Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-733-569/2024 (S) Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01310-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1

2024 m. gruodžio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Jurgelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės A. A. priešieškinį ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl dvišalės sutarties pripažinimo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. A. 3 990,51 Eur išlaidų atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už laiku negrąžintas faktiškai patirtas 3 990,51 Eur išlaidas, susijusias su profesinio mokymo paslaugų teikimu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Dvišalė profesinio mokymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 2.1.1. papunkčiu, atsakovė įsipareigojo, dalyvauti profesinio mokymo programoje (programuotojo) bei įgyti programuotojo kvalifikaciją, reikalingą sutarties 2.2. papunktyje nurodytoms darbo funkcijoms atlikti, ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 13 d. pagal programuotojo mokymo programą. Be to, įsidarbinus sutarties 2.2. papunktyje nurodytomis sąlygomis, be svarbių priežasčių jos nenutraukti ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį, atlyginti Užimtumo tarnybai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu nevykdys arba netinkamai vykdys Sutarties 2.1.1.-2.1.3. papunkčiuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių.

3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė be pateisinamų priežasčių nutraukė profesinio mokymo programos užsėmimus, dėl ko profesinio mokymo teikėjas nutraukė profesinio mokymo sutartį, taip atsakovė pažeidė sutarties 2.1.1. bei 2.1.3. papunkčių nuostatas. Be to, atsakovė, pažeisdama sutarties 2.3.1. papunkčio nuostatas, neatlygino ieškovei su profesinio mokymo organizavimu susijusių išlaidų.

4. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi.

5. Atsakovė pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3897-1069/2023; pakeisti 2023 m. rugpjūčio 22 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3897-1069/2023 ir ieškovės Užimtumo tarnybos ieškinį atmesti. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-3897-1069/2023 atnaujinimo buvo atmestas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi nuspręsta Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-3897-1069/2023 ir bylą perduoti nagrinėti Tauragės apylinkės teismui.

6. Atsakovė A. A. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad 2021 m. gruodžio 30 d. Dvišalė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neįvykdyta ir pasibaigė dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaltės; patenkinus atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo ir priešieškinio reikalavimus, praė įpareigoti ieškovę grąžinti iš atsakovės išieškotas pinigines lėšas, priteisti valstybės patirtas išlaidas už antrinę teisinę pagalbą.

7. Atsakovė nurodė, kad susitarimai dėl profesinio mokymo pratęsimo, siekiant suteikti galimybę išlaikyti egzaminus, jai pirmą kartą buvo atsiųsti el. paštu 2022m. gruodžio 20 d., t. y. tada, kai ji jau tris kartus: 2022 m. birželio 21d., 2022 m. rugsėjo 28 d. bei 2022 m. lapkričio 18 d. nesėkmingai buvo laikiusi teorinės dalies (žinių) vertinimo testus (egzaminus) ir praėjus 6 mėnesiams po to, kai pagal dvišalę sutartį turėjo pareigą iki 2022 m. birželio 13 d. įgyti jaunesniojo programuotojo (LTKS IV) kvalifikaciją arba (ir) šią kompetenciją. Siekiant suteikti atsakovei galimybę išlaikyti egzaminus, Užimtumo tarnyba turėjo pareigą kartu su KPMPC užtikrinti, kad jos kompetencijų vertinimas būtų atliekamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, nuo dienos, kai žinių įvertinimas buvo neigiamas, o ne po - 70 d. d. (2022-06-21/2022-09-28), 40 d. d. (2022-09-28/2022-11-18), 45 d. d. (2022-11-18/2022- 12-30), 25 d. d. (2022-12-30/2023-02-06). Tokiu būdu neužtikrinus jos žinių ir įgytų kompetencijų vertinimo per 30 dienų, atsakovė negalėjo įvykdyti Dvišalėje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nustatytu terminu, su kuo, atsakovės teigimu, sutiko ir ieškovė, nes, pasibaigus Dvišalėje sutartyje nurodytam terminui, sutarties nenutraukė.

