- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-304-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00043-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-304-252/2017
Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00043-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4.
2017 m. balandžio 12 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. (G. G.) atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-01-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-128-420/2017 pagal pareiškėjo G. G. skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
G. G. 2016-12-05 prašymu kreipėsi į antstolį S.O. G. prašydamas atšaukti jo asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) įkalinimo įstaigoje areštą. Nurodė, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos narių pragyvenimui, darbo pagal profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA dydį, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Analogiškas reikalavimas yra numatytas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra pasisakęs, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažintina, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Pažymėjo, kad skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistajam vienintelė galimybė įsigyti asmeniniams poreikiams būtinų reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Apelianto vertinimu, išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu, pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne 1 MMA. Todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Antstolis S. O. G., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016-12-12 patvarkymu Nr. R7-12639 atsisakė atnaujinti praleistą skolininko G. G. 2016-12-05 skundo padavimo terminą; jo skundo netenkino ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui bei išaiškino šio patvarkymo apskundimo terminus ir tvarką. Patvarkyme pažymėjo, kad skolininko G. G. lėšos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje areštuotos antstolio 2014-11-28 patvarkymu Nr. R2-2612, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2011-11-10 vykdomąjį raštą Nr. 1-182/2011 dėl skolos – žalos atlyginimo ir išlaikymo iki gyvos galvos išieškojimo išieškotojai N. Š. Skolininkas skundą dėl asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA įkalinimo įstaigoje arešto atšaukimo, pateikė akivaizdžiai praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytus 20 ir 90 dienų terminus skundui paduoti. Pabrėžė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Antstolio taikyta priverstinio vykdymo priemonė – skolininko piniginių lėšų areštas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje yra leistina ir teisiškai reglamentuota bei atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje patvirtintą patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje formą. Skolininkas šiuo atveju, duomenų, kad pataisos įstaigos sąskaitoje yra ar ateityje bus pervedamos jam priklausančios piniginės lėšos, iš kurių, vadovaujantis CPK 739 straipsnius, išieškojimas yra negalimas ar turi būti vykdomas darant išskaitas CPK nustatyta tvarka, nepateikė. Skolininkas jokių duomenų apie būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis nepateikė, jam tenkančių pačių būtiniausių išlaidų, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, bei tokių išlaidų dydžio niekuo nepagrindė. Dėl to, sprendė, kad G. G. priklausančios lėšos gautinos iš trečiųjų asmenų, skirtos ne būtiniausioms skolininko poreikiams tenkinti, o laikytinos kitomis skolininko pajamomis, iš kurių išieškojimas nėra draudžiamas. Iš skolininko pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį akivaizdu, jog iš jo darbo užmokesčio išskaitoma 50 % jo darbinių pajamų. Likusi 50 % darbinių pajamų dalis išmokama jam pačiam ir iš šios sumos išieškojimas nevykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-01-18 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, antstolis S. O. G. 2014-11-28 šiai pataisos įstaigai išsiuntė patvarkymą Nr. R2-2612 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija į antstolio depozitinę sąskaitą perveda dalį iš skolininko darbo užmokesčio išskaitytų lėšų. Apylinkės teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės ir galiojantis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad antstolis S. O. G. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje piniginės lėšos būtų buvusios CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Teismas konstatavo, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl sprendė, kad antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti. Taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju, antstolis pažeidė CPK 668 straipsnio nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Nors BVK 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt., tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja skolininkui pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriais grindė savo prašymą. Savo reikalavimą pagrindžiančių duomenų G. G. teismui nepateikė. Teismas pripažino, kad apeliantas nepagrįstai skunde remiasi LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016 ir nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 konstatuotomis išvadomis, kadangi šių civilinių bylų faktinės aplinkybės nesutampa su vykdomosiose bylose Nr. 0168/11/02073, Nr. 0168/16/02319, esančiomis faktinėmis aplinkybėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu G. G. prašo įpareigoti antstolį panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje esančių jam priklausančių lėšų areštą ir leisti kas mėnesį naudotis sąskaitoje esančiais 100 Eur. Nurodo, kad pataisos namuose jis dirba ir kas mėnesį gauna apie 50-60 Eur pajamų iš kurių 30 % nuskaičiuoja paramos fondas bei 50 % nuo gaunamo atlyginimo nuskaičiuoja antstolis. Nesutinka, kad jo būtiniausi poreikiai yra tenkinami valstybės lėšomis. Pažymi, kad valstybė nesuteikia nei būtinų higienos priemonių, nei lėšų kanceliarinės paskirties prekėms įsigyti. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. O. G. su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Pabrėžia, kad aukštesniųjų instancijų teismai pasisakė, jog lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnio ir 668 straipsnio 1 dalies nurodytus atvejus, lėšos priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Skolininko lėšos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje areštuotos antstolio 2014-11-28 patvarkymu Nr. R2-2612, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2011-11-10 baudžiamojoje byloje Nr. 1-182/2011 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos – žalos atlyginimo ir išlaikymo iki gyvos galvos išieškojimo išieškotojai N. Š.. Antstolio taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota. Todėl prašo skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis). Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba, t.y. naikinamasis terminas. Toks 90 dienų terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, kuris reglamentuoja antstolių veiksmų apskundimą. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolių veiksmų. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas 2016-12-05 pateikė skundą antstoliui (antstolio kontoroje jis registruotas 2016-12-09) konkrečiai neįvardindamas skundžiamo patvarkymo. Vykdomosios bylos Nr. 0168/11/02073 duomenimis antstolis S. O. G. 2014-11-28 priėmė patvarkymą Nr. R2-2612 (vykd. b.l. 51), kuriuo vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2011-11-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-182/2011 dėl 36550 Lt išieškojimo iš skolininko G. G. 3- ios eilės išieškotojai N. Š., areštavo 13947,82 Lt skolos ir 1081,87 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 15029,69 Lt (kas atitinka 4352,89 Eur) esančių Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje, priklausančių G. G.. Taigi, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vienintelis antstolio patvarkymas, kuriuo jis areštavo pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas, priimtas 2014-11-28. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, t.y. dėl 2014-11-28 patvarkymo, praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti ir praleistas terminas konkrečiu atveju negali būti atnaujinamas, apie ką 2016-12-12 patvarkymu Nr. R7-12639 netenkindamas skolininko G. G. skundo pasisakė ir antstolis S. O. G.. Pareiškėjas iš esmės ir nenurodė dėl kokių priežasčių, kai jam persiųstame patvarkyme aiškiai nurodomi antstolio veiksmų apskundimo terminai ir tvarka, nebuvo aktyvus ir rūpestingas, bei jų neskundė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam 90 dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti, kadangi asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (LAT 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).Esant tokiai situacijai, pareiškėjo pasyvumas ir CPK normų nesilaikymas apylinkės teismui nesudarė pareigos spręsti klausimo dėl antstolio patvarkymo teisėtumo, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimo, nes naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas, juolab, kad tokio prašymo ir nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundą ir išnagrinėjo šį skundą iš esmės, nepatikrinęs, ar nėra suėjęs naikinamasis terminas skundui paduoti, t.y. nesilaikė pareigos be atskiro suinteresuoto asmens pareiškimo, patikrinti, ar nėra kliūčių procesui pagal atitinkamo suinteresuoto asmens pareiškimą pradėti. Nors apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 512 straipsnio nuostatas ir aptartus LAT išaiškinimus, neturi teisinio pagrindo pripažinti bylą nagrinėjusio apylinkės teismo išvadas nepagrįstomis, tačiau esant išdėstytai teismų praktikai ir teisiniam reglamentavimui ši civilinė byla nutrauktina.Kiti apelianto argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl, neatnaujinus įstatyme praleisto apskundimo termino, plačiau dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 9 punktas, 326 str. 5 p. ir 338 straipsniu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-01-18 nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.