Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-08 · Civilinė byla Nr. e2-525-592/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-06Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-08
Bylos Nr.
e2-525-592/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36798-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Trečiasis asmuo
G. K., L. N., notaras Dionizas Adomavičius
Ieškovas
N. M.
Atsakovas
Grigiškių
Advokatai
Vytautas Budnikas, Jonas Mazurka
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-525-592/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36798-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 1.1.4.3; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,dalyvaujant ieškovei ir jos atstovui advokatui Vytautui Budnikui,atsakovės atstovui R. S.,trečiajam asmeniui G. K. ir jos atstovui advokatui Jonui Mazurkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovei Grigiškių kredito unijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: L. N., G. K., notaras Dionizas Adomavičius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Grigiškių kredito unijai, kurį patikslinusi, prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2008 m. rugsėjo 10 d. laidavimo sutartį Nr. 08-00101-1 ab initio; 2) pripažinti negaliojančiu ieškovės pasirašytą 2008 m. rugsėjo 10 d. paprastąjį vekselį, kuriuo ji įsipareigojo Grigiškių kredito unijos naudai sumokėti 75 707,67 Lt (21 926,46 Eur) ab initio; 3) pripažinti negaliojančiu ieškovės pasirašytą 2008 m. rugsėjo 10 d. paprastąjį vekselį, kuriuo ji įsipareigojo Grigiškių kredito unijos naudai sumokėti 75 077,67 Lt (21 744 Eur) ab initio; 4) pripažinti negaliojančia 2008 m. rugsėjo 19 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutartį, sudarytą tarp ieškovės N. M. ir atsakovės, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 20 000 Lt (5792,40 Eur) kreditas ab initio; 5) pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutartį su pakeitimais ir grafiku, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, pagal kurią ieškovei išduota 27 000 Lt (7819,74 Eur) paskola ab initio; 6) taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ieškovei 38 742,27 Eur dydžio išieškotas lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03133 ir vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03035.

Nurodė, kad ieškovei tapo žinoma, jog antstolis vykdo išieškojimą jos atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03133 ir 0035/18/03035. 2017 m. lapkričio 27 d. ieškovei pradėjus domėtis šiomis aplinkybėmis, jai tapo žinoma, jog vykdomųjų dokumentų pagrindu ji atsakovei Grigiškių kredito unijai yra skolinga 22 040,28 Eur + 7764,40 Eur palūkanų ir 22 043,29 Eur + 10 061,40 Eur palūkanų. Antstolis ieškovei nurodė, jog jos atžvilgiu vykdo Vilniaus m. 9-as notarų biuro 2010 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomojo dokumento Nr. DA-1365) dėl 22 043,29 Eur skolos ir 10 061,40 Eur palūkanų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0035/18/03035) bei Vilniaus m. 9-as notarų biuro 2010 m. gegužės 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomojo dokumento Nr. 1049) dėl 22 040,28 Eur skolos ir 7 764,40 Eur palūkanų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0035/18/03113). Ieškovei pradėjus aiškintis šias aplinkybes, jai tapo žinoma, jog 2008 m. rugsėjo 10 d. trečiasis asmuo L. N. su atsakove sudarė 11 584,80 Eur (40 000 Lt) paskolos automobilio įsigijimui sutartį, kuri buvo užtikrinta tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta 2008 m. rugsėjo 10 d. laidavimo sutartimi Nr. 08-00101-1. Šia sutartimi ieškovė neva įsipareigojo atsakovei solidariai su trečiuoju asmeniu L. N. atsakyti visu savo turtu ir grąžinti 11 584,80 Eur tuo atveju, jei trečiasis asmuo laiku negrąžins paskolos, jos dalies ar palūkanų. Pažymėjo, kad niekada nėra sudariusi nei išreiškusi valios sudaryti laidavimo sutarties, o joje esantis parašas yra ne ieškovės. Ieškovė taip pat nepasirašė ir paraiškos laidavimo sutarčiai sudaryti, nepaisant to, jog laidavimo paraiškoje ir laidavimo sutartyje nurodyti ieškovės duomenys yra teisingi, tačiau parašas bei rašysena, esantis šiuose dokumentuose, yra ne ieškovės. Ieškovei įtarimų dėl minėtos laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių sukėlė ir tai, kad didelė dalis atsakovės dokumentų, susijusių su minėto sandorio sudarymu, kratos metu yra paimti ir saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje ir prijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 10-1-01765-10 dėl dokumentų klastojimo. Ieškovei taip nėra žinoma, kokiu pagrindu jos atžvilgiu antstolis vykdo 44 083,57 Eur skolos ir net 17 825,80 Eur palūkanų išieškojimą. Ieškovė niekada nėra prisiėmusi tokio dydžio prievolių iš atsakovės, nėra sudariusi jokios sutarties ar išreiškusi valios prisiimti bet kokias kitas prievoles, kurių pagrindu yra vykdomi minėti išieškojimai.

