Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė (toliau - VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

3. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad A. J. yra mirusio A. J. ir mirusios J. J. sūnus. Iš santuokos liudijimo (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiškėjo tėvai A. J. ir J. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimų matyti, kad pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo motinai J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Telšiuose, pagal Telšių rajono 4-ojo notaro biuro 2024 m. sausio 12 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nurodo, kad nuo pat palikimo atsiradimo dienos tėvui priklausiusį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Telšiuose, pareiškėjo mama J. J. ėmė valdyti ir jį prižiūrėti, rūpinosi visais su jam priklausiusiu turtu susijusiais klausimais, mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas, prireikus organizavo ir atliko remontą, bute gyveno ir naudojosi juo iki pat savo mirties. Pareiškėjas nurodo, kad po J. J. mirties pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisių į mamos palikimą įgyvendinimo, tačiau jam nurodė, kad reikalinga nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad J. J. buvo priėmusi palikimą po savo sutuoktinio A. J. mirties.

5. Iš byloje pateikto Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. 2024 m. sausio 31 d. išduoto liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio A. J., kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Telšiuose, palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, notarė dėl šio palikimo nėra atlikusi jokių notarinių veiksmų. Nėra duomenų, kad A. J. būtų sudaręs testamentą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties jo palikimą priėmė ne atitinkamą savo valią pareikšdama pas notarą, o pasirinko kitą įstatyme numatytą palikimo priėmimo būdą – faktinį turto valdymą.

6. Pareiškėjas pateikė teismui jo motinos 2002 m. gegužės 2 d. sutartį su SPAB „Telšių vandenys“ dėl atsiskaitymo už šaltą vandenį už butą (duomenys neskelbtini), Telšiuose, taip pat kitų mokesčių už šį butą mokėjimo kvitus laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2021 m. (elektra ir kt.), kas liudija, kad ir po pareiškėjo tėvo mirties jo motina toliau rūpinosi šiuo butu, mokėjo už jį mokesčius, taip priimdama ir visą velionio sutuoktinio palikimą.

7. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina J. J. mirusio vyro A. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Latvija, motina J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Telšiuose, mirusi (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą po jos sutuoktinio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniu palikimo valdymu priėmė mirusio sutuoktinio palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.