8. Priešieškinyje nurodyta, kad, pasibaigus Dvišalės sutarties terminui, atsakovė ir toliau turėjo teisę laikyti egzaminus. Be to, dvišalėje sutartyje nurodytu 10 dienų terminu įspėjimas atsakovei nebuvo atsiųstas, kas patvirtina, kad Dvišalės sutarties atsakovė nepažeidė. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįvykdė visų Dvišale sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nepranešė jai apie aplinkybių, trukdančių įvykdyti Dvišalę sutartį atsiradimą, todėl atsakovė negali būti atsakinga už atsiradusius nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3897-1069/2023, ir priėmė naują sprendimą byloje – priteisė iš atsakovės A. A. ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3 990,51 Eur išlaidų atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovės A. A. valstybei 90,00 Eur žyminį mokestį, priešieškinį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 30 d. šalys sudarė Dvišalę profesinio mokymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje (programuotojo) bei įgyti programuotojo kvalifikaciją, reikalingą Sutarties 2.2 papunktyje nurodytoms darbo funkcijoms atlikti, ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 13 d. pagal programuotojo mokymo programą. Be to, įsidarbinus sutarties 2.2 papunktyje nurodytomis sąlygomis, atsakovė įsipareigojo be svarbių priežasčių jos nenutraukti ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį, atlyginti Užimtumo tarnybai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu nevykdys arba netinkamai vykdys sutarties 2.1.1-2.1.3 papunkčiuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių.

11. Teismas vertino, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai: organizavo ir apmokėjo atsakovės profesinio mokymo programą bei sudarė galimybes atsakovei įgyti programuotojo kvalifikaciją: apmokėjo atsakovės stipendijos, kelionės išlaidas bei išlaidas už profesinio mokymo programą, tačiau atsakovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai. Be to, teismas nustatė, kad atsakovė iki 2022 m. birželio 13 d. programuotojo kompetencijos neįgijo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo aplinkybių, jog per sutartą laiką (iki 2022 m. birželio 13 d.) ji programuotojo kvalifikacijos neįgijo, todėl teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė Sutarties 2.1.1. bei 2.1.3. punktus.

12. Teismas atsakovės teiginius, jog ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad po atsakovės neišlaikytų egzaminų kiti atsakovės kompetencijų vertinimai turėjo būti atliekami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, vertino ne kaip Sutarties pažeidimą, o kaip ieškovės siekį padėti atsakovei įgyti reikalingą kompetenciją tam, jog Sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Tai, kad ieškovė siekė, jog atsakovė įgytų reikalingą kompetenciją, įrodo ir tai, kad atsakovei laiku neišlaikius reikalingų egzaminų, ieškovė suteikė galimybę egzaminus laikyti ir po 2022 m. birželio 13 d., t .y. 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. rugsėjo 28 d. bei 2022 m. lapkričio 18 d. Be to, ieškovė aktyviai siekė su atsakove pasirašyti Susitarimus dėl Sutarties pratęsimo ir tokiu būdu sudaryti galimybę atsakovei įgyti reikalingą kvalifikaciją.

13. Teismas vertino, kad ieškovės nuostoliai siejami su ieškovės faktiškai patirtomis profesinio mokymo išlaidomis bei nurodė, kad ginčo dėl suteiktų mokymosi paslaugų kainos ir kokybės byloje taip pat nekilo, todėl pagrindo abejoti profesinio mokymo išlaidų pagrįstumu teismas neturėjo. Bylos duomenimis prašomas priteisti profesinio mokymo išlaidas sudarė – 1 965,84 Eur išlaidos už mokymus, 1 803,63 Eur profesinio mokymo stipendija ir 221,04 Eur kelionės išlaidos, iš viso 3 990,51 Eur, todėl šią sumą teismas priteisė ieškovei iš atsakovės, nustačius visas sąlygas atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

14. Apeliaciniu skundu atsakovė A. A. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-348-351/2024 ir atsakovės A. A. priešieškinį tenkinti, o ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pagal 2021 m. gruodžio 30 d. Dvišalės profesinio mokymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1.2.1 papunktį atsakovė įgyti jaunesniojo programuotojo (LTKS IV) kvalifikaciją arba kompetenciją turėjo iki 2022 m. birželio 13 d. Įgyti kompetencijų nurodytu laiku buvo fiziškai neįmanoma, nes - pirmas teorinės dalies (žinių) vertinimo testas įvyko 2022 m. birželio 12 d., o praktinės dalies (gebėjimų) vertinimo egzaminas įvyko 2022 m. birželio 24 d., kas patvirtina, jog Dvišalės sutarties sąlygos buvo parengtos nesąžiningai ir jų atsakovė nustatytu terminu realiai įgyvendinti negalėjo.

