Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-39136-734/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
e2YT-39136-734/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32617-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Pareiškėjas
L. U.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 2.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-39136-734/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32617-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.4.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,sekretoriaujant Boženai Jakubėnienei,dalyvaujant pareiškėjui L. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. U. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos M. U. mirties, pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. U.. 1993 m. gegužės 31 d. sudarytu ir Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės patvirtintu oficialiuoju testamentu M. U. visą turtą paliko pareiškėjui. Pareiškėjas nurodė, kad be kilnojamojo turto, mirusiai motinai M. U. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas nurodo, kad po motinos mirties dėl asmeninių išgyvenimų, dėl klaidingo palikimo įforminimo teisinių reikalavimų supratimo, sveikatos problemų ir didelio užimtumo laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas teigia, kad palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti – mokėjo komunalinius mokesčius už butą, rūpinuosi butu (e. b. l. 1-2).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 49).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. P. nurodė, kad yra mirusios pareiškėjo motinos kaimynė. Pareiškėjas ateina į mirusiai motinai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prižiūri jį, išima iš pašto dėžutės korespondenciją.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Š. nurodė, kad yra mirusios pareiškėjo motinos kaimynė. Po motinos mirties pareiškėjas prižiūri butą, atėjęs pamaitina katę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po jo motinos M. U. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliu – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas L. U. yra M. U. sūnus (e. b. l. 8). 1993 m. gegužės 31 d. testamentu M. U. visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jai priklausys mirties dieną, paliko savo sūnui L. U. (e. b. l. 36). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. U. (e. b. l. 31). M. U. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e. b. l. 5). Po M. U. mirties įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (e. b. l. 4). Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis po motinos mirties rūpinasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokėdamas už jį komunalinius mokesčius (e. b. l. 15-30). Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. P. ir L. Š. taip pat nurodė, jog pareiškėjas lankosi bute ir juo rūpinasi.

Išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, įvertinęs pareiškime išdėstytas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjas L. U. po savo motinos M. U. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip M. U. įpėdinis, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po motinos M. U. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po pareiškėjo motinos M. U. mirties (duomenys neskelbtini) likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo L. U. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė