Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-513-919/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-10-14
Bylos Nr.: 1A-513-919/2020
Teisminio proceso Nr.: 01-1-32602-19-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis

Kategorijos

1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
2.4.8Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties perdavimas vykdyti (BPK 333 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-513-919/2020Teisminio proceso Nr. 01-1-32602-19-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.3.2; 2.4.7; 2.4.8 (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,atleisto nuo baudžiamos atsakomybės pagal laidavimą R. D. gynėjui advokatui E. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juozo Aurylos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos L. D. atsakomybei be užstato, nustatytas 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas. Baudžiamoji byla R. D. nutraukta.

Skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad R. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu R. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL (2500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. D. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) vairavęs nuosavybės teise jam priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra, suko galvą nuo alkotesterio, traukė į save orą ir ne mažiau kaip vieną kartą žodžiu atsisakė tikrintis neblaivumą.

Šalies argumentai

2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. D. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 200 MGL (10 000 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti R. D. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę - automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apkaltinamojo nuosprendžio atveju neskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonės - 50 MGL (2 500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2.1. Prokuroras skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas, nes nagrinėjamoje byloje nėra visų būtinų BK 40 straipsnio taikymo sąlygų ir pagrindų, tai yra, nepagrįstai pritaikė laidavimo institutą. Byloje nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, o konkrečiai - visiško kaltės pripažinimo. R. D. ne visiškai, o tik formaliai pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai padarė priremtas įrodymų, be to, neigdamas dalį neginčijamai byloje nustatytų faktinių įvykio aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. D., ikiteisminio tyrimo metu ne kartą buvo atsisakęs duoti parodymus ir pasisakyti dėl savo kaltės, o teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad valandą prieš vairavimą išgėrė tris skardines 0,5 l talpos 6 laipsnių stiprumo alaus, ir pusantros paros buvo nemiegojęs, kadangi dirbo. Automobilį vairavo normaliai, be to, pats nesvirduliavo, kalbėjo rišliai. R. D. nurodė, kad atvažiavo į draugės kiemą, per kelis kartus pasistatė automobilį, kuriame dar išgėrė brendžio, po to nuėjo iki laiptinės ir tuomet atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai liepė pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis atsisakė tai daryti, nes jam buvo šokas, buvo papurkšta dujų ir jis negalėjo normaliai įpūsti. Jo neblaivumo pareigūnai taip ir nepatikrino. Jis pakluso pareigūnų reikalavimams, nežino, kodėl jam buvo papurkšta dujų. Patrulės L. Š. tarnybiniame pranešime neteisingai nurodytos aplinkybės, jog jis priešinosi policijos pareigūnams. Prokuroro manymu, tokius R. D. parodymus paneigia byloje apklausti liudytojai P. L., A. Č., D. M. ir V. Č.. Į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė parodė, kad priėjus prie laiptinės, buvo pilietis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, muistėsi, buvo agresyvus, rankose turėjo automobilio raktelius, kuriuos bandė perduoti pro šoną einantiems asmenims. Pareikalavus to nedaryti, jis toliau muistėsi, bandė perduoti raktus, tačiau jam to padaryti nepavyko. Pareikalavus pateikti asmens dokumentą, asmuo atsakė, kad nieko nerodys, nesakys. Tada švelnia rankos kontrole jis buvo palydėtas iki tarnybinio automobilio. Einant link automobilio, jis pradėjo muistytis, mosikuotis rankomis, stangrinti rankas, agresyviai elgtis, todėl buvo panaudotos spec. priemonės - dujos. Kadangi asmuo toliau agresyviai elgėsi, buvo paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai. Patikrinti neblaivumo nepavyko, nes asmuo suko galvą į šoną nuo antgalio, traukė į save orą, darė atvirkštinius veiksmus, nei jam buvo sakoma. Po kurio laiko jis atsisakė pūsti. Jam buvo išaiškinta atsakomybė dėl vengimo pasitikrinti blaivumą, tačiau net ir suprasdamas pasekmes jis ir toliau vengė tikrintis blaivumą, sakė, kad to nedarys. Dujos tiek ilgai neveikia, kad asmuo negalėtų pūsti į alkotesterį. Dujų purškimo zonoje buvo ne tik R. D., bet ir ji su kolega. Jei asmuo turi nusiskundimų dėl fizinio skausmo, akių graužimo, visada kviečiama greitoji pagalba. Šiuo atveju to nebuvo. Be to, prokuroras pažymi, jog dėl R. D. pavojingo ir neadekvataus vairavimo, Bendruoju pagalbos telefonu buvo gauti net dviejų, tarpusavyje nesusijusių, asmenų pranešimai apie galimai girtą vairuotoją. Prokuroro nuomone, šių bylos aplinkybių visetas ir kitos rašytinės bylos faktinių duomenų visuma (ypač policijos padaryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas vengimo tikrintis blaivumą faktas) reiškia tik tai, kad R. D. pripažino vengimą tikrinti blaivumą, tai yra, esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas dėl kitų byloje surinktų jo kaltumą patvirtinančių akivaizdžių įrodymų būtų buvęs beprasmis, tik tuomet, kai susipažino su visa bylos medžiaga ir išnaudojo visas galimybes paneigti savo kaltumą. Pažymėtina ir tai, kad R. D. pripažino tik tai, kas yra užfiksuota vaizdo įrašu. Tačiau tai, kas įrodinėtina liudytojų parodymais (nepaklusimas pareigūnams, kurio tęsinys ir buvo R. D. atsisakymas tikrintis akivaizdų neblaivumą), R. D. neigė, akcentuodamas, kad viena iš esminių jo atsisakymo tikrintis priežasčių buvo pareigūnų panaudotos dujos jo atžvilgiu.

