prezidiumo nutarimais buvo sprendžiami ir kiti klausimai, ne tik generalinio sekretoriaus kandidatūros patvirtinimas ir pareiginio atlyginimo nustatymas. Atsakovo teiginius patvirtina ir buvusio Asociacijos prezidiumo nario D. A. pateikti rašytiniai liudytojo parodymai, patvirtinti Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S. (T. 2, b. l. 74). Teismas pabrėžė, kad Asociacijos prezidiumas nepriėmė atskiro nutarimo pakeisti neterminuotą darbo sutartį su R. M. į terminuotą, taip pat atskiro nutarimo nustatyti jam išbandymo laikotarpį, kitų sąlygų, o tai faktiškai buvo padaryta Darbo sutartyje Nr. 294 ir jos pakeitimuose, tačiau šių susitarimų ieškovas nelaiko neteisėtais ir sudarytais viršijant kolegialaus valdymo organo kompetenciją. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad darbo sutarčių su kitais vadovaujančias pareigas užimančiais asmenimis, pvz., T. R., nutraukimo sąlygos (išeitinių išmokų mokėjimas ir kt.) taip pat nebuvo atskirai svarstomos prezidiumo posėdžiuose ir patvirtintos jo nutarimu (T. 2, b. l. 59-62). Teismas, remdamasis aptartais įrodymais, priėjo prie išvados, kad labiau tikėtina, jog ginčo laikotarpiu Asociacijoje buvo susiklosčiusi tvarka klausimus, susijusius su darbo sutarčių sąlygų nustatymu (išskyrus darbo užmokesčio dydžio nustatymą) ir jų įforminimu, palikti spręsti prezidentui be atskiro rašytinio prezidiumo pritarimo. Tokia praktika iš esmės atitinka Įstatų 9.8.3, 9.8.5 punktų reikalavimus.

9. Teismas taip pat nurodė, kad 2012 m. lapkričio 16 d. Darbo sutarties pakeitimo sudarymo priežastimi atsakovas įvardijo aplinkybes, jog trečiasis asmuo R. M. Asociacijoje dirbo nuo 2011 m. liepos 20 d., jo darbo sutartis buvo neterminuota, o jį išrinkus generaliniu sekretoriumi darbo sutartis tapo terminuota, dėl to jis galėjo būti atšauktas iš pareigų bet kuriuo metu, tai sumažino trečiojo asmens socialines garantijas. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog su kitu asmeniu, terminuotai paskirtu Asociacijos generaliniu sekretoriumi (V. A.), buvo sudarytas darbo sutarties papildymas, užtikrinantis, kad, baigus eiti generalinio sekretoriaus pareigas, jis bus grąžintas eiti iki šio paskyrimo buvusias pareigas ir gaus turėtą atlyginimą (T. 1, b. l. 37), taigi šio asmens socialinės garantijos buvo užtikrintos, ko neturėjo trečiasis asmuo. Atsakovo teigimu, trečiojo asmens socialinių garantijų, tampant generaliniu sekretoriumi, sumažėjimą reikėjo kažkokiu būdu kompensuoti, todėl, pasikonsultavus su Asociacijos pasamdytais teisininkais, buvo pasirinktas išeitinės išmokos mokėjimo variantas. Teismo nuomone, netikėti šiais atsakovo teiginiais, nėra pagrindo.

10. Teismas pažymėjo, kad DK normos nedraudžia darbo sutarties šalims susitarti dėl darbo sutarties sąlygų, kurios neblogina darbuotojo padėties, palyginti su ta, kurią nustato DK, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis (DK 94 straipsnio 2 dalis). Vien ta aplinkybė, kad asmeniui, kuris apie ketverius metus dirbo Asociacijoje, kurį iš 2 siūlomų kandidatų pasirinko prezidiumas ir jo patvirtinimui generaliniu sekretoriumi pritarė 7 iš 9 balsavusių prezidiumo narių, nustatyta išmokėti didesnė išeitinė išmoka, negu jam priklausytų pagal DK 140 straipsnio nuostatas, nutraukiant su juo sudarytą darbo sutartį pagrindais, numatančiais išeitinės išmokos išmokėjimą, nesuteikia pagrindo vienareikšmiškai spręsti apie tokį susitarimą Asociacijos vardu patvirtinusio asmens suinteresuotumą trečiojo asmens naudai, sąmoningą prezidento veikimą priešingai Asociacijos interesams. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad tiek iki trečiojo asmens patvirtinimo generaliniu sekretoriumi, tiek po Darbo sutarties su juo nutraukimo, pasibaigus darbo sutarties terminui, Asociacijos ir generalinio sekretoriaus sudaromose darbo sutartyse (jų pakeitimuose) nebuvo sąlygų, numatančių išeitinės išmokos mokėjimą pasibaigus darbo sutarties terminui, nepaneigia tokių išmokų Asociacijoje mokėjimo galimybės, nes bylos duomenys patvirtina, jog Asociacijoje buvo plačiai praktikuojamas išeitinių išmokų mokėjimas, nutraukiant darbo sutartis (T. 2, b. l. 27, 57-58, 61-62), o sprendžiant iš 2015 m. birželio 16 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu su T. R., išeitinių išmokų mokėjimas nebuvo saistomas DK 140 straipsnyje nustatytais dydžiais (T. 2, b. l. 61-62).

11. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog, pasirašydamas su R. M. sudarytos Darbo sutarties pakeitimą, atsakovas veikė išimtinai trečiojo asmens interesais, siekdamas savanaudiškų tikslų, pagrįsti vien hipotetinėmis prielaidomis, nes jokių įrodymų, jog atsakovas iš to turėjo asmeninės naudos, ieškovas nepateikė.

12. Teismo nuomone, ieškovas nepagrįstai ignoravo Įstatų 9.10 punkto nuostatas, pagal kurias prezidentas ir prezidiumo nariai solidariai atsako už atlyginimą Asociacijai nuostolių, padarytų veikimu ar neveikimu, pažeidžiant Asociacijos įstatus, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (el. b. t. 1 psl. 27). Jeigu, ieškovo manymu, atsakovas, būdamas kolegialaus valdymo organo narys, savo veiksmais padarė Asociacijai žalą (nuostolius), turėjo būti keliamas solidariosios prezidiumo narių atsakomybės klausimas, nes asmeninės prezidento atsakomybės Įstatuose nenumatyta.

13. Įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas veikė viršydamas jam Asociacijų įstatymu ir Įstatais suteiktus įgaliojimus, ar priešingai prezidiumo, kuriam atstovavo vidiniuose santykiuose, valiai, veikė akivaizdžiai prieš Asociaciją, t. y. elgėsi neteisėtai. Nenustatęs vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų – teismas ieškinį atmetė.

14. Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį teismas nurodė, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, apie galimą Asociacijos teisių pažeidimą ieškovui tapo žinoma tik tuo metu, kai suėjo su trečiuoju asmeniu sudarytos terminuotos darbo sutarties terminas, apibrėžtas tam tikru įvykiu, ir Asociacijai atsirado prievolė įvykdyti susitarimą – sumokėti išeitinės išmokos sumą, t. y. tik priėmus Asociacijos prezidiumo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą dėl R. M. atšaukimo iš pareigų. Teismas sprendė, kad kreipimosi į teismą su ieškiniu metu (2016 m. gegužės 23 d.) ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti nebuvo suėjęs, todėl ieškinio senaties institutas šiuo atveju netaikytinas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Ieškovas asociacija „Linava“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prezidiumo ir prezidento įgaliojimai „kažkiek“ dubliuojasi. Asociacijos Įstatai nustatė, kad prezidiumas „tvirtina sekretoriato struktūrą, generalinį sekretorių, sekretorius ir vyriausiąjį finansininką, sudaro su jais sutartis bei jas nutraukia“ (Įstatų 9.8.3 punktas) bei „nustato sekretoriato vadovybės darbo atlyginimus“ (Įstatų 9.8.5 punktas). Tuo tarpu prezidentas įgaliotas tik pasirašyti su nurodytais asmenimis sudaromas ar nutraukimas darbo sutartis (Įstatų 10.3.6 punktas). Taigi Asociacijos Įstatuose aiškiai atskirti prezidiumo ir prezidento įgaliojimai. Prezidiumas sudaro ir nutraukia darbo sutartis, o prezidentas tik pasirašo tokias sutartis. Remiantis sisteminiu ir loginiu Įstatų nuostatų aiškinimu, darytina išvada, kad būtent prezidiumas sprendžia, kokiomis sąlygomis sudaroma ar nutraukiama darbo sutartis. Šią išvadą pagrindžia ir DK 99 straipsnio 1 dalis, pagal kurią darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų. Taigi Įstatų nuostata, kad prezidiumas sudaro ir nutraukia darbo sutartį su generaliniu sekretoriumi, reiškia, jog prezidiumas nustato sąlygas, kuriomis sudaroma ar nutraukiama darbo sutartis su atitinkamu asmeniu. Tuo tarpu Įstatais prezidentui suteikti įgaliojimai pasirašyti darbo sutartį nesudaro pagrindo teigti, kad prezidentas turi įgaliojimus vienasmeniškai nuspręsti dėl sudaromos ar nutraukiamos darbo sutarties sąlygų. Prezidentas Įstatais įgaliotas tik pasirašyti prezidiumo sudaromas ar nutraukiamas sutartis. Tokie įgaliojimai prezidentui suteikti iš esmės tik tam, kad sudaromų ar nutraukiamų sutarčių kiekvieną kartą nereikėtų pasirašinėti visiems prezidiumo nariams.

15.2. Atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas susitarimas dėl išeitinės išmokos mokėjimo, pasibaigus terminuotos sutarties terminui ir neperrinkus trečiojo asmens naujai kadencijai, savo esme yra susitarimas dėl papildomo darbo užmokesčio, išmokėtino pasibaigus trečiojo asmens kadencijai. Pagal savo esmę ir paskirtį išeitine išmoka gali būti pripažįstamos tik tokios sumos, kurių išmokėjimas numatytas darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės ar šalių susitarimu atvejais. Tokią išvadą suponuoja išeitinės išmokos esmė ir tikslas – finansiškai paremti asmenis, kurie neterminuotos sutarties nutraukimo atveju ar terminuotos sutarties nutraukimo anksčiau termino atveju ne dėl darbuotojo kaltės netikėtai praranda darbo pajamas. Atsakovo savavališkai nustatyta išeitinė išmoka, kurios mokėjimas nesusietas su terminuotos darbo sutarties nutraukimu dar nepasibaigus jos terminui, pagal savo esmę yra papildomo atlyginimo už darbą nustatymas. Įstatuose griežtai įtvirtinta, kad sekretoriato vadovybės (sekretorių ir generalinio sekretoriaus) darbo atlyginimus nustato prezidiumas. Taigi atsakovas, pažeisdamas Įstatus ir Asociacijos kolegialaus valdymo organo kompetenciją, „apeidamas“ prezidiumą, su trečiuoju asmeniu susitarė dėl didesnio atlyginimo, negu trečiajam asmeniui priklausytų už vieną generalinio sekretoriaus kadenciją pagal Prezidiumo 2011 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 08-05. Teismas dėl šių Asociacijos argumentų, išsakytų teismo posėdžio metu, nepasisakė ir jų apskritai nevertino.

15.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir netinkamai vertino atsakovo paaiškinimus apie išeitinės išmokos trečiajam asmeniui nustatymo tariamą žodinį suderinimą su prezidiumo nariais ir atsakovo tariamą veikimą pagal Asociacijoje nusistovėjusią tvarką. Teismo posėdyje atsakovo versija, kad išeitinės išmokos trečiajam asmeniui buvo žodžiu suderintas ir aptartas su prezidiumo nariais prezidiumo posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl trečiojo asmens kandidatūros tvirtinimo, nepagrįsta jokiais įrodymais, prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Iš prezidiumo 2012 m. lapkričio 6 d. posėdžio protokolo matyti, kad apie išeitinės išmokos nustatymą nekalbėta, šiuo nutarimu nenustatytas išeitinės išmokos mokėjimas trečiajam asmeniui. Be to, atsakovo teiginiai apie tariamą išeitinės išmokos nustatymo žodinį derinimą su prezidiumo nariais tik patvirtina Asociacijos įrodinėtą aplinkybę, kad atsakovas neturėjo teisės ir pats suvokė neturintis teisės vienasmeniškai nuspręsti ir nustatyti darbo sutartyje išeitinės išmokos išmokėjimą generaliniam sekretoriui, pasibaigus jo įgaliojimų laikui ir jo neperrinkus toms pačioms pareigoms.

15.4. Teismas neturėjo teisės vertinti atsakovo pateiktų D. A. rašytinių liudytojo parodymų. 2017 m. spalio 23 d. teismo posėdyje teismas atmetė atsakovo prašymą pridėti prie bylos šiuos parodymus, nes nenustatė pagrindų, kodėl liudytojas D. A. negali būti apklausiamas teismo posėdyje, be to atsakovas nepateikė įrodymų, kad liudytojas pasirašė priesaikos tekstą ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

15.5. Atsisakęs pridėti prie bylos rašytinius liudytojo paaiškinimus, teismas išaiškino atsakovui, kad jis turi teisę prašyti kviesti į teismo posėdį apklausti liudytojais asmenis, kurių parodymais jis galėtų pagrįsti savo teiginius dėl išeitinės išmokos trečiajam asmeniui nustatymo žodinio suderinimo su prezidiumo nariais bei kitas aplinkybes. Tačiau atsakovas nurodė, kad nepageidauja kviesti į bylą liudytojų. Taigi aplinkybė, kad atsakovas prašė pridėti prie bylos tik vieno iš dešimties prezidiumo narių rašytinius parodymus ir, teismui netenkinus šio prašymo, nepasinaudojo teise kviesti į teismo posėdį apklausti Asociacijos prezidiumo narius, buvo neabejotinas pagrindas kritiškai vertinti atsakovo paaiškinimus apie neva buvusį išeitinės išmokos mokėjimo sąlygos žodinį derinimą su prezidiumo nariais ir Asociacijos prezidiume nusistovėjusią praktiką palikti tokius klausimus spręsti prezidentui be rašytinio prezidiumo pritarimo.

Atsiliepimas

15.6. Atsakovo teiginiai dėl neva Asociacijoje susiklosčiusios praktikos išeitines išmokas nustatyti be prezidiumo nutarimų yra nepagrįsti ir nesudarė pagrindo ieškiniui atmesti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad be atsakovo dar kam nors prezidentas vienasmeniškai būtų nustatęs išeitinės išmokos išmokėjimą, pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui. Minėta, pagal Įstatus tik prezidiumas turi įgalinimus sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su generaliniu sekretoriumi bei nustatyti generalinio sekretoriaus atlyginimą. Taigi tik prezidiumas turi teisę nustatyti generaliniam sekretoriui mokamo darbo užmokesčio dydį bei visas kitas pagal savo esmę ir paskirtį darbo užmokesčiui prilyginamas ar su darbo užmokesčiu susijusias sumas. Pagal Įstatų 9.6. punktą prezidiumas priimamus sprendimus įformina nutarimu. Taigi atsakovo teiginiai, kad išeitinės išmokos trečiajam asmeniui nustatymas buvo suderintas su prezidiumo nariais tik žodžiu ir pagal „nusistovėjusią praktiką“ tokiais atvejais nebuvo priimamas prezidiumo nutarimas, yra nepagrįsti. Atsakovo veikimas viršijant įgaliojimus ir Įstatais nustatytų kompetencijų pažeidimas negali būti grindžiamas ir juolab pateisinamas nusistovėjusia tvarka. Net ir nustačius, kad tam tikru laikotarpiu Asociacijoje prezidento savavališki ir Asociacijai žalą darantys veiksmai buvo tapę „nusistovėjusia praktika“, tai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą veikus teisėtai ir atleisti jį nuo pareigos atlyginti Asociacijos patirtus nuostolius.

