Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui E. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti ieškinio reikalavimą. Paaiškino, kad tėvas nuo santuokos nutraukimo neprisideda prie dukros išlaikymo. Dukra buvo kelis kartus pas jį Vokietijoje, tai yra visas jo išlaikymas. Atsakovas bendrauja su dukra, bet finansiškai visiškai neremia vaiko, be to, kad porai savaičių per metus pasiima į Vokietiją. Per 9 metus vaikui jis yra davęs gal 400 Eur. Po teismo žada kreiptis į antstolius. Mano, kad nėra normalu, kad mama viena turi išlaikyti vaiką. Apie atsakovo darbovietę duomenų neturi, tik žino kad jis gyvena Kiolne, ten išvykęs beveik 6 metai. Turi sukūręs naują šeimą. Užsiima statybomis. Gyvena nuosavame būste su paskola, turi dar vieną vaiką. Dėl vaiko išlaikymo yra pagrindiniai jų pykčiai, nes jis vengia mokėti. Vaikui yra beveik 10 metų. Dukra lanko mokyklą, gimnastikos būrelį, dalyvauja varžybose. Jos pačios pajamos yra 600 Eur, dirba maitinimo įstaigos direktoriaus pavaduotoja, jos sutuoktinis taip pat dirba. Prašo teismo padidinti išlaikymo sumą iki 215,00 Eur.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad atsakovas buvo įsipareigojęs teikti išlaikymą po 145 Eur. Per 5 metus pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, ieškovei nebeužtenka priteisto išlaikymo, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, prasidėjo būreliai ir pan. Ieškiniu yra prašoma minimali suma, atsakovo vangumas byloje yra traktuojamas kaip jo sutikimas. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, tai yra jo vaikas ir jis privalo jį išlaikyti. Jo informacijos neteikimas nėra priežastis neišlaikyti vaiko. Jis dirba užsienyje, tačiau kur – nėra žinoma. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui E. V. ieškinys įteiktas tinkamai Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka – atsakovo tėvui, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui apie teismo posėdį pranešta taip pat tinkamai, šaukimą į teismo posėdį įteikiant viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatos numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat jei yra pasikeitę vaiko poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką – dukrą S. V., gimusią 2010 m. vasario 4 d., kuri gyvena su ieškove motina S. K.. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs Palangos miesto apylinkės teismas) 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu šalių santuoka bendru sutarimu buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai S. V. po 144,81 Eur (500 litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė S. K. prašo padidinti vaikui iš atsakovo E. V. priteistą išlaikymo dydį, nes nuo teismo sprendimo praėjo jau beveik penkeri metai, padidėjo augančios dukros minimalūs poreikiai visapusiškam vystymuisi, ji pradėjo lankyti mokyklą, užsiima užklasine veikla, todėl padidėjo vaiko priežiūros išlaidos, pasikeitė (išaugo) prekių ir paslaugų kainos, taigi nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko išlaikymo galimybės ir sąlygos.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties.

Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Vaikui augant, didėja ir išlaidos vaiko poreikiams: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti. Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.), kuris bylos nagrinėjimo metu yra 555,00 EUR. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, procesinis sprendimas, kuriuo patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio priimtas 2014 m. gruodžio 19 d., kuomet vaikui buvo keturi metai. Šiuo metu šalių dukrai S. V., gimusiai 2010 m. vasario 4 d., devyni metai, ji lanko mokyklą, užsiima užklasine veikla, todėl nepilnamečio vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, tai yra ieškove, kuri užtikrina vaikui gyvenamąjį plotą, rūpinasi kasdieninių vaiko poreikių tenkinimu, – ieškovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, higienai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė nurodė, kad susitartos išlaikymo sumos, išaugus vaiko poreikiams, nepakaktų net patiems minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, o atsakovas apskritai vengia pareigos išlaikyti vaiką ir prie jo praktiškai neprisideda. Vaikui būtinos mokymosi, ugdymo priemonės, kuriomis taip pat tenka rūpintis ieškovei. Vaikas lanko gimnastikos būrelį, dalyvauja varžybose, o tai taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Ieškovė rūpinasi ir vaiko laisvalaikiu, pramogomis, kultūriniu lavinimu, o atsakovas dukrą tik porai savaičių per metus pasiima į Vokietiją. Ieškovė dirba, tačiau jos pajamos nėra didelės – 600,00 Eur iki mokesčių. Nors ieškovė yra sukūrusi kitą šeimą ir sutuoktinis remią ieškovę, tačiau, šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo pareiga tenka tik jo tėvams, o ne ieškovės sutuoktiniui (CK 3.192 str.), todėl sprendžiant dėl išlaikymo S. V. dydžio pakeitimo ieškovės sutuoktinio turtinė padėtis nėra esminė aplinkybė.

