Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-544-440/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-30
Bylos Nr.: e2S-544-440/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00296-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Atsakovas: A. Š.
Ieškovas: S. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-544-440/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00296-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje e2-2779-1180/2024 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5617-1030/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis) sąlygas nustatyti nepilnametės dukters A. Š. (toliau – nepilnametė dukra, vaikas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą dukrai po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškovė prašė nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Sutarties 2.1.1. ir 2.1.2. punktais šalys susitarė, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu (atsakovu) jo gyvenamojoje vietoje, o nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina (atsakove) jos gyvenamojoje vietoje. Sutarties 2.1.3. punkte nurodoma, kad abi šalys vienas kitam netrukdys bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime iš anksto abipusiškai suderintu laiku. Šalių žodiniu susitarimu abu nepilnamečiai vaikai po santuokos nutraukimo faktiškai ir toliau liko gyventi su ieškove. Abiem vaikais rūpinosi ieškovė. Atsakovas bendraudavo su dukterimi šalių sutartu laiku. Ieškovė sutiko, kad atsakovas neprivalo mokėti išlaikymo jos sūnui, todėl dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Po santuokos nutraukimo praėjus kuriam laikui, atsakovas žodinio šalių susitarimo dėl dukters bendravimo su ieškove nebesilaikė. Atsakovo dabartinio gyvenamo adreso ieškovė nežino. Atsakovas ieškovei neleidžia bendrauti su dukterimi maksimaliai – taip, kaip būtų galima ir kaip nori ieškovė ir duktė. Tokiais savo veiksmais atsakovas nesilaiko Sutarties sąlygos netrukdyti ieškovei bendrauti su dukra, pažeidžia ne tik ieškovės teisę bendrauti su dukterimi, bet ir dukters prioritetinę teisę maksimaliai bendrauti su kartu negyvenančia mama. Tarp mažametės dukters ir jos motinos (ieškovės) yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, dukra išreiškė norą gyventi su motina. Ieškovė, kaip ir anksčiau, gali visiškai užtikrinti dukters poreikius. Ieškovės nuolatinėje gyvenamojoje vietoje duktė turi atskirą kambarį, sudarytos visos sąlygos dukrai augti ir vystytis. Kartu su ieškove gyvena ieškovės sūnus, todėl brolis ir sesuo turi galimybę nuolat bendrauti, jie gerai sutaria, tarp jų taip pat yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Abu vaikai lanko tą pačią ugdymo įstaigą. Šalia ieškovės gyvena jos tėvai, todėl šalių duktė turi galimybę netrukdomai bendrauti ir su savo seneliais. Ieškovės naujasis sutuoktinis su jos dukterimi ir sūnumi gerai sutaria, šeima yra tvarkinga, stabili, jokių skundų dėl netinkamo elgesio šeimoje negauta. Tuo tarpu atsakovas išsikėlė gyventi į Klaipėdą pas savo sugyventinę, dukros vežiojimas į darželį užima daug laiko, duktė ieškovei skundėsi, kad pas atsakovą ji neturi savo atskiro kambario, neturi asmeninės erdvės ir vietos, kur pasidėti savo daiktus. Kadangi atsakovas pradėjo trukdyti ieškovei bendrauti su dukterimi, egzistuoja pagrindas laikinai sureguliuoti ginčo situaciją laikinosiomis apsaugos priemonėmis – nustatant laikinąją bendravimo su dukterimi tvarką, kuri padėtų išvengti ar sumažinti šalių konfliktinių situacijų kilimą, galimą piktnaudžiavimą tėvų teisėmis, o tai neabejotinai teigiamai atsilieptų ir vaiko fizinei bei psichinei sveikatai. Ieškovė prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos su dukra patikslino ir teismo prašė papildyti laikinąją bendravimo su dukra tvarką. Ieškovė nesutiko su atsakovo pasiūlyta alternatyviąja laikinąja bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškovės siūloma teismui bendravimo tvarka su nepilnamete dukra nesutiko, pateikė savo poziciją dėl jo siūlomos ieškovės laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir alternatyvų prašymą nustatyti ieškovės laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo priėmimo.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone (toliau – Skyrius) (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nėra duomenų, kad ieškovės ar atsakovo bendravimas keltų grėsmę dukters interesams, šiuo metu byloje nėra duomenų, dėl kurių turėtų būti ribojamas ar nustatomas minimalus vieno iš tėvų bendravimas su vaiku, su kuriuo jis negyvena, be to, išklausius vaiko nuomonę, mergaitė nurodė, kad nori susitikti ir bendrauti su mama, kad myli tiek mamą, tiek ir tėtį. Todėl, Skyriaus nuomone, „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelis neprieštarautų geriausiems vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjų prašymus dėl laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo tenkino iš dalies ir nutarė nustatyti laikinąją ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: ieškovė bendrauja su dukra kas antrą savaitę, paimdama ją iš jos gyvenamosios vietos metų lyginės savaitės sekmadienį 18.00 val. ir grąžindama ją į jos gyvenamąją vietą kitą sekmadienį 18.00 val.; šalys išankstiniu bendru susitarimu gali tarpusavyje susitarti ir dėl kito bendravimo laiko su vaiku; ieškovė ir atsakovas privalo informuoti vienas kitą apie aplinkybes, dėl kurių ieškovės susitikimas su vaiku nustatyta tvarka negalimas, per protingą laiką kiek įmanoma anksčiau, tokiu atveju ieškovė gali bendrauti su vaiku ieškovės ir atsakovo susitarimu kitomis dienomis; pasikeitus kurio nors iš tėvų gyvenamajai vietai ir (ar) telefono numeriui, apie tai ieškovė ir atsakovas privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas; ieškovė ir atsakovas vienas kitą informuoja ir (ar) susitaria dėl bendravimo su vaikais būdo ir laiko telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais ar kitu jiems priimtinu būdu; vaikui susirgus, prioritetas dėl vaiko priežiūros turi būti teikiamas vaiko tėvams – motinai ir tėvui; kai sergančiu vaiku dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, liga, komandiruotė, užimtumas darbe) negali pasirūpinti asmeniškai tas iš tėvų, pas kurį vaikas yra pagal nustatytą bendravimo tvarką, pasirūpinti vaiku turi kitas iš tėvų, o vaiko motina (tėvas), pas kurį yra vaikas, negali trukdyti kitam iš tėvų paimti vaiką; jei nė vienas iš tėvų dėl objektyvių priežasčių negali asmeniškai pasirūpinti sergančiu vaiku, juo turi teisę pasirūpinti kiti šeimos nariai – vaiko močiutė ir (ar) seneliai; tam iš tėvų, kuris dėl objektyvių priežasčių negalėjo bendrauti su vaiku nustatytu grafiku, turi teisę bendrauti su vaiku tiek pat dienų kitą savaitę, nepaisant, kad pagal grafiką bendravimas su vaiku nustatytas kitam iš tėvų; ieškovė su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas ketvirtą parą, atsakovo darbo (budėjimo) Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Endriejavo ugniagesių komandoje metu, t. y. tuo atveju, jei atsakovo darbo (budėjimo) tarnyboje diena yra darbo diena, ieškovė privalo savo jėgomis ir lėšomis vaiką pasiimti iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir kitą dieną pristatyti į ugdymo įstaigą, jei tai darbo diena, o jei ne darbo diena – privalo pristatyti dukrą iki 10.00 val. į atsakovo gyvenamąją vietą; atsakovas privalo apie per metus atsiradusius jo darbo (budėjimo) tarnyboje pasikeitimus informuoti ieškovę ne vėliau kaip per 1 (vieną) dieną nuo šių pasikeitimų sužinojimo momento; skyrium savaitę gyvenantis tėvas / mama turi teisę bendrauti su vaiku jo telefonu ar kita vaiko naudojama telekomunikacine priemone („Skype“ ir panašiai) kiekvieną dieną, atsižvelgdama(s) į vaiko ugdymo procesą, poilsio rėžimą; tėvas / mama, su kuriuo savaitę gyvena dukra, privalo užtikrinti vaiko galimybę bendrauti telekomunikacijų pagalba su tą savaitę skyriumi gyvenančiu tėvu / mama.

6. Teismas, įvertinęs Skyriaus išvadą, rašytinius šalių pateiktus įrodymus, duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė išvadą, jog ieškovės prašoma nustatyti laikinoji jos bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra pagrįsta, ji užtikrins nepilnamečio vaiko interesą bendrauti maksimaliai vienodai tiek su tėčiu, tiek su skyrium gyvenančia mama. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas teismo posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimą, nurodė, jog sutiktų su ieškovės prašoma nustatyti laikinąja bendravimo tvarka tuo atveju, jeigu ieškovė pati prižiūrėtų dukrą ir jos nepaliktų savo mamai. Teismas nurodė, kad šiuo atveju yra labai svarbu tai, kad atsakovas sutinka, jog dukra bendrautų su mama pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį. Nurodė, kad atsakovas supranta, jog dukrai reikalingas pilnavertis, nuolatinis bendravimas su mama, ryšio išsaugojimas. Iš Skyriaus rašytinės išvados teismas nustatė, jog dukra nori bendrauti ir susitikti su mama. Teismo vertinimu, šalių dukra, būdama pas mamą, jaučiasi saugi, o tai vienas iš kriterijų, leidžiančių teismui vertinti, kad ieškovė geba tinkamai pasirūpinti savo dukra, užtikrinti jos poreikius. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nustatoma tik laikinoji ieškovės bendravimo su dukra tvarka, kuri užtikrins skyrium gyvenančios mamos teisę maksimaliai bendrauti su vaiku, taip pat vaiko teisę maksimaliai bendrauti su mama, išlaikyti jų ryšį. Teismas nustatęs, kad šiuo metu geriausius vaiko interesus atitiks „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelis, iš dalies netenkino atsakovo prašymo dėl jo siūlomų dviejų alternatyvių bendravimo tvarkų nustatymo, sutikdamas su ieškove, kad tokia bendravimo tvarka yra per daug minimali, neatitinkanti geriausių vaiko interesų. Teismas nusprendė įtraukti į laikinąsias apsaugos priemones atsakovo budėjimo darbe dienas, kuriomis ieškovei – vaiko mamai – tenka pareiga pasirūpinti vaiku, kai atsakovas bus darbe ir dėl objektyvių priežasčių negalės pasirūpinti dukra. Teismo vertinimu, tai neturėtų būti suprasta kaip ieškovei suteikiama teisė daugiau bendrauti su dukra, kadangi itin dažnu atveju atsakovo budėjimo darbe dienos metu šalių dukra bus ugdymo įstaigoje, tad mamai teks pareiga vaiką pasiimti iš ugdymo įstaigos, pasirūpinti dukra vakare ir kitos dienos ryte pristatyti į ugdymo įstaigą arba atsakovui. Teismas pažymėjo, kad jeigu atsakovo darbo grafikas pasikeistų ir jis dirbtų ne pamaininį darbą, tokia sąlyga būtų eliminuota.

7. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą ir patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė į atsakovo ir Skyriaus pastabas dėl galimybės bendrauti vaikui su skyrium savaitę gyvenančiu tėvu / mama nuotolinėmis ryšio priemonėmis ir papildomai šią tvarką įtraukė į laikinąsias apsaugos priemones. Teismas akcentavo, jog nustatoma tik laikinoji ieškovės bendravimo su vaiku tvarka iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo šioje byloje arba iki laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, šalims pateikus motyvuotą ir pagrįstą prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas A. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, nustatant laikinąją ieškovės bendravimo tvarką su vaiku, atsižvelgiant į atsakovo 2024 m. vasario 29 d. prašyme dėl papildomų įrodymų pridėjimo pateiktus pasiūlymus. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ne iš dalies, o visa apimtimi. Tuo tarpu atsakovo prašymas, kuriame buvo išdėstyti du alternatyvūs ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos pasiūlymai, buvo patenkintas tik ta dalimi, jog nustatyta pareiga tam tėvų, su kuriuo vaikas gyvena savaitę, skyrium gyvenančiam tėvui / motinai užtikrinti galimybę susisiekti ir bendrauti su vaiku jo telefonu ar kita vaiko naudojama telekomunikacine priemone („Skype“ ir panašiai) kiekvieną dieną, atsižvelgdama (s) į vaiko ugdymo procesą, poilsio režimą. Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad abiejų šalių pasiūlymai dėl ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos yra patenkinti iš dalies, yra deklaratyvi ir paviršutiniška.

8.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas pagrindiniu motyvu, nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, nurodo tai, kad atsakovas sutinka, jog dukra bendrautų su mama pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį. Tačiau atsakovas aiškiai nurodė pirmosios instancijos teismui, kad jis nesutinka su ieškovės siūloma laikinąja bendravimo tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, nes, nuvežus vaiką ieškovei, jis būna paliekamas ieškovės motinos priežiūrai ir dažniausiai nakvoja ne ieškovės, o jos tėvų namuose. Atsakovas tiek teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu išsamiai nurodė aplinkybes, kad būtent ieškovės siūlymu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta šalių Sutartimi buvo nustatyta su atsakovu, kad ieškovė niekada nerodė iniciatyvos bendrauti su dukra. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo atsakovo nuogąstavimus, kaip bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ būtų įgyvendinta, vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Teismo posėdžiuose abi šalys žodžiu paaiškino, kad ginčai dėl ieškovės bendravimo su vaiku paskutinį pusmetį pradėjo kilti ne dėl to, kad atsakovas vaiko neduoda ieškovei, o todėl, kad ieškovė nederina bendravimo laiko su atsakovu, kuris būna suplanavęs, ką veiks su vaiku. Aplinkybes apie tai, kad atsakovas niekada nedraudė ieškovei bendrauti su vaiku, patvirtino ir Skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadoje pacituotas šalių vaiko liudijimas ir pačios ieškovės pateiktos nuotraukos su vaiku įvairiomis datomis. Šiuo atveju nebuvo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, arba kad yra pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančia motina. Atsakovas, net ir esant įtemptiems tarpusavio santykiams su ieškove, niekada nenutraukė ir nesumažino jos bendravimo su vaiku laiko. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas galėtų nustatyti pakeistą bendravimo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi buvo nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka, tačiau iš esmės tai prilygsta faktiniam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui, kadangi pagal tokią laikinąją tvarką šalių vaikas paeiliui po savaitę gyvens pas tėvą ir pas motiną. Taigi, taikant bendravimo modelį „50:50 procentų laiko“, buvo būtina nustatyti tam teisinį pagrindą, t. y. kad, nenustačius tokios bendravimo tvarkos, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Tačiau šiuo atveju byloje nebuvo absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnametės dukros sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ar kad atsakovas darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų ją ir kad ribotų ar draustų dukrai susitikti ir bendrauti su motina. Atsakovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs 2024 m. kovo 4 d. prašymą apklausti du liudytojus, tačiau teismas nurodydamas, kad dėl darbo krūvio ir salės užimtumo bylos nagrinėjimui negali skirti daugiau laiko, neapklausė atsakovo pusės liudytojų ir tokiu būdu pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią šalies teisę teikti reikšmingus įrodymus.

8.4. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka kardinaliai pakeitė 7 metų vaiko įprastą gyvenimo režimą. Skundžiama nutartimi buvo akivaizdžiai pažeistos atsakovo, kaip vaiko tėvo, teisės ir interesai, tėvų lygybės principas. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia ne užtikrinti vaiko geriausius interesus, tačiau pamažu ir be jokio pagrindo eliminuoti tėvą (atsakovą) iš vaiko gyvenimo. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad bendravimo tvarka pasikeistų, jei atsakovas pakeistų darbą, aiškiai suteikė pirmenybę ieškovei vien dėl atsakovo darbo pobūdžio, tai yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovas iki šiol puikiai suderindavo vaiko nuolatinę priežiūrą, auklėjimą ir savo darbo grafiką bei vaiko bendravimą su ieškove. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, įtvirtintą CPK 17 straipsnyje, o kartu neproporcingai vien dėl atsakovo darbo pobūdžio apribojo atsakovo ir jo vienintelės dukters bendravimo laiką. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įtvirtino eksperimentą – pabandyti faktiškai pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, sumažinti vaiko bendravimą su tėvu, kuris jį vienas iki šiol augino, ir po kurio laiko įvertinti, ar toks gyvenimo pasikeitimas buvo vaikui naudingas ar žalingas. Paaiškėjus, kad vis dėlto „eksperimentas“ nepavyko – bendravimo tvarką esą bus galima pakeisti. Šitaip kardinaliai keisdamas vaiko gyvenimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą itin atidžiai įvertinti, ar toks pakeitimas yra būtinas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.

Šalies argumentai

8.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių rezoliucinės dalies 1–3 punktais, dar neišnagrinėjęs šios bylos iš esmės, tokiu būdu jau visiškai išsprendė ieškovo ieškinį nurodytoje dalyje, kurioje ieškovė ieškiniu prašo teismo, netenkinus jos ieškinio reikalavimo dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatyti jos siūlomą ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Tokia situacija tolimesnį teismo procesą šioje šeimos byloje daro beprasmiu, netikslingu, o atsakovo, kaip vaiko tėvo, teisių ir interesų apsaugą bei gynybą – visiškai deklaratyvia, tik parodomąja, nors teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į vaiko nuomonę, kad vaikas ir toliau nori gyventi su tėvu (atsakovu) ir skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kodėl tokia vaiko nuomonė yra nereikšminga.

8.6. Svarbu ir tai, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šalių dukros nuomonė buvo išklausyta kartu dalyvaujant tėvui, todėl vaikas pasakė tai, ką norėjo girdėti tėvas, nes esą bijojo pasakyti kitokią nuomonę. Šiuo atveju byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad tėvo dalyvavimas išklausant vaiko nuomonę galėjo turėti tam įtakos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktiškai pakeitęs šalių dukters gyvenamąją vietą, visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad ieškovės sūnus jau dabar gyvena ne ieškovės, o jos tėvų namuose. Atsakovo žiniomis, praktiškai ieškovės sūnų ir augina ne ieškovė, o jos tėvai, tačiau pirmosios instancijos teismui tai nesukėlė jokių abejonių, ar ieškovė tikrai turi sąlygas ir tikrai yra pajėgi nuolat rūpintis šalių vaiku. Be to, ieškovė šiuo metu laukiasi, taigi šeimoje gims dar vienas vaikas, dėl to erdvės ieškovės namuose bus dar mažiau.

8.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į atsakovo nurodytą aplinkybę apie tai, kad ieškovė savo reikmėms išleido pinigus, kuriuos ji gaudavo į savo sąskaitą kaip valstybės mokamą universalią išmoką vaikui („vaiko pinigus“), kadangi šalys buvo sutarusios jas kaupti vaikui.

8.8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, visiškai nesvarstė ir nepasisakė, kodėl vaiko interesus nepakankamai tenkina jau praktikoje nusistovėjusi ieškovės bendravimo su vaiku tvarka, kurią, siekiant užkirsti ginčus tarp šalių, reikėtų sukonkretinti ir detalizuoti. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, suliejo du šalių alternatyvius siūlymus į vieną, neįsigilindamas į tai, ar išties toks variantas geriausiai užtikrins nepilnamečio vaiko interesus ir ar nėra kitų galimybių nustatyti tokią ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, kuri kartu užtikrintų jau esamos ir nusistovėjusios vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. P. nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas neturėjo pagrindo abejoti kompetentingos institucijos išvada, todėl atsižvelgdamas į Skyriaus pateiktą nuomonę priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka iš esmės pažeidžia prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Atsakovas teismo posėdyje aiškiai pasakė, kad sutiktų su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, jeigu ieškovė pati prižiūrėtų dukrą ir jos nepaliktų mamai. Atsakovo nuogąstavimai, kaip bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ būtų įgyvendinta, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, taip pat neturi pagrindo. Ieškovės prašymas ir patikslintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais. Atskirojo skundo argumentai, kad nebuvo CPK 144 straipsnio l dalyje numatyto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepagrįsti. Šiuo atveju skundžiama nutartimi laikinoji bendravimo su vaiku tvarka nustatyta, siekiant sureguliuoti šalių ginčą, išvengti konfliktinių situacijų ir apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

