Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-21 ieškinį atmetė. Teismas sprendimo dalį dėl perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia LRCK 1.86-1.87 straipsnių pagrindu motyvavo tuo, kad tarp atsakovų sudarytas sandoris buvo atlygintinas, kadangi atsakovai į bylą pateikė 2016-07-08 susitarimą prie reikalavimo perleidimo sutarties, iš kurio matyti, jog pradinis ir naujasis kreditorius susitarė, kad pradinis kreditorius (L. B.) atlygintinai perleidžia reikalavimo teises naujajam kreditoriui (A. G.) į skolininką V. L. ir susitarimo 1.1 punktu sutarė, kad pradiniam kreditoriui už įgytą reikalavimą 16 798, 00 Eur sumai naujasis kreditorius užskaito pradinio kreditoriaus skolą pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius 18 200,00 Eur sumai. Atsakovai pateikė L. B. pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius A. G.: 2016-01-12 2 000,00 Eur sumai, 2016-01-29 2 800,00 Eur sumai, 2016-02-02 2 500,00 Eur sumai, 2016-03-04 2 900,00 Eur sumai, 2016-03-18 2 500,00 Eur sumai, 2016-05-16 2 900,00 Eur sumai, 2016-06-01 2 600 Eur sumai. Visuose paminėtuose vekseliuose 2016-07-08 A. G. patvirtino, jog vekselis yra pilnai apmokėtas. Tai jog tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai patvirtina ir kitos aplinkybės byloje, t..y jog, L. B. buvo skolinga I. D., tačiau jai pareikalavus grąžinti skolą, L. B. pagal paprastuosius vekselius pasiskolino pinigų iš A. G., tai patvirtino I. D.. Be to atsakovas A. G. už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo gavęs 125 000 Lt, todėl tikėtina, jog turėjo galimybę paskolinti L. B. vekseliuose nurodytas sumas. Be to byloje atsakovas A. G. pats kreipėsi į teismas su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pagal atsakovų sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčijamo sandorio dalyviai realiai įgijo civilines teises ir pareigas, siekė jas įgyvendinti. Minėtais motyvais teismas atmetė ir ieškovo argumentą, jog iš tiesų tarp šalių buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovui neįrodžius, jog tarp šalių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris naikintinas kaip neatitinkantis sandorio formos. Teismas sprendimo dalį dėl reikalavimo teisės negalimumo, kadangi atsakovei L. B. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvavo tuo, kad iš 2015-05-11 turto aprašo matyti, kad buvo aprašytas ir areštuotas atsakovams R. B. bei M. Z. nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Disponavimas į areštuojamo turto aprašus neįtrauktu turtu, nebuvo apribotas, todėl teismas padarė išvadą, jog L. B. turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę, kuri nebuvo areštuota (LRCPK 685 str.). Dėl ieškovo argumento, jog reikalavimo perleidimas negalimas pagal įstatymą, nes yra susijęs su kreditoriaus asmeniu ir apsunkino jo, kaip skolininko, kuris kartu yra ir išieškotojas 101 357 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės L. B., galimybes siekti priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymo vykdymo procese pagal LRCPK 687 str., pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas yra ne vienintelis atsakovės kreditorius, todėl priešpriešinis įskaitymas išimtinai ieškovui būtų negalimas. Be to LRCPK 687 straipsnis nenumato privalomo įskaitymo esant priešpriešiniams reikalavimams vykdymo procese. Dėl actio Pauliana taikymo teismas iš esmės rėmėsi anksčiau nurodytais motyvais, jog atsakovė siekdama atiduoti skolą I. D., pasirašė paprastuosius vekselius vairioms sumoms A. G., o pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį į ieškovą, nors atsakovė sumažino savo debitorinius reikalavimus, tačiau tuo pačiu sumažino ir turimų kreditorinių įsipareigojimų sumą, nelikdama skolinga A. G.. Taigi reikalavimo perleidimo sutartis iš esmės neturi įtakos atsakovės L. B. mokumui. Pastebėtina, kad net pripažinus reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir taikius restituciją, atsakovės finansinė padėtis nepagerėtų, priešingai, jos kreditorinis reikalavimas A. G. būtų didesnis negu jos reikalavimas V. L.. Be to atsakovei nėra iškelta bankroto byla, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Nėra pagrindo nustatyti, jog atsakovai buvo nesąžiningi sudarydami reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovas nepateikė jokių tai įrodančių duomenų, taip pat jau byloje konstatuota, kad ginčo sandoriu atsakovė sumažino savo kreditinius įsipareigojimus. Dėl ieškovo argumento, kad sandorio vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą, teismas nustatė, jog reikalavimo perleidimo sutartimi L. B. perleido A. G. reikalavimo teisę į skolininką V. L. 16 798,00 Eur sumai, o A. G. užskaitė L. B. skolą pagal paprastuosius vekselius 18 200,00 Eur sumai. Teismo posėdyje atsakovų atstovė nurodė, kad vekseliai išrašyti apskaičiuojant palūkanas, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl A. G. buvo perleistas mažesnės vertės reikalavimas negu jo. Įvertinęs tokias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju tokį sandorio šalių elgesį galima pripažinti nesąžiningu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytos kitos actio Pauliana sąlygos, vis dėlto nenustatė pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties į skolininką pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.86 straipsnį, 1.87 straipsnį; dėl sandorio negalimumo, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms; actio Pauliana pagrindu. