Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ir atsakovo V. J. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24-206/2016 pagal ieškovų A. B. ir R. B. ieškinį atsakovams A. S., V. J., R. J. dėl trukdymų naudotis servitutais pašalinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovams A. B., R. B. dėl fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalinio panaikinimo, trečiasis asmuo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo: 1) įpareigoti atsakovę A. S. netrukdyti ieškovui A. B. naudotis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantysis daiktas), 2009-04-02 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-2098-(l.3) ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15-474/2015 nustatytais servitutais, pašalinti kliūtis šių servitutų naudojimui (vartus, užraktus ir kt.) ir leisti paženklinti riboženkliais šių servitutų vietą žemės sklype; 2) įpareigoti atsakovus A. S., V. J. ir R. J. atstatyti kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Nr. 50/117144 duomenis priskirtą stoginę, plane pažymėtą 3K4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) priteisti ieškovui A. B. iš atsakovės A. S. 100 Eur turtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti ieškovui A. B. iš atsakovės A. S. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo V. J. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad atsakovei A. S. ir Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui A. B. nuosavybes teise priklauso 1/2 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, tvora, stoginė, esantys minėtame žemės sklype. 2009-04-02 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-2098-(1.3) suformuotas žemės sklypas ir po to atkurta nuosavybės teisė į žemę atsakovei A. S., žemės sklype nustatyti šie servitutai: kiti servitutai, plotas 0,13 ha; statinių servitutas, plotas 0,01 ha; kelio servitutas, plotas 0,01 ha. A. S. neleido ieškovui tinkamai naudotis šiais servitutais.2015-06-23 pranešime nurodytu laiku dėl atliekamo servitutų vietos paženklinimo pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimą atsakovė A. S. į žemės sklypą nei ieškovo, nei matininkų neįsileido ir matininkai atsisakė atlikti servitutų vietos paženklinimą. Be kitų ieškinyje keliamų reikalavimų, ieškovai įrodinėjo, kad atsakovė A. S. nuolat trukdė ieškovams naudotis jiems suteiktomis teisėmis, todėl 2015-05-30, aiškinantis stoginės nugriovimo aplinkybes, atsakovas V. J. (atsakovės A. S. dukters R. J. vyras) sudavė per rankas ieškovei R. B. Šiuos veiksmus matė ir užfiksavo kartu buvę pareigūnai. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad atsakovas V. J. sukėlė ieškovei R. B. fizinį skausmą pagal BK 140 str. 1 d., tačiau tai yra privataus kaltinimo byla, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Atsakovas V. J. sukėlė ieškovei R. B. fizinį skausmą, ją įžeidė bei pažemino pareigūnų ir kitų aplinkinių akyse, kai R. B. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą atsakovui V. J. jai suduoti. Ieškovai prašo teismo priteisti iš atsakovo V. J. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad atsakovas V. J. tyčia jokio smurto prieš R. B. nevartojo, jos sužaloti ar kaip kitaip fiziškai pakenkti nesiekė, įvyko nesusipratimas, todėl nepripažino reikalavimo atlyginti 1 000 Eur žalą.

Priešieškiniu atsakovė A. S. prašo: 1) nustatyti, kad A. S. nuosavybės teise valdo ūkinį pastatą – malkinę, vertė 99,63 euro (344 litai), be unikalaus numerio, kuri 1998-11-06 neteisėtai atlikus kadastrinius matavimus buvo įregistruota kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys – stoginė ir kartu su kitais kiemo priklausiniais – šuliniu, lauko tualetu, tvora, buvo užregistruota vienu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 2) panaikinti 2003-08-26 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto Kretingos rajono notarės J. N., registro Nr. 9075, dalį, kurioje nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis inžinierinių statinių – įrenginių – kiemo statinių – stoginė, kuri kartu su kitais kiemo priklausiniais – šuliniu, lauko tualetu, tvora, buvo užregistruota vienu unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 99,63 euro (344 litai).

