Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė 2017 m. lapkričio 22 d. ieškovė grąžino visą mirusio sutuoktinio skolą (8688,00 Eur) R. M.. Atsakovas paveldėjo pagal įstatymą ¼ mirusio turto dalį, todėl jo prievolė grąžinti skolą už mirusį tėvą sudaro 6 516,00 Eur. Ieškovė paveldėjo pagal įstatymą ¾ dalis mirusio turto, todėl jos prievolė grąžinti skolą už mirusį sutuoktinį sudaro 2 172 Eur. Taigi, ieškovės nuomone, ji turi teisę regreso tvarka reikalauti iš bendraskolininko R. B. atlyginti jau kreditoriui sumokėta jo skolos dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

12.1. 2016 m. liepos 15 d. antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše, pagal 2016 m. gegužės 30 d. R. M. reikalavimą buvo įtraukta mirusiojo T. B. skola, kuri tęsėsi nuo 2003 m. ir sudarė 30000 Lt (8688,00 Eur). Apie šią skolą žinojo tiek ieškovė, tiek atsakovas. Atsakovas neginčijo santykių tarp mirusio tėvo su kreditoriumi R. M., todėl ieškovė nutarė grąžinti kreditoriui skolą už mirusį vyrą ir vėliau iš atsakovo kaip įpėdinio regreso tvarka susigrąžinti šios skolos dalį. Taigi, 2017 m lapkričio 22 d. ieškovė grąžino už mirusį vyrą 8688,00 Eur skolą R. M..

12.2. Bylos medžiagoje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas kada nors ginčijo mirusio tėvo paskolinius santykius su kreditoriumi. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl paskolinių santykių buvimo fakto. Ieškovė vengdama teismų, grąžino mirusio vyro skolą, tikėdamasi atsakovo sąžiningumo. Atsakovas niekada neginčijo paskolinių santykių ieškininės teisenos tvarka tarp tėvo ir kreditoriaus. Taigi, teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai taikė paskolinius teisinius santykius.

14.1. Faktinės aplinkybės rodo, kad R. B. niekada nepripažino R. M. kreditorinio reikalavimo. Kaip matosi i bylos, dar 2017 m. kovo 24 d. R. B. raštu reikalavo iš ieškovės J. B. ir kreditoriaus R. M. pateikti T. B. skolos įrodymą, šis reikalavimas yra ir Vilniaus miesto 40 notarų biure notarinėje byloje. Tuo tarpu ieškovė ir kreditorius neįrodė skolos fakto, todėl J. B. finansiniai reikalavimai ar kitokie susitarimai su R. M. negali būti T. B. skolos įrodymu. R. M. kreditorinis reikalavimas nepagrįstas jokiai dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

3. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. kovo 1 d. mirė T. B.. Asmens turtą pagal antstolio M. D. 2016 m. liepos 15 d. paveldimo turto apyrašą Nr. 0028/16/00920 paveldėjo ieškovė J. B. (žmona) ir atsakovas R. B. (sūnus). Apyraše buvo įtrauktas R. M. reikalavimas dėl negrąžintos 30000 Lt (8688,00 Eur) skolos. Ieškovė su pareikštu kreditoriaus reikalavimu sutiko, todėl 2017 m. lapkričio 22 d. pervedė R. M. 8688,00 Eur skolą, o R. M. patvirtino, kad T. B. skola pilnai grąžinta ir jis neturi dėl jos pretenzijų. Kadangi T. B. turtą ieškovė paveldėjo kartu su R. B., ji kreipėsi į teismą dėl 6516,00 Eur skolos priteisimo regreso tvarka iš R. B.. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, todėl ieškovė nesutikdama su sprendimu apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti jos ieškinį dėl skolos priteisimo.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CK) 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

6. Apeliantė teigia, kad atsakovas neginčijo paveldimo T. B. turto apyraše nurodyto kreditoriaus R. M. reikalavimo, todėl ieškovei grąžinus visą skolą, atsakovas kaip 3/4 T. B. turto paveldėtojas ir solidarus skolininkas privalo grąžinti ieškovei 6516,00 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo kreditoriui už atsakovą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Viena vertus, įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus (CK 5.52 str. 1 d.). Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Kitą vertus, Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą dėl antstolio M. D. veiksmų sudarant paveldėto turto apyrašą, 2017 m. vasario 8 d. nutartyje išaiškino, kad turto apyrašas, kuriame buvo įtrauktas kreditoriaus R. M. reikalavimas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris atsakovui nesukelia jokių pareigų susijusių su nurodytos skolos apmokėjimu. Taigi, darytina išvada, kad priešingai, nei teigia apeliantė, atsakovas nesutiko su R. M. reikalavimu dėl skolos grąžinimo, o tai kad toks reikalavimas buvo įtrauktas į paveldimo turto apyrašą nesukėlė pareigos atsakovui grąžinti skolos dalį, proporcingą paveldėto turto daliai.

7. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl paskolinių santykių buvimo fakto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė paskolinius teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas, teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011). Šiuo atveju, byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo atsakovui grąžinti skolą regreso tvarka pagrįstumo. Ieškovė atsakovo skolą iš esmės įrodinėjo aplinkybe, kad T. B. buvo sudaręs paskolos sutartį su R. M., o šią paskolą po sutuoktinio mirties grąžino būtent atsakovė. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas siekdamas nustatyti skolos realumą, turėjo patikrinti, ar reali buvo pirminė T. B. prievolė grąžinti paskolą R. M..

8. Kolegija pažymi, jog CK 6.9 str. numatantis bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus, nustato, jog bendraskolis, kuriam buvo pareikštas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat atsikirtimus šiam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus, išskyrus tuos, kurie yra pagrįsti išimtinai asmeniniais bendraskoli santykiais su kitu bendraskoliu, nepareiškusiu atgręžtinio reikalavimo. Tokiu būdu atsakovas turėjo teisę reikšti byloje atsikirtimus dėl paskolos sutarties tarp mirusio T. B. ir R. M. realumo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ir vertino įrodymus dėl paskolinių santykių buvimo fakto.

9. CK 6.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, - nurodyti tai pakvitavime. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą.

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos dokumento buvimas pas kreditorių be įrašų apie skolos grąžinimą su kreditoriaus aiškinimu, kad skola negrąžinta, paprastai yra pakankami įrodymai teismui nuspręsti, kad kreditorius įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, - kad skola negrąžinta. Skolininkas, kuris esant tokioms aplinkybėms tvirtina priešingai, turi įrodyti skolos grąžinimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-235/2009; 2013 m. gruodžio 31d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-430/2013; kt.).

11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal ieškovės bei R. M. pareikštame reikalavime nurodytas aplinkybes, T. B. 2003 m. pasiskolino 30000 Lt, todėl ši paskolos sutartis turėjo būti rašytinės formos. Nors ieškovė teigia, kad skola buvo sudaryta ir 2014 m. gruodžio 29 d. pratęstas jos grąžinimo terminas iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau nepateikė į bylą 2003 m. paskolos sutarties, raštelio ir 2014 m. gruodžio 29 d. paskolos raštelio originalo, nors minėtame 2014 m. gruodžio 29 d. raštelyje buvo nurodyta, kad paskolos raštelio originalas atiduotas ieškovei. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pačiame 2014 m. gruodžio 29 d. paskolos raštelyje nenurodoma, kad tai yra būtent 2003 m. paskolos pratęsimas. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė paskolos santykių su R. M. realumo, todėl nepagrindė regresinio reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu.

Dėl procesinės bylos baigties

13. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bei įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, savo išvadas pakankamai motyvavo, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieškovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

15. Atsakovas teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 280 Eur išlaidas susijusias su advokato paslaugomis (bylos lapai 88-89), todėl atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 280 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. B. 280 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo R. B. naudai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.