2.2. Prokuroras skunde nurodo, kad iš teismo proceso metu duotų R. D. paaiškinimų matyti, kad jis savo neteisėtų veiksmų nevertino kritiškai - aiškino juos, kaip atsaką į policijos pareigūnų veiksmus jo atžvilgiu, šiems išnirus iš tamsos, neleidus perduoti raktelių ir maišelio jo draugei, po ko, nežinia dėl ko papurškus jam dujų. Iš teisiamojo posėdžio garso įrašo labai aiškiai matyti, kad deklaruotas R. D. gailėjimasis teisme buvo tik formalus, jo prisipažinimas gautas tik atsakant į gynėjos ir teismo klausimus. Ypač svarbu yra tai, kad R. D. teigė, jog gerai prisimena įvykį, tačiau esminių įvykio faktinių aplinkybių, susijusių su konkrečiais jo veiksmais vengiant patikrinimo, pats taip ir nepapasakojo, o tik patvirtino, kad policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės dėl jo vengimo tikrintis blaivumą yra teisingos. Po (duomenys neskelbtini) d. paskelbimo R. D. ir jo gynėjui advokatui apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir jų teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla bei teikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, prokuratūroje buvo gautas R. D. prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Šiame prašyme R. D. nurodė, kad susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga pamatė, jog bylos 36 lape esantis dokumentas - neblaivumo nustatymo aktas yra su suklastotu jo parašu ir tvirtino, kad šalia jo pavardės esantis parašas yra ne jo, jis akivaizdžiai nepanašus į jo asmens parašą, taip pat tvirtino, jog šio dokumento nepasirašinėjo, o ant šio dokumento esantis parašas yra suklastotas. Jis yra įsitikinęs, kad jo parašą galėjo suklastoti neblaivumo nustatymo aktą pildęs policijos pareigūnas - vyriausiasis patrulis Ž. K.. (duomenys neskelbtini) d. buvo tikrinamas alkotesteriu, tačiau dėl policijos pareigūno atliktų prieš jį veiksmų - ašarinių dujų purškimo į akis ir rankų surakinimo už nugaros, to atlikti negalėjo, nes, praktiškai, buvo be sąmonės nuo akių skausmo. Be to, šiame akte nurodytos aplinkybės, kad jis negali eiti tiesia linija pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, atliktos nebuvo. (duomenys neskelbtini) d. jis pasirašinėjo tik ant vieno dokumento - tai reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, esančio bylos 28-29 lapuose. Tai jis gerai prisimena ir tai gali patvirtinti jo draugė, kuri nuo jo sulaikymo momento visą laiką buvo šalia. Minėto dokumento jis negalėjo pasirašyti ir fiziškai, nes iki 23 val. buvo su už nugaros antrankiais surakintomis rankomis. Dėl šių R. D. nurodytų aplinkybių, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, atliktas ekspertinis rašysenos tyrimas, taip pat buvo atliktas patikslinimas dėl galimo dokumento klastojimo. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktame (duomenys neskelbtini) d. neblaivumo nustatymo akte, skiltyje „(asmens vardas, pavardė)“ esančius vardą bei pavardę „R. D.“ parašė ne R. D., o kitas asmuo. Tačiau skiltyje „(asmens parašas)“ esantį R. D. vardu pasirašytą parašą tikriausiai pasirašė R. D.. Po (duomenys neskelbtini) 7 d. paskelbimo R. D. ir dviem jo gynėjams apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir jų teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla bei teikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, (duomenys neskelbtini) d. buvo gautas gynybos prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą, taip pat objektyviai įvertinti surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis ir ikiteisminį tyrimą nutraukti. Prašyme kartojamas ankstesnis prašymas atlikti eksperimentą su liudytojais, taip pat prašoma gauti vientisą (pilną) įvykio vaizdo ir garso įrašą, pateikiama ikiteisminio tyrimo duomenų analizė, kurios pagrindu prieinama išvada, kad tyrimo duomenys yra prieštaringi ir nenuoseklūs, įtarimas grindžiamas prielaidomis, todėl prašoma ikiteisminį tyrimą nutraukti bei panaikinti proceso prievartos priemones. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. D. savo kaltę pripažino tik tuomet, kai išnaudojęs visas galimybes paneigti savo kaltumą, priremtas neginčijamų surinktų įrodymų, teisme pareiškė, kad kaltu prisipažįsta. Toks R. D. elgesys negali būti pripažintas besąlyginiu prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi.

