- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- I1-3349-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00004-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D.S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D.S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –atsakovės atstovas, VST), 990 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020-10-19, 2020-10-26 ir 2020-10-28 buvo konvojuojamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių ir atgal, taip pat į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Paaiškino, kad konvojavimo metu nebuvo užtikrinamas pareiškėjo saugumas, kadangi konvojaus automobiliuose neįrengti saugos diržai. Taip pat nurodė, jog sėdėti tekdavo ankštose, tvankiose automobilyje įrengtose kamerose, drauge su kitais asmenimis, ant slidžių, kietų plastikinių sėdynių. Dėl to pareiškėjas patyrė ne tik nepatogumų, bet ir fizinį skausmą stuburo ir sėdmenų srityje, jautėsi pažemintas. Visus šiuos išgyvenimus vertina kaip jam padarytą neturtinę žalą ir prašo ją atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 7-13) nurodė, jog pareiškėjo subjektyvus suvokimas apie nepatogumus konvojaus metu nėra pakankamas pagrindas konstatuoti VST pareigūnų neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas buvo konvojuotas specialiaisiais automobiliais, kuriems teisėtai eksploatuoti yra išduoti reikalingi dokumentai. Tai patvirtina automobilių atitikimą teisės aktų reikalavimams, jų tinkamumą žmonėms vežti, suagumą ir atitikimą techninėms sąlygoms. Visam VST naudojamam asmenų konvojavimui skirtam transportui yra atlikti Nacionalinės visuoemnės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimai, kurių metu nenustatyta, kad automibiliuose įrengtos kameros yra netinkamos asmnims konvojuoti. Šių kamerų plotas teisės aktuose nereglamentuojamas. Visuose automibliuose yra įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais. Teisės aktuose, numatančiuose specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Be to, pareiškėjas konvojaus metu turėjo teisę išsakyti nusiskundimus konvojaus viršininkui, kuris turi pareigą reaguoti į pagrįstus skundus dėl konvojavimo sąlygų, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu ar žodžiu kreipęsis į pareigūnus, nėra. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, jo argumentai deklaratyvūs ir abstraktūs. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą dėl, jo teigimu, netinkamų konvojavimo sąlygų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Byloje nustatyta, kad VST pareigūnai vykdė pareiškėjo konvojavimą 2020-10-19 maršrutu Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Kaunas (b. l. 26-28), specialiuoju automobiliu IVECO (valst. Nr. KCK630) (b. l. 16), 2020-10-26 maršrutu Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys-Kaunas (b. l. 29-31), specialiuoju automobliu IVECO (valst. Nr. KUF730) (b. l. 21) ir 2020-10-28 maršrutu Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės (b. l. 32-34), specialiuoju automobiliu IVECO (valst. Nr. JHO601) (b. l. 14).
Teismas visų pirma pažymi, jog byloje pateikti nurodytų automobilių registracijos liudijimai bei techninės apžiūros rezultatų ataskaitos (b. l. 15, 17, 22) patvirtina, jog visi automobiliai atitiko jiems keliamus techninius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Konvojavimo organizavimo tvarką, konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija nuo 2020-06-06) (toliau – Konvojavimo taisyklės). Pagal šių taisyklių 106-107 punktus, konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose; jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.
Iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, jog skundų konvojavimo metu pateikta nebuvo, taigi, pareiškėjas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareigūnams nesiskundė ir nenustatyta, jog tokia galimybė jam buvo ribojama (b. l. 27, 30, 32).
Teismas akcentuoja, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, jei konkrečiu atveju kelionės dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjo teiktus skundus ar prašymus ir nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių tokį prašymą pateikti, teiginiai bei nusiskundimai konvojavimo tvarka paprastai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1472-1062/2018, 2017-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-375-552/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Konvojavmo taisyklių 108-112 punktus, specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo; specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų; jeigu priimančiajam konvojui konvojuojamųjų pristatyta daugiau negu jis gali priimti pagal nustatytas normas, tai priimantysis konvojus visų pirma priima nepilnamečius, moteris, ligonius, kuriuos lydi palydovai, ir konvojuojamuosius pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus. Konvojavimo taisyklių 146 punktas numato, kad specialiajame automobilyje turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20);. du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Teismas pabrėžia, jog Konvojavimo taisyklės nenumato būtinumo įrengti visiems asmenims saugos diržus. Konvojavimo taisyklių 147 punktas numato, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklėse nėra įtvirtinta privaloma taisyklė, jog saugos diržai turi būti įrengiami kiekvienoje keleivio vietoje. Pagal Kelių eismo taisyklių 232 punktą, su saugos diržais turi būti tik tos eisme dalyvaujančios transporto priemonės, kurių konstrukcijose saugos diržai numatyti (yra jų tvirtinimo vietos). Taigi, nei Konvojavimo taisyklėse, nei kitų teisės aktų nuostatose nėra reikalavimo specialiosiose transorto priemonėse įrengti saugos diržus. Teismas pažymi, kad šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti VST neteisėtus veiksmus (žr., pvz.,52015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas argumentuoja tuo, jog galimai galėjo būti avarija ar kitas incidentas, tačiau duomenų, jog tai būtų realiai įvykę, nėra.
Vertinant pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jam trūkdavo vietos, pažymėtina, jog teismui nepateikta jokių įrodymų, jog konvojavimo metu buvo nesilaikoma Konvojavimo taisyklių 109 punkto, kuris numato, jog specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Iš pateiktų Kelionės žiniaraščių matyti, jog specialiuoju automobiliu Iveco, valst. Nr. JHO601, kuriame įrengta 30 sėdimųjų vietų, buvo vežama 30 asmenų (b. l. 14, 33), specialiuoju automobiliu Iveco, valst. Nr. KCK630, kuriame įrengta 28 sėdimosios vietos, buvo vežama 26 asmenys (b. l. 27, 16), o automobiliu IVECO, valst. Nr. KUF703, kuriame įrengta 28 sėdimosios vietos, buvo vežama 24 asmenys (b. l. 21, 30). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko įrodytu, jog specialaus transporto perpildymo, gabenant konvojuojamus asmenis, nebuvo.
Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ventiliacijos efektyvumo ir dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolų (b. l. 18-20, 23-25, 35-37) matyti, kad minėtuose konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija atitinka nustatytus reikalavimus.
Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra abstraktaus pobūdžio. Teismas pastebi, kad vien atitinkami nepatogumai konvojavimo metu nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus VST pareigūnų veiksmus, nes tam tikras asmens teisių apribojimas yra sudedamoji laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalis. Pareiškėjo argumentai, susiję su nepatogiai įrengtais automobiliais, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo D.S. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.