15.7. Teismas nepagrįstai ieškinio atmetimą grindė argumentu, kad ir kitiems asmenims išeitinės išmokos buvo išmokėtos, nutraukiant su jais darbo sutartis. Minėta, trečiajam asmeniui nustatytas šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmokos mokėjimas pasibaigus jo kadencijai, t. y. pasibaigus teminuotos darbo sutarties terminui, tai neatitinka išeitinės išmokos esmės ir paskirties bei traktuotina, kaip papildomo atlyginimo nustatymas. Tuo tarpu į bylą pateikti dokumentai, kad kitiems atsakovo nurodytiems asmenims (T. R. ir A. B.) išeitinės išmokos buvo numatytos, nutraukiant su šiais asmenimis darbo sutartis dar nepasibaigus terminuotai sutarčiai ir jų kadencijai. Susitarimus dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu Asociacijos vardu sudarydavo generalinis sekretorius, kaip vienasmenis valdymo organas. Išeitinės išmokos šiems asmenims priklausė pagal įstatymą. Dėl jų dydžio susitarimus pasirašė generalinis sekretorius, kuris, kaip asociacijos vienasmenis valdymo organas, turi teisę sudaryti sandorius Asociacijos vardu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje išeitinę kompensaciją (realiai pagal susitarimo esmę ir tikslus – papildomą atlyginimą) savavališkai ir nesant tam jokių pagrindų nustatė prezidentas (kolegialaus valdymo organo narys), kuris be prezidiumo nutarimo tokios teisės neturėjo.

15.8. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, pasirašydamas 2012 m. lapkričio 16 d. Darbo sutarties pakeitimą dėl šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos sumokėjimo trečiajam asmeniui, pasibaigus jo darbo sutarties terminui, viršijo jam suteiktus įgaliojimus bei pažeidė savo, kaip Asociacijos kolegialaus valdymo organo nario, fiduciarines pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje. Atsakovas sudarė susitarimą dėl Asociacijai visiškai nenaudingos ir papildomas išlaidas (nuostolius) sukuriančios sąlygos, kuriai įtraukti į Darbo sutarties pakeitimą nebuvo jokio pagrindo. Taip atsakovas su trečiuoju asmeniu realiai susitarė dėl papildomo atlyginimo nustatymo, nors pagal Įstatų 9.8.5 punktą tokią teisę turėjo tik prezidiumas. Šie neteisėti atsakovo veiksmai lėmė, kad, pasibaigus Darbo sutarties su trečiuoju asmeniu terminui, Asociacija privalėjo sumokėti jam šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 118 301,53 Lt (išeitinė išmoka įskaitant mokesčius), kurie laikytini Asociacijos nuostoliais, patirtais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

15.9. Teismas netinkamai rėmėsi Asociacijos Įstatų 9.10 punktu ir nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti keliamas ne asmeninės prezidento, bet solidarios prezidiumo narių atsakomybės klausimas. Prezidentui viršijus savo įgaliojimus ir vienasmeniškai atlikus veiksmus, kurie yra priskirti prezidiumo kompetencijai, kyla asmeninė prezidento civilinė atsakomybė. Asociacijos valdymo organo nario (prezidento) veiksmai, kuriuos šis atlieka be kitų prezidiumo narių žinios, sukelia atsakomybę tik pačiam tokius veiksmus atlikusiam valdymo organo nariui – prezidentui. Įstatų 9.10 punktas turėtų būti aiškinamas, kaip nustatantis prezidiumo narių atsakomybę už prezidiumo veikimu ar neveikimu padarytus nuostolius. Įstatų 9 skyriuje nustatyta Asociacijos prezidiumo sudėtis, narių rinkimo tvarka, kompetencija ir atitinkamai prezidiumo atsakomybė už prezidiumo, kaip kolegialaus valdymo organo, veikimu ar neveikimu padarytą Asociacijai žalą. Prezidiumas veikia ir savo įgaliojimus įgyvendina prezidiumo nutarimais, kuriuos prezidiumo posėdžiuose balsų dauguma priima prezidiumo nariai. Taigi akivaizdu, kad Įstatų 9.10 punktas būtent už prezidiumo (bet ne už atskirų prezidiumo narių be prezidiumo žinios) veikimu ar neveikimu padarytą žalą numato prezidento ir kitų prezidiumo narių solidarią atsakomybę. Tokį aiškinimą pagrindžia ir Įstatų 9.10 punkto nuostatos, pagal kurias nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš žalą padariusį prezidiumo nutarimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl išeitinės išmokos trečiajam asmeniui nustatymo apskritai nebuvo priimta prezidiumo nutarimo. Taigi žalą Asociacijai savo veikimu padarė ne prezidiumas, o prezidentas savo vienasmeniu neteisėtu veikimu, todėl už šią žalą ji turi atsakyti asmeniškai.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad:

16.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas, būdamas Asociacijos prezidentas, galėjo tik pasirašyti prezidiumo sudaromas ar nutraukiamas darbo sutartis. Teismas teisingai nurodė, kad Asociacijos Įstatuose nereglamentuota, jog prezidiumas kolegialiai sprendžia visus klausimus, susijusius su sekretoriato vadovų (ir generalinio sekretoriaus) įdarbinimo sąlygomis, ir dėl to priima nutarimus. Esant neaiškiam prezidiumo ir prezidento funkcijų atskyrimui dėl Įstatuose nustatytų asmenų įdarbinimo, būtina įvertinti, kaip faktiškai Asociacijoje į pareigas priimami generalinis sekretorius, vyriausiasis finansininkas ir pan., t. y. asmenys, kurių darbo sąlygos, pasak ieškovės, turi būti patvirtintos prezidiumo nutarimu. Asociacijos prezidiumas 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu patvirtino trečiąjį asmenį generaliniu sekretoriumi, tačiau nenutarė nei dėl darbo sutarties termino, atlyginimo mokėjimo, darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Tai faktiškai buvo padaryta įgyvendinant nurodytą nutarimą ir pasirašant 2012 m. lapkričio 16 d. Darbo sutarties pakeitimą. Apeliantė (ieškovė) niekada nelaikė, kad šios Darbo sutarties sąlygos priimtos viršijant valdymo organų kompetenciją, t. y. kad atsakovas, kaip prezidentas, negalėjo dėl jų sutarti, negavęs atskiro prezidiumo pritarimo (išreikšto nutarimu). Analogiška tvarka pagal galiojusių Įstatų 9.8.3 punktą buvo nustatyta ir skiriant bei atleidžiant Asociacijos vyr. finansininką. Įstatuose nustatyta, kad vyr. finansininką renka, su juo sutartis sudaro bei nutraukia prezidiumas, o pagal įstatų 10.3.6 punktą tokias sutartis pasirašydavo prezidentas. Iš pačios apeliantės (ieškovės) pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad Asociacijos vyriausiojo finansininko T. R. darbo sutartis nutraukta 2015 m. birželio 15 d., tuo metu dar galiojant 2007 m. redakcijos Įstatams, pagal kurių 9.8.3, 10.3.6, 11.2 punktus sekretorių finansams skiria ir atleidžia prezidiumas ir prezidentas. Tuo tarpu 2015 m. birželio 15 d. darbo sutarties nutraukimas pasirašytas generalinio sekretoriaus V. A., neturint prezidiumo įgaliojimų tai daryti, taip pat susitarime sulygta dėl penkių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės kompensacijos išmokėjimo, nors šis vyriausiasis finansininkas Asociacijoje neišdirbo nė metų. Prezidiumo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimu skiriant T. R. sekretoriumi finansams, nei nutarime, nei darbo sutartyje nebuvo nustatyta penkių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o pagal galiojusį DK jam atleidimo dieną būtų priklausiusi vieno vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Tai įrodo, kad Asociacijos prezidiumas niekada nespręsdavo dėl išeitinių išmokų bei kitų su darbo santykiais susijusių sąlygų nustatymo prezidiumo renkamiems asmenims. Tai taip pat įrodo, kad pati apeliantė (ieškovė) ir po ginčo laikotarpio nesilaikė jos aiškinamos tvarkos dėl asmenų, pasirašančių susitarimus su atitinkamais darbuotojais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovas, kaip prezidentas, turėjo diskrecijos teisę spręsti klausimus, priskirtus jo kompetencijai; Asociacijos Įstatuose nereglamentuota, kad prezidiumas kolegialiai sprendžia visus klausimus, susijusius su sekretoriato vadovų (ir generalinio sekretoriaus) įdarbinimo sąlygomis, ir dėl to priima nutarimus.