2.3. Valstybinio kaltintojo nuomone, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika. R. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Jis neteistas, praeityje administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, (duomenys neskelbtini) nesigydė, nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas, dirbantis. Valstybinio kaltintojo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. D. parinktina švelniausia 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšis - bauda, kadangi jis nusikalto pirmą kartą, dirba. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam R. D., yra adekvati ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti R. D., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

2.4. Prokuroras nesutinka su Kauno apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog dėl to, kad iš kaltinimo pašalinus aplinkybę, kad R. D. neblaivus vairavo transporto priemonę, nes nenustatyta, kad jo neblaivumas būtų viršijęs 1,51 promilės, o nustatyta, kad R. D. nevykdė vairuotojo pareigos pasitikrinti blaivumą. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio sumatyto konfiskuotino turto požymius (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017 ir t.t.). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. D. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis - „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Vertinant ar nagrinėjamu atveju R. D. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas - yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo - kaip baudžiamojo poveikio priemonės - taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Įvertinus R. D. padaryto nusikaltimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, taip pat tai, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, prieitina išvada, kad byloje taikytinos BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir iš R. D. valstybės naudai konfiskuotinas jo vairuotas automobilis.

2.5. Be to, prokuroras pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nepagrįstai skyrė gerokai mažesnį už vidutinį baudžiamosios poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, nustatant jį 1 metams 6 mėnesiams. Įvertinus R. D. padaryto nusikaltimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, jo elgesį nagrinėjamo įvykio metu ir po jo, taip pat ir tai, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant būtų galima teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės terminas turėtų būti trumpesnis nei vidutinis. Įvertinus aukščiau aptartus juridinius pagrindus, paskirtos priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam R. D. turėtų būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones) - 2 metams 6 mėnesiams.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juozo Aurylos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPP 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 320 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta ir tai, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam bylą nutrukta, padėtį, tačiau ne daugiau, negu to prašoma skunde, apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu R. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojo L. D. atsakomybei. Prokuroro apeliaciniame skunde neginčijama R. D. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimas, tačiau ginčijamas laidavimo taikymo pagrįstumas, taip pat prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai netaikė nusikaltimo priemonės (automobilio) konfiskavimo, skyrė nepagrįstai trumpą baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, taip pat nepagrįstai nutarė šį terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės skyrimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Dėl R. D. taikytų BK 40 straipsnio nuostatų

6. Remiantis BK 40 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, taip pat atitinkantis visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kiekvienoje byloje dėl galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas sprendžia individualiai, įvertinęs visus konkrečioje byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes.