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-16 sprendimu: 1) pripažino negaliojančia 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); 2) pripažino negaliojančia 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); 3) taikė restituciją pinigais ir priteisė ieškovui V. L. iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. solidariai 101 357 Eur piniginę kompensaciją; 4) atsakovės L. B. priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo V. L. 14 481 Eur baudą už paslaugų sutarties pažeidimą; kitą atsakovės reikalavimų dalį atmetė; 5) įskaičius patenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nustatė, kad ieškovui V. L. iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. solidariai išieškotina 86 886 Eur dydžio piniginė kompensacija; 6) patenkino trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ir iškeldino V. L., A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); 7) nustatė, kad ši sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 86 886 Eur dydžio kompensacija; 8) priteisė iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. po 835,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; 8) priteisė iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. po 12 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti; 9) priteisė iš ieškovo V. L. 38 Eur bylinėjimosi išlaidų R. B..Lietuvos apeliacinis teismas 2016-07-07 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimą iš dalies pakeitė ir nutarė teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: 1) ieškovo V. L. ieškinį patenkinti; 2) atsakovės L. B. priešieškinį patenkinti iš dalies; 3) pripažinti negaliojančia 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais Pajūrio g. 16, Klaipėdoje; 4) pripažinti negaliojančia 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); 5) netaikyti restitucijos natūra, grąžinant ginčo statinius ieškovui, o taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovų L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101 357 Eur piniginę kompensaciją ieškovui V. L.; 6) taikant restituciją, priteisti iš V. L. 2 317 Eur, gautų už turto pardavimą, ir 14 481 Eur už prievolių pagal pavedimo sutartį neįvykdymą, iš viso 16 798 Eur, atsakovei L. B.; 7) kitą atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį atmesti; 8) patenkinti trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ir iškeldinti ieškovą V. L., atsakovus A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); 9) nustatyti, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 101 357 Eur dydžio kompensacija.2016-07-08 tarp L. B. ir A. G. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria L. B. perleido A. G. visas iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 kylančias pradinio kreditoriaus teises į skolininko V. L. skolą, kuri sutarties sudarymo dieną sudaro 16 798, 00 Eur.

Apeliantas nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė L. B. išlieka tikruoju ieškovo kreditoriumi, o šios reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta siekiant atsakovei iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp atsakovų buvo susidarę paskoliniai santykiai, kuriuos neva patvirtina vekseliai, tačiau byloje nėra įrodymų, kad A. G. disponavo pinigų suma, atitinkančia paskolos sumą, t.y. kai 2016-01-12 – 2016-06-01 laikotarpiu A. G. įvairiomis sumomis vekseliais perdavė 18 200 Eur. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog I. D., kuri skolino pinigus (18 200 Eur) atsakovei dar 2011-2013 m., disponavo tokiomis piniginėmis lėšomis.Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016 ir joje nurodytą teismo praktiką). Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas.Šioje byloje svarbu išsiaiškinti ar atsakovai L. B. ir A. G. įgijo teises ir pareigas vienas kitam, sudarydami 2016-07-08 reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią L. B. perleido A. G. visas iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 kylančias pradinio kreditoriaus teises į skolininko V. L. skolą. Iš byloje pateiktos Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad L. B., kaip pradinis kreditorius, perleido naujajam kreditoriui A. G. visas iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 kylančias pradinio kreditoriaus teises į skolininko V. L. skolą (Sutarties 1.1. p.), kuri pagal sutarties 1.2. punktą sutarties sudarymo dieną sudarė 16 798, 00 Eur. Taip pat byloje yra pateiktas ir 2016-07-08 Susitarimas prie reikalavimo perleidimo sutarties, iš kurio matyti, jog pradinis ir naujasis kreditorius susitarė, kad pradinis kreditorius (L. B.) atlygintinai perleidžia reikalavimo teises naujajam kreditoriui (A. G.) į skolininką V. L. ir Susitarimo 1.1 punktu sutarė, kad pradiniam kreditoriui už įgytą reikalavimą 16 798, 00 Eur sumai naujasis kreditorius užskaito pradinio kreditoriaus skolą pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius 18 200,00 Eur sumai. To paties Susitarimo 1.2 punktu šalys sutiko, kad pradinis kreditorius pasirašys reikalavimo perleidimo sutartį tik tuo atveju, jeigu naujasis kreditorius prieš reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedo pasirašymą, padarys visuose paprastuose vekseliuose, kuriuos pradinis kreditorius išdavė naujajam kreditoriui 2016-01-12, 2016-01-29, 2016-02-22, 2016-03-04, 2016-03-18, 2016-05-16, 2016-06-01, viso 18 200 Eur sumai, atžymą apie visišką vekselių apmokėjimą. Į bylą yra pateikti ir L. B. pasirašyti paprastieji neprotestuotini vekseliai A. G.: 2016-01-12 2 000,00 Eur sumai, 2016-01-29 2 800,00 Eur sumai, 2016-02-02 2 500,00 Eur sumai, 2016-03-04 2 900,00 Eur sumai, 2016-03-18 2 500,00 Eur sumai, 2016-05-16 2 900,00 Eur sumai, 2016-06-01 2 600 Eur sumai. Visuose paminėtuose vekseliuose 2016-07-08 A. G. patvirtino, jog vekselis yra pilnai apmokėtas. Byloje nėra įrodymų ar kitų duomenų, kurie leistų abejoti vekselių tikrumu, t.y. kad jų pagrindu buvo perduoti pinigai. Taigi įvertinus tai, kad atsakovė L. B. perleido reikalavimą į skolininką ir tokiu būdu grąžino A. G. skolą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tarp šalių sudarytas sandoris sukūrė šalims abipuses teises ir pareigas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas vertina ir faktines aplinkybes, kurios leidžia įvertini tikrąją šalių valią, motyvus ir tikslus, sudarant ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį. Apeliantas nurodo, kad nėra byloje įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas A. G. ar I. D. disponavo piniginėmis lėšomis, kurias skolino atsakovei L. B.. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad L. B. ilgą laiką skolindavosi pinigų iš I. D.. 2015 m. mirus I. D. vyrui, pastaroji paprašė, kad L. B. grąžintų skolą. Tai patvirtino ir pati I. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje. Norėdama grąžinti skolą, L. B. pagal paprastuosius vekselius pasiskolino pinigų iš A. G.. Taip pat byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas A. G. už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo gavęs 125 000 Lt, todėl tikėtina, jog turėjo galimybę paskolinti L. B. vekseliuose nurodytas sumas. Priešingų duomenų ieškovas nepateikė, nors kaip minėta anksčiau, aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, kad buvo sudarytas tariamas sandoris, yra fakto ir įrodinėjimo dalykas, o pagal bendrąją taisyklę ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą pripažinti reikalavimo perleidimo sandorį negaliojančiu (LRCPK 178 str.). Taigi iš anksčiau minėtų aplinkybių matyti, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo tikslas ir motyvas, buvo grąžinti skolą A. G.. Taip pat byloje yra duomenys, jog atsakovas A. G. 2016-08-09 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriuo prašė vykdymo procese pakeisti išieškotoją, atsižvelgiant į tai, kad tarp jo ir L. B. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią naujajam kreditoriui A. G. atsakovė perleido reikalavimo teises į V. L. skolinius įsipareigojimus pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą. Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-02 nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir vykdomojoje byloje Nr. 0065/16/00635, pradėtoje vykdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-620-479/2015, išieškotoją L. B. pakeitė į išieškotoją A. G.. Gavęs išieškotojo V. L. atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-13 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-02 nutartį ir atmetė pareiškėjo A. G. prašymą dėl L. B. pakeitimo išieškant skolą iš V. L. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-620-479/2015. Atsakovai, nesutikdami su tokia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-02-02 nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-02 nutartį, tačiau kitais motyvais, nurodydamas, kad įvertinus tai, kad sutartis, iš kurios kildinamas procesinis prašymas pakeisti išieškotoją vykdymo procese, yra pradėta ginčyti teisme, todėl dėl šios priežasties prašymas dėl procesinio teisnių perėmimo negali būti išspręstas kitaip, nei jį atmetant, nes kitoje civilinėje byloje gali būti nustatyti prejudiciniai faktai, galintys turėti reikšmės nagrinėjant klausimą dėl išieškotojo pakeitimo. Iš esmės ta aplinkybė, kad atsakovas A. G. siekia tapti išieškotoju vykdomojoje byloje iš ieškovo, darytina išvada, kad reikalavimo perleidimo sutartis atitinka tikrąją atsakovo A. G. ir atsakovės L. B. valią perleisti reikalavimo teisę. Be to ši aplinkybė įrodo, kad ginčijamas perleidimo sandoris yra realiai vykdomas. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog šalys, sudarydamos ginčijamą sandorį, iš tikrųjų siekė kitokių, nei numatyta sutartyje, tikslų (CK 1.86 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.), todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamą 2016-07-08 reikalavimo perleidimo sandorį tariamu.