9.2. Bylos duomenys įrodo, kad tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo tvarkos. Nepaisant galimybių bei vaiko ir ieškovės noro daugiau bendrauti, atsakovas leidžia ieškovei bendrauti su vaiku tik minimaliai ir tik jam patogiu laiku. Dėl atsakovo nepagrįsto trukdymo maksimaliai bendrauti su vaiku silpninamas ryšys tarp vaiko ir motinos, dėl tėvų nesugebėjimo susitarti vaikas patiria neigiamų emocijų, t. y. egzistuoja reali grėsmė vaiko neturtiniams interesams, todėl teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką. Nutraukiant santuoką teismo sprendimu nebuvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Nepilnametė duktė didžiąją gyvenimo dalį gyveno su ieškove, o su atsakovu nėra išgyvenusi net metų. Šias aplinkybes patvirtina paties atsakovo paaiškinimai ir pateikti duomenys prie atsiliepimo į ieškinį, t. y., atsakovas vaiką perregistravo pas kitą šeimos gydytoją 2023 m. rugsėjo mėnesį (atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 17), prašymą „Sodrai“ dėl išmokos vaikui skyrimo pateikė 2023 m. lapkričio 9 d. (priedas Nr. 19), o su dukterimi apsigyveno pas tėvą tik 2023 m. gruodžio mėnesį. Atsakovui pareiškus, kad dabar duktė gyvens pas jį, nes taip nustatyta teismo sprendimu, jis taip pat nebesilaikė šalių susitarimo su dukterimi bendrauti vienodą laiką. Dėl šios priežasties ieškovė ir buvo priversta kreiptis į teismą dėl kitokios bendravimo tvarkos nustatymo, nes bendro sutarimo su atsakovu nepavyko rasti.

9.3. Atsakovo argumentai, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia ne užtikrinti vaiko geriausius interesus, tačiau pamažu ir be jokio pagrindo eliminuoti tėvą (atsakovą) iš vaiko gyvenimo, yra tik prielaidos. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad atsakovas myli dukterį, todėl ieškovė ir nori, kad vaikas bendrautų su abiem ją mylinčiais tėvais.

Šalies argumentai

9.4. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką pagal ieškovės pateiktus prašymus tarsi jau visiškai išsprendė ieškovės ieškinio dalį, kurioje ieškovė ieškiniu prašo teismo, netenkinus jos ieškinio reikalavimo dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatyti jos siūlomą ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šeimos bylose, kaip ir kitose civilinėse bylose, yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nes tai numato įstatymas.

9.5. Atsakovo pirmas pasiūlymas, kad ieškovė bendrautų su dukterimi kas ketvirtą parą, yra visiškai nepriimtinas, nes neatitinka geriausių vaiko interesų. Bendravimo laikas su vaiku yra per trumpas – vos vieną parą arba net vos pusę paros, pavyzdžiui, tuo atveju, kai ieškovė savo jėgomis ir lėšomis pasiima vaiką iš darželio, pasibaigus ugdymo procesui (jei tai darbo diena), arba 18.00 val. iš atsakovo gyvenamosios vietos (jei tai poilsio ar valstybinės šventės diena) ir grąžina vaiką kitos dienos rytą, pristatydama vaiką tiesiogiai į darželį (jei tai darbo diena). Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką ieškovė negali suplanuoti jokių išvykų su vaiku ar kitaip turiningai praleisti laiką. Bendravimo su vaiku tvarka kas ketvirtą dieną ieškovei buvo primesta atsakovo valia, nepaisant ieškovės ir dukters norų bendrauti ilgiau. Kitas atsakovo pasiūlytas bendravimo su vaiku variantas taip pat neatitinka geriausių dukters interesų. Atsakovas taip siekia apriboti motinos ir dukters bendravimą. Nustačius laikinąją ieškovės bendravimo su dukterimi tvarką atsakovo nurodytu būdu, būtų pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra, taip pat būtų pažeisti tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai. Be to, būtų pažeistas šalių nepilnametės dukters teisėtas interesas maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl tiek valstybės institucijos, tiek ir teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Apribojimai bendrauti su vaiku galimi, tik jeigu jie reikalingi vaikų interesams užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliacinės instancijos teismui 2024 m. balandžio 24 d. apeliantas pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus (DOK-5348). Prašyme atsakovas nurodo, kad ieškovė nesilaiko pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi patvirtintos laikinosios bendravimo tvarkos su šalių nepilnamete dukra, t. y. ieškovė neinformavo atsakovo, kad negalėjo pasirūpinti šalių dukra tuo metu, kai vyko į ligoninę, kadangi prasidėjo gimdymas. Tuo metu šalių dukra rūpinosi ieškovės tėvas (nepilnamečio vaiko senelis). Apeliantas prašyme nurodo, kad šalių dukra buvo susirgusi ir jis dukra rūpinosi. Dukra spėjo per tą savaitę pasveikti, nes jis papildomai, prieš perduodant dukrą ieškovei, pagal teismo skundžiama nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką vaiką buvo nuvežęs gydytojai, o šiai dukrą apžiūrėjus pasitvirtino, kad ji yra sveika. Perdavus dukrą ieškovei, ji vaiko į darželį nenuvedė, teigdama, kad vaikas vis dar yra sergantis. Ieškovas pasisiūlė dukrą nuvežti į gydymo įstaigą, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Atsakovo nuomone, ieškovė šiuo metu yra pagimdžiusi ir turi rūpintis naujagimiu, todėl, jo nuomone, ji negali tinkamai pasirūpinti dukra pagal skundžiama nutartimi patvirtintą laikinąją tvarką. Todėl jis teismui teikia šiuos papildomus įrodymus: šalių susirašinėjimo išklotinę, patvirtinantį faktą, kad vaiką prižiūrėjo senelis, o ne ieškovė; fotonuotrauką su mokytojos žinute apie planuojamą edukacinę išvyką bei vaiko senelio pasirašytą sutikimą; medicininius dokumentus; šalių susirašinėjimo apie vaiko savijautą ir sveikatą išklotinę; pokalbių išklotinę iš darželio grupės susirašinėjimo programėlėje „Messenger“; ekrano nuotrauką iš e.sveikata.lt paskyros ir prašo juos pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

13. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. balandžio 24 d. taip pat gauti ir ieškovės prieštaravimai dėl atsakovo pateiktų papildomų įrodymų pridėjimo prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos (DOK-5376).

14. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Šiuo atveju apeliantas pateikė naujus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teismui nebuvo teikti ir įvertinti, t. y. dėl aplinkybių po priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties.

15. Atsižvelgus į apelianto pateiktus papildomus įrodymus dėl skundžiama nutartimi patvirtintos laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir nurodomas aplinkybes dėl galbūt netinkamo nustatytos tvarkos laikymosi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, jei nėra laikomasi nustatytos tvarkos, ar, jo vertinimu, ji keistina, turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teisme yra vertinamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, teismo padarytos išvados remiantis byloje buvusiais įrodymais nutarties priėmimo metu. T. y. apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo pagal naujai pateiktus bylai duomenis, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, tuo metu, kai tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamete dukra, ginčą išsprendė tinkamai. Apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas teikti bylai naujus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus papildomus įrodymus (DOK-5376) į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą ir dėl jų nepasisako. Šiuo atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, kad būtų pagrindas priimti naujai pateiktus įrodymus ir juos įvertinti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo dukra (Gimimo įrašą liudijantis išrašas (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad šalių sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-5617-1030/2022 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-00861-2022-2) patvirtinus (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutarties 2.1.1. p. nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje. Remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovė (bylos nagrinėjimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu) laukėsi, t. y. yra nėštumo ir gimdymo atostogose ((duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą ir teisę kreiptis dėl motinystės išmokos skyrimo). Nustatyta, kad Skyrius atliko šeimos aplinkos sąlygų tyrimą tiek ieškovės, tiek ir atsakovo gyvenamojoje vietoje, išklausė nepilnamečio vaiko nuomonę (Vaiko nuomonės išklausymo aktas civilinėje byloje Nr. e2-2779-1180/2024 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); Išvada į ieškovės prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyrius (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pateiktą pareiškimą (Tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)). Nutarime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate gautas ieškovės pareiškimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „ČIA“, buvęs ieškovės vyras (atsakovas) kilusios žodinio konflikto metu, pradaręs ieškovės automobilio dureles, kelis kartus ranka trenkė ieškovės vyrui, kuris sėdėjo automobilyje. Taip pat ieškovė pareiškime nurodė, jog konfliktas kilo dėl jų bendro vaiko priežiūros, nes atsakovas neleido matytis su vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

17. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2024 m. vasario 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5617-1030/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl nepilnametės dukters bendravimo su ieškove laikinosios tvarkos nustatymo. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė nustatyti tokią laikinąją ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: ieškovė bendrauja su dukra kas antrą savaitę, paima ją iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 18.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą kitą sekmadienį 18.00 val.; ieškovės ir atsakovo sutarimu ieškovė gali bendrauti su dukterimi ir kitomis dienomis; ieškovė ir atsakovas privalo informuoti vienas kitą apie aplinkybes, dėl kurių ieškovės susitikimas su vaiku nustatyta tvarka negalimas, per protingą laiką kiek įmanoma anksčiau tokiu atveju ieškovė gali bendrauti su vaiku ieškovės ir atsakovo susitarimu kitomis dienomis; pasikeitus kurio nors iš tėvų gyvenamajai vietai ir (ar) telefono numeriui, apie tai ieškovė ir atsakovas privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas; ieškovė ir atsakovas vienas kitą informuoja ir (ar) susitaria dėl bendravimo su vaikais būdo ir laiko telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais ar kitu jiems priimtinu būdu.

18. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 19 d. teisme gautas ieškovės patikslintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė prašė papildyti laikinąją bendravimą su dukra šiomis sąlygomis: vaikui susirgus, prioritetas dėl vaiko priežiūros turi būti teikiamas vaiko tėvams – motinai ir tėvui; kai sergančiu vaiku dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, liga, komandiruotė, užimtumas darbe) negali pasirūpinti asmeniškai tas iš tėvų, pas kurį vaikas yra pagal nustatytą bendravimo tvarką, pasirūpinti vaiku turi kitas iš tėvų, o vaiko motina (tėvas), pas kurį yra vaikas, negali trukdyti kitam iš tėvų paimti vaiką; jei nė vienas iš tėvų dėl objektyvių priežasčių negali asmeniškai pasirūpinti sergančiu vaiku, juo turi teisę pasirūpinti kiti šeimos nariai – vaiko močiutė ir (ar) seneliai; tam iš tėvų, kuris dėl objektyvių priežasčių negalėjo bendrauti su vaiku nustatytu grafiku, turi teisę bendrauti su vaiku tiek pat dienų kitą savaitę, nepaisant, kad pagal grafiką bendravimas su vaiku nustatytas kitam iš tėvų; atsakovas, su kuriuo gyvena vaikas ir su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti ieškovei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

19. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 20 d. teisme gautas atsakovo atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta šalių nepilnametės dukters laikinoji bendravimo tvarka su ieškove. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė sutikti su atsakovo atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutarties, ir ją panaikino; skyrė ieškovės prašymą ir patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamete dukra teismui pateikė savo siūlomą nustatyti laikinąją bendravimo tvarką su dukra: ieškovė su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas ketvirtą parą, atsakovo darbo (budėjimo) Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Endriejavo ugniagesių komandoje metu; ieškovė savo jėgomis ir lėšomis vaiką pasiima iš darželio pasibaigus ugdymo procesui (jei tai darbo diena) arba 18.00 val. iš atsakovo gyvenamosios vietos (jei tai poilsio ar valstybinės šventės diena) ir grąžina vaiką kitos dienos rytą pristatydama į darželį (jei tai darbo diena) arba 18.00 val. į atsakovo gyvenamąją vietą (jei tai poilsio ar valstybinės šventės diena); atsakovas įsipareigoja ieškovei savo darbo (budėjimo) tarnyboje grafiką pateikti ne vėliau kaip per 2 (dvi) dienas po teismo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo; atsakovas įsipareigoja savo darbo (budėjimo) tarnyboje grafiką kitais (2025 m. ir tolesniais) metais pranešti ieškovei likus ne mažiau kaip 1 (vienam) mėnesiui iki naujų kalendorinių metų pradžios; atsakovas įsipareigoja apie per metus atsiradusius jo darbo (budėjimo) tarnyboje pasikeitimus informuoti ieškovę ne vėliau kaip per 1 (vieną) dieną nuo šių pasikeitimų sužinojimo momento; šalys išankstiniu rašytiniu susitarimu (SMS žinutėmis, nuotolinio bendravimo programėlėmis, pavyzdžiui, Skype, Telegram, Whatsup, Messenger ir kitomis) gali susitarti ir dėl kito (papildomo) ieškovės bendravimo laiko su vaiku. Alternatyviu prašymu atsakovas teismo prašė nustatyti tokią ieškovės laikinojo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo priėmimo, pagal kurią: ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalius; ieškovė savo jėgomis ir lėšomis pasiima vaiką penktadienį iš darželio, pasibaigus ugdymo procesui (jei tai darbo diena), arba 18.00 val. iš atsakovo gyvenamosios vietos (jei tai poilsio ar valstybinės šventės diena) ir grąžina vaiką to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. į atsakovo gyvenamąją vietą; šalys išankstiniu rašytiniu susitarimu (SMS žinutėmis, nuotolinio bendravimo programėlėmis, pavyzdžiui, Skype, Telegram, Whatsup, Messenger, ir kitomis) gali susitarti ir dėl kito (papildomo) ieškovės bendravimo laiko su vaiku.

Dėl laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

21. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku. Abi šalys pirmosios instancijos teismui pateikė savo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikinąją tvarką. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku pažymėjo, kad laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas šiuo nagrinėjamu atveju yra būtinas, siekiant padėti šalims išvengti konfliktinių situacijų ir siekiant apsaugoti vaiko interesus, užtikrinti jo teisę bendrauti ir matytis su abiem savo tėvais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams pažymėdamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir panašiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

23. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

24. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus, ar panašiai. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir kita, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovas atskirajame skunde argumentuoja, kad šiuo atveju nebuvo CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, arba kad yra pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančia motina (ieškove).

26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

27. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

28. Byloje pateikti duomenys, t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas, šalių susirašinėjimo telefono žinutėmis medžiaga, įvairūs garso įrašai, kuriuose vyksta šalių dialogai su nepilnamete dukra, taip pat ir ieškovės pateiktas garso įrašas (DOK-10477) Nr. 8 patvirtina tai, kad tarp šalių kyla konfliktinės situacijos, šalys gera valia nesutaria dėl bendravimo su vaiku. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra poreikis šioje byloje nustatyti laikinąją tėvų bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, juo labiau, kad šalys po skyrybų proceso tik žodžiu buvo sutarusios dėl nepilnametės dukros bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų, šiuo atveju ieškove, kuri gyvena skyrium. Be to, šio žodinio susitarimo šalims pavyko laikytis tik iki 2023 m. rugsėjo mėnesio pradžios, kaip nurodė šalys vykusio pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 4 d. posėdžio metu. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, šalių santuoka buvo nutraukta 2022 m. birželio 14 d. teismo sprendimu patvirtinus šalių sudarytą Sutartį, taigi šalys žodinio susitarimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku laikėsi apie metus po santuokos nutraukimo. Kaip minėta, laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

Žemesnės instancijos teismas

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovu, kad šiuo atveju nebuvo CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad ieškovė kreipėsi su prašymu nepagrįstai, kad ieškovė neįrodė, jog yra pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančia motina (ieškove).

30. Pažymėtina, kad ieškovė tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių, vykusių 2024 m. kovo 4 d., 2024 m. kovo 6 d., tiek ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patikslintame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) nuosekliai teigė, kad šalims geranoriškai nepavyksta laikytis ankstesnio susitarimo dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidžia vaiko teisėtus interesus ir be jokio teisėto pagrindo riboja motinos ir dukters bendravimą, piktybiškai nesilaiko žodžiu šalių sutartos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, pagal kurią tėvai dalijasi nepilnamečio vaiko priežiūra. Nurodomu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu prašymas dėl laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo būtų nepakankamai motyvuotas, teismas šioje byloje turi veikti aktyviai ir visų pirma vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu užtikrinant vaiko bendravimo teisę su abiem tėvais. Įvertinus tiek byloje esančią medžiagą, kurią pateikė ieškovė, ieškovės poziciją pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, ieškovės pateiktus procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, tiek ir atskirojo skundo argumentus, atmestini apelianto atskirojo skundo argumentai dėl to, kad šiuo atveju nebuvo CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju nustatyti laikinąją bendravimo tvarką su nepilname šaliu dukra, esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, yra būtina, todėl ieškovės teikti prašymai dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo yra pagrįsti ir šiuo atveju egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

31. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad šalių dukra, nors jos nuolatinė gyvenamoji vieta iki šiol yra nustatyta su tėvu (atsakovu), faktiškai gyvens su motina, nes būtent su ja vaikas kiekvieną mėnesį praleis didesnį dienų skaičių (kai kuriais mėnesiais netgi 9 dienomis daugiau negu su tėvu). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas dirba pamaininį darbą Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Endriejavo ugniagesių komandoje ir pagal nustatytą grafiką budi 24 val. per parą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinosios vaiko bendravimo tvarkos, kai atsakovas dirba naktinę pamainą, t. y. budi tarnyboje, į laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką įtraukė įpareigojimą ieškovei, kad ji su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas ketvirtą parą, atsakovo darbo (budėjimo) Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Endriejavo ugniagesių komandoje metu. T. y. tuo atveju, jei atsakovo darbo (budėjimo) tarnyboje diena yra darbo diena, ieškovė privalo savo jėgomis ir lėšomis vaiką pasiimti iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir kitą dieną pristatyti į ugdymo įstaigą, jei tai darbo diena, o jei ne darbo diena – privalo pristatyti dukrą iki 10.00 val. į atsakovo gyvenamąją vietą. Šalys 2024 m. kovo 4 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad dažniausiai atsakovo budėjimo metu ieškovė rūpinosi nepilnametės dukros priežiūra. Atsakovas paaiškino, kad jis dukrą ieškovės priežiūrai perduodavo prieš prasidedant naktinei budėjimo pamainai. Tą patį atsakovas nurodė ir Skyriaus specialistei, Skyriui atliekant šalių nepilnametės dukters gyvenimo sąlygų vertinimą tiek atsakovo, tiek ir ieškovės gyvenamojoje vietoje. Šalių teigimu, nepilnamete dukra jie rūpinosi pasikeisdami, kai atsakovas vykdydavo tarnybą naktį, kas ketvirtą parą, tačiau tai nebuvo nuolatos, t. y. nevyko nuosekliai, nepertraukiamai.

32. Aptariamos situacijos kontekste iš dalies pritartina apelianto nurodytiems atskirojo skundo argumentams dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo ieškovei pasirūpinti nepilnamečiu vaiku kas ketvirtą parą, atsakovo darbo (budėjimo) Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Endriejavo ugniagesių komandoje metu. Byloje nėra duomenų, kad tėvas neturi galimybės pasirūpinti dukra, užtikrinti jos priežiūros. Nustačius tokią bendravimo tvarką, kai ieškovei privaloma pasirūpinti šalių nepilnamete dukra kas ketvirtą parą, atsakovo budėjimo tarnyboje metu iš esmės eliminuojama nustatyta „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka, t. y. šalims proporcingai rūpintis nepilnamete dukra kas antrą savaitę, kadangi ne tik sumažinamas tėvo (atsakovo) bendravimo su dukra laikas, tačiau ir dukters bendravimo su tėvu (atsakovu) laikas, neatsižvelgiama į vaiko interesus.

33. Apeliacinės instancijos teismo taip pat pažymėtina, kad atsakovas prašydamas nustatyti laikinąją bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, kai ieškovė su nepilnamete dukra bendrauja kas ketvirtą parą, atsakovo darbo (budėjimo) Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Endriejavo ugniagesių komandoje metu, neatsižvelgia išimtinai į vaiko interesą bendrauti su mama, o iš esmės siekia užtikrinti savo teisę ir interesus. Atsakovo siūloma kita bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią ieškovė bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalius, savo jėgomis ir lėšomis pasiima vaiką penktadienį iš darželio, pasibaigus ugdymo procesui (jei tai darbo diena) arba 18.00 val. iš atsakovo gyvenamosios vietos (jei tai poilsio ar valstybinės šventės diena) ir grąžina vaiką to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. į atsakovo gyvenamąją vietą, taip pat neatitinka geriausių šalių nepilnametės dukters interesų, kadangi galimybė vaikui bendrauti su mama sudaroma tik keturias dienas per mėnesį.

34. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog ieškovės bendravimas su šalių dukra „50:50 procentų laiko“ bendravimo modeliu kenktų vaiko interesams. Priešingai, byloje šalių pateikti rašytiniai įrodymai ir Skyriaus pateikta išvada dėl vaiko aplinkos įvertinimo patvirtina, kad ieškovė vaiku rūpinasi. Pokalbio metu su Skyriaus specialiste vaikas nurodė, kad bendraudama su mama jos kalbasi, dažniausiai žaidžia „Uno“ kortomis, kad ji su mama susiskambina per tėčio telefoną, kada nori. Mergaitė teigė, kad nori bendrauti ir susitikti su mama, kad myli mamą ir tėtį.

35. Skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Skyriaus specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu gyvena vieno aukšto nedideliame mobiliajame namelyje, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės mamai. Tai apie 50 kv. m tvarkingas, jaukus, gražus, šiltas būstas su daliniais patogumais. Būste yra virtuvė, du atskiri kambariai. Namuose vietos pakankamai. Namai tvarkingi, švarūs, jaukūs, šilti, apstatyti visais reikiamais baldais ir buitine technika. Ieškovė negalėjo nurodyti, kokia žemės sklypo dalis priklauso jos mamai. Kieme yra ūkinis pastatas, gyvenamasis namas, dar vienas nedidelis namukas, kuriame gyvena moters teta, batutas šalia ieškovės būsto, tvenkinys, du šiltnamiai, šeima laiko antis ir vištas. Namuose dukrai skirtas pereinamas, bendras apie 20 kv. m kambarys, kuriame yra mergaitei skirta lova, didelis stalas, suolas, kompiuteris, komoda, bendra rūbų spinta, mergaitės žaislai. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiam vaikui augti, ilsėtis, lavintis, žaisti. Be to, apie tinkamas gyvenimo sąlygas patvirtina ir bylai pateiktos ieškovės fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas šalių nepilnametės dukters gyvenamasis kambarys atitinka Skyriaus išvadoje nustatytas faktines aplinkybes (DOK-10477).

36. Skyriaus pateiktoje išvadoje taip pat nurodoma, kad Skyriaus specialistė apsilankė ir atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad atsakovas kartu su nepilnamete dukra bei atsakovo tėvu gyvena dviejų aukštų senos statybos gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo tėvui. Tai apie 120 kv. m namas su privačiu sklypu. Pirmajame namo aukšte yra virtuvė, trys atskiri kambariai, tambūras. Antrajame namo aukšte yra trys atskiri kambariai. Namuose vietos daug. Namai pakankamai tvarkingi, šilti, apstatyti visais reikiamais baldais ir buitine technika. Namui priklauso apie 27 arų žemės sklypas su statiniais. Kieme yra ūkinis pastatas, garažas, malkinė. Šeima augina žąsis, vištas. Kiemo teritorija aptverta tvora. Namuose, antrajame namo aukšte, šalių nepilnametė dukra turi savo atskirą apie 12 kv. m kambarį, kuriame yra mergaitei skirta lova, rašomasis stalas, komoda, spinta, žaislai. Kambarys jaukus, tvarkingas, švarus, mergaitės patalynė švari. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiam vaikui augti, ilsėtis, lavintis, žaisti.

37. Taigi aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šalių nepilnametės dukters gyvenimo sąlygos būtų netinkamos vaikui būnant tiek pas ieškovę, tiek ir pas atsakovą. Atsakovas iš esmės nepagrindė, kodėl skundžiama teismo nutartimi negali būti nustatyta laikinoji bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, nustatant šalių nepilnametės dukters laikinąją bendravimo tvarką, kai šalys vaiku rūpinasi pasikeisdamos kas antrą savaitę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu tėvai rūpinasi savo vaiku, atliepia jo lūkesčius ir aprūpina jį reikiamomis gyvenimo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas „50:50 procentų laiko“ modelio laikinąją šalių ir jų dukters bendravimo tvarką, tiek ieškovei, tiek atsakovui pagrįstai suteikė galimybę maksimaliai įsitraukti į vaiko auklėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas, nustatant galimybę šalims rūpintis nepilnamete dukra kas antrą savaitę, užtikrina esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui, iki byla bus išnagrinėta iš esmės ir priimtas sprendimas ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

38. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto atskirojo skundo teiginiai dėl procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliantas atskirajame skunde akcentuoja pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 4 d., metu duotus jo paties paaiškinimus, kad neva pirmosios instancijos teismas uždavęs klausimą dėl „50:50 procentų laiko“ modelio taikymo šalims nepagrįstai nurodė, kad atsakovas su šiuo modeliu sutinka, kadangi atsakovas teigė priešingai, t. y. kad jis su ieškovės siūloma laikinąja bendravimo tvarka nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 4 d., garso įrašą negali sutikti su šiais atsakovo teiginiais. Kadangi minėto teismo posėdžio metu atsakovas aiškiai nurodė tai, kad jis su ieškovės siūloma tvarka sutiktų (garso įrašo laikas nuo 1.16.44 iki 1.17.49), tačiau po šio atsakymo atsakovas ėmė nuogąstauti, kad ieškovė dukters nežiūrės, „numes“ savo motinai (vaiko močiutei), kad išeis dirbti ir pagal darbo grafiką negalės prižiūrėti vaiko, kad po to, kai baigsis ieškovės nėštumo atostogos, ji dirbs, kad vaikas pradės lankyti mokyklą ir atsakovas su knygomis vaiko nevežios pas ieškovę, ir kita. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto teiginiai, išsakyti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, niekaip nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovė negali ar negalėtų pasirūpinti šalių nepilnamete dukra. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 4 d., metu nuogąstaudamas, kad ieškovė negalės pasirūpinti šalių nepilnamete dukra, bylai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius (CPK 178 straipsnis).

39. Remiantis LITEKO duomenimis, ieškovės prašymas ir patikslintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo prašymu buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka dviejuose teismo posėdžiuose (2024 m. kovo 4 d., 2024 m. kovo 6 d.). Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo sudaręs galimybę šalims raštu pateikti visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės nustatant laikinąją bendravimo su vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose paaiškinimus teikė abi šalys, pasisakė jų atstovės ir Skyriaus atstovė. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs LITEKO esančius bylos duomenis nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų netinkamai ir neišsamiai ištyręs šalių pateiktus įrodymus ar netinkamai įvertinęs šalių paaiškinimus.

40. Atmestini apelianto atskirojo skundo teiginiai ir dėl CPK 42 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo 2024 m. kovo 4 d. pateikto prašymo (DOK-10707), priėmė rezoliuciją dėl liudytojų apklausos nurodydamas, kad prašymas išspręstas posėdžio 2024 m. kovo 4 d. metu ir nutarta, jog liudytojai sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebus apklausiami. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2024 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovo 2024 m. kovo 4 d. pateiktą prašymą (DOK-10707) būtų pažeidęs jo minimas CPK nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant nepilnamečio vaiko laikinąją bendravimo tvarką su vienu iš tėvų, kuris gyvena skyrium, nenagrinėja bylos iš esmės. Be to, atsakovui manant, kad liudytojų paaiškinimai yra svarbūs, jam nėra pašalinta galimybė reikšti prašymą dėl jų apklausos ir teismui įvertinus, kad tikslinga liudytojus apklausti, jų paaiškinimai vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais priimant galutinį sprendimą. Taigi aptariamu atveju tai, kad atsakovo netenkina nustatyta laikinoji bendravimo tvarka su nepilnamete šalių dukra, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui prieiti prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė įrodymus ištyręs paviršutiniškai ir nepakankamai įsigilinęs į ginčo esmę.

41. Apeliantas atskirajame skunde taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas įtvirtino „eksperimentą“ – pabandyti faktiškai pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, sumažinti vaiko bendravimą su tėvu, kuris jį vienas iki šiol augino, ir po kurio laiko įvertinti, ar toks gyvenimo pasikeitimas buvo vaikui naudingas ar žalingas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip absoliučiai nepagrįstus. Visų pirma pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šioje civilinėje byloje, išsprendė klausimą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo su vienu iš tėvų, šiuo atveju su ieškove, kuri gyvena skyrium, o ne faktiškai pakeitė vaiko gyvenamąją vietą. Teismas patvirtino tokią laikinąją bendravimo tvarką, kuri iš esmės atitinka geriausius vaiko interesus, jo poreikius ir galimybę bendrauti nepertraukiamai su abiem savo tėvais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į nepilnamečio vaiko tėvų poreikius, nuogąstavimus ar nurodomas kliūtis dėl laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku įgyvendinimo, kurios iš esmės šalims trukdo taikiai išspręsti kilusį ginčą, o išskirtinai tik į vaiko gerovę, kurią užtikrinti privalo abu tėvai. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, nes nebuvo nustatyta pastovi, nepertraukiama šalių bendravimo tvarka su nepilnamete dukra ir tokios tvarkos nustatymo nėra teisinio pagrindo vertinti kaip teismo siekį sumažinti vaiko bendravimą su tėvu. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios bendravimo tvarkos nustatymas, t. y. taikant „50:50 procentų laiko“ modelį, kai tėvai rūpinasi nepilnamete dukra nepertraukiamai kas antrą savaitę iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, užtikrins šalių ir jų nepilnametės dukters bendravimo tvarkos tęstinumą, padėties stabilumą ir vaiko interesų apsaugą (turėti bendravimą su abiem tėvais).

42. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių bylai pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatyta gyvenamoji vieta ir kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui (motinai). Taip pat ir bylą nagrinėjant iš esmės bus įvertintas vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų, kaip ir tai, ar vaiko noras neprieštarauja paties vaiko interesams.

43. Nustatyta laikinąja apsaugos priemone yra tik laikinai siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos vaiko, taip pat ir jo tėvų teisės, teisėti interesai. Todėl atmetami apelianto atskirojo skundo argumentai dėl to, kad neva pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių rezoliucinės dalies 1–3 punktais, dar neišnagrinėjęs šios bylos iš esmės, visiškai išsprendė ieškovės ieškinio nurodytą dalį, kaip nepagrįsti. Be to, atmetami apelianto atskirojo skundo argumentai ir dėl galbūt ieškovės išleistos valstybės skiriamos išmokos vaikui, kadangi tai neturi esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant laikinąją bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, šios aplinkybės įvertintinos išnagrinėjus ginčą iš esmės.

44. Minėta, kad apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, suliejo du šalių alternatyvius siūlymus į vieną, neįsigilindamas į tai, ar išties toks variantas geriausiai užtikrins nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas nurodė, kad iki šiol puikiai suderindavo vaiko nuolatinę priežiūrą, auklėjimą ir savo darbo grafiką bei vaiko bendravimą su ieškove. Bylos duomenimis šalys 2024 m. kovo 4 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad dažniausiai atsakovo budėjimo metu ieškovė rūpinosi nepilnametės dukros priežiūra. Iš esmės byloje nėra duomenų, kad tėvas dukra negalėtų pasirūpinti, negalėtų užtikrinti jos priežiūros, taip pat, esant reikalingumui ieškovė neturėtų galimybės minėtomis dienomis pasirūpinti dukra. Taigi apeliacinės instancijos teismui, įvertinus aplinkybes dėl laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku sąlygos, kuria ieškovė įpareigojama pasirūpinti nepilnamete dukra, kai atsakovas budi naktį tarnybos metu, ir pripažinus, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai yra iš dalies pagrįsti, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis tikslintina, nurodant, kad, ieškovė iš anksto suderinusi su atsakovu su nepilnamečiu vaiku gali bendrauti kas ketvirtą parą, atsakovo darbo (budėjimo) Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Endriejavo ugniagesių komandoje metu, t. y. tuo atveju, jei atsakovo darbo (budėjimo) tarnyboje diena yra darbo diena, ieškovė suderinusi su atsakovu turėtų pareigą savo jėgomis ir lėšomis vaiką pasiimti iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir kitą dieną pristatyti į ugdymo įstaigą, jei tai darbo diena, o jei ne darbo diena – privalėtų pristatyti dukrą iki 10.00 val. į atsakovo gyvenamąją vietą; atsakovas privalo apie per metus atsiradusius jo darbo (budėjimo) tarnyboje pasikeitimus informuoti ieškovę ne vėliau kaip per 1 (vieną) dieną nuo šių pasikeitimų sužinojimo momento.

45. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartis paliktina iš esmės nepakeista tikslinant nutarties rezoliucinę dalį dėl laikinosios nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo atsakovui atliekant naktinį budėjimą tarnybos metu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo su šalių nepilnamete dukra kai atsakovas atlieka naktinį budėjimą tarnybos metu pagal grafiką, ir išdėstyti ją taip: „ieškovė iš anksto suderinusi su atsakovu su nepilnamečiu vaiku gali bendrauti kas ketvirtą parą, atsakovo darbo (budėjimo) Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Endriejavo ugniagesių komandoje metu, t. y. tuo atveju, jei atsakovo darbo (budėjimo) tarnyboje diena yra darbo diena, ieškovė suderinusi su atsakovu turėtų pareigą savo jėgomis ir lėšomis vaiką pasiimti iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir kitą dieną pristatyti į ugdymo įstaigą, jei tai darbo diena, o jei ne darbo diena – privalėtų pristatyti dukrą iki 10.00 val. į atsakovo gyvenamąją vietą“

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė