Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnyubos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei G. T. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų įvertinimą nustatyta, kad atsakovei G. T. nuosavybės teise priklauso pastatas - poilsio namelis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priklausinių dalys : 1/21 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 dalys kitų inžinerinių statinių - lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 dalys kitų inžinerinių statinių - pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Nurodytus nekilnojamojo turto objektus atsakovė įgijo 2000 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DF-1269. Pastatui - poilsio nameliui eksploatuoti 2004 m. spalio 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N23/2004-0490 buvo išnuomota 0,2419 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, dalis, sudaranti 0,0403 ha.

Minėtos žemės nuomos sutarties 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kad žemės sklypo dalis išnuomojama dvylikos metų laikotarpiui, vadinasi valstybinės žemės nuomos terminas pasibaigė 2016 m. spalio 4 d. Sutarties 13 punkte nustatyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus.

Regionų apygardos administracinio teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos apygardos administracinis teismas) 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-60-609/2009, buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, inter alia dėl to, kad aukštesnės galios teisės aktuose imperatyviai nurodyta, jog ginčo valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, naudojimo būdas - miško parkas su poilsio aikštelėmis, t. y, nurodyta rekreacinė ginčo teritorijos paskirtis buvo numatyta tik panaikintame Detaliajame plane. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažino pirmiau nurodytą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, konstatuodamas, kad teismo sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, nustatytas prieš tai buvęs ginčo žemės sklypo naudojimo būdas - Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų, ūkio žemė.

Pagal Neringos miesto bendrojo plano, patvirtinto Neringos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. TI-164, sprendinius, ginčo teritorija numatyta kaip ekosistemų, apsaugos miškų sklypai. Tuo tarpu specialiojo teritorijų planavimo dokumento - Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, sprendiniuose numatyta, kad Žemės sklypo teritorijoje numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Taigi ginčo teritorijoje pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta tik miškų ūkio paskirtis bei šioje teritorijoje esančius statinius numatyta likviduoti.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, miškų ūkio paskirties žemėje (t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties) galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusią. įrenginių statyba. Nei gyvenamųjų namų, nei poilsio pastatų statyba miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-206/2008).

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 13SK-76-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, patvirtinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2018 m. kovo 21 d.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, nuomos sutarčių nutraukimo nuomotojo iniciatyva pagrįstumo, konstatavo, jog Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151, kuriuo patvirtintas Detalusis planas (kuriam galioj ant valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis), yra neteisėtas, ir jį panaikinus, faktiškai buvo panaikinta pagal Detalųjį planą nustatyta ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis ir tapo vienareikšmiškai aišku, kad nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis - nurodytoji bendrajame (generaliniame) plane (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje), t. y. ginčo žemė galėjo būti naudojama tik miško ūkiui, o statinių pašalinimo klausimai turi būti sprendžiami pagal ginčo nuomos sutarčių sąlygas, kuriose nurodyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui pastatų naudojimo sąlygos nustatomos pagal Civilinio kodekso 6.557 straipsnį, o žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartys administracinėse bylose: Nr. e3K-3-147-915/2017, Nr. e3K-3-146-687/2017), todėl darytina išvada, kad atsakovei priklausančio poilsio namelio ir kitų statinių buvimas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra neteisėtas, todėl ieškovei negali sukurti pareigos pagal Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintas normas ją išnuomoti valstybinę žemę atsakovei.

Ieškovė šioje byloje reiškia negatorinį ieškinį. Pažymėtina, kad pareiškus negatorinį ieškinį, būtina įrodyti du dalykus - kad ieškovas yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, o atsakovas turi pareigą įrodyti, jog jis elgiasi teisėtai, tai yra neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, priklauso valstybei ir jį patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 dalies 1 punkto pagrindu. Byloje nėra pateikta duomenų ginčijančių, kad žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Civilinio kodekso 4.1.06 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. P. C. kodekso 4.110 straipsnį, turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas Civilinio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose.

Civilinio kodekso 6.963 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patikėtinis, laikydamasis įstatymo ir sutarties, įgyvendina savininko teises į jam perduotą patikėjimo teise turtą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, visos teisės, kurias patikėtinis įgyja įgyvendindamas savininko teises, įskaitomos į jam perduoto turto sudėtį, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad patikėtinis turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė.

Civilinio kodekso 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, o 4.98 straipsnis įtvirtina savininko teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalis nustato, kad savavališkai užimti žemės sklypai turi būti grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o savavališkai žemės sklypus užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir formaliai įvertinus ieškinyje pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada kad egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos. Ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, jai patikėjimo teise perduotą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti atlaisvinti užimtą valstybinę žemę pašalinant joje esančius statinius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37, 4.98 straipsniai). Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovė įpareigotina atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinant jai nuosavybės teise priklausantį statinį su priklausinių dalimis, išregistruojant juos iš Nekilnojamojo turto registro bei sutvarkyti žemę, kad būtų tinkamos naudoti būklės.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Todėl, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur nesumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 88, 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklausančius: pastatą - poilsio namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį priklausinių - 1/21 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 dalis kitų inžinerinių statinių - lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 dalis kitų inžinerinių statinių - pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, išregistruojant juos iš Nekilnojamojo turto registro bei sutvarkyti žemę, kad jos būklė butų tinkama naudoti.

Priteisti iš atsakovės 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.