Ieškovė pažymėjo, kad jog niekada nėra išreiškusi valios sudaryti 2008 m. rugsėjo 10 d. paprastojo vekselio, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovės naudai sumokėti 21 926,46 Eur, ir 2008 m. rugsėjo 10 d. paprastojo vekselio, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovei sumokėti 21 744 Eur. Rašysena bei parašai, esantys šiuose dokumentuose, yra ne ieškovės. Nuo pirminio ieškinio pateikimo momento iki šiol ieškovei tapo žinoma apie kitus jos vardu sudarytus sandorius su atsakove – 2008 m. rugsėjo 19 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutartį, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 20 000 Lt (5792,40 Eur) kreditas, ir 2009 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutartį su pakeitimais ir grafiku, kurios pagrindu ieškovei išduota 27 000 Lt (7819,74 Eur) paskola. Ieškovė niekada nėra išreiškusi valios sudaryti aukščiau minėtų kredito ir paskolos sutarčių ir jose esantys parašai bei rašysena yra ne ieškovės.

Ieškovės teigimu, ji minėtų sandorių nesudarinėjo, o laidavimo sutartyje, vekseliuose bei kredito ir paskolos sutartyse esantys parašai yra suklastoti. Ieškovės vidinės (tikrosios) valios sudaryti aptariamus sandorius nebuvo. Konstatavus, kad ieškovė neišreiškė valios laiduoti bei sudaryti minėtų sandorių, yra pagrindas juos pripažinti negaliojančiais ab initio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis), kadangi valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Tarp šalių nebuvo esminės sutarties sudarymo sąlygos – susitarimo, todėl minimi sandoriai nelaikytini ieškovės ir atsakovės valios išraiška sukurti teisinius santykius. Nesant susitarimo, tokie sandoriai yra pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio, 1.63 straipsnio 1 dalies bei 1.64 straipsnio 1 dalies pagrindais.

Apie tai, kad yra sudaryta laidavimo sutartis, ieškovė sužinojo tik gavusi antstolio Dariaus Blizniko patvarkymą dėl turto arešto. Tuomet ieškovei susisiekus su antstoliu, jis nurodė, kad ieškovės atžvilgiu vykdo 2 vykdomuosius dokumentus. Taigi, apie pradėtą išieškojimą ieškovei tapo žinoma tik 2017 m. gruodžio 14 d., kai antstoliui areštavus banko sąskaitas, ji pradėjo domėtis ir pateikė užklausimą atsakovei. Taigi nuo šios datos ir pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Apie 2008 m. rugsėjo 10 d. paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti 75 707,67 Lt (21 926,46 Eur), ir 2008 m. rugsėjo 10 d. paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti 75 077,67 Lt (21 744 Eur), tapo žinoma nagrinėjamoje byloje gavus notaro Dionizo Adomavičiaus į bylą pateiktus dokumentus, t. y. 2019 m. gruodžio 12 d.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo: taikyti senatį dėl ieškinio 1-5 reikalavimų; ieškinio netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji niekur nepasirašė ir tariamai apie sandorius nieko nežinojo, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo juos ginčyti CK 1.80 straipsnyje numatytų pagrindu, nes apie ginčijamus sandorius ieškovei buvo (turėjo) būti gerai žinoma anksčiausiai nuo 2009 m. liepos 8 d., vėliausiai nuo 2010 m. kovo mėn. Ieškovės sudarė sandorius per atstovę (savo motiną) G. K., teisėtai veikiančia pagal notarinį įgaliojimą. Galimai atstovė G. K., veikdama ieškovės (atstovaujamosios) naudai, tam tikrais atvejais viršijo savo įgaliojimus. Konkliudentiniais veiksmais ieškovė patvirtino sudarytus sandorius, dalis jų yra įvykdyti, dalį savo teisių perleido savo motinai G. K. ir/arba pareikalavo, kad ji įvykdytų sutartines prievoles (nuo 2010 m. kovo mėnesio iš ieškovės buvo išieškomos sumos, t. y. beveik 10 metų priverstinai išieškoma iš gaunamo jos atlyginimo).

