Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės atstovei advokato padėjėjai Mirandai Deinekienei (nuotoliniu būdu per Zoom platformą),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir D. S. patikslintą ieškinį atsakovams J. L. ir T. L. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Palangos vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, ginčą sprendžia analizuodamas ir vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Dėl 5125,56 Eur reikalavimo.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje Ieškovai reikalauja priteisti iš Atsakovės 5125,56 Eur žalos atlyginimo, pateikė patirtą žalą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (MB „Landikas“ PVM sąskaitos faktūros 2023 m. gegužės 22 d. Nr. LAN0034 ir 2023 m. gegužės 23 d. Nr. LA0035). Žalą sudaro Ieškovų patirtos išlaidos už vandentiekio magistralinio tinklo remontą, nuotekų vamzdyno montavimą (726,00 + 4399,56 = 5125,56 Eur). Ieškovai nurodė, kad Atsakovė, parduodama daiktą, garantavo daikto kokybę ir baigtumą, tačiau, žinodama apie tai, kad vandentiekis ir buitinės nuotekos yra prijungti savavališkai, šių aplinkybių Ieškovams neatskleidė. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, Atsakovė žadėjo (per savo sutuoktinį (Atsakovą)) sutvarkyti ir įteisinti vandentiekio bei buitinių nuotekų prijungimą, tačiau šį procesą vilkino iki tol, kol Ieškovai kreipėsi į trečiuosius asmenis (MB „Landikas“), kuriems už vandentiekio magistralinio tinklo remontą, nuotekų vamzdyno montavimą bei projektinę dokumentaciją pagal pateiktas sąskaitas faktūras sumokėjo 5125,56 Eur.

Įstatymas numato, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176-224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas).

Šioje byloje Ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą iš Atsakovės, nurodė, kad ginčo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu pardavėja J. L. ir jos sutuoktinis T. L. informavo, kad namo baigtumas yra 100 procentų, tik „kažkas negerai su vandenimis“ bei žadėjo viską sutvarkyti. 2022 m. pabaigoje Ieškovai, atvykę į gyvenamąjį namą, pastebėjo, kad yra atjungtas vanduo. UAB „Palangos vandenys“ jiems paaiškino, kad vandens negali prijungti, kadangi netinkamai įrengti buitinių nuotekų tinklai (drenažas įrengtas ne pagal projektą). 2023 m. sausio mėn. pabaigoje ieškovas A. S. susisiekė su atsakovu T. L. ir paprašė, kad jis sutvarkytų drenažą ir atliktų papildomus darbus. T. L. sutiko. A. S. sumokėjo T. L. 600,00 Eur už statybines medžiagas, tačiau medžiagos nebuvo nupirktos, pradėti darbai nebuvo baigti, motyvuojant, kad žemės tvarkymo darbų negalima atlikti dėl esamų meteorologinių sąlygų ir grunto sudėties. T. L. žadėjo darbus užbaigti, kai bus sausi orai. Kadangi T. L. darbų nebaigė, Ieškovas kreipėsi į MB „Landikas“, kuri atliko darbus vietoj T. L. Už vandentiekio magistralinio tinklo remontą, nuotekų vamzdyno montavimą Ieškovas sumokėjo 5125,56 Eur.