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-05-03 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų netrukdyti naudotis servitutais, įpareigoti atstatyti inžinierinius statinius, priteisti 100 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos iš A. S. atlyginimo ir priešieškinio dalį dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą nutraukė. Patvirtino 2016-04-18 šalių sudarytą taikos sutartį. Teismas iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš atsakovo V. J. priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo R. B. Priteisė iš V. J. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio dalies) R. B.. Grąžino ieškovams A. B. ir R. B., 67,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (kiekvienam po 33,75 Eur), A. S. –11,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio.Be kitų sąlygų, šalys teismo patvirtinta taikos sutartimi susitarė, kad atsakovė A. S. kompensuoja ieškovui A. B. 300 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama šią sumą per 3 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo. Šalys susitarė, kad kitos dalies bylinėjimosi išlaidų, kiek tai susiję su šia taikos sutartimi išspręstais reikalavimais, viena kitai nekompensuoja (11 p.). Šalys susitarė, kad šia taikos sutartimi nėra sprendžiamas ieškinio reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos ieškovei R. B. iš atsakovo V. J. atlyginimo priteisimo ir šios bylos dalies nutraukti neprašo (13 p.). Dėl pareikšto reikalavimo atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą teismas nustatė, kad R. B. buvo padaryta žala, nes ji išgyveno dvasinį, psichologinį sukrėtimą ir net praėjus metams laiko išgyvena. Teismas atsižvelgė į tai, kad policija dėl šio įvykio nekėlė administracinio teisės pažeidimo bylos, apsiribojo įspėjimu vietoje. R. B. taip pat nekėlė privataus kaltinimo bylos. Teismas darė išvadą, kad dvasinis sukrėtimas ir psichologinis R. B. išgyvenimas nebuvo tokio didelio masto, kaip ji nurodo. V. J. veiksmus, kuriais jis sudavė per rankoje laikomą segtuvą ir pačią ranką, teismas vertino kaip neteisėtus ir tyčinius. Nustatė, kad V. J. yra kaltas dėl savo veiksmų, tačiau jis nesukėlė tokios didelės žalos, kaip ją vertina R. B.. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, laikė pagrįstu reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tačiau jo dydį sumažino iki 100 Eur.Teismas konstatavo, kad abi šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų, tačiau šalims taikos sutartimi susitarus dėl dalies reikalavimų, grąžino 75 procentus žyminių mokesčių, sumokėtų dėl taikos sutartimi išspręstų reikalavimų, ieškovams iš atsakovų priteisė atitinkamą žyminio mokesčio dalį dėl tenkinto reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl atstovavimo išlaidų, o teismo pašto išlaidų nėra, nes byla buvo iškelta kaip elektroninė.

Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-05-03 sprendimo dalį, kuria ieškovės R. B. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas tik iš dalies, ir šį ieškovės R. B. reikalavimą tenkinti visiškai – priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo V. J. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-05-03 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės R. B. reikalavimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. J., ir šį ieškovės R. B. reikalavimą tenkinti visiškai – priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo V. J. 670 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimą. Priteisti ieškovei R. B. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį.Nurodo, kad 2015-05-30 atsakovas V. J., suduodamas ieškovei R. B. per rankas, sukėlė ieškovei R. B. skausmą, kartu ją įžeisdamas bei pažemindamas policijos pareigūnų ir kitų aplinkinių akyse. Ieškovė pasijuto neginama ir bejėgė. Ieškovė nesudarė jokio pagrindo atsakovui taip su ja elgtis. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai apsiribojo tik perspėjimu ir nesuėmė atsakovo, nekėlė administracinio teisės pažeidimo bylos, rodo tik tai, kad, policijos pareigūnų vertinimu, tuo metu tam nebuvo pagrindo. Kaip nurodoma Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato 2015-06-11 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tokiais veiksmais atsakovas V. J. sukėlė ieškovei R. B. fizinį skausmą pagal BK 140 str. 1 d., tačiau pagal BPK 407 str. tai yra privataus kaltinimo byla, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Taigi, policijos pareigūnų vertinimu, šie atsakovo veiksmai atitiko ne administracinio teisės pažeidimo, o net nusikalstamos veikos požymius. Neturtinės žalos dydžiui neturi reikšmės ir ta aplinkybė, kad pati ieškovė dėl šio įvykio nepradėjo baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka. Auklėjamąjį poveikį atsakovui gali turėti ir tinkamas teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje iš atsakovo būtų priteistas reikšmingo dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Mano, kad dėl auklėjamojo poveikio nebūtina baudžiamoji atsakomybė. Tačiau teismui sumažinus neturtinės žalos atlyginimo dydį iki simbolinio dydžio, realus auklėjamasis teismo sprendimo poveikis atsakovo nepasieks.Atsakovas savo elgesio nelaiko neteisėtu ir tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu vengė pripažinti savo neteisėtus veiksmus, buvo įsitikinęs, kad elgėsi teisėtai ir tokiam elgesiui turėjo pagrindą. Policijos pareigūnė nurodė, kad atsakovo elgesys buvo akivaizdžiai sąmoningas ir tikslingas, kad jis priėjo pats ir sudavė ieškovei.Negalima teigti, jog ieškovė patyrė tik 100 Eur neturtinę žalą, nes toks dydis yra tik simbolinis ir būtų pateisinamas nebent tuo atveju, jeigu kartu atsakovui būtų taikoma ir kitos formos teisinė atsakomybė (pvz., baudžiamoji), jeigu atsakovo turtinė padėtis būtų ypatingai bloga arba didesnio žalos atlyginimo priteisimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Atsakovas per mėnesį uždirba apie 1 000 Eur, todėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas neturėjo didesnio poveikio atsakovui.Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad iš viso ieškovai patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovas A. B. susitarė su atsakove A. S., kuri sutiko atlyginti ieškovui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų sudaryta taikos sutartimi. Mano, kad byloje sudaryta taikos sutartis neturėjo jokios įtakos nei ieškovės R. B. reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, nei su šiuo reikalavimu susijusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Teismas nenurodė, kodėl nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-05-03 sprendimą pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. J. buvo priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei R. B. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių V. J. kaltę, – V. J. nebuvo surašytas protokolas, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, todėl kaltė nėra nustatyta objektyviais įrodymais. Atsakovas nurodo, kad jokių smurtinių veiksmų prieš ieškovę nėra atlikęs. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad V. J. neturėjo teisinio pagrindo liestis prie dokumentų, t. y. patvirtino, kad buvo ne suduota, ne smurtauta, o liečiami dokumentai, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodo, kad V. J. daužė per R. B. segtuvą, todėl pripažintina, kad į ranką buvo pataikyta atsitiktinai ir toks veiksmas nebuvo tyčinis.

Atsiliepimu į ieškovės R. B. skundą ieškovas A. B. prašo tenkinti ieškovės R. B. skundą. Atsiliepimu į ieškovės R. B. skundą atsakovas V. J. prašo ieškovės R. B. skundą atmesti. Mano, kad nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nėra atsakovo kaltės. Nesutikimo motyvai išdėstyti apeliaciniame skunde.

Atsiliepimu į atsakovo V. J. apeliacinį skundą ieškovai A. B. ir R. B. prašo atmesti atsakovo V. J. apeliacinį skundą, ieškovės R. B. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad nesutikimo motyvai yra išdėstyti ieškovės apeliaciniame skunde. Paaiškino, kad nėra prieštaravimo dėl ieškovės ir liudytojų paaiškinimų dėl to, ar ieškovei buvo suduota į vieną, ar į abi rankas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš atsakovo V. J. priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo R. B. Ieškovė R. B. nesutinka su priteistu neturinės žalos atlyginimo dydžiu ir mano, kad teismas turi priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo V. J. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas V. J. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. J. buvo priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei R. B., ir šį ieškinio reikalavimą atmesti. Ieškovė taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo V. J. 670 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo

Ieškovų parodymais nustatyta, kad 2015-05-30 (duomenys neskelbtini), šios bylos šalims aiškinantis ginčijamas aplinkybes dėl nekilnojamojo turto, atsakovas V. J. sudavė per ranką R. B. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai, įvykio aplinkybes tiriant dalyvavę policijos pareigūnai J. R., A. B., kurie nurodė, kad V. J. daužė per R. B. rankose laikomą segtuvą, ranką. Atsakovas V. J. nurodė, kad tik stumtelėjo R. B. ranką, siekdamas iš akių patraukti jos rodomus dokumentus. Ieškovė R. B. nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sužalojus sveikatą, atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimą, patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais, o kitų asmens neturtinių teisių pažeidimo atvejais ji atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).Neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ir atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, padarytos žalos dydį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Sutiktina, kad R. B. buvo padaryta žala ir ji išgyveno dvasinį, psichologinį sukrėtimą, tačiau atsižvelgus į pažeistų vertybių pobūdį – V. J. daužė per R. B. rankose laikomą segtuvą, ranką, tačiau ieškovei nebuvo padarytas žymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas, atsakovas dėl savo elgesio gailisi ir atsiprašo ieškovės, nebuvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, taip pat privataus kaltinimo byla, konstatuotina, kad teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis (100 Eur) yra pakankama piniginė satisfakcija, kuria tinkamai kompensuojamas nukentėjusiosios patirtas dvasinis skausmas. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas nesiekė savo veiksmais tyčia sukelti ieškovei fizinio skausmo ir galbūt neįvertino savo elgesio pasekmių, nors, būdamas protingas ir atidus asmuo, turėjo jas numanyti. Šalių konfliktas įvyko 2015-05-30, šalims aiškinantis stoginės nugriovimo aplinkybes, todėl atsakovo veiksmai buvo spontaniški ir neplanuoti, veika atlikta būnant įtampos būsenos, šalims ginčijantis ir konfliktuojant. Šioje byloje teismas, nuspręsdamas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsižvelgė į vertybę, kuri buvo pažeista atsakovo veiksmais, veikos padarinius ir sunkių pasekmių nebuvimą, ieškovės dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų pobūdį ir dydį, todėl nėra pagrindo padidinti neturtinės žalos dydį, taip pat nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir visiškai atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes iš esmės yra konstatuota, kad atsakovas atliko neteisėtus kaltus veiksmus (sudavė per ieškovės laikomą segtuvą, ranką), dėl kurių ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, jautėsi bejėgė ir pažeminta (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Be kitų sąlygų, šalys teismo patvirtinta taikos sutartimi susitarė, kad atsakovė A. S. kompensuoja ieškovui A. B. 300 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama šią sumą per 3 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo. Šalys susitarė, kad kitos dalies bylinėjimosi išlaidų, kiek tai susiję su šia taikos sutartimi išspręstais reikalavimais, viena kitai nekompensuoja (11 p.). Šalys susitarė, kad šia taikos sutartimi nėra sprendžiamas ieškinio reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei R. B. iš atsakovo V. J. priteisimo ir šios bylos dalies nutraukti neprašo (13 p.). Apeliantė R. B. mano, kad byloje sudaryta taikos sutartis neturėjo jokios įtakos nei ieškovės R. B. reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, nei su šiuo reikalavimu susijusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, todėl prašo priteisti iš atsakovo V. J. 670 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Nustatyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo siekiama įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis servitutais, įpareigoti atstatyti inžinerinius statinius, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą. Iš esmės šalių ginčas buvo išspręstas Kretingos rajono apylinkės teismui 2016-05-03 sprendimu patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukus bylos dalį. Laikytina, kad šalys abipusių nuolaidų būdu atkūrė teisinę taiką dėl esminių nesutarimų. Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra laikytinas išvestiniu reikalavimu.Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovės R. B. reikalavimas priteisti 670 Eur bylinėjimosi išlaidų, kai priteisto žalos atlyginimo dydis yra 100 Eur, neatitinka protingumo principo, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra išvestinis, ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo teisine prasme, palyginti su taikos sutartimi išnagrinėtu ginču, nesudėtingas, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitimo atmestinas (CK 1.5 str., CPK 93 str. 4 d.). Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.