14.2. Pagal Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo (2020-09-30 LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-1480) 16 punktą kompetencijų vertinimo tvarkaraštį sudaryti iki einamųjų metų lapkričio 1 d. turėjo pareigą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, bendradarbiaudamas su Užimtumo tarnyba ir profesinio mokymo teikėju UAB „Baltijos technologijų institutas“. Apeliantė nurodė, kad teisingai įforminti arba keisti bei pildyti Dvišalę sutartį 14 punkto pagrindu pareigą turėjo Užimtumo tarnyba (ieškovė). Pateikti Dvišalės sutarties sąlygų pakeitimo siūlymo, kaip numatyta 14 punkte, Užimtumo tarnybai atsakovė negalėjo.

14.3. Teorinės dalies (žinių) vertinimo testą atsakovė laikė nurodytomis datomis pagal KPMPC patvirtintą kompetencijų vertinimo tvarkaraštį: 2022 m. birželio 21 d. (nespėjo laiku atvykti iš Nacionalinio vėžio instituto, todėl nebuvo leista laikyti), 2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. lapkričio 18 d., 2022 m. gruodžio 30 d., 2023 m. vasario 6 d. (išlaikė). Apeliantė pažymėjo, kad nors Dvišalėje sutartyje nurodytas sutarties įvykdymo terminas buvo pasibaigęs (2022 m. birželio 13 d.), tačiau jokių pretenzijų dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo ieškovė atsakovei nereiškė, kas turėjo būti traktuojama sutarties pratęsimu neterminuotam terminui.

14.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad Susitarimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl profesinio mokymo tęsimo su apsilankymų kortele pasirašymui buvo atsiųsti atsakovei el. paštu 2022 m. gruodžio 20 d. Pagal 2022 m. birželio 13 d. Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kvalifikaciją ji turėjo įgyti iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau tai būtų neįmanoma, nes pirmas teorinės dalies (žinių) vertinimo testo perlaikymas turėjo įvykti 2022 m. rugsėjo 28 d., o praktinės dalies (gebėjimų) vertinimas 2022 m. spalio 3 d. 2022 m. birželio 13 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinyje buvo nurodyta, kad susitarimas, atsižvelgiant į UAB „Baltijos technologijų institutas“ raštą (duomenys neskelbtini) dėl profesinio mokymo įgytų kompetencijų vertinimo datų, tačiau UAB „Baltijos technologijų institutas“ rašto turinys, kuriuo buvo remtasi, atsakovei buvo nežinomas, atsakovė neturėjo dvišalės sutarties, negalėjo peržiūrėti, kokiu pagrindu yra daromi pakeitimai.

14.5. Apeliantė nurodė, kad 2021 m. gruodžio 30 d. Dvišalė sutartis visa apimtimi buvo privaloma abiem šalims. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios sutarties privalomumą ir vykdytinumą ieškovės ir atsakovės atžvilgiu traktavo skirtingai.

14.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės kaltę dėl 2021 m. gruodžio 30 d. sutarties nutraukimo ir nepagrįstai nenustatė ieškovės kaltės dėl dvišalės sutarties neįvykdymo, nes, apeliantės nuomone, būtent ieškovės veiksmai dėl Dvišalės sutarties pažeidimo buvo esminiai.

14.7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai: organizavo ir apmokėjo atsakovės profesinio mokymo programą bei sudarė galimybes atsakovei įgyti programuotojo kvalifikaciją, apmokėjo atsakovės stipendijos, kelionės išlaidas bei išlaidas už profesinio mokymo programą, tačiau atsakovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai.

14.8. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 18 d, sprendime nurodo, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovė iki 2022 m. birželio 13 d. programuotojo kompetencijos neįgijo, tačiau teismas nevertino aplinkybių, kodėl atsakovei nepavyko įgyti programuotojo kompetencijos, t. y. kad jai nebuvo sudarytos sąlygos Dvišalėje sutartyje nustatytu terminu įgyti šią kompetenciją.

14.9. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakove, o atsakovė nebendradarbiavo, nekontaktavo, vengė pasirašyti susitarimus dėl profesinio mokymo tęsimo. Visus susitarimus dėl profesinio mokymo pratęsimo ieškovė siuntė jau pasibaigus sutarties terminui ir nei vieno iš siųstų susitarimų turinys nebuvo derintas su atsakove, kas patvirtina, kad jokio bendradarbiavimo iš ieškovės pusės nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad 2021 m. gruodžio 30 d. Dvišalė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neįvykdyta ir pasibaigė dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaltės, o ne dėl atsakovės kaltės.

15. Ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti 2024 m. rugsėjo 18 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-348-351/2024 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliantės skundas turėjo būti nepriimtas, nes CPK 307 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiuo atveju, pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas 2024 m. rugsėjo 18 d., o trisdešimt dienų pradedama skaičiuoti nuo 2024 m. rugsėjo 19 d., ir paskutinė diena (30 diena) apeliaciniam skundui paduoti pasibaigia 2024 m. spalio 18 d. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenimis, apeliantės apeliacinis skundas pateiktas ir EPP užregistruotas 2024 m. spalio 21 d., t. y. praėjus net trims dienoms po termino apeliaciniam skundui paduoti pasibaigimo.

15.2. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Dvišalės sutarties sąlygos buvo parengtos nesąžiningai ir jų atsakovė nustatytu terminu realiai įgyvendinti negalėjo. Tokie apeliantės samprotavimai visiškai neturi pagrindo, nes 2021 m. gruodžio 30 d. šalių sudaryta Dvišalė profesinio mokymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne individualiai paruošta sutartis su sąlygomis, numatytomis konkrečiam asmeniui, o yra standartinių sąlygų sutartis, kuri kaip priedas buvo patvirtinta Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V – 163 ,,Dėl Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojo nuo 2019-04-03 iki 2022-07-05). Minėtas aprašas yra norminis teisės aktas ir taikomas neapibrėžtam individualiais požymiais asmenų ratui, kaip šiuo atveju ir apeliantei, todėl apeliantės teiginiai apie nesąžiningas sutarties sąlygas yra visiškai nepagrįsti ir klaidinantys teismą.

15.3. Apeliantė savo apeliaciniame skunde kaip ir priešieškinyje visiškai be pagrindo teigia, kad sutarties tikslas buvo nepasiektas dėl ieškovės kaltės, tačiau byloje ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog būtent ieškovė tinkamai ir laiku vykdė bendradarbiavimo pareigą bei sudarė visas sąlygas, kad apeliantė įgytų jaunesniojo programuotojo kvalifikaciją, tuo tarpu atsakovė su ieškove tinkamai nebendradarbiavo, laiku nepateikdavo duomenų, ar dalyvaus kompetencijų vertinime, nepateikė laiku dokumentų, pateisinančių nedalyvavimą kompetencijų vertinimuose, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent atsakovė pažeidė šalių sudarytą Sutartį. Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, kad kaltė dėl neįvykdytos sutarties tenka ieškovei, tačiau to nei pagrindžia įrodymais, nei argumentuoja, o tik pateikia savo ginčo niekuo nepagrįstus interpretavimus ir prielaidas.

15.4. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kodėl ji negalėjo tinkamai įvykdyti 2021 m. gruodžio 30 d. Dvišalės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų. Dvišalės sutarties 2.3.2.1. papunktyje yra nurodytos visos svarbios priežastys, dėl kurių užimtumo dalyvis neprivalo grąžinti profesinio mokymo išlaidų, tačiau jokių aplinkybių bei įrodymų apeliantė nei ieškovei, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų, konkrečių įrodymų, kurie gali turėti įtakos 2024 m. rugsėjo 18 d. teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, išskyrus savo niekuo nepagrįstus samprotavimus, prielaidas bei interpretavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl su profesiniu mokymu susijusių lėšų priteisimo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. gruodžio 30 d. sudaryta dvišalė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis, Dvišalė sutartis), kuria A. A. įsipareigojo su profesinio mokymo teikėju sudaryti profesinio mokymo sutartį, dalyvauti profesiniame mokyme ir mokytis pagal JavaScript programuotojo modulinę profesinio mokymo programą (T43061306) ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 13 d.

19. 2021 m. gruodžio 30 d. atsakovei A. A. suteiktas Profesinio mokymo kuponas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo profesinio mokymo kupono gavėja A. A. įgijo galimybę iš Užimtumo tarnybos interneto svetainėje paskelbto profesinio mokymo teikėjų sąrašo pasirinkti profesinio mokymo teikėją. 2021 m. gruodžio 31 d. užpildytame Profesinio mokymo kupono II skyriuje nurodyta, kad profesinio mokymo teikėjas UAB „Baltijos technologijų institutas“ įsipareigojo profesinio mokymo kupono gavėjai A. A. teikti kokybiškas profesinio mokymo paslaugas pagal formaliojo profesinio mokymo programą – „JavaScript paslaugų teikėjo modulinė profesinio mokymo programa“ nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. birželio 13 d.

20. 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Baltijos technologijų institutas“