Pažymėjo, kad dėl visų kredito sutarčių buvo pareikalauta, kad sutartis įvykdytų kitas asmuo (G. K.) pagal 2009 m. rugsėjo 9 d. prašymą, todėl laidavimo sutartis nebegali būti ginčijama (CK 1.79 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). 2008 m. rugsėjo 10 d. vekselis yra susijęs su teisėtai sudaryta 2008 m. rugsėjo 19 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutartimi Nr. 08-00004, kuri buvo įvykdyta, 2008 m. rugsėjo 10 d. vekselis yra susijęs su teisėtai sudaryta 2008 m. rugsėjo 19 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutartimi Nr. 08-00003, kuri buvo įvykdyta, todėl negali būti ginčijami pagal CK 1.79 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą. 2008 m. rugsėjo 19 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutartis Nr. 08-00003 yra įvykdyta, nes 2009 m. rugsėjo 24 d. iš paskolos Nr. 09-00069 ir Nr. 09-00068 lėšų buvo padengti visi įsiskolinimai. Gautomis piniginėmis lėšomis aktyviai naudojosi pati ieškovė, pirkdama įvairias vartojimo prekes. 2009 m. rugsėjo 24 d. kredito sutartis buvo teisėtai sudaryta, veikiant per atstovą.

Atsakovės teigimu, reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra nepagrįstas. Šiuo atveju restitucija yra negalima, nes atsakovė šias pingines lėšas gavo vykdomosiose bylose pagal antstolio patvarkymus, kurių apskundimo terminai jau yra suėję ir nebegali būti atnaujinti. Restitucijos taikymas neatitiktų teisingumo, protingumo sąžiningumo principų, nes atsakovė visas suteiktų kreditų pinigines lėšas ieškovei (jos atstovei) išmokėjo, o šiomis lėšomis aktyviai naudojosi tiek ieškovė, tiek jos atstovė.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovės teigimu, ieškovei apie ginčijamus sandorius buvo (turėjo būti) gerai žinoma nuo 2009 m. liepos 8 d., o vėliausiai nuo 2010 m. kovo mėnesį (antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą), taip pat ieškovę informavo (ragino) skolų išieškojimo įmonė UAB „Ekskomisarų biuras“, taip pat notaras ir atsakovė prieš išduodant vykdomuosius dokumentus. Be to, sandoriai buvo realiai vykdomi (nuo 2010 m. kovo mėnesio, t. y. beveik 10 metų, priverstinai išieškoma iš gaunamo ieškovės atlyginimo, nurašomos piniginės lėšos ir išmokamas mažesnis nei darbo sutartyje numatytas atlyginimas).