Teismo vertinimu, bylos šalių pasirašytoje ir notariškai patvirtintoje 2022 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad pardavėja (atsakovė J. L.) pareiškia ir garantuoja, kad jai nėra žinomi jokie nematomi ar paslėpti daiktų trūkumai, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas (Ieškovai) apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų daiktų visai pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs (Sutarties 6.1.9. punktas). Tos pačios sutarties 2.3. punkte nurodyta, kad namo baigtumas yra 100 proc. Viešo registro duomenys taip pat patvirtina, kad pirkėjams (Ieškovams) negalėjo kilti net menkiausia abejonė, kad jų įsigytame name, kuriame iki tol gyveno Atsakovai su savo šeima, vieną dieną bus atjungtas vandens tiekimas ir, kaip paaiškėjo vėliau, visos vandentiekio bei buitinių nuotekų šalinimo sistemos buvo įrengtos netinkamai ir neteisingai. 2019 m. UAB „Palangos vandenys“ išdavė Atsakovei statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo leido statyti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus. Todėl 100 proc. namo baigtumas reiškia ne tik gyvenamojo pastato baigtumą, bet ir užbaigtus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus. Ieškovai, kurie žemės sklypą su gyvenamuoju namu įsigijo savo šeimos poreikių tenkinimui, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, įsivertino visas aplinkybes, kurias galėjo protingai įsivertinti ir sužinoti, tačiau iš esmės buvo Atsakovės apgauti. Pardavėjos sutuoktiniui (atsakovui T. L.) atsisakius ištaisyti nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) trūkumus ir pačiam pasiūlius dėl trūkumų ištaisymo kreiptis į įmonę, Ieškovai būtent taip ir pasielgė. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad Ieškovai būtų informuoti apie tai, jog norint atstatyti vandens tiekimą gyvenamajam namui, reikės praeiti ne vieną administracinę procedūrą ir atlikti papildomus statybos darbus. Byloje esantis Ieškovų susirašinėjimas su UAB „Palangos vandenys“ ir ieškovo susirašinėjimas su Atsakovu patvirtina, kad Atsakovai žinojo, jog esama rimtų parduodamo daikto trūkumų, susijusių su vandentiekiu, bet apsimetė, jog tai lengvai sutvarkomas menkniekis ir to net nenurodė pirkimo – pardavimo sutartyje, tačiau priešingai – garantavo, kad daiktą bus galima naudoti kuo puikiausiai pagal paskirtį.

Užtikrinti pardavėjo parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri užtikrinama įstatymu ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Teisinis specifinių pirkimo – pardavimo sutartinių santykių reguliavimas, patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, patvirtina, kad pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą, t. y. už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas būtent pardavėjas. Tiek įstatymai, tiek ir suformuota teismų praktika numato, kad pardavėjo pareiga yra perduoti kokybišką daiktą, informuoti pirkėją apie daikto trūkumus, atskleisti pirkėjui visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos tinkamam ir visapusiškam daikto naudojimui. Prie tokių aplinkybių neabejotinai priskiriami visi sutrikimai, netinkamai atlikti darbai, neteisėti prisijungimai, susiję su vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais. Atsakovė, kaip buvusi nekilnojamojo turto savininkė, šių pareigų neįvykdė. 2022 m. liepos 12 d. Ieškovai pradėjo gyventi iš Atsakovės įsigytame name ir kurį laiką problemų dėl vandentiekio nebuvo kilę. 2022 m. vasaros pabaigoje ieškovui A. S. paskambino UAB „Palangos vandenys“ atstovai ir pareikalavo jo sumokėti baudą už neteisėtą prisijungimą prie centralizuotos vandentiekio sistemos. Ieškovui tai buvo didelė staigmena, jis nedelsdamas informavo vieną iš Atsakovų ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Baudą sumokėjo atsakovė J. L., kuri iš esmės pripažino, kad ji, kaip buvusi namo savininkė, esanti atsakinga už neteisėtą prisijungimą prie centralizuotos vandentiekio sistemos. Būtent atsakovė J. L. pagal statybą leidžiantį dokumentą buvo statytoja, todėl jai tenka ne tik visos teisės, bet ir pareigos pagal Statybos įstatymą kaip statytojai. 2022 m. gruodžio mėn. Ieškovai sugrįžo į gyvenamąjį namą ir sužinojo, kad name visiškai nėra vandens. Nuvykę aiškintis į UAB „Palangos vandenys“ sužinojo, jog vandens tiekimas buvo atjungtas ir jis nebus prijungtas, kadangi yra netinkamai įrengtas buitinių nuotekų drenažas, nukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Tam, kad Ieškovai šventiniu metu neliktų be vandens, jiems buvo sudarytos sąlygos, sumokėjus atitinkamus mokesčius, prisijungti prie centralizuotos vandentiekio sistemos laikinai ir naudotis vandeniu. Atsakovė, parduodama daiktą, garantavo, kad jis yra kokybiškas, pabaigtas ir juo galima naudotis, tačiau tas garantijas ji suteikė žinodama, kad vandentiekis ir buitinės nuotekos yra prijungti savavališkai ir vandens tiekimas gali būti bet kuriuo metu nutrauktas, UAB „Palangos vandenys“ atjungus jį nuo centralizuotos vandentiekio sistemos. Šios aplinkybės Ieškovams nebuvo atskleistos nei tariantis dėl namo pirkimo – pardavimo, nei sudarant notarinę pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, prasidėjus rimtoms problemoms su vandeniu, Atsakovė žadėjo per savo sutuoktinį (Atsakovą) sutvarkyti vandentiekį ir buitinių nuotekų tinklus, bei įteisinti jų prijungimą, tačiau šis procesas sustojo ilgam laikui, buvo vilkinamas, tą patvirtina byloje esantis susirašinėjimas žinutėmis. Ieškovai, neturėdami kitos išeities ir negalėdami naudotis daiktu, kurį įsigijo, kreipėsi į MB „Landikas“, kuriems už atliktus darbus pagal byloje esančias sąskaitas faktūras sumokėjo viso 5125,56 Eur. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį Atsakovė neatskleidė Ieškovams, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai yra pajungti savavališkai, nors tai puikiai žinojo, taip pat neatskleidė to, kad šių inžinerinių tinklų darbai atlikti nekokybiškai. Tokiais savo veiksmais Atsakovė padarė Ieškovams žalą, todėl nagrinėjamoje byloje taikomas civilinės atsakomybės institutas. Teismas pripažįsta, kad Ieškovai dėl jiems parduoto akivaizdžiai nekokybiško daikto patyrė ženklius nuostolius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Atsakovė, nei jos atstovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad Ieškovo atlikti darbai buvo neprivalomi ar pertekliniai.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas). Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Ieškovai buvo informuoti apie tai, kad vanduo yra pajungtas laikinai, tačiau, teismo vertinimu, tai negali būti laikoma tinkamu Ieškovų informavimu, t. y. šiuo atveju Atsakovė, žinodama, jog vanduo yra pajungtas savavališkai, sąmoningai klaidino Ieškovus ir sau tinkama linkme interpretavo esamą situaciją. Ieškovai neturėjo ir negalėjo žinoti aplinkybės, kad jų gyvenamajam namui tiekiamas vanduo yra tiekiamas neteisėtai prisijungus prie centralizuotų vandentiekio tinklų ir už tai yra numatyta atsakomybė. Atsakovės teiginiai apie tai, kad Ieškovai aiškiai žinojo, jog gyvenamojo namo inžineriniai tinklai yra nepriduoti, netvarkingi, neatitinka projektinės dokumentacijos, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

Reikšminga šioje byloje ir pateiktas 2022 m. spalio 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena Ieškovų atžvilgiu buvo nutraukta, nustačius, kad dabartiniai namo savininkai administracinio nusižengimo neįvykdė. Atliekant tyrimą nustatyta, kad Ieškovai, pirkdami gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo supažindinti su esama situacija dėl savavališko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų prijungimo prie UAB „Palangos vandenys“ priklausančių centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Be to, 2022 m. spalio 4 d. Nr. VŠTS3-85 el. paštu (duomenys neskelbtini) gautas laiškas iš buvusios savininkės J. L. (Atsakovės), kuriame pripažįstamas faktas, kad savavališkai prie UAB „Palangos vandenys“ priklausančių centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prijungė buvusi namo savininkė J. L., kuri sutiko nedelsiant sumokėti UAB „Palangos vandenys“ priskaičiuotą žalos atlyginimą.

Faktinė aplinkybė, kad šiai dienai Atsakovė VĮ „Registrų centras“ savo vardu įregistravo atskirus inžinerinius statinius – vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, suformavo nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylas, įrodo, jog tai buvo jos pareiga ir ji ją įgyvendino.

Atsakovas 2024 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad atliko nekokybiško daikto taisymo darbus, pradėtų darbų nepabaigė dėl netinkamų meteorologinių sąlygų ir grunto sudėties, o vėlesniuose teismo posėdžiuose nurodė, kad bandė priduoti vandentiekio ir nuotekų šalimo komunikacijas, tačiau jam tai nepavyko. Darbus Ieškovui žadėjo pabaigti, kai prasidės sausi orai, tačiau tų darbų niekada neatliko, vėliau pats Atsakovas pasiūlė Ieškovui dėl tų darbų atlikimo kreiptis į įmonę, ką Ieškovas ir padarė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. G. patvirtino, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai buvo įrengti, tačiau tai padaryta netinkamai, visus darbus reikėjo atlikti pagal projektinę dokumentaciją. Atsakovė ne kartą nurodė, kad tam tiktų dalykų nežinojo, sutuoktinis (Atsakovas) veikė atskirai, su ja nederino ir nesitarė, tačiau šiuos duomenis paneigia byloje esantys įrodymai apie tai, kad Atsakovė nekokybiško daikto trūkumui ištaisymui buvo pasitelkusi savo sutuoktinį (Atsakovą) ir visi Ieškovų nurodyti trūkumai jai buvo žinomi, šalys tarpusavyje komunikavo ir kooperavosi, be to, už tam tikrus papildomus darbus pinigines lėšas Ieškovui buvo nurodyta pervesti būtent į Atsakovės sąskaitą, kas patvirtina jų bendradarbiavimą visais su Ieškovams parduotu gyvenamuoju namu susijusiais klausimais, įskaitant ir namo trūkumų taisymą. Be to, teismo posėdžių metu Atsakovė ne kartą nurodė, kad visas aplinkybes, susijusias su vandentiekiu ir nuotekų šalinimu, galėtų išsamiau paaiškinti jos sutuoktinis (Atsakovas), kas taip pat patvirtina, kad Atsakovai darbus skirstėsi ir vienas kitą informavo. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos vandenys“ atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiam asmeniui teikiamoje dokumentacijoje kontaktiniu asmeniu buvo nurodytas būtent Atsakovas.

Taigi, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, o Atsakovė jų nepaneigė ir patvirtino, kad Ieškovai iš Atsakovės įsigijo gyvenamąjį namą su labai rimtais jo trūkumais, apie kuriuos Ieškovai nebuvo informuoti, šių trūkumų pašalinimui Ieškovai patyrė papildomas išlaidas, todėl Atsakovė, kaip buvusi nekilnojamojo turto savininkė, privalo atlyginti Ieškovų patirtą 5125,56 Eur dydžio žalą.

Dėl 1533,72 Eur reikalavimo.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje Ieškovai reikalauja priteisti iš Atsakovo 1533,72 Eur žalos atlyginimo, pateikė patirtą žalą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2023 m. vasario 28 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prekių įsigijimo kvitas, 2023 m. gegužės 3 d. UAB „Metallum novum“ krovinio važtaraštis Serija KRV Nr. 25278, 2023 m. kovo 7 d. MB „Imvita“ PVM sąskaita faktūra IMV Nr. 2023005, MB „Landikas“ 2023 m. spalio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LAN0046). Žalą sudaro Ieškovų patirtos išlaidos už sugadintos tvoros atstatymą, vandentiekio remontą ir gerbuvio atstatymo darbus, taip pat Atsakovui buvo sumokėta už statybines medžiagas, kurių Atsakovas nenupirko (201,22 + 49,50 + 600,00 + 363,00 + 320,00 = 1533,72 Eur).

2023 m. sausio mėn. pabaigoje Ieškovas susisiekė su Atsakovu ir paprašė sutvarkyti drenažą ir atlikti papildomus darbus, nesusijusius su gyvenamojo namo trūkumais. T. L. sutiko ir atliekant drenažo tvarkymo darbus buvo sugadintas elektros kabelis. Ieškovas sumokėjo 600,00 Eur už statybines medžiagas, nesusijusias su namo trūkumų taisymu, tačiau tos medžiagos nebuvo nupirktos. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pinigus gavo, nurodė, kad medžiagos buvo nupirktos, tačiau jų įsigijimo dokumentų pateikti negalėjo, taip pat negalėjo nurodyti medžiagų panaudojimo aplinkybių. Atliekant drenažo tvarkymo darbus taip pat buvo sugadinta namo tvora. Už tvoros tvarkymą Ieškovas sumokėjo 280,00 Eur, jos remontui buvo panaudoti atitinkami segmentai, kurių vertė 201,22 Eur ir borteliai, kurių vertė 49,50 Eur, už segmentų ir bortelių atvežimą sumokėta 40,00 Eur. Ieškovas tvorą susitvarkė savo iniciatyva ir lėšomis. Visi žalos dydį patvirtinantys dokumentai (sąskaitos faktūros, sąskaitų faktūrų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai) pateikti teismui ir aptarti byloje. Žalos padarymo fakto iš esmės nepaneigė ir pats Atsakovas. Po civilinės bylos iškėlimo teisme, 2023 m. vasarą Ieškovas pastebėjo, kad sunaudojamo vandens kiekis, nurodomas vandens apskaitos prietaisuose, neatitinka realiai sunaudojamo vandens kiekio, t. y. jis yra ženkliai didesnis. Sustabdžius vandens tiekimą, tam, kad patikrinti, kame yra problema, vandens apskaitos prietaisai rodė, kad vanduo yra toliau naudojamas, Ieškovas pasitelkė trečiuosius asmenis, kurie nustatė, kad dėl Atsakovo netinkamai įrengtos vandentiekio movos, vanduo per tą netinkamai įrengtą movą skverbėsi į gruntą. Ieškovas dėl vandentiekio remonto kreipėsi į MB „Landikas“, kurie atliko remonto darbus ir pagal išrašytą sąskaitą faktūrą Ieškovas sumokėjo 363,00 Eur. Kaip ir apie kitus byloje nurodytus epizodus, taip ir apie šį Ieškovas informavo Atsakovą, tačiau Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų situacijai spręsti. Teismo posėdžio metu Atsakovas pripažino, kad gali būti, jog pažeidė vandentiekį. Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti 2024 m. kovo 25 d. UAB „Landikas“ pažyma, kurioje nurodyta, kad kliento nurodytoje vietoje nuėmę trinkeles ir iškasę žemę iki vandentiekio jungčių nustatė, jog netinkamai pajungta vandens vamzdyno trišakė jungtis, joje nebuvo sandarinimo jungčių ir buvo naudojamos ne to paties tipo sandarinimo movos, dėl šios priežasties atsirado vandens nuotėkis per netinkamai sumontuotas movas, jas pakeitė ir pašalino gedimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, taisydamas nekilnojamojo daikto trūkumus ir atlikdamas kitus papildomus darbus, Atsakovas padarė Ieškovams papildomos žalos, kurios atlyginimo Ieškovai prašo patikslintu ieškiniu iš Atsakovo.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinant byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir teismo posėdžių metu išsakytus bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei atsižvelgiant į teismų praktiką, pripažįstama, kad Ieškovai dėl Atsakovo veiksmų patyrė žalą, todėl patikslintas ieškinys ir Atsakovo atžvilgiu tenkintinas.

Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalys pateikė prašymus atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis šia įstatymo norma, pilnai tenkinus Ieškovų ieškinio reikalavimus, Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Ieškovai, kreipdamiesi į teismą su ieškiniu sumokėjo 166,00 Eur dydžio žyminį mokestį (144,00 + 22,00 = 166,00 Eur), taip pat Ieškovai pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jų patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudarė 3730,80 Eur (800,00 + 1550,00 + 300,00 + 200,00 + 880,80 = 3730,80 Eur).

Teismas spręsdamas dėl Ieškovų atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį bei jų turinį.

Ieškovams teisinę pagalbą civilinėje byloje teikė advokatas T. V. (buveinės adresas J. Gruodžio 18, LT-44291 Kaunas), atstovavimo sutartis pasirašyta 2023 m. birželio 16 d., o nuo 2025 m. sausio 7 d. – advokatai R. S. ir R. Š. (buveinės adresas Lvivo g. 25, LT-09320 Vilnius). Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos Ieškovams atsirado būtent dėl būtinybės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

Teismas sprendžia, kad Ieškovų patirtos teisinės pagalbos išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, Ieškovų patikslintą ieškinį tenkinus pilnai, iš abiejų Atsakovų priteistina viso 3896,80 Eur (166,00 + 3730,80 = 3896,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų Ieškovų naudai, iš kiekvieno atsakovo atskirai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą apskaičiuojant pagal tenkinto materialaus reikalavimo dydį, t. y. iš Atsakovo priteistina 858,00 Eur (23 proc.) ir iš Atsakovės – 2872,80 Eur (77 proc.) bylinėjimosi išlaidų Ieškovų naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5-7 dalimis, 268, 270 straipsniais,

nutaria:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš:

1. atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5125,56 Eur (penkis tūkstančius dvidešimt penkis eurus ir 56 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2872,80 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų,

2. atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1533,72 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt tris eurus ir 72 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 858,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.