Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Latvijos Respublikoje registruotos akcinės bendrovės „Immer Digital“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Prekybos ir pramonės rūmų Arbitražo teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Nr. 2021/362, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Akvatera LT“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. liepos 12 d. gautas Latvijos Respublikoje registruotos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Immer Digital“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Prekybos ir pramonės rūmų Arbitražo teismo (toliau – ir Arbitražo teismas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Nr. 2021/362, kuriuo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Akvatera LT“ priteista 25 920 Eur skola, 1 415,01 Eur arbitražo teismo išlaidos, 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Akvatera LT“ atsiliepimo į pareiškėjos prašymą teismui nepateikė. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti 2022 m. liepos 26 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir 1958 m. Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).

5. Byloje nustatyta, kad Arbitražo teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimu byloje Nr. 2021/362 pareiškėjai iš suinteresuoto asmens UAB „Akvatera LT“ priteista 25 920 Eur skola, 1 415,01 Eur arbitražo teismo išlaidos, 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.

6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražo teismų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia tik konkrečių 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą, todėl sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015).

7. Be to, tiek teismui gavus ieškinį dėl ginčo, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas (t. y. teismui ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiant dėl jurisdikcijos), tiek sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, teismo atliekamas teisinis vertinimas pradedamas nuo prezumpcijos, jog, atitinkamai, arbitražinis susitarimas yra galiojantis, o arbitražo sprendimas – vykdytinas. Minėtos prezumpcijos gali būti paneigiamos 1958 m. Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017).

8. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

9. Kaip minėta, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-18-516/2021).

10. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Akvatera LT“ apie pateiktą pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą buvo tinkamai informuotas, tačiau atsiliepimo į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl teisėjų kolegija 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų neanalizuoja ir dėl jų atskirai nepasisako.

11. Kita vertus, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (liet. pagal pareigas), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

12. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

13. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pareiškėja AB „Immer Digital“ į Arbitražo teismą kreipėsi dėl skolos, atsiradusios iš 2018 m. sausio 2 d. sutarties dėl pakavimo medžiagų tiekimo, priteisimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolos priteisimas, kylantis iš verslo subjektus siejančių sutartinių santykių, gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnis), t. y. šiuo atveju nenustatyta, kad egzistuotų 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindas.

14. Vertindama 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto egzistavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimas byloje Nr. 2021/362 prieštarautų viešajai tvarkai, nenustatė.

15. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Arbitražo teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimas byloje Nr. 2021/362 yra pripažįstamas ir jį leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Patenkinus prašymą pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Nr. 2021/362, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

17. Pareiškėja prašo priteisti 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbą rengiant prašymą dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, taip pat 573,18 Eur vertimo išlaidų. Išlaidoms pagrįsti pateikė PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus.

18. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos teisinėms paslaugoms neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.2 papunkčius nustatytų rekomenduojamų dydžių, išlaidos laikomos pagrįstomis, todėl prašoma bylinėjimosi išlaidų suma pareiškėjai priteisiama iš suinteresuoto asmens (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos sumokėta 573,18 Eur suma už dokumentų vertinimo paslaugas, laikoma išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl šios išlaidos taip pat priteisiamos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 149 straipsnio 1 dalis, 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹ straipsniu, 813 straipsniu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Prekybos ir pramonės rūmų Arbitražo teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Nr. 2021/362, kuriuo pareiškėjai Latvijos Respublikoje registruotai akcinei bendrovei „Immer Digital“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Akvatera LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista 25 920 Eur skola, 1 415,01 Eur arbitražo teismo išlaidos ir 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti pareiškėjai Latvijos Respublikoje registruotai akcinei bendrovei „Immer Digital“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Akvatera LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 373,18 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 18 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.