- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-05-19
- Bylos Nr.
- A6.-461-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00424-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „P.“ (buvusi UAB „U.“) (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), buvusio vadovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamo padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P., būdamas UAB „P.“ vadovu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2023 m. kovo 7 d. ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriams, tarp jų Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), kuri nuo 2022 m. vasario 15 d. vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės turto ir banko sąskaitų ir kuriai 2023 m. balandžio 4 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 109 213,11 Eur (pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. vasario mėnesio), vėliausiai nuo 2022 m. vasario 15 d. (nuo 2022 m. vasario 15 d. VMI taikė priverstinio išieškojimo veiksmus), suprasdamas, kad bendrovės nemokumo atstatyti nepavyks, privalėdamas inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, jo neinicijavo ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tokiais savo veiksmais V. P. nevykdė Lietuvos Respublikos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesą ir taip pažeidė kreditorių, tarp jų ir kreditorės VMI teises bei tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. balandžio 4 d. balanso išrašo matyti, bendrovės prievolių, kurių mokėjimo terminas suėjęs suma – 109 210,30 Eur, šią skolą sudarė: mokestis už aplinkos teršimą – 4 Eur; gyventojų pajamų mokestis – 51 802,58 Eur ir delspinigiai – 1 564,75 Eur; nekilnojamojo turto mokestis – 2 920 Eur ir delspinigiai – 58,08 Eur; pridėtinės vertės mokestis – 51 453,19 Eur ir delspinigiai – 1 410,51 Eur. taip pat matyti, jog bendrovės bendra įplaukų suma – 135 451,89 Eur (b. l. 5).
Iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. balandžio 4 d. klientų išrašo matyti, kad UAB „P.“ Mano VMI atstovas ir vadovas nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2023 m. kovo 7 d. buco V. P., o valdymo organo įgaliotas asmuo – Z. J. (b. l. 6).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1350-854/2023 (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-233/933/2023 nutarti palikta nepakeista) matyti, kad bendrovei „U.“ (dabar UAB „P.“) iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nutartyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į byloje žinomas aplinkybes, įvertinęs VMI argumentus ir įrodymus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, atsakovės pateiktus paaiškinimus ir duomenis, konstatavo, kad Bendrovės turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Nutartyje nurodyta, jog nėra pagrindo spręsti, kad bendrovė netolimoje ateityje yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą, todėl bendrovei iškelta bankroto byla. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 6 d. (b. l. 7-14).
AIS antstolių sistemos 2022 m. lapkričio 30 d. duomenimis, buvo vykdomos 6 išieškojimo bylos (b. l. 15-16).
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2022 m. lapkričio 30 d. išrašas, iš kurio matyti, jog bendrovė neturi nekilnojamojo turto (b. l. 17).
VĮ „Regitra“ 2022 m. lapkričio 30 d. duomenimis, bendrovės vardu įregistruotas vienas automobilis (b. l. 18).
VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2022 m. lapkričio 30 d. balanso duomenimis, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nurodyta bendrovės visa turto vertė – 31 100 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 171 379 Eur (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, nagrinėjamu atveju JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą bei siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas privalo iniciuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.
Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. P. nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2023 m. kovo 7 d. buvo UAB „P.“ vadovas, todėl būtent jam ir kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje inicijuoti nemokumo procesą.
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vilniaus miesto apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, šios sąlygos nustatytos ir nėra ginčijamos.
Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. teismo posėdyje duotus parodymus, daro išvadą, kad V. P. suprato, jog bendrovė turi įsiskolinimų ir jos finansinė padėtis yra sunki. V. P. teismo posėdyje nurodė, kad įmonė turėjo užsakymų ir veikiančių sutarčių, bandė sudaryti su VMI mokestinės paskolos sutartį, tačiau VMI nesutiko sudaryti mokestinės sutarties. Nurodė, kad įmonės sąskaitoje buvo 30 000 Eur, tačiau tų pinigų negalėjo naudoti, nes reikalavimus buvo pateikę VMI ir antstolis. Taip pat nurodė, jog norėdami sumažinti sąnaudas, sumažino darbuotojų skaičių. Nurodė, kad jų darbo specifika yra projektavimas ir statybos leidimų išėmimas, tačiau dažnu atveju statybos leidimo gavimas nepriklauso nuo jų, dažnai vėluoja valstybinės institucijos, kurios tikrina projektus, tad negali gauti statybos leidimo ir aktuoti darbų. Taip pat nurodė, kad supranta, kad pirmiau turėjo sumokėti VMI ir tik tada kitiems, tačiau, jeigu viską sumokėtų VMI, tada negalėtų kitiems sumokėti ir darbai nebūtų pabaigti. V. P. paaiškino, jog nesikreipė dėl nemokumo proceso iškėlimo dėl to, kad manė, jog 2024 metais įmonė galės atsigauti. Nurodė, jog turėjo sutarčių, todėl galėjo sumažinti skolas. Taip pat jis ir apskundė Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl bankroto iškėlimo. Visa tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. žinojo apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, skolas valstybei bei būtinybę inicijuoti Bendrovei nemokumo procesą, tačiau tik subjektyviai tikėdamas savo jėgomis atkurti įmonės veiklą, nesant tam pagrįstų objektyvių duomenų, sąmoningai pasirinko nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tikėjosi, kad sugebės įvykdyti darbus ir ateityje sumažinti skolas.
