- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- A-1211-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01313-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 8 000 Eur neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo kalinamas Alytaus PN avarinėse, netinkamose gyventi patalpose, sienos buvo apgriuvusios, ant galvos galėjo užkristi plyta, todėl jautėsi nesaugus. Pareiškėjas tvirtino, kad ginčo laikotarpiu jis kalėjo 3 lokalinio sektoriaus 11 brigados 4 miegamajame bei 2 lokalinio sektoriaus 16 būrio 1 miegamajame netinkamomis, higienos reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis. Gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laiku buvo šalta, buvo netinkama dirbtinė apšvieta. Miegamuosiuose ir virtuvėje ant sienų buvo pelėsis. Sanitariniame mazge pisuarai nebuvo atskirti sienelėmis, todėl, naudojantis jais, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Sanitariniuose mazguose ventiliacija neveikė, todėl juose buvo drėgna bei tvyrojo blogas kvapas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų, perkėlimo į kitas patalpas nesikreipė, nes ne vienas asmuo buvo kreipęsis, tačiau į jų prašymus nebuvo reaguojama. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas jautė pažeminimą, stresą, nepatogumų, fobiją, emocinį sukrėtimą ir pan.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Alytaus PN nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo vaikščioti įstaigos teritorijoje, sportuoti įrengtose krepšinio, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina, prasminga veikla. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas nesikreipė. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvieta atitiko higienos normų reikalavimus. Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, todėl visą parą nepertraukiamai palaikoma nustatyta temperatūra, atitinkanti higienos normų reikalavimus visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji vėdinami per langus, sanitariniuose mazguose veikia mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Patalpas privalo tvarkyti patys nuteistieji, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio atmestini. Sanitariniuose mazguose tualetai atskirti aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio sienelėmis, pisuarai neatskirti, tačiau, jausdamas nepatogumus dėl naudojimosi neatskirtais pisuarais, pareiškėjas galėjo naudotis sienelėmis atskirtais tualetais. Dušinėje įrengtos pertvaros, maudymosi metu pareigūnai nuteistųjų nestebi, tik išgirdus, jog tarp nuteistųjų kilo konfliktas, pareigūnai gali užeiti į dušinę ar persirengimo kambarį. 2 bendrabutis yra ne avarinės, o blogos būklės. Alytaus PN finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą. 2016 m. gruodžio 17 d. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro valdymo sričių 2017–2019 m. strateginis veiklos planas, kuriame numatytas tikslinis finansavimas Alytaus PN 2 bendrabučio rekonstravimui, rekonstrukcijos darbai pradėti 2018 m. liepos mėn., visi nuteistieji iš šio bendrabučio šiuo metu iškelti. Pateikti ginčo patalpų nuotraukų atsakovo atstovas nurodė negalintis, nes šiuo metu patalpos išgriautos. Alytaus PN vertinimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo G. L. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovo atstovo veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. birželio 5 d. jį kalinant avarinės būklės pastate, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose patalpose (3 lokalinio sektoriaus 11 būrio 4 miegamajame ir 2 lokalinio sektoriaus 16 būrio 1 ir 5 miegamuosiuose), pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.
7. Byloje esančiais duomenimis (b. l. 13, 14, 19–20, 22) nustatyta, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas 11 būrio 4 miegamajame gyveno nuo 2016 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. vasario 9 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. sausio 30 d. 16 būrio 5 miegamajame pareiškėjas kalėjo nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. birželio 12 d., nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 27 d. ir nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 27 d. 16 būrio 1 miegamajame pareiškėjas kalėjo nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. spalio 9 d. ir nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. birželio 5 d.
8. Teismas vadovavosi ginčui aktualiu metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 12, 39 punktais ir pažymėjo, kad byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas) (b. l. 44–45), patvirtina, kad, atlikus 2 bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Įvertinęs Akte nustatytus ginčo statinio pažeidimus, atsakovo atstovui nepateikus teismui duomenų apie vertinamuoju laikotarpiu atliktus ginčo statinio remonto darbus, teismas sprendė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl 2 bendrabučio blogos būklės bei pelėsio ginčo gyvenamosiose ir bendro naudojimo (virtuvėlė) patalpose liko nepaneigtos.
Atsiliepimas
9. Teismas vadovavosi HN 134:2015 14, 16 punktais ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 15–16) nurodė, jog Alytaus PN užtikrinama higienos normų reikalavimus atitinkanti gyvenamųjų patalpų temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis bei dirbtinė apšvieta. Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, todėl visą parą nepertraukiamai palaikoma nustatyta temperatūra, atitinkanti higienos normų reikalavimus visuose pataisos namuose. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama apšvieta, oro temperatūra, kokiame sanitariniame mazge ir kada neveikė ventiliacija, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl teismas pažymėjo, kad abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Alytaus PN veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Dėl sanitarinių įrenginių (pisuarų) atskyrimo, teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog klozetai buvo atskirti ne žemesnėmis nei 1,5 m pertvaromis, pisuarai neatskirti. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjas. Tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, klozetai vieni nuo kitų buvo atskirti dalinėmis pertvaromis. Byloje ginčas dėl sanitarinių įrenginių trūkumo nebuvo keliamas, todėl pareiškėjas, jausdamas nepatogumų naudojantis neatskirtais pisuarais, galėjo jais nesinaudoti, o naudotis tinkamai atskirtais klozetais. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjui 11 ir 16 būriuose naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui pripažinti.
11. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas sprendė, jog pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN 11 ir 16 būriuose nuo 2016 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pažeidžiant HN 134:2015 12 punkto reikalavimus (blogos būklės, techniškai netvarkingose patalpose).
12. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, nenustatęs, kad dėl pažeidimo buvo padarytas poveikis pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.
III.
13. Pareiškėjas G. L. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma išreikalauti papildomus dokumentus.
14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog nebuvo pagrindo priteisti neturtinę žalą pinigais. Pareiškėjas pažymi, jog buvo tiek fiziškai, tiek emociškai pažemintas, pažeista pareiškėjo garbė ir orumas, jis turėjo gerti vaistus. Pareiškėjo vertinimu, teismas be pagrindo nesivadovavo bylų, kuriose priimti pareiškėjams palankūs sprendimai (Nr. I-3424-414/2018; Nr. I-1682-422/2017; Nr. I-4591-428/2018), pavyzdžiais. Teismas buvo šališkas, nes priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas G. L. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. birželio 5 d., atlyginimo.
16. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo G. L. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN 11 ir 16 būriuose laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pažeidžiant HN 134:2015 12 punkto reikalavimus (blogos būklės, techniškai netvarkingose patalpose).
17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atsižvelgiant į patirtus sunkumus ir išgyvenimus. Argumentų dėl teismo nustatytų / nenustatytų pažeidimų, pareiškėjas nenurodo.
18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu (blogos būklės, techniškai netvarkingos patalpos), trukme ir intensyvumu, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
21. Pareiškėjo nurodytomis administracinėmis bylomis (Nr. I-3424-414/2018; Nr. I-1682-422/2017; Nr. I-4591-428/2018) nėra pagrindo vadovautis nagrinėjamoje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės ir ginčo laikotarpiai nesutampa su nagrinėjamos bylos. Be to, visose pareiškėjo nurodytose bylose buvo pripažintas gyvenamosios patalpos ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, pažeidimas, kas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.
22. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymi, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020).
23. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo (teismo) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl papildomų dokumentų išreikalavimo iš Alytaus PN netenkintinas.
25. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.