16.2. Apeliacinio skundo argumentai, kad susitarimas dėl trečiajam asmeniui mokėtinos išeitinės išmokos sudarymas savo esme yra susitarimas dėl papildomo darbo užmokesčio nustatymo, yra nauji, šiais argumentais ieškovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl jie negali būti vertinami ir apeliacinės instancijos teisme. Sudarant susitarimą su trečiuoju asmeniu ir jį atleidžiant, DK nedraudė darbo sutarties šalims susitarti dėl kitokio dydžio, nei numatyta įstatyme, išeitinės išmokos sumokėjimo, o DK nustatyti išeitinės išmokos dydžiai taikomi tik kai nėra šalių susitarimo. Be to, 2012 m. lapkričio 16 d. Darbo sutarties pakeitimu buvo aiškiai nustatyta, kad išeitinė išmoka mokama tik pasibaigus darbo santykiams numatytais atvejais, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tai buvo susitarimas dėl papildomo darbo užmokesčio, nes išmoka nebūtų išmokėta trečiajam asmeniui einant generalinio sekretoriaus pareigas.

16.3. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nustatytos aplinkybės, lėmusios 2012 m. lapkričio 16 d. Darbo sutarties pakeitimo sudarymą. Trečiasis asmuo Asociacijoje dirbo nuo 2011 m. liepos 20 d. projektų vadovu pagal neterminuotą darbo sutartį. Tuo tarpu sudarius 2012 m. lapkričio 16 d. susitarimą, darbo sutartis tapo terminuota ir trečiasis asmuo galėjo būti atšauktas iš pareigų bet kuriuo metu. Tai sumažino trečiojo asmens socialines ir kitas garantijas. Be to, trečiojo asmens darbo stažas skaičiuotinas nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, kai jis pradėjo dirbti Asociacijai priklausančioje VšĮ „Linavos mokymo centras“ mokymų vadovu. Trečiasis asmuo buvo perkeltas į Asociacijos projektų vadovo pareigas šalių sutarimu, ir šis perkėlimas nepertraukė jo darbo stažo: pagal trečiojo asmens atleidimo metu galiojusį DK 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą nepertraukiamasis darbo stažas – tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų. Taigi, 2014 m. gegužės 21 d. atleidžiant trečiąjį asmenį, jo darbo stažas buvo mažiausiai 45 mėnesiai, o tai būtų jam suteikę teisę gauti mažiausiai trijų mėnesių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Šalies argumentai

16.4. Apeliantė (ieškovė) nepaneigė atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kad išeitinės išmokos trečiajam asmeniui nustatymas buvo žodžiu suderintas ir aptartas su prezidiumo nariais prezidiumo posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl trečiojo asmens skyrimo generaliniu sekretoriumi. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad šią aplinkybę atsakovas papildomai turėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais.

16.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog be trečiojo asmens dar kam nors prezidentas vienasmeniškai būtų nustatęs išeitinės išmokos mokėjimą pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui. Tačiau jau nurodyta, kad 2015 m. birželio 15 d. darbo sutarties nutraukimas su vyriausiajam finansininku pasirašytas generalinio sekretoriaus V. A., taip pat susitarime sulygta dėl penkių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės kompensacijos vyriausiajam finansininkui išmokėjimo, nors generalinis sekretorius pagal galiojusius Įstatus net neturėjo teisės tokio susitarimo pasirašyti be prezidiumo įgaliojimo. Tai įrodo, kad Asociacijos veiklos praktikoje ir vėliau buvo sudaromi susitarimai dėl išeitinės išmokos mokėjimo asmenims, dėl kurių, apeliantės teigimu, reikia atskiro prezidiumo nutarimo.

16.6. Apeliacinio skundo argumentai, kad išeitinė išmoka trečiajam asmeniui išmokėta nutraukus Darbo sutartį, suėjus jos terminui, tuo tarpu vyriausiajam finansininkui išmoka sumokėta nutraukiant darbo sutartį dar nepasibaigus terminuotai sutarčiai ir jo kadencijai, yra nepagrįsti. Vyriausiasis finansininkas atleistas jo paties prašymu, todėl Asociacija apskritai turėjo teisę nesudaryti susitarimo dėl jo atleidimo šalių susitarimu ir nemokėti išeitinės išmokos pagal galiojusio DK 127 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 3 dalį. Be to, kaip ir trečiojo asmens R. M. atveju, nutraukus darbo sutartį su vyriausiuoju finansininku, Asociacija neturėjo įstatyminės pareigos išmokėti jam penkių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Tokį sprendimą priėmė generalinis sekretorius be atskiro prezidiumo nutarimo.

16.7. Apeliantė (ieškovė) neįrodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos atsiradimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2008; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Juridinio asmens organo kompetencijos pažeidimas reiškia, kad sandoris turi valios trūkumą, kuris gali būti pašalintas juridiniam organui pritarus jo sudarymui (CK 1.79 straipsnis, 2.84 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-523/2013). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Asociacija savo veiksmais pritarė 2012 m. lapkričio 16 d. Darbo sutarties pakeitimo sąlygoms, dėl kurių prezidiumas nebuvo priėmęs atskiro nutarimo, t. y. Asociacija laikė, kad Darbo sutartis – terminuota, atleido trečiąjį asmenį vienašaliu sprendimu, sumokėjo nustatytais terminais jam darbo užmokestį ir išmokėjo sutartą išeitinę išmoką, taip pašalindama pačios Asociacijos įvardijamą tariamą valdymo organo – prezidiumo – valios trūkumą.

16.8. Neaišku, kokiu pagrindu Asociacija kai žalą skaičiuoja visą trečiajam asmeniui išmokėtą išeitinę išmoką – šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Minėta, kad trečiojo asmens atleidimo dieną jam būtų priklausiusi mažiausiai trijų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad Asociacija pagal susitarimą su darbuotojais mokėjo ir didesnes išeitines kompensacijas arba jas mokėjo už itin trumpą darbo stažą. Asociacija neįrodė, kad 2012 m. lapkričio 16 d. Darbo sutarties pakeitimas buvo akivaizdžiai žalingas.