Aplinkybę, jog bendrovės finansinė padėtis pagerėtų, buvo grįsti tik V. P. nepagrįstu tikėjimu, patvirtina teismui pateikti ir pirmiau aprašyti duomenys, iš kurių matyti, kad dėl nemokumo proceso ir bylos iškėlimo UAB „P.“ su pareiškimu kreipėsi į teismą ne pats V. P., o VMI, kai įmonė pakankamai ilgą laiką buvo nemoki. Bankroto byloje nustatyta, kad Bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, t. y. yra nemoki. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. balandžio 4 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 109 213,11 Eur. UAB „P.“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal jos pateiktas deklaracijas nuo 2020 metų vasario mėnesio. Paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2021 m. viso turto vertė nurodyta 31 100 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 171 379 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartyje konstatuota, kad bendrovės turimi finansiniai sunkumai negali būti traktuojami kaip laikini, ir, kad bendrovė įsiskolinimus pagal turimus resursus būtų pajėgi netolimoje ateityje padengti. Nustatyta, kad bendrovė turi įsiskolinimus tiek tiekėjams, tiek už nuomos, komunalines paslaugas. Nenustatytas Bendrovės gyvybingumas (Bendrovės vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto, Bendrovės vardu įregistruotas vienas automobilis, tačiau to nepakanka įsiskolinimui padengti). VMI pareiškime nurodyta, kad buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, tačiau jis buvo nerezultatyvus. V. P. nesiėmė veiksmų atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo.
Įvertinęs pirmiau išdėstytą, teismas konstatuoja, jog V. P., būdamas UAB „P.“ vadovu bei žinodamas, kad bendrovė negali vykdyti turimų prievolių ir įsipareigojimų, pareigos (kuri kilo nuo 2022 m. vasario 15 d.) kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo nevykdė, dėl to įsiskolinimai didėjo ir buvo vis labiau pažeidžiami kreditorių, tarp jų ir VMI interesai.
Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Nagrinėjamu atveju, V. P., kaip įmonės vadovo, neveikimas, iš esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, bendrovei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesant jokio pagrindo manyti, kad bendrovės finansinė padėtis ateityje pagerės, rodo jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), neteisėto neveikimo laikotarpis buvo pakankamai ilgas. Nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – V. P. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jis yra jauno amžiaus, darbingas, dirbantis. 2023 m. gegužės 18 d. duomenimis V. P. per 3 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 40 kartų, iš kurių daugiausia už KET pažeidimus (greičio viršijimas, vairavo automobilį neapdraustą privalomuoju civiliniu draudimu, nesumokėjo vietinės rinkliavos už automobilio pastatymą aikštelėje ir pan.), taip pat administracinėn atsakomybėn trauktas už netinkamas savo, kaip vadovo, pareigas, taip pat baustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Dalį baudų sumokėjo, o dėl dalies duomenų apie sumokėjimą nėra. Tačiau taip pat matyti, jog V. P. paskutinį administracinį nusižengimą padarė 2022 m. gegužės 3 d. Vis tik, atsižvelgiant į pakankamai griežtą ABK 120 straipsnio 1 dalies sankciją, teismas mano, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodytiems nuobaudos tikslams pasiekti pakanka skirti ne vidutinę, o minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą piniginę nuobaudą – 1 400 Eur. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas nenustatė.
V. P. išaiškintina, jog, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kreipiantis į VMI.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
V. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti V. P., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-461-1133/2023 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.