Atsakovas, Sodros duomenimis, Lietuvoje nedirba, VĮ Registro centras duomenimis, nekilnojamojo turto čia taip pat neturi. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas gyvena Vokietijoje, ten yra sukūręs kitą šeimą, turi dar vieną vaiką, dirba statybose, gyvena nuosavame name, tačiau tikslių duomenų pateikti negali, koks atsakovo pajamų dydis nežino. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, duomenų apie savo pajamas, turtinę padėtį nepateikė. Taigi, teismui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis.

Kita vertus, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimus sveikatos sutrikimus ar kitokius specialiuosius poreikius byloje nepateikta, be to, atsakovas dirba ir gyvena Vokietijoje, todėl teismas atsakovo turtinę padėtį vertina vaiko interesų naudai, t. y. laiko, kad abu tėvai turi vienodas galimybes išlaikyti savo vaikus. Taigi, jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovas dukros išlaikymui neturėtų galimybių teikti CK 6.461 str. 2 d. įtvirtintą minimalaus dydžio išlaikymą – mažiau nei pusę vieno mėnesio minimalios algos, nenustatyta.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 555 Eur (neatskaičius mokesčių), kuris yra orientacinis dydis, būtinas pragyvenimui Lietuvoje. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, todėl akivaizdu, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ateityje tik didės. Svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas. Be to, susitarimas dėl S. V. išlaikymo buvo patvirtintas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu, jai buvo keturi metai, taigi, akivaizdu, jog augant vaikui, išaugo ir jos tiek kasdieniai, tiek specialieji poreikiai, tai yra didėja išlaidos ne tik maistui, rūbams, bet atsirado papildomų išlaidų vaiko lavinimui bei kitiems būtiniems vaiko poreikiams, kurie paprastai tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, ir kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nuo išlaikymo priteisimo pasikeitė ir ekonominė situacija šalyje, tai yra padidėjo kainos ne tik maistui, rūbams, bet ir kitoms prekėms.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas išlaikymo vaikui dydis, priėmimo praėjo beveik penkeri metai, šiuo metu S. V. yra devyneri metai, ji lanko mokyklą, neabejotinai, kad paaugo šalių vaiko poreikiai, todėl teismo sprendimu priteista suma išlaikymui yra akivaizdžiai per maža ir jos nepakanka net patiems minimaliausiems vaiko poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, Lietuvos teismų formuojamą praktiką, kad vaiko išlaikymo būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 555,00 EUR, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui – dukrai S. V. po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė (motina) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodiniais mokėjimais sudaro 19,00 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 6 p.). Taip pat iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos ieškovei S. K. teikimu, kurios pagal advokato pateiktą pažymą yra 243,56 EUR (88 str., 1 d. 6 p., 96 str. 1 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1233-890/2014 patvirtintą nepilnamečiui vaikui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 215,00 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 00 ct) dydžio išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (tai yra nuo 2019 m. gegužės 24 d.) iki dukros pilnametystės, šią pinigų sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,00 Eur (devyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 243,56 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 56 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.