16.9. Asociacija neįrodė, kad atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas, Įstatuose nustatytą tvarką ir dėl to padarė žalą Asociacijai. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės suponavo teisingą išvadą, kad prezidentas turėjo diskrecijos teisę spręsti klausimus, priskirtus jo kompetencijai; Įstatuose nereglamentuota, kad prezidiumas kolegialiai sprendžia visus klausimus, susijusius su sekretoriato vadovų (ir generalinio sekretoriaus) įdarbinimo sąlygomis, ir dėl to priima nutarimus; Asociacijoje buvo nusistovėjusi tvarka klausimus, susijusius su darbo sutarčių sąlygų nustatymu (išskyrus darbo užmokesčio nustatymą) ir jų įforminimu, palikti spręsti prezidentui be atskiro rašytinio prezidiumo pritarimo; tokia praktika, iš esmės, atitinka Įstatų 9.8.3, 9.8.5 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

18. Nagrinėjamoje byloje apeliantė (ieškovė) asociacija „Linava“ reikalauja iš atsakovo – buvusio valdymo organo (Asociacijos prezidiumo) nario (prezidento) priteisti nuostolių atlyginimą, kurį grindžia tuo, atsakovas, viršydamas savo, kaip kolegialaus valdymo organo nario, t. y. prezidento, įgaliojimus, susitarė su trečiuoju asmeniu dėl darbo sutarties sąlygos, kuri Asociaciją įpareigojo sumokėti trečiajam asmeniui šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę kompensaciją tuo atveju, jeigu, suėjus darbo sutarties terminui, trečiasis asmuo nebus paskirtas naujai išrinkto Asociacijos prezidiumo generaliniu sekretoriumi. Ieškovo teigimu, būtent dėl nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų, Asociacija patyrė 118 301,53 Lt (34 262,49 Eur) nuostolių, nes, pasibaigus trečiojo asmens darbo sutarties terminui ir Asociacijos prezidiumui nepaskyrus trečiojo asmens generaliniu sekretoriumi naujai kadencijai, atsakovo viršijant įgaliojimus Asociacijai nustatyto įsipareigojimo pagrindu jam buvo išmokėta šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija, kuri pagal įstatymą nemokama, kai atleidžiama iš darbo, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos bendrovės vadovo atsakomybės rūšies, teisinę reikšmę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobūdis. Tuo atveju, jeigu vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytą pareigą, jam kyla civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Sprendžiant dėl bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšies, būtina identifikuoti, kokias pareigas vadovas pažeidė – jam kaip valdymo organui ar darbuotojui nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016; 37 punktas; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 21 punktas; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017, 19 punktas). Nagrinėjamu atveju nuostolius sukėlusius neteisėtus veiksmus ieškovė sieja su atsakovo, kaip kolegialaus valdymo organo nario ir šio valdymo organo vadovo, įgaliojimų, nustatytų Asociacijos Įstatuose, viršijimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių ginčo faktines aplinkybes, atsakovo statusą, jo pareigų pobūdį bei Įstatuose jam suteiktų funkcijų apimtį, priėjo prie pagrįstos išvados, kad šalių ginčas labiau susijęs su civiliniais, o ne su darbo teisiniais santykiais.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad juridinio asmens valdymo organo ar jo nario civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar jis laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625-687/2015; kt.). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, juridinio asmens valdymo organui, jo nariui civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

21. Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Asociacija savo veikloje vadovaujasi įstatais ir kitais teisės aktais (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus) (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), taip pat gali būti sudaromi kiti organai (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis). Asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalis).

22. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Asociacijos „Linava“ XVII kongreso 2007 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 17-01 priimtų Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ įstatų 8.1 punktą Asociacijos kolegialus valdymo organas yra prezidiumas, vienasmenis valdymo organas – generalinis sekretorius. Asociacijos veiklai tarp kongresų (visuotinių Asociacijos narių susirinkimų (Įstatų 7.1 punktas) vadovauja prezidiumas, renkamas dvejiems metams. Prezidiumą sudaro prezidentas ir 10 prezidiumo narių (Įstatų 9.1, 9.2 punktai). Prezidiumo įgaliojimai įtvirtinti Įstatų 9.8 punkte. Be kitų funkcijų, prezidiumas tvirtina sekretoriato struktūrą, generalinį sekretorių, sekretorius, vyriausiąjį finansininką, sudaro su jais darbo sutartis ir jas nutraukia; nustato sekretoriato vadovybės darbo atlyginimu (Įstatų 9.8.3, 9.8.5 punktai). Kongrese išrinktas prezidiumas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po kongreso privalo susirinkti į posėdį ir jame priimti nutarimą dėl Asociacijos sekretoriato vadovybės paskyrimo bei įforminti tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (Įstatų 9.9 punktas). Prezidentas renkamas dvejų metų laikotarpiui (Įstatų 10.2 punktas). Be kitų įgaliojimų, nustatytų Įstatų 10.3 punkte, prezidentas siūlo prezidiumui patvirtinti generalinį sekretorių, pasirašo sudaromas bei nutraukiamas darbo sutartis su prezidiumo nariais bei prezidiumo skiriamais sekretoriato vadovais (Įstatų 10.3.5, 10.3.6 punktai).

23. Atsižvelgiant į aptartas Asociacijos Įstatų nuostatas, pripažintina teisiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Asociacijos prezidentas nėra vienasmenis valdymo organas, nėra Asociacijos vadovas, jis – kolegialaus valdymo organo – prezidiumo – narys ir šio valdymo organo vadovas, kurio kompetencija apibrėžta Įstatų 10.3 punkte.

24. Pirmosios instancijos teismas Asociacijos ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė, priėjęs prie išvados, kad nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog atsakovas veikė viršydamas Asociacijų įstatymo ir Įstatų suteiktus įgaliojimus ar priešingai prezidiumo, kuriam atstovavo vidiniuose santykiuose, valiai, akivaizdžiai prieš Asociaciją.

25. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas padarė Asociacijos Įstatų nuostatoms ir bylos duomenims prieštaraujančią išvadą. Apelianto tvirtinimu, atsakovas, pasirašydamas 2012 m. lapkričio 16 d. Darbo sutarties pakeitimą dėl šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos sumokėjimo trečiajam asmeniui, pasibaigus jo darbo sutarties terminui, viršijo prezidentui suteiktus įgaliojimus, pažeidė savo, kaip Asociacijos kolegialaus valdymo organo nario, fiduciarines pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, nes sudarė susitarimą dėl Asociacijai visiškai nenaudingos ir papildomas išlaidas (nuostolius) sukuriančios sąlygos, kuriai įtraukti į Darbo sutarties pakeitimą nebuvo jokio pagrindo.

26. Byloje nustatytos tokios kilusiam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės: ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas buvo asociacijos „Linava“ kolegialaus valdymo organo – prezidiumo – narys ir vadovas – prezidentas (nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. birželio 16 d. (T. 1, b. l. 66, 69). Trečiasis asmuo R. M. pagal 2011 m. liepos 20 d. sudarytą neterminuotą Darbo sutartį Nr. 293 dirbo asociacijoje „Linava“ projektų vadovu (T. 1, b. l. 5), vėliau – Asociacijos prezidento patarėju transporto politikos klausimais (T. 1, b. l. 16). Asociacijos „Linava“ prezidiumo 2012 m. lapkričio 6 d. posėdyje trečiasis asmuo R. M. buvo patvirtintas generaliniu sekretoriumi iš dviejų prezidento pasiūlytų kandidatų („už“ – 7 prezidiumo nariai, „prieš“ – 2) (T. 1, b. l. 16-17, 19). Atsakovas, veikęs darbdavio vardu, ir trečiasis asmuo, kaip darbuotojas, 2012 m. lapkričio 16 d. pasirašė Darbo sutarties Nr. 293, sudarytos 2011 m. liepos 20 d., pakeitimą, kuriame nustatyta, kad: 1) darbo sutartis tampa terminuota – sudaroma asociacijos „Linava“ prezidiumo, priėmusio šį sprendimą, įgaliojimų laikui arba iki atšaukimo; 2) generaliniam sekretoriui nustatomas 18 000 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis; 3) nutraukiant sudarytą terminuotą darbo sutartį šios sutarties terminui dar nepasibaigus Darbdavio iniciatyva, Darbuotojui išmokama šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija; 4) suėjus darbo sutarties terminui ir jeigu Darbuotojas nepaskiriamas naujai išrinkto prezidiumo generaliniu sekretoriumi, Darbdavys įsipareigoja sumokėti šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę kompensaciją (T. 1, b. l. 32). Asociacijos „Linava“ prezidiumo 2014 m. gegužės 21 d. posėdyje nutarta atleisti R. M. iš generalinio sekretoriaus pareigų nuo 2014 m. gegužės 21 d. ir Asociacijos prezidentui A. K. pavesta ne vėliau kaip per tris darbo dienas įstatymų nustatyta tvarka nutraukti trečiojo asmens darbo sutartį (T. 1, b. l. 37, 41). Vykdant Darbo sutarties Nr. 293 pakeitimo sąlygas, trečiajam asmeniui apskaičiuota ir išmokėta 118 301,53 Lt (34 262,49 Eur) dydžio išeitinės išmokos suma (T. 1, b. l. 42-43), kurią apeliantas (ieškovas) laiko Asociacijos tiesioginiais nuostoliais, patirtais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – viršijant Asociacijos įstatais suteiktus įgaliojimus sudarytą Asociacijai nenaudingą sandorį, t. y. Darbo sutarties su trečiuoju asmeniu pakeitimą, kurio neprivalėjo sudaryti.

27. Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti esminė aplinkybė yra ta, ar atsakovas, kaip Asociacijos kolegialaus valdymo organo (prezidiumo) narys ir šio kolegialaus valdymo organo vadovas (Įstatų 10.3.3 punktas), veikdamas pagal Įstatų 10.3.6 punktą ir pasirašydamas darbo sutartį su prezidiumo patvirtintu generaliniu sekretoriumi (trečiuoju asmeniu R. M.), turėjo teisę pasirašyti susitarimą dėl trečiojo asmens papildomų garantijų, taikytinų pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui.

28. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pagal Įstatų nuostatas prezidiumas tvirtina generalinį sekretorių, sekretorius ir vyriausiąjį finansininką, sudaro su jais darbo sutartis bei jas nutraukia, taip pat nustato sekretoriato vadovybės darbo atlyginimus (Įstatų 9.8.3, 9.8.5 punktai), o prezidentas pasirašo su nurodytais asmenimis sudaromas ar nutraukimas darbo sutartis (Įstatų 10.3.6 punktas). Tačiau, neištyrus ir neįvertinus byloje surinktų duomenų visumos, nėra pagrindo a priori pripažinti pagrįsta apeliantės poziciją, kad aptartos Įstatų nuostatos reiškia, jog prezidiumas nustato visas sąlygas, kuriomis sudaroma ar nutraukiama konkreti darbo sutartis su atitinkamu asmeniu, o prezidentas įgaliotas tik pasirašyti sudaromas ar nutraukiamas sutartis ir neturi jokių įgaliojimų vienasmeniškai nuspręsti dėl jokių sudaromų ar nutraukiamų sutarčių sąlygų. Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl Asociacijos Įstatų tam tikrų nuostatų, susijusių su valdymo organų ir jų narių įgaliojimais aiškinimo, būtina analizuoti ir tai, kaip ginčui aktualiu laikotarpiu buvo faktiškai taikomos šios nuostatos, sprendžiant darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo klausimus dėl prezidiumo skiriamų bei atleidžiamų sekretoriato darbuotojų.

29. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad pagal Asociacijos Įstatais suteiktus įgaliojimus atsakovas neturėjo teisės vienasmeniškai spręsti dėl išeitinės išmokos generaliniam sekretoriui mokėjimo, pasibaigus su juo sudarytai terminuotai darbo sutarčiai, – tokiam darbo sutarties pakeitimui sudaryti buvo būtinas prezidiumo pritarimas, išreikštas prezidiumo nutarimu. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad pagal Asociacijoje susiklosčiusią praktiką prezidiumas spręsdavo tik dėl konkretaus asmens išrinkimo generaliniu sekretoriumi ir generalinio sekretoriaus darbo užmokesčio dydžio nustatymo, o dėl kitų darbo sutarties sąlygų prezidiumas nepriimdavo atskirų nutarimų, sąlygos būdavo aptariamos žodžiu ir dėl jų spręsti buvo paliekama prezidentui.

30. Pažymėtina, kad atsakovo pozicija, jog Darbo sutarties su trečiuoju asmeniu pakeitimo sąlygos, tarp jų – dėl išeitinės išmokos mokėjimo, su prezidiumo nariais buvo aptartos žodžiu 2012 m. lapkričio 6 d. prezidiumo posėdyje, taip pat kad prezidiumas, priimdamas 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą atleisti R. M. iš pareigų, žinojo apie išeitinės išmokos mokėjimo pareigą, tačiau tam neprieštaravo, grindžiama tik paties atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje (CPK 186 straipsnis). Teismo proceso metu tuomečio prezidiumo nariai nebuvo apklausti kaip liudytojai.

31. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aptariamos atsakovo pozicijos pagrįstumo, neturėjo teisinio pagrindo vertinti atsakovo pateiktų vieno iš prezidiumo narių D. A. rašytinių liudytojo parodymų. Pažymėtina tai, kad 2017 m. spalio 23 d. teismo posėdyje atsakovo prašymą pridėti prie bylos šiuos rašytinius liudytojo parodymus teismas atmetė, nurodydamas, jog nenustatyta, kad liudytojas D. A. negali būti apklausiamas teismo posėdyje, be to atsakovas nepateikė įrodymų, jog liudytojas pasirašė priesaikos tekstą ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi pirmosios instancijos teismas negalėjo grįsti sprendimo įrodymu, kurį buvo atsisakyta priimti, t. y. kurio nėra byloje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atsakovo pateikti liudytojo rašytiniai parodymai neatitiko tokiai įrodinėjimo priemonei įstatymo nustatytų reikalavimų – nebuvo pateiktas liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas, patvirtinimas, jog liudytojas yra pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Be to, nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių liudytojo nebuvo galima ar buvo labai sudėtinga apklausti teismo posėdyje (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Jeigu liudytojas teismo posėdžio dieną buvo išvykęs, suinteresuota tokio asmens apklausa šalis galėjo teikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir kviesti liudytoją į kitą teismo posėdį. Aplinkybe, kad su prezidiumo nariais žodžiu buvo aptartas išeitinės išmokos nustatymas generaliniu sekretoriumi patvirtintam trečiajam asmeniui, rėmėsi atsakovas, todėl jam teko ir pareiga pateikti pakankamai įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

32. Kartu pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos analizuojant kitų byloje esančių įrodymų visumą. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodyta, kad šiuo atveju reikšminga išanalizuoti duomenis, kaip ieškovo Asociacijoje faktiškai buvo sprendžiami darbo sutarčių, sudaromų su prezidiumo skiriamais sekretoriato vadovais, papildomų sąlygų nustatymo klausimai. Dėl to reikia tirti, ar būta atvejų, kai prezidiumas nutarimais spręsdavo ne tik dėl prezidiumo skiriamų sekretoriato darbuotojų (generalinio sekretoriaus, sekretorių, vyriausiojo finansininko) paskyrimo į atitinkamas pareigas bei jiems mokėtino darbo užmokesčio dydžio, bet ir dėl papildomų darbo sutarčių sąlygų (išeitinių kompensacijų mokėjimo, kitų garantijų, nutraukiant darbo sutartis ar pasibaigus jų terminui).

33. Asociacijos prezidiumo 2011 m. liepos 14 d. posėdyje generaliniu sekretoriumi buvo paskirtas V. A. (T. 1, b. l. 51). Prezidiumo nutarimas priimtas tik dėl šio asmens patvirtinimo generaliniu sekretoriumi nuo 2011 m. liepos 15 d. (T. 1, b. l. 53). Su nurodytu asmeniu Asociacijos prezidentas, kaip darbdavio atstovas, pasirašė Darbo sutarties Nr. 2, sudarytos 1996 m. vasario 12 d., pakeitimą, kuriuo nustatė, kad neterminuota sutartis tampa terminuota, sudaroma prezidiumo, priėmusio šį sprendimą įgaliojimų laikui arba iki atšaukimo, taip pat nustatytas mėnesinis darbo užmokestis (T. 1, b. l. 56). Pasibaigus trečiojo asmens Darbo sutarčiai, Asociacijos prezidiumo 2014 m. gegužės 21 d. posėdyje generaliniu sekretoriumi trims mėnesiams paskirtas vėl tas pats V. A., prezidiumo nutarimas priimtas tik dėl jo paskyrimo nuo 2014 m. gegužės 22 d. (T. 1, b. l. 37, 58). Asociacijos prezidentas, kaip darbdavio atstovas, pasirašė Darbo sutarties Nr. 137, sudarytos 2012 m. lapkričio 16 d., tęsinį, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad šalys susitaria, jog, darbuotojui baigus eiti generalinio sekretoriaus pareigas, jis grąžinamas Asociacijoje „Linava“ toliau eiti iki šio paskyrimo buvusias pareigas arba kitas ne žemesnes pareigas, mokant ne mažesnį, nei iki šio paskyrimo buvusį, darbo užmokestį (T. 1, b. l. 31). Ieškovė, pateikdama į bylą nurodytus dokumentus, nepateikė įrodymų, kad dėl generaliniu sekretoriumi paskirto asmens garantijos grįžti į anksčiau dirbtą darbą už ne mažesnį, nei gautas iki paskyrimo, darbo užmokestį, sprendė prezidiumas, priimdamas dėl to rašytinį nutarimą (CPK 12, 178 straipsniai). Prezidiumo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 10-30 paskiriant sekretoriumi ekonomikai ir finansams – vyriausiuoju finansininku T. R. nurodyta, kad šis priimamas pagal terminuotą darbo sutartį, nustatant darbo užmokestį pagal esamų etatų sąrašą (T. 2, b. l. 73), kitos darbo sutarties sąlygos neaptartos, jos buvo nustatytos paskirto sekretoriaus darbo sutartyje (T. 2, b. l. 60).

34. Bylos duomenimis, su prezidiumo skiriamu ir atleidžiamu sekretoriumi ekonomikai ir finansams – vyriausiuoju finansininku T. R. sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta prieš terminą – 2015 m. birželio 16 d. šalių susitarimu, išmokant jam penkių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę kompensaciją (14 632,80 Eur) (Asociacijoje dirbo nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. birželio 16 d.) (T. 2, b. l. 59, 60, 61-62).

35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sudarant darbo sutartį su šiuo prezidiumo skiriamu bei atleidžiamu darbuotoju, iš anksto nebuvo sutarta dėl individualių garantijų darbo sutarties pasibaigimo atveju, tačiau, nutraukiant šią darbo sutartį prieš terminą, praėjus vos devyniems mėnesiams 2015 m. birželio 16 d. šalių susitarimu, atleidžiamam sekretoriui išmokėta penkių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Pabrėžtina, kad ieškovas į bylą nepateikė Asociacijos prezidiumo nutarimo, kuriame būtų nustatytos šio sekretoriaus darbo sutarties nutraukimo sąlygos, o susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų darbdavio vardu pasirašė Asociacijos tuometis generalinis sekretorius (T. 2, b. l. 61-62), nors pagal galiojusių Įstatų 9.8.3 punkto nuostatas darbo sutartį su vyriausiuoju finansininku tiek sudaryti, tiek nutraukti turėjo prezidiumas, o pasirašyti darbo sutarties nutraukimo dokumentą – prezidentas (Įstatų 10.3.6 punktas).

36. Byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą pripažinti pagrįsta atsakovo poziciją, kad pagal Asociacijoje susiklosčiusią darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo su prezidiumo skiriamais sekretoriato darbuotojais praktiką prezidiumas spręsdavo dėl konkretaus asmens paskyrimo eiti pareigas ir dėl tokio asmens darbo užmokesčio dydžio nustatymo. Dėl kitų su nurodytais asmenimis sudaromų darbo sutarčių sąlygų, dėl darbo sutarčių nutraukimo sąlygų prezidiumo rašytiniai nutarimai nebuvo priimami, kitos tiek darbo sutarčių sudarymo, tiek jų nutraukimo sąlygos buvo nustatomos darbo sutartyse ar susitarimuose dėl darbo sutarčių nutraukimo, kuriuos darbdavio vardu pasirašydavo prezidentas arba net generalinis sekretorius be atskiro rašytinio prezidiumo pritarimo – nutarimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

37. Pateiktų į bylą duomenų apie atleistiems asociacijos „Linava“ darbuotojams 2015 m. išmokėtas išeitines kompensacijas analizė teikia pagrindą pripažinti pagrįstais atsakovo argumentus, kad išeitinių išmokų darbuotojams, nutraukiant su jais darbo sutartis ne tik darbdavio iniciatyva, bet ir kitais pagrindais, mokėjimas buvo įprasta Asociacijos praktika (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokamų išeitinių kompensacijų mažiausias dydis buvo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, taip pat mokėtos keturių, penkių, šešių, septynių, aštuonių, devynių, dešimties vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos (T. 2, b. l. 27).

38. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo aspektu reikšminga įvertinti atsakovo pasirašytu Darbo sutarties sąlygų pakeitimu trečiajam asmeniui suteiktų papildomų garantijų nustatymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad trečiasis asmuo R. M. Asociacijoje dirbo nuo 2011 m. liepos 20 d. pagal neterminuotą darbo sutartį, tuo tarpu išrinkus jį generaliniu sekretoriumi darbo sutartis tapo terminuota (jį išrinkusio prezidiumo kadencijos (dvejų metų) laikotarpiui). Kaip vienasmenis valdymo organas generalinis sekretorius galėjo būti atšauktas iš pareigų bet kuriuo metu, o pasibaigus dvejų metų kadencijai naujai kadencijai galėjo būti neišrinktas. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės gerokai sumažino trečiojo asmens darbo garantijas, turėtas pagal neterminuotą darbo sutartį. Be to, nutraukiant neterminuotą darbo sutartį darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, atleidžiamas darbuotojas pagal įstatymą turi papildomas garantijas (jis turi būti įspėtas apie numatomą darbo sutarties nutraukimą, jam turi būti siūlomas kitas darbas, atleidimo atveju išmokama išeitinė išmoka, kt.). Tuo tarpu terminuotos darbo sutarties pasibaigimo atveju tokių garantijų nėra. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios turėjo pagrindą pripažinti pagrįsta atsakovo poziciją, kad trečiajam asmeniui sutikus eiti generalinio sekretoriaus pareigas, jo prarandamas garantijas, turėtas pagal neterminuotą sutartį, reikėjo tam tikru būdu kompensuoti, ir buvo pasirinktas išeitinės išmokos nustatymo variantas.

39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Asociacijos veikloje tai buvo ne vienkartinis atvejis, kai prezidiumo renkamam ir skiriamam į pareigas darbuotojui nustatomos papildomos garantijos. Bylos duomenimis, su Asociacijos generaliniu sekretoriumi paskirtu V. A. taip pat buvo pasirašytas darbo sutarties papildymas, nustatant, kad, baigus eiti generalinio sekretoriaus pareigas, jis bus grąžintas eiti iki šio paskyrimo buvusias pareigas ir gaus turėtą atlyginimą (T. 1, b. l. 37).

40. Vertinant trečiajam asmeniui nustatytos išeitinės kompensacijos dydį (šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio), atsakovas pagrįstai nurodė tai, kad tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo būtų toliau dirbęs pagal neterminuotą darbo sutartį, tai, nutraukiant šią darbo sutartį pagrindu, kai įstatyme numatytas išeitinės išmokos mokėjimas, 2014 m. gegužės 21 d. jo bendras nepertraukiamas darbo stažas Asociacijoje būtų 45 mėnesiai. Taigi pagal tuo metu galiojusio DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas trečiasis asmuo būtų turėjęs teisę gauti trijų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Byloje esančių Asociacijos prezidiumo posėdžių, kuriuose buvo ne kartą sprendžiami generalinio sekretoriaus rinkimo klausimai, protokolų analizė leidžia teigti šio vienasmenio valdymo organo pareigos yra itin svarbios Asociacijai, generaliniam sekretoriui tenka didelė atsakomybė už tinkamą Asociacijos veiklos organizavimą (T. 1, b. l. 16-17, 36-37). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad su trečiuoju asmeniu sulygtas išeitinės kompensacijos dydis buvo akivaizdžiai per didelis. Be to, minėta, kitiems Asociacijos darbuotojams buvo nustatytos gerokai didesnės išeitinės išmokos, kurių dydžiai nebuvo siejami su jų nepertraukiamo darbo stažo Asociacijoje trukme. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog darbo teisės normos nedraudžia susitarti dėl palankesnių darbuotojui sąlygų, už tas kurios nustatytos DK, kituose norminiuose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (DK 94 straipsnio 2 dalis).

41. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ta aplinkybė, jog trečiajam asmeniui, kuris dirbo Asociacijoje apie ketverius metus, kurį iš 2 siūlomų kandidatų pasirinko prezidiumas ir jo patvirtinimui generaliniu sekretoriumi pritarė 7 iš 9 balsavusių prezidiumo narių, nustatyta didesnė išeitinė išmoka, negu jam priklausytų pagal DK 140 straipsnio nuostatas, nutraukiant darbo sutartį pagrindais, numatančiais išeitinės išmokos išmokėjimą, savaime neteikia pagrindo daryti išvadą apie atsakovo veikimą trečiojo asmens naudai ir sąmoningą veikimą priešingai Asociacijos interesams. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą apie atsakovo ir trečiojo asmens asmenines sąsajas, dėl kurių atsakovas būtų turėjęs interesą trečiajam asmeniui nustatyti išskirtines garantijas darbo sutarties pasibaigimo atveju arba kad iš ginčo susitarimo turėjo asmeninės naudos.

42. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog Asociacijoje dar bent vienam asmeniui buvo numatytas išeitinės išmokos mokėjimas pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui, nepaneigia tokios išmokos nustatymo trečiajam asmeniui teisėtumo, atsižvelgiant į pirmiau aptartas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Asociacijoje buvo plačiai taikomas išeitinių išmokų mokėjimas, nutraukiant darbo sutartis (T. 2, b. l. 27, 57-58, 61-62). Be to, išeitinės išmokos buvo mokamos nutraukiant sutartis ne tik tais pagrindais, kuriais pagal DK nustatytas išeitinių išmokų mokėjimas, bet ir tais, kuriais įstatymas tokių išmokų mokėjimo pareigos darbdaviui nenustato (pvz., šalių susitarimu, darbuotojo iniciatyva) (DK 140 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. birželio 16 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu su Asociacijos sekretoriumi ekonomikai ir finansams sąlygų analizė patvirtina, jog išeitinių išmokų mokėjimas nebuvo saistomas DK 140 straipsnyje nustatytų dydžių (T. 2, b. l. 61-62).

43. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas susitarimas dėl išeitinės išmokos mokėjimo, savo esme yra susitarimas dėl papildomo darbo užmokesčio, išmokėtino pasibaigus trečiojo asmens kadencijai, nustatymo atmestini. Akivaizdu, kad aptariamas susitarimas yra dėl papildomos garantijos darbuotojui, pasibaigus su juo sudarytai darbo sutarčiai, bet ne dėl papildomo darbo užmokesčio.

44. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad ieškovė (apeliantė) neįrodė, jog atsakovas, pasirašydamas 2012 m. lapkričio 16 d. Darbo sutarties pakeitimą dėl šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos sumokėjimo trečiajam asmeniui, pasibaigus jo darbo sutarties terminui, akivaizdžiai viršijo jam suteiktus įgaliojimus, pažeidė savo, kaip Asociacijos kolegialaus valdymo organo nario, fiduciarines pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ir sudarė Asociacijai visiškai nenaudingą bei nuostolius lėmusį susitarimą, kuriam sudaryti nebuvo jokio pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ieškovui neįrodžius vienos iš būtinųjų atsakovo, kaip valdymo organo nario, civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl ieškinyje nurodytų nuostolių priteisimo iš atsakovo.

45. Kartu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi Asociacijos Įstatų 9.10 punktu ir nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti keliamas ne asmeninės prezidento, bet solidarios prezidiumo narių atsakomybės klausimas. Pabrėžtina, kad ieškovė Asociacija ieškinyje aiškiai suformulavo savo poziciją, jog atsakovui, kaip Asociacijos kolegialaus valdymo organo (prezidiumo) nariui (prezidentui), reikalaujama taikyti asmeninę civilinę atsakomybę, nes reikalaujamų priteisti nuostolių atsiradimą sieja tik su vieno atsakovo veiksmais, ieškovo nuomone, atliktais viršijant prezidento kompetenciją. Pripažintini pagrįstais apeliantės argumentai, kad Įstatų nuostatų, susijusių su prezidiumo narių atsakomybe, analizė patvirtina, jog Asociacijos valdymo organo nario veiksmai, kuriuos šis atlieka vienasmeniškai, sukelia atsakomybę tik pačiam tokius veiksmus atlikusiam valdymo organo nariui. Pagal Įstatų 9.10 punktą nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš žalą padariusį prezidiumo nutarimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškė tik vienam atsakovui, visiškai nesiremdama aplinkybėmis, jog ir kitų prezidiumo narių veiksmai prisidėjo prie prašomų atlyginti nuostolių atsiradimo. Taigi kitų prezidiumo narių atsakomybės klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ieškovas nepagrįstai ignoravo Įstatų 9.10 punkto nuostatas dėl prezidento ir prezidiumo narių solidariosios atsakomybės ir kad turėjo būti keliamas solidariosios prezidiumo narių atsakomybės klausimas, šalintini iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

46. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo, kaip juridinio asmens valdymo organo nario civilinės atsakomybės, šioje konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų jam civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Išanalizavus apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nenustatyta pagrindų apskųstam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima RibokaitėTomas Venckus