Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Remiantis byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad atsakovei 2012 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DJ-5930 pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

10. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų ir jų pagrindu sudarytos skolos paskaičiavimo ataskaitos matyti, kad už laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. suteiktas komunalines, eksploatacines, administravimo ir kitas paslaugas atsakovei susidarė 1176,86 Eur dydžio įsiskolinimas, įskaitant 70,60 Eur palūkanas.

Dėl dalies ieškinio atsisakymo

11. Nagrinėjamu atveju po civilinės bylos iškėlimo atsakovei ginčijant, kad ieškovė nepagrįstai paskaičiavo jai skolą už laiptinės valymo paslaugas, ieškovė atlikusi perskaičiavimą, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo 470,98 Eur dalyje atsisakymo, prašydama jį priimti ir civilinę bylą dalyje dėl 470,98 Eur skolos priteisimo iš atsakovės nutraukti.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

13. Nustatyta, kad pareiškimą padavė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovė nurodo, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dalies ieškinio atsisakymas priimtinas, civilinė byla dalyje dėl 470,98 Eur skolos iš atsakovės priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

14. Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo šioje dalyje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkės, prievolių

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Remiantis CK 4.84 straipsnio 9 dalimi, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

17. Nurodytas teisinis reguliavimas teikia pagrindą išvadai, kad atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendraturtės prievolė atsiskaityti su ieškove už jos faktiškai suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir priežiūros bei komunalines paslaugas kyla iš įstatymo. Taigi nurodyta prievolė atsakovei tenka nepaisant to, kad šalys nėra sudariusios sutarties dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir kitų paslaugų teikimo. Šiuo atveju ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore buvo paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

18. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teigė, kad jos butas turi atskirą įėjimą, todėl ji namo laiptine nesinaudoja ir neturi pareigos mokėti laiptinės išlaikymo (valymo, remonto ir kt.) išlaidų. Kadangi ieškovė šioje dalyje atliko perskaičiavimą dėl 470,98 Eur dalies reikalavimo už laiptinės valymo darbus, šią sumą minusuojant iš pareikšto reikalavimo sumos, atsakovei neginčijant 470,98 Eur sumos dydžio, teismas plačiau dėl dalies reikalavimo dydžio neanalizuoja ir dėl jo nepasisako.

19. Tačiau atsakovei laikantis pozicijos, jog ji neturi mokėti už laiptinės išlaikymą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Taigi laiptinės yra bendrojo naudojimo objektai. Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad laiptinės priežiūros išlaidas turi pareigą padengti visi daugiabučiame name esančių butų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018). Nors ieškovė šioje dalyje ieškinio reikalavimo atsisakė, tačiau tai nepaneigė atsakovės, kaip name esančio buto savininkės, pareigos proporcingai savo turimo turto daliai prisidėti prie namo bendro naudojimo laiptinės išlaikymo, taip pat ir prie jos valymo išlaidų, nepaisant to, ar ji faktiškai naudojasi laiptine, ar ne. Nurodyta aplinkybė nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1513-1012/2023, kuri turi prejudicinę galią šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

20. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia tiek skolos paskaičiavimo ataskaita, tiek į bylą pačios atsakovės pateiktomis jai pateiktomis apmokėti sąskaitomis už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., priskaičius mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkančias atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui. Anot atsakovės, ieškovės pateikta skolos paskaičiavimo ataskaita yra neleistinas įrodymas, juo nėra pagrindžiama prašoma priteisti skola, tiek iš jos, tiek iš pateiktų sąskaitų negalima nustatyti nei kokiu pagrindu, nei kaip susidarė reikalaujama priteisti suma, ar kaip ieškovė ją apskaičiavo. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstai todėl atmestinais.

21. Kaip matyti iš skolos paskaičiavimo ataskaitos, joje yra nurodytas adresas, kliento (mokėtojo) kodas, taip pat aiškiai nurodyti duomenys apie teikiamų paslaugų laikotarpius, suteiktas paslaugas bei mokėtinas (gautas) sumas. Į bylą yra pateiktos atsakovei teiktos apmokėti sąskaitos ginčo laikotarpiu, iš kurių matyti, kad skolos paskaičiavimo ataskaita iš esmės sudaryta pagal ieškovės išrašytas sąskaitas atsakovei ir ja vadovaujamasi tiek, kiek jos duomenys neprieštarauja esantiems sąskaitose. Taigi skolos paskaičiavimo ataskaita nagrinėjamu atveju naudojama tuo atžvilgiu, jog joje susistemintos sąskaitose nurodytos paslaugos, už jas mokėtinos sumos, atsakovės atlikti mokėjimai ir kt., tačiau ne kaip atsakovės skolą savaime pagrindžiantys dokumentai. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovė, skolos paskaičiavimo ataskaita laikytina tinkamu įrodymu, nes atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 177 straipsnio 3-5 dalys).

23. Atskirsdama į ieškovės reikalavimą apmokėti už suteiktas paslaugas, atsakovė teigia, kad ji yra per ginčo laikotarpį ieškovei sumokėjusi 1510 Eur, todėl yra susidariusi 263,04 Eur permoka. Kaip matyti skolos paskaičiavimo ataskaitoje nurodoma, kad 2022 m. spalio mėnesį likutis pabaigai yra 1530,76 Eur. Nėra ginčo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėnesio iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio skirtingais mokėjimais ir sumomis ieškovė yra sumokėjusi 1510 Eur. Atsakovė teismo posėdžio metu neginčijo ir patvirtino, kad nėra sumokėjusi skolos, kuri jai buvo priteista Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3074-1089/2023 pagal ieškovės UAB Mano Būstas Vilnius ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausantį butą, priteisimo. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti vykdymo procese išieškotino įsiskolinimo suma sumažėjo arba/ir ji neegzistuoja. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju nurodytu laikotarpiu atsakovės mokėjimai nebuvo skirti vien ieškovo ieškinio reikalavimo sumai padengti. Ginčo dėl to, kad visą laiką ieškovė teikė atsakovei bendrojo naudojimo objektų administravimo, valymo, remonto ir kitas paslaugas, kas sąlygojo didėjančią sumą, nėra. Šios paslaugos, kaip minėta, yra detalizuotos minėtoje skolos paskaičiavimo ataskaitoje bei ieškovės išrašytose sąskaitose. Tokiu būdu ieškovei teikiant atsakovei nurodytas paslaugas, sąskaitos sumos dydis kito priklausomai nuo ankstesnio įsiskolinimo sumos ir atsakovės atlikto einamojo mokėjimo. Todėl nors atsakovė ir buvo sumokėjusi 1510 Eur, tačiau, teismo vertinimu, išrašytose sąskaitose neapmokėtos skolos nepadengė.

24. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko.

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Tik nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.

26. Byloje nenustatyta, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl skolų mokėjimo/dengimo eiliškumo ar kad atsakovė yra sumokėjusi priteistas senesnes skolas ieškovei. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ji, atlikdama įmokas, jas detalizavo, nurodydama už ką moka. Tokiu būdu ieškovė pagrįstai gautas sumas iš atsakovės paskirstė seniausiai skolai padengti.

27. Atsakovė nurodo, kad ieškovės galimą nesąžiningumą ir tai, kad pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo suma, kurios buvo atsisakyta už valymo paslaugas, buvo apskaičiuota įskaičiuojant ir PVM, tačiau išrašant sąskaitą atsakovei, kurioje buvo išskaičiuota suma už laiptinės valymą, tas nebuvo padaryta. Teismo posėdžio metu ieškovė neginčijo šios aplinkybės ir nurodė, kad pastarasis perskaičiavimas bus atliekama einamąjį mėnesį pateikiant atsakovei sąskaitą už suteiktas paslaugas apmokėti. Tačiau pastaroji atsakovės nurodoma aplinkybė niekaip nepaneigia atsakovei apskaičiuotų paslaugų egzistavimo ir atsakovės pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas.

28. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsnio 4 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 635,28 Eur skolos.

30. CK 6.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

31. Vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 58,30 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. (635,28 Eur x 5 proc. / 365 d. x 670 d.).

32. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinių palūkanų

33. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

34. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 693,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36. Ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ji teisminio proceso metu patyrė šias 711,20 Eur išlaidas: 22 Eur žyminis mokestis už ieškinį; taip pat išlaidos teisinei pagalbai apmokėti: 60 Eur už ieškinio parengimą; 629,20 Eur už dokumentų rengimą.

37. Byloje mokėtino žyminio mokesčio dydį nustato įstatymas (CPK 80 straipsnis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (straipsnio 1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktus, ieškovės prašoma priteisti maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai už ieškinio parengimą suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio. Tačiau teismas įvertinęs tai, kad dalies reikalavimo ieškovė atsisakė, vyko vienas posėdis, nauji teisės aiškinimo klausimai byloje nebuvo keliami, taip pat atsižvelgęs į ieškinio sumos dydį bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažina iki 300 Eur.

38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,62 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiamas 8,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnio 2 ir 3 dalys). Likusi šių išlaidų dalis iš ieškovės į valstybės biudžetą nepriteisiama, nes neviršija 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius atsisakymą nuo ieškinio 470,98 Eur dalies iš atsakovės G. S. priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius (juridinio asmens kodas 121452091) iš atsakovės G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 635,28 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 28 ct) skolos, 58,30 Eur (penkiasdešimt aštuoni eurus ir 30 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 693,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 322 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,62 Eur (aštuonis eurus ir 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.