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija 2008 m. rugsėjo 10 d. laidavimo sutartį Nr. 08-00101-1 (toliau - Laidavimo sutartis), 2008 m. rugsėjo 10 d. paprastąjį vekselį, kuriuo ji įsipareigojo Grigiškių kredito unijos naudai sumokėti 75 707,67 Lt (toliau – Vekselis 1), 2008 m. rugsėjo 10 d. paprastąjį vekselį, kuriuo L. N. įsipareigojo Grigiškių kredito unijos naudai sumokėti 75 707,67 Lt, o ieškovė šiame vekselyje laidavo už prievolės įvykdymą (toliau - Vekselis 2), 2008 m. rugsėjo 19 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutartį, sudarytą tarp ieškovės N. M. ir atsakovės, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 20 000 Lt kreditas (toliau - Kortelės sutartis), 2009 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutartį su pakeitimais, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, pagal kurią ieškovei suteikta 27 000 Lt paskola (toliau – Paskolos sutartis). Šiuos sandorius iš esmės ginčija tuo pagrindu, kad ieškovė nebuvo išreiškusi valios juos sudaryti, o jos parašai yra suklastoti.

Nagrinėjamoje byloje tretieji asmenys L. N., G. K. nurodė, kad 2008 metais sudarė su atsakove paskolos sutartį 40 000 Lt sumai, o jos užtikrinimui buvo sudaryta laidavimo sutartis. G. K. teigė, kad paskolą gavo pateikusi dukters N. M. išduotą ir notariškai patvirtintą įgaliojimą bei pasirašiusi kreditinės mokėjimo kortelės sutartį. Byloje esančioje Laidavimo sutartyje matyti, kad laiduotoja yra ieškovė N. M., paskolos gavėja – L. N., laiduojama už 40 000 Lt paskolos užtikrinimą; papildomose sąlygose aptarta neprotestuotino vekselio sudarymas. Iš byloje esančio Vekselio 1 matyti, kad jis sudarytas tą pačią dieną kaip ir Laidavimo sutartis - 2008-09-10, vekselio davėja N. M. (ta pati data kaip ir Laidavimo sutarties). Ieškovė ginčija ir tos pačios datos Vekselį 2.

Kaip matyti, byloje yra pateiktas galiojantis ir neginčijamas 2008-03-27 įgaliojimas, patvirtintas notaro, kuriuo ieškovė įgaliojo motiną G. K. gauti ieškovės vardu kreditą iš bet kurios kredito įstaigos. Tai aptarta šio įgaliojimo pačioje pradžioje, o vėliau nurodomi kiti pavedimai atstovauti ieškovę įvairiose institucijoje ir pan. G. K. teisme patvirtino, kad dukra (ieškovė) davė jai įgaliojimą paskolai gauti, nors ieškovė teisme tai neigė, nurodydama, kad davė generalinį įgaliojimą pagal pas notarą buvusį šabloną. Teisme nuomone, paprastai generalinio įgaliojimo pradžioje nėra aptariamos sąlygos, susijusios su kredito gavimu, nebent tai pageidauja įgaliojimą duodantis asmuo, todėl labiau tikėtina, kad šio įgaliojimo paskirtis ir buvo - paskolos gavimas, o ieškovės paaiškinimai vertintini kritiškai. Be to, teismui nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovės aplinkybę, kad įgaliojimas atitiko to laikotarpio notaro turimą šabloną. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovė turėjo ir privalėjo domėtis apie kredito gavimo aplinkybes. Apskritai visi ieškovės duoti paaiškinimai vertintini kritiškai. Kaip matyti, ieškovė neginčijo, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) gavo laišką iš antstolio (antstolio Valdo Čegliko 2010-06-21 lydraštį su raginimu įvykdyti sprendimą, vykdantį išieškojimą atsakovės naudai pagal vykdomąjį įrašą), tačiau teismui paaiškino, kad jo turinio nematė, manė, kad tai kitos skolos, perdavė laišką motinai. Labiau tikėtina, kad sąžiningai ir protingai elgdamasi jį turėjo ir privalėjo susipažinti su antstolio raštu, tuo labiau, jog dirbo tokioje institucijoje. Be to, nesuprantami ieškovės paaiškinimai, kad ji nesidomėjo, kokiu pagrindu nurašomos piniginės lėšos nuo jos sąskaitos banke, į kurią pervedamas darbo užmokestis. Nors vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03035 yra ieškovės 2010-08-27 prašymas antstoliui panaikinti areštą banko sąskaitai, nes į ją pervedamas darbo užmokestis, - tai paneigia jos argumentus, kad nežinojo apie išieškojimo pagrindus.

G. K. patvirtino, kad su atsakove buvo sudaryta tik viena paskolos sutartis 40 000 Lt sumai. Tačiau iš byloje esamo jos 2011-09-09 prašymo atsakovei matyti, kad ji prisiima atsakomybę už „N. M. paskolą Nr. 72002364 ir 72002969“. Tai yra kalbama apie dvi paskolas. Teisme ji neatskleidė šio prašymo turinio esmės. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03035 yra jos 20210-10-287 prašymas atsakovei leisti perimti dukterų įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis 75 707,67 Lt sumai), nors teisme aiškiai nenurodė, šių sandorių sudarymo aplinkybių, jų sudarymo paskirties ir pan. Apskritai jos pasisakymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, nors iš atsakovės gautos sumos ženklios, negalėjo pagrįsti įrodymais, kaip jos panaudotos, ar pagal paskirtį, iš esmės vengė atsakyti į klausimus apie 2010 metais pradėtą išieškojimą dėl nevykdomų įsipareigojimų atsakovės naudai, (ne)informavimo ieškovės apie išieškojimą, bendravimą su ieškove, kuri taip pat gaudavo raginimus iš antstolio ar atsakovės pagal ginčo sandorius ir iš ieškovės sąskaitos buvo nurašomos lėšos skolų apmokėjimui. Taigi šio asmens parodymai taip pat vertintini kritiškai.

Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovė nebepalaikė prašymo skirti rašysenos ekspertizę, kas dar labiau pagrindžia tikėtinumą, jog apie ginčo sandorius ieškovei buvo žinoma.

Byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvada, kad ieškovė pakankamai neįrodė, kad yra pagrindas pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais (CPK 178, 179, 185 straipsniai, CK 1.5, 1.80, 6.38, 6.193, 6.200 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties taikymo pasisakytina tai, kad ieškovė argumentuoja, jog apie pradėtą išieškojimą ginčo sandorių pagrindu jai tapo žinoma tik 2017-12-14. Tačiau, kaip jau buvo minėta, dar 2010-08-27 ieškovė prašė antstolio panaikinti areštą banko sąskaitai, tuo pačiu turėjo žinoti apie turimas prievoles atsakovės atžvilgiu, ir tai, greta jos kritiškai vertinamų paaiškinimų, taip pat paneigia ieškovės argumentus dėl sužinojimo momento apie ginčo sandorius.

2019-12-06 ieškovė pasirašė ieškinį, kuris teisme gautas 2019-12-09, ir ginčijo 2008 m. rugsėjo 10 d. laidavimo sutartį; 2020-02-12 patikslino ieškinį ir papildomai ginčijo likusius ginčo sandorius, sudarytus nuo 2008-09-10 iki 2009-09-24. Akivaizdu, kad sandorius ginčijo praleidusi 10 metų senaties terminą, kurį prašo taikyti atsakovė. Atsižvelgdamas į ieškovės ir G. K. kritiškai vertinamus paaiškinimus, objektyvius rašytinius įrodomus, paneigiančius ieškovės argumentus apie tariamai pažeistų teisių sužinojimo pradžią, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog apie Paskolos sutartį ir ankstesnius sandorius ieškovė sužinojo ne vėliau kaip 2009-09-24, todėl atsakovė pagrįstai nurodo, kad praleistas ieškinio senaties terminas, dėl ko ieškinys taip pat atmestinas (CK 1.5, 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.124, 1.126-1.131 straipsniai).

Konstatavus, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais, atmestinas ir reikalavimas dėl restitucijos taikymo.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina į valstybės biudžetą 70,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Dėl pandemijos Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovės N. M. ieškinį.

Priteisti iš ieškovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 70,36 Eur (septyniasdešimt eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas