- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- e2YT-320-797/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant E. P., pareiškėjams, jų atstovui, suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: VĮ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti faktą, kad pareiškėjai V. K. ir V. K. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą, (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), 34,50 kv. m. bendro ploto; į pastatą - gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), 97,92 kv. m. bendro ploto ir į pastatą – sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), 8 kv. m. užstatyto ploto.
2. Pareiškėjai pareiškime nurodo, jog pareiškėja V. K. (duomenys neskelbtini) sudarė gyvenamojo buto (naudingas plotas 60,42 kv. m.) bei jo priklausinių esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis už 5297 rublių ir šis butas tapo asmenine pareiškėjos nuosavybe. Nuo (duomenys neskelbtini) m. 18 a žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra pareiškėja. Žemės sklypo plane pažymėti objektai Nr. 1 esamas gyvenamas namas ir Nr. 5 projektuojamas ūkinis pastatas. 1993 m. sausio 21 d. Pareiškėja atliko tris mokėjimus: Šiaulių r. valdybos žemėtvarkos Tarybai už dokumentų rengimą, Valstybinei mokesčių inspekcijai - valstybinį mokestį, Šiaulių r. notaro biurui – už dokumentą. Iš pareiškėjos sąskaitos į žemės reformos fondo sąskaitą buvo nurašyta 2534 talonų ( žr. priedą Nr. 1, 11 psl.). 2022 m. spalio mėn. buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-05-12 išrašuose nurodyta, kad pareiškėjų vardu nėra registruotas gyvenamasis namas (dviejų butų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitytinai sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023-03-10 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, sklypo plotas 2353 kv. m, nurodoma, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai yra jos nuosavybės 1524 kv. m žemės sklype. Kita dalis 829 kv. m priklauso tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo, jog jie nuo pat (duomenys neskelbtini) m. gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, gyvena (duomenys neskelbtini), ten deklaravo gyvenamąją vietą bei sąžiningai ir teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo, sąžiningai moka mokesčius už šį turtą. Pareiškėjai siekia tapti nekilnojamojo turto savininkais, kad galėtų turtą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini), pareiškėjai apsigyveno (duomenys neskelbtini) metais gegužės mėn., kai jiems (duomenys neskelbtini) leido išsipirkti pusę namo, kadangi pareiškėjas dirbo tame kolūkyje. Tada kituose kambariuose dar gyveno keli kolūkio darbuotojai, bet jie girtavo ir netrukus mirė. Tuomet pareiškėjai prašė, kad jiems leistų išsipirkti ir likusią namo dalį (du kambarius), bet tuomet (duomenys neskelbtini) V. M. nurodė, kad nelikus kolūkio nuosavybė liko nesutvarkyta ir kita namo dalis niekam nepriklauso, todėl parduoti jiems negali. Pareiškėjams (duomenys neskelbtini) seniūnas nurodė, kad jie gali įsirengti tuos kambarius, gyventi ir naudotis kaip savo. Pareiškėjai nuo pat pradžių visą namą savo lėšomis įrengė, apkalė namą, apšiltino, išliejo pamatus, įrengė vonią, tualetą, grindis (buvo asla), suremontavo visus kambarius, ir minėtus kambarius, sutvarkė aplinką. Namas - medinis, pareiškėjai pakeitė rąstus, kadangi namas būtų sugriuvęs. Pareiškėjai nepertraukiamai gyveno (duomenys neskelbtini), kartu viską tvarkė, įrenginėjo iš bendrų šeimos lėšų. Susituokė (duomenys neskelbtini) m., tačiau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį anksčiau, o nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis butas ((duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas ir pagalbinis pastatas ((duomenys neskelbtini)) kitiems asmenims (tarp jų valstybei ar savivaldybei ((duomenys neskelbtini)) nepriklausė ir nepriklauso iki šiol, ką patvirtina pateikti VĮ Registrų centras išrašai, todėl yra visos sąlygos įgyjamajai senačiai taikyti, nes pareiškėjai sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiami valdo turtą kaip savo, turtas nepriklauso valstybei ar savivaldybei, ir tik sužinoję, kad jie pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo padavimo sutartį netapo teisėtais valdytojais, kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo.
3. Pareiškėjai ir jų atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Gautas advokato S. Š. prašymas bylą teismo posėdyje nagrinėti pareiškėjams ir jų atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja V. K. prašymą palaiko. Dalyvavusi viename teismo posėdyje, paaiškino, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) priklausė kolūkiui. Kadangi jos sutuoktinis dirbo kolūkyje vairuotoju ir jie nenorėjo gyventi su jos tėvais, todėl sutuoktinis kolūkio pirmininko paprašė gyvenamojo būsto ir pirmininkas žodžiu leido apsigyventi (duomenys neskelbtini) bute, t. y. pusėje namo, o kituose dviejuose kambariuose po vieną gyveno kiti du asmenys. Pareiškėjai gyveno bute Nr. (duomenys neskelbtini), o prasidėjus privatizacijai, išsipirko jie butą Nr. (duomenys neskelbtini), o kiti du namo gyventojai neišsipirko, tie du kambariai nebuvo privatizuoti, jie girtavo ir mirė gal (duomenys neskelbtini) m. ar (duomenys neskelbtini) m. Ji kreipėsi į seniūną, jai atsakė, kad pavėlavo, nes privatizacija baigta, o kadangi tuose kituose dviejuose kambariuose buvo padaryta landynė, seniūnas pasiūlė gyventi ir tvarkytis. Namas buvo avarinis, būtų sugriuvęs, todėl jį remontavo: keitė langus, grindis, apdraudė namą, kieme tvartą pasistatė, laikė gyvulius. Pretenduoja ir į 8 kv. m sandėlį, kuris buvo statytas (duomenys neskelbtini) m., jis nėra išlikęs. Prašo tenkinti pareiškimą.
5. Pareiškėjas V. K. prašymą palaiko ir paaiškino, jog dirbo (duomenys neskelbtini), nenorėjo gyventi su uošve, todėl prašė pirmininko būsto, kuris žodžiu leido apsigyventi (duomenys neskelbtini), vieną butą davė. Kituose gyveno du girtaujantys asmenys, kurie mirė (duomenys neskelbtini) m. , o kitas (duomenys neskelbtini) m. Jų kambariai nebuvo privatizuoti. Atsilaisvinus name butui Nr. (duomenys neskelbtini), jie prašė seniūno gyventi toje atlaisvintoje namo dalyje. Seniūnas atsakė, kad privatizacija pasibaigė, žodžiu atsakė tvarkytis patiems. Visą namą jie apdraudė (duomenys neskelbtini) m., tikėjosi, kad jį leis išsipirkti. Sandėlis, statytas (duomenys neskelbtini) m., sugriuvo, jo nėra. Jis buvo be pamatų. Namo būklė buvo bloga, jie remontavo namą, bet stogo nekeitė, nes dalis namo ne jų.
6. Pareiškėjų atstovas, dalyvavęs viename teismo posėdyje, papildydamas pareiškėjų paaiškinimus, nurodė, jog byloje kaip ir yra duomenų, kad turtas (duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas reorganizavimo metu (duomenys neskelbtini), kuri buvo likviduota. (duomenys neskelbtini) turtas liko bešeimininkiu, nes nebuvo asmens, kuris turi įgaliojimus tvarkyti tokį turtą. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime išdėstė savo nuomonę dėl pareiškimo, tačiau ji nėra absoliuti. T. K. g. (duomenys neskelbtini) nepriklauso (duomenys neskelbtini) ir nėra jos apskaitomas. Jei pareiškėjai nebūtų turtu pasirūpinę, jo nebebūtų. Nurodo, kad pareiškėjų valdymo teisėtumas pasireiškia tuo, kad nebuvo kito kelio kaip išsaugoti pastatą, o kad neteisėtas valdymas, tai tokio klausimo niekas nekelia. Iš kolūkio perdavus turtą (duomenys neskelbtini), tas turtas tapo privačia nuosavybe.
7. Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
8. Suinteresuoto asmens VĮ (duomenys neskelbtini) atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą atmesti, nes (duomenys neskelbtini) d. pagal pirkimo pardavimo sutartį įgiję butą (duomenys neskelbtini), yra išpirkę statiniams (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas) priskirtą 18 arų žemės, tačiau nėra jokių duomenų apie kito buto (duomenys neskelbtini), privatizavimą. Patys pareiškėjai nurodo, kad prašė išsipirkti ir likusią namo dalį (du kambarius), bet tuomet (duomenys neskelbtini) seniūnas V. M. nurodė, kad nelikus kolūkio, nuosavybė liko nesutvarkyta ir likusi namo dalis niekam nepriklauso, todėl parduoti jiems negali. Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes tai konstatavus, asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, o kolūkio, kaip žemės ūkio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačią. Iškilus klausimui dėl tam tikro turto įgijimo galimumo įgyjamosios senaties būdu, kai kyla ginčas dėl to, ar tas turtas priklauso valstybės nuosavybei, teismas turi nustatyti šio turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas; jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog turto statybos ir pabaigos laikotarpis (duomenys neskelbtini) m., t. y. tarybinis laikotarpis, todėl turtas priklausė valstybiniam ir visuomeniniams fondams – buvo viešoji nuosavybė, todėl laiko, kad ginčo turtas nebuvo privati asmenų nuosavybė, o galėjo būti valstybės arba savivaldybės nuosavybė. Vadovaujasi atsiliepime nurodyta teismų praktika ir laiko, kad pareiškėjų pareiškimas yra nepagrįstas, prašo jį atmesti.
9. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog Tarnyba neturi duomenų vertinti, ar namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, taip pat, ar jie buvo valdomi kaip teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į namą ir butą nebuvo įgytos anksčiau.
Nurodo, jog 23,53 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdomas (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti (duomenys neskelbtini) metais, kuriame stovi gyvenamasis namas, dėl kurio prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, iš valstybės neišpirktas nuo (duomenys neskelbtini) m., nes pareiškėja nesudarė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties. Jei teismas vadovaudamasis CK 1.5 str. nuostatomis, objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinės byloje surinktą medžiagą ir
nustatys, kad nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, tokiu atveju tarnyba neprieštaraus, kad pareiškimas būtų tenkinamas.
Atsiliepimas
10. Šiaulių rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) administracija – suinteresuotas asmuo šioje byloje informuoja, kad nekilnojamojo turto objektas, gyvenamojo namo dalis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas (duomenys neskelbtini) administracijos balanse. Informacijos apie šį nekilnojamojo turto objektą neturi, todėl įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
11.Teismo posėdyje dalyvavęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės atstovas E. G. su pareiškimu nesutiko ir paaiškino, jog šiuo atveju yra du pagrindai pareiškimui netenkinti, nes nėra teisėto valdymo ir turtas priklauso (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) savivaldybė (duomenys neskelbtini) perėmė iš (duomenys neskelbtini) neprivatizuotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl teisėto valdymo nurodo, jog pareiškėjai nepateikė duomenų, kad tokią teisę jie įgijo pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Nors seniūnas leido remontuoti namą, tačiau toks valdymas nelaikomas teisėtu valdymu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) d. yra surašytas Kairių žemės ūkio įmonės neprivatizuotų gyvenamų namų ir butų perdavimo-priėmimo aktas, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybė į savo balansą priima neprivatizuotus gyvenamus namus ir butus. Akte yra nurodytas (duomenys neskelbtini) namas, kurio likutinė vertė 4581 rub. Po gyvenamųjų namų ir butų perdavimo akto surašymo tarp (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini), veikusio pagal (duomenys neskelbtini) d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos V. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta gyvenamojo buto (naudingas plotas 60,42 kv. m.), ir 50 proc. ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis. Pareiškėjai nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) m. priklauso ir 18 a žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje turto, į kurį pretenduoja pareiškėjai, įrašų apie nuosavybės teisę nėra.
13. Iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, jog jiems kolūkio pirmininkas leido žodžiu gyventi namo dalyje (duomenys neskelbtini)., kurią jie privatizavimo (duomenys neskelbtini) m., t. y. butą (duomenys neskelbtini), o kitoje namo dalyje dviejuose kambariuose po vieną gyveno kiti du asmenys, kurie girtavo ir mirė 1993 m. ar (duomenys neskelbtini) m. (pareiškėjai skirtingai nurodė mirties metus). Po dviejų gyventojų mirties pareiškėjai kreipėsi į seniūną, kuris jam atsakė, kad privatizacija baigta ir seniūnas pasiūlė gyventi ir name tvarkytis, nes jis buvo avarinės būklės. Tokias aplinkybes patvirtino teisme liudytoju apklaustas nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. seniūnu dirbęs V. M.. Jis patvirtino, jog pareiškėjai kreipėsi į jį dėl (duomenys neskelbtini) laisvos namo dalies, jis neprieštaravo, kad pareiškėjai tvarkytųsi tą būstą, tačiau sprendimo dėl apsigyvenimo seniūnas negalėjo priimti, neturėjo tam teisės, jis galėjo tik rekomenduoti saugoti ir prižiūrėti namą. Namas tais laikais buvo kaip socialinis būstas, buvo netvarkingas, nes jame gyveno kiti asocialūs asmenys. Šiuo metu namas žymiai geriau atrodo, jis sutvarkytas. Tuo metu bankrutavo įmonės, ŽŪB, ir nors seniūnai rekomenduodavo savivaldybėms perimti jų turtą, jos vengdavo tą daryti, nes turtas būdavo menkavertis, o (duomenys neskelbtini) namas nebuvo aktualus niekam, nes Savivaldybė nupirko tik kontoros pastatą, kiti jiems nerūpėjo (2024-05-23 garso įrašas).
14. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo į butą, (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), 34,50 kv. m. bendro ploto; į pastatą - gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), 97,92 kv. m. bendro ploto ir į pastatą – sandėlį, (duomenys neskelbtini) r. (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), 8 kv. m. užstatyto ploto.
Prašymą grindžia tuo, kad jie tuo turtu rūpinosi kaip savu daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, jį suremontavo, prižiūri, sąžiningai ir atvirai jį valdė, niekas nepretenduoja į tą turtą ir yra visos sąlygos nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį nustatyti.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punkte numatyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o teismo prašo nustatyti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (LAT nutartis Nr. e3K-3-54-611/2018 ir kt.).
16. Pareiškimui prieštarauja suinteresuoti asmenys: (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jeigu statiniai (pastatai) buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo; ir (duomenys neskelbtini) savivaldybė, kurios atstovas nurodė, jog šiuo atveju yra du pagrindai pareiškimui netenkinti, nes nėra teisėto valdymo ir turtas priklauso savivaldybei ar valstybei, o pareiškėjai nepateikė duomenų, kad teisėtai valdo ir šią teisę jie įgijo pagal tuo metu galiojančius teisės aktus.
17. Aiškindamas įgyjamosios senaties sąlygą, ar daiktas buvo valdomas teisėtai, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016 ir kt.). Sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo, turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjams naudotis buvo suteiktas tik butas, esantis (duomenys neskelbtini) mstl., kuris pareiškėjos V. K. vardu ir buvo privatizuotas. Kitos patalpos name pareiškėjams nebuvo suteiktos, jie, norėdami gyventi tvarkingai, apsigyveno kitose namo dalyse, namą remontavo, neturėdami tam teisinio pagrindo. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos butų įstatymo (1991 m. redakcija) 4 straipsnio 2 dalį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Šių sąlygų pareiškėjai neatitiko, nes jiems kita namo dalis nebuvo suteikta ar išnuomota. Pareiškėjos vardu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė įgyta į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjams būtų suteikta teisė apsigyventi visame name ar bute Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai patvirtino, kad Privatizavimo įstatyme nustatytais terminais ir sąlygomis kreipėsi tik dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo. Ta aplinkybė, kad seniūnas neprieštaravo, jog pareiškėjai tvarkytųsi tą būstą, nors sprendimo dėl apsigyvenimo seniūnas negalėjo priimti, neturėjo tam teisės, jis galėjo tik rekomenduoti saugoti ir prižiūrėti namą, nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog turtą, į kurį pareiškėjai pretenduoja pagal įgyjamąją senatį, jie valdė teisėtai (CPK 178, 185 str.)
19. Kita sąlyga pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisei nustatyti yra ta, kad daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gyvenamasis namas ir sandėlis, esantys (duomenys neskelbtini)., buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) m. 1964 m. Civilinis kodeksas numatė tik socialistinę (valstybinė (visaliaudinė), kolūkinė-kooperatinė, profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų) ir asmeninę nuosavybę; valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Viena iš įgyjamosios senaties sąlygų - draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačiai nuosavybėn. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą.
20. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Tai buvo daroma 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
21. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) d. yra surašytas (duomenys neskelbtini) įmonės neprivatizuotų gyvenamų namų ir butų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybė į savo balansą priima neprivatizuotus gyvenamus namus ir butus, jame yra nurodytas (duomenys neskelbtini) namas, kas teismui leidžia spręsti, jog turtas nebuvo privatizuotas, neperėjo į privačią nuosavybę, liko viešosios nuosavybės teisės objektu, priklausančiu valstybei, o įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją. Bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad šiuo atveju viešoji nuosavybė transformavosi į privačiąją nuosavybę (CPK 178, 185 str.).
22. Ta aplinkybė, kad VĮ Registrų centro duomenimis turtas ir teisės į jį neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas ginčo turtą vertinti kaip bešeimininkį, nes turtas yra viešoji nuosavybė, į kurį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjamos nuosavybės teisės. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jei statiniai (pastatai) valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (LAT nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.).
23. Iš visų įrodymų teismas sprendžia, jog nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos (valdymo teisėtumo, turtas priklauso valstybei ar savivaldybei) pareiškėjams nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą, todėl pareiškimas atmestinas (CPK 178, 185 str., CK 4.68-4.71 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 307, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.