- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-23
- Bylos Nr.
- e2YT-14361-819/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09583-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- Z. A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja pateiktu pareiškimu šioje byloje prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos prosenelė S. P. (taip pat žinoma kaip S., S., S., S., S. P., mergautinė pavardė – R., R.), gimusi Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad yra S. P. (dar kitaip žinoma kaip S., S., S., S., S. P., mergautinė pavardė – R., R.),) provaikaitė. Jos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta 1921 m. gruodžio 30 d. keleivių, išvykusių iš Sautamptono uosto Jungtinėje Karalystėje į Pietų Afrikos Respubliką sąrašo kopija, kurioje nurodoma, kad išvykimo momentu 21 metų S. P. (dar kitaip žinoma kaip S., S., S., S., S. P., mergautinė pavardė – R., R.),) turi Lietuvos pilietybę. Taip pat šią aplinkybę patvirtina 2022 m. sausio 3 d. Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento pažyma, kurioje nurodoma, kad pareiškėjos prosenelė S. P. (taip pat žinoma kaip S., S., S., S., S. P., mergautinė pavardė – R., R.),), gimusi (duomenys neskelbtini) (kai kuriuose dokumentuose – (duomenys neskelbtini)), gimė Lietuvoje ir buvo Lietuvos pilietė prieš tapdama registruota Pietų Afrikos piliete. Į bylą pareiškėja pateikia 2019 m. balandžio 30 d. Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą dėl R. šeimos Nr. (10.6)V10-1204, kurioje nurodoma, kad Kauno gubernijos Raseinių apskrities karo prievolės komisijos dokumentų fonde, 1912 m. byloje dėl 300 rublių baudos uždėjimo žydų šeimoms už neatvykimą vykdyti karinės prievolės, įrašytas (duomenys neskelbtini) miestiečių bendruomenės narys R. R. J., C. L. sūnus, gyvenęs (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) apskrityje). Skiltyje „Šauktinio šeimyninė padėtis“ įrašyti: tėvas C. L., L. N. sūnus, 53 m.; broliai: G. Z., 31 m., F., 27 m., C. Š., 24 m., R., 21 m.; seserys B. L., 24 m., C., 16 m., D., 15 m., M., 13 m., Š., 11 m. (kuri yra pareiškėjos prosenelė), ir P., 9 m. Taip pat 2021 m. lapkričio 26 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr. R4-4101, kurioje nurodoma, jog Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1926 m. alfabete įrašytas R. L., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenęs (duomenys neskelbtini) apskrityje, 1926 m. gavęs užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjos prosenelė yra gimusi apie (duomenys neskelbtini) metais, rodo, S. R. ir J. P. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) metais Pietų Afrikoje, liudijimas, kuriame nurodoma, kad S. R. amžius santuokos metu 22 metai. Šią aplinkybę toliau tikslina, pateikdama S. P. Pietų Afrikos Respublikoje 1962 metais išduotą pasą, kuriame nurodoma, kad S. P. gimė (duomenys neskelbtini)Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini). pranešimu apie S. (taip pat žinomos kaip S. P.) mirtį, išduotu Pietų Afrikos Respublikoje, kuriame nurodoma, jog S. (S.) P. mirė (duomenys neskelbtini)., amžius mirties metu – 63 metai, sutuoktinis – J. P., ką patvirtina ir pateikta (duomenys neskelbtini). informacijos apie mirtį forma, kurioje nurodoma, kad S. P. (mergautinė pavardė – R.), amžius 63, gimimo data – (duomenys neskelbtini)gimimo vieta – Lietuva, mirė (duomenys neskelbtini). Pagrįsdama pareiškėjos prosenelės vardų skirtumo priežastis, pareiškėja pateikia Lietuvių kalbos instituto specialisto 2021 m. spalio 28 d. išvadą, kurioje, be kita ko, nurodoma, jog pareiškėjos prosenelės įvairuojančios vardo ir pavardės formos, jų užrašymo (grafiniai variantai) galėjo atsirasti dėl skirtingų kalbų (rusų, anglų) sąveikos, nenusistovėjusios rašybos ir kitokių asmens registracijos taisyklių skirtingose šalyse, taip pat įregistravus santuoką ir pakeitus moters pavardę pagal sutuoktinį. Pareiškėjos nuomone, pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos prosenelė atitiko 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1, 4 punktų kriterijus ir turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 38 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 38 straipsnio 5 dalis).
Pažymi, kad Lietuvos archyvai neturi ir negali pateikti dokumentų, kurie tiesiogiai patvirtintų pareiškėjos prosenelės turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktą. Tai parodo 2022 m. kovo 17 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą, kurioje nurodoma, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie pareiškėjos prosenelės S. R. (Š. R.), C. L. dukters gimimą negali, taip pat 2021 m. lapkričio 26 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-4101, kurioje nurodoma, jog duomenų apie S. (Š., S.) R. (R., P.), gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), dokumentų apie jos turėtą pilietybę ir išvykimą iš Lietuvos bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, pagal pateiktus duomenis archyve saugomuose fonduose nerasta.
Paaiškina, kad 2022 m. liepos 8 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonė, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena, ji prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodo, kad Migracijos departamentas 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis, todėl yra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies numatytas pagrindas pareiškėjai kreiptis į teismą. Migracijos departamentas prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė. Tuo tikslu pareiškėja 2019 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas pateikė pareiškėjai 2022 m. liepos 8 d. sprendimą, kuriame nurodė, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonis, taip pat dokumentų, kad asmuo kartu gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176-185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
Iš byloje esančio gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pareiškėjos Z. A. K. mama yra J. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio gimimo liudijimo Nr(duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pareiškėjos mamos J. B. mama (pareiškėjos senelė) yra E. P. (taip dokumente), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pareiškėjos senelės E. P. (taip dokumente) mama (pareiškėjos prosenelė) yra S. R. (taip dokumente), gimusi Rusijoje. Pastarajame gimimo liudijime nėra nurodyta pareiškėjos prosenelės gimimo data, tačiau nurodyta, kad pareiškėjos senelės gimimo momentu (duomenys neskelbtini) S. R. buvo 29 metų amžiaus. Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad pareiškėjos prosenelė S. R. (taip dokumente), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su J. P.. Santuokos liudijime nurodyta, kad tuo metu ji buvo 22 metų amžiaus. Užsieniečių keleivių, 1921 m. gruodžio 30 d. įlaipintų Sautamptono, Jungtinėje Karalystėje, uoste, vardų ir pavardžių sąrašas liudija, kad 21 metų amžiaus R. S. (taip dokumente) kartu su 19 metų amžiaus R. P. iš Jungtinės Karalystės laivu išvyko nuolat gyventi į Pietų Afriką. Šiame sąraše nurodyta R. S. (taip dokumente) turima pilietybė – Lietuvos. Į bylą pateiktos informacijos apie mirtį formos liudija, kad S. (taip pat žinoma kaip S.) P., gim. R. (taip dokumentuose), mirė Pietų Afrikoje (duomenys neskelbtini)., būdama 63 metų amžiaus, našlė (sutuoktinis J. P.), susilaukusi keturių vaikų, tarp jų E. B. (gim. P.) (taip dokumente)).
Nurodytų duomenų visuma, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjos Z. A. K. prosenelė yra S. (taip pat žinoma kaip S., S., S.) P. (taip pat žinoma kaip R., R.), gimusi Lietuvoje, 1921 m. atvykusi nuolatiniam gyvenimui į Pietų Afriką.
Iš Kauno regioninio valstybės archyvo 2019 m. balandžio 30 d. pažymos Nr. (10.6)V10-1204 nustatyta, kad Kauno gubernijos Raseinių apskrities karo prievolės komisijos dokumentų fonde, 1912 m. byloje dėl 300 rub. baudos uždėjimo žydų šeimoms už neatvykimą vykdyti karinės prievolės, įrašytas (duomenys neskelbtini) miestiečių bendruomenės narys R. R. J., C. L. sūnus, gyvenęs (duomenys neskelbtini). Skiltyje „Šauktinio šeiminė padėtis“ įrašyti: tėvas C. L., L. N. sūnus, 53 m.; broliai: G. Z., 31 m., F., 27 m., C. Š., 24 m., R., 21 m.; seserys: B. L., 24 m., C., 16 m., D., 15 m., M., 13 m., Š., 11 m., ir P., 9 m. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. kovo 17 d. pažymos „Dėl archyvo pažymos apie gimimą“ nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Kelmės žydų bendruomenės (duomenys neskelbtini)m. metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie S. R. (Š. R.), C. L. dukters gimimą negali. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. lapkričio 6 d. pažymos Nr. R4-4101 apie L. R. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1926 m. alfabete įrašytas R. L., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). gavęs užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad L. (C. L.) R. (R.), gim. (duomenys neskelbtini)., gyveno (duomenys neskelbtini) apskrityje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, dokumentų apie S. (Š., S.) R. (R., P.), gimusią (duomenys neskelbtini), dokumentų apie jos turėtą pilietybę ir išvykimą iš Lietuvos bei dokumentų, patvirtinančių minėtų asmenų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta.
Pažymėtina, kad vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, juose fiksuotų duomenų apie giminystės ryšių, įvykių (gimimų, santuokos, mirčių) chronologijos sutapimą (neprieštaravimą) tarpusavyje, teismui nekyla abejonių, kad šiuose dokumentuose kalbama apie tą patį asmenį – pareiškėjos prosenelę S. P. (taip pat žinomą kaip S., S., S., S., S. P., mergautinė pavardė – R., R.). Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos kalbos instituto 2021 m. spalio 28 d. Lietuvių kalbos specialisto išvada Nr. KI-21-13, kurioje nurodoma, kad šios įvairuojančios vardo ir pavardės formos, jų užrašymo (grafiniai) variantai galėjo atsirasti dėl skirtingų kalbų (rusų, anglų) sąveikos, nusistovėjusios rašybos ir kitokių asmens registracijos taisyklių skirtingose šalyse (Lietuvoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kt.), taip pat įregistravus santuoką ir pakeitus moters pavardę pagal sutuoktinį.
Tarpukariu Lietuvoje pilietybės klausimus reglamentavo 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinasis įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnyje buvo numatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais.
Teismo vertinimu, anksčiau nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjos prosenelės tėvas L. (taip pat žinomas kaip C. L.) R. (taip pat žinomas kaip R.) 1912 m. gyveno Lietuvoje, o 1926 m. jam buvo išduotas užsienio pasas, leidžia konstatuoti esant tikėtina, kad pagal 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1, 4 dalis pareiškėjos prosenelė S. P. (taip pat žinoma kaip S., S., S., S., S. P., mergautinė pavardė – R., R.) taip pat turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad duomenys apie pareiškėjos prosenelės turėtą Lietuvos pilietybę nurodyti ir užsieniečių keleivių, 1921 m. gruodžio 30 d. įlaipintų Sautamptono uoste, Jungtinėje Karalystėje, vardų ir pavardžių sąraše. Be to, tokie duomenys nurodyti ir kituose dokumentuose. Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento 2022 m. sausio 3 d. rašte nurodyta, kad S. (taip pat žinoma kaip S., S., S., S., S.) P. (R., R.), gimusi (duomenys neskelbtini) (kai kuriuose dokumentuose (duomenys neskelbtini) m.) Lietuvoje, buvo Lietuvos pilietė, prieš tapdama registruota Pietų Afrikos piliete. Pagal turimą informaciją Pietų Afrikos pilietybė jai buvo suteikta 1962 m., nes ji yra galiojančio Pietų Afrikos paso savininkė, kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo atsiliepime nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymo. Tokius argumentus suinteresuotas asmuo buvo išdėstęs tik 2022 m. liepos 8 d. sprendime. Jame suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų tiesioginiam giminystės ryšiui patvirtinti, kad S. R. yra C. L. R. duktė, taip pat nepateikė dokumentų, kuriuose būtų nurodyti duomenys apie S. R. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir 1940 m. birželio 15 d. Suinteresuoto asmens teigimu, Sautamptono uosto keleivių sąraše nurodyta S. R. Lietuvos pilietybės įrodomoji vertė ir patikimumas kelia abejones, tam būtina identifikuoti informacijos šaltinį, kurio pagrindu surašyti šie duomenys, kad 1921 m. S. R. keliavusi su P. R. buvo Lietuvos Respublikos pilietės.
Teismas, vertindamas šiuos argumentus, trumpai pažymi, kad vien aplinkybė, kad pareiškėja neturi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog jos prosenelė buvo C. L. R. dukra, nesudaro pagrindo atmesti pateiktą pareiškimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos galimybės gauti tokius dokumentus yra apribotos, nes Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės (duomenys neskelbtini) m. metrikų knygų saugoti nėra gavęs. Tuo tarpu į bylą pateikti netiesioginiai įrodymai apie pareiškėjos prosenelės brolio R. R. J. šeimos sudėtį, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad pareiškėjos prosenelė yra L. (C. L.) R. dukra. Esant byloje nustatytai aplinkybei, kad L. (C. L.) R. gyveno Lietuvoje ir turėjo išduotą užsienio pasą, konstatuotina, kad pareiškėjos prosenelė taip pat buvo Lietuvos pilietė, tuo labiau, kad ši aplinkybė nurodyta ir Sautamptono uosto keleivių sąraše. 1919 m. gruodžio 23 d. priimtų Pasų įstatų (VŽ 1919 m. gruodžio 23 d. Nr. 18/218) 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad „kiekvienas Lietuvos pilietis ar pilietė per 17 metų amžiaus privalo turėti pasą“, o šių įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad „mažamečiai ligi 17 metų amžiaus įrašomi į tėvo arba į motinos pasą; tėvams ar globėjams tinkant, mažamečiai nuo 12 ligi 17 metų amžiaus turi teisės gauti ir atskirą sau pasą“; Pasų įstatų 20 straipsnyje buvo nustatyta, kad „užsienio pasai išduodami Vidaus reikalų ministerijos arba jos įgaliotų įstaigų, atimant vidaus pasus, kurie grąžinami pristačius užsienio pasus“. Atkreiptinas dėmesys, kad vykimo gyventi į Pietų Afriką metu pareiškėjos prosenelė jau buvo sulaukusi 17 metų, todėl tikėtina, kad jos pilietybė, jai keliaujant laivu iš Jungtinės Karalystės, buvo nustatyta iš pateiktų dokumentų. Duomenų, sudarančių pagrindą daryti priešingą išvadą, keliančių ja abejonių, byloje nėra.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinajame įstatyme nebuvo nustatyta, kad asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės; nebuvo nustatyta ir kitų Lietuvos pilietybės netekimo atvejų. Tuometinis pilietybės suteikimo/netekimo teisinis reglamentavimas įtvirtino dvigubos pilietybės neleistinumo principą, tačiau pagal tarpukario įstatymus pilietybės netekimas, įgijus kitos valstybės pilietybę, nebuvo ex lege (pagal įstatymą), jį turėdavo patvirtinti (arba sukurti išimtį ir pilietybę leisti išlaikyti) Ministrų Taryba. Tiek kasacinės instancijos teismas, tiek Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodami teismų praktiką bylose dėl pilietybės atkūrimo, pažymėjo, kad valstybės institucijų, turėjusių nurodytą reglamentavimą taikyti nuostata buvo tokia, jog įgijęs kitos valstybės pilietybę asmuo, Lietuvos pilietis jos netekdavo tik oficialios procedūros būdu, gavęs valstybės institucijos, Vidaus reikalų ministerijos, sutikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2915-602/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021). Taigi, vien aplinkybė, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, nėra laikoma pakankama spręsti, kad asmuo prarado Lietuvos pilietybę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Lietuvos pilietybės pareiškėjos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. ar 1940 m. birželio 15 d. neteko. Lietuvos centrinis valstybės archyvas dokumentų, patvirtinančių S. (Š., S.) R. (R., P.), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, neturi. Pagal byloje surinktus duomenis Pietų Afrikos pilietybę pareiškėjos prosenelė įgijo tik 1962 m.
CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, laikmetį, kuriuo iš Lietuvos išvyko pareiškėjos prosenelė, teismas daro išvadą, kad pareiškėja išnaudojo galimybes gauti bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir sprendžia, jog kitu būdu dokumentų pareiškėja negali gauti, o pateiktų įrodymų tarpusavio analizė sąlygoja išvadą, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos prosenelė S. P. (taip pat žinoma kaip S., S., S., S., S. P., mergautinė pavardė – R., R.), gimusi Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos Z. A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), prosenelė S. P. (taip pat žinoma kaip S., S., S., S., S. P., mergautinė pavardė – R., R.), gimusi Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.