7. R. D. padaryta nusikalstama veika laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad jis anksčiau neteistas, savo kaltę pripažino, gailisi, turtinė ar neturtinė žala nusikalstamais veiksmais nepadaryta. Prokuroro įsitikinimu R. D. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, tai yra, R. D. kaltės dėl padaryto nusikaltimo visiškai nepripažino ir dėl to nuoširdžiai nesigailėjo. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal teismų praktiką, visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo prisipažįsta, jog padarė konkrečią nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti kaltininko parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

8. Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Nors R. D. ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl to, kad nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų pūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą pilnai pripažino, davė parodymus ir paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Dėl atsisakymo tikrintis blaivumą R. D. savo elgesio nesistengė pateisinti, jį vertino neigiamai, pasižadėjo ateityje taip nesielgti. Dėl šių aplinkybių Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti R. D. nuoširdumu. Tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo teise neduoti parodymų, negali būti kliūtis jo prisipažinimą vertinti kaip nuoširdų, nes priešingu atveju būtų pažeistas ir netektų prasmės draudimo versti duoti prieš save parodymus principas. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. D. sesuo taip pat patvirtino, jog jis ilgą laiką po įvykio buvo depresinėje būsenoje, pergyveno, buvo susikrimtęs ir tik neseniai pradėjo vėl gyventi. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažino, kad R. D. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su R. D. asmenybe, visuma sudaro pakankamą pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio R. D. elgesio. Taigi, pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio 2 dalie 2 punkte numatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą nustatė teisingai, jos buvimą pagrindė byloje surinktais duomenimis, kuriuos įvertino tinkamai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones ir dėl termino skaičiavimo pradžios

9. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus 6 mėnesius terminą prailginti ir teisę vairuoti transporto priemones atimti 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

10. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

11. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Pagal teismų praktiką nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) taikymo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog R. D. anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, priklausomybės ligų centre neregistruotas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį R. D. ir baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią pažeidinėti Kelių eismo taisykles, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė R. D. naudotis teise vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vidutiniam šios poveikio priemonės taikymo terminui – 1 metams 6 mėnesiams.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. D. kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas vairuotojo pažymėjimui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos V. S. (duomenys neskelbtini) d. nutarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo taikymo pradžios ((duomenys neskelbtini) d.) baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar BPK pažeidimų nepadarė. Todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl automobilio konfiskavimo

13. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pasak prokuroro, apylinkės teismas netinkamai įvertino baudžiamosios bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri būtų proporcinga, o pirmosios instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas.

14. Transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose turto (automobilio) konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (nuteisiant) ir atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skiriasi. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taip pat ir laidavimą) arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. BK nenustato minimalaus ar maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

15. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atveju, turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija, tai yra, įstatymas imperatyviai nenumato privalomo transporto priemonės konfiskavimo, o priešingai, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, asmenį charakterizuojančias aplinkybes, proporcingumo principą, sprendžia transporto priemonės konfiskavimo tikslingumo klausimą. Šios kategorijos baudžiamosiose bylose sprendžiant dėl turto (automobilio) konfiskavimo taikymo pirmiausia turi būti įvertintas tokios teisinės priemonės suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Išvados dėl turto (automobilio) konfiskavimo taikymo tokiais atvejais gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar turtas buvo įgytas teisėtai, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-372-693/2018, 2K-17-788/2019, 2K-42-1073/2019). Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

16. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

17. Nors Kauno apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog R. D. nevairavo transporto priemonės, kadangi jam nebuvo nustatytas neblaivumo laipsnis, todėl taikyti transporto priemonės konfiskavimo nėra pagrindo, nes nėra BK 72 straipsnyje nustatytų konfiskuotino turto požymių. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaip matyti, šio straipsnio dispozicija sudaryta iš alternatyvių, nusikalstamą veiką atitinkančių, požymių. Viena iš jų, už kurios padarymą R. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra transporto priemonės vairavimas esant nustatytiems neblaivumo požymiams ir vengimas neblaivumo patikrinimo. Visų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Be transporto priemonės panaudojimo vengimas nustatyti girtumą asmeniui, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, būtų neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

18. Pripažintina, kad R. D., veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir todėl transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentai nėra pakankami išvadai, jog automobilio konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai paveiktų R. D. gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, automobilio konfiskavimas, įvertinus ir pirmosios instancijos teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, nagrinėjamu atveju yra ne tik tikslingas, bet ir proporcingas padarytam nusikaltimui. Pažymėtina, kad R. D. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai charakterizuojančios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos asmens atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra reikšmingos. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad dėl darbo pobūdžio R. D., jo artimųjų sveikatos būklės ar kitų išimtinių aplinkybių, automobilis būtų būtino poreikio daiktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nusprendė iš nuteistojo nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio, todėl prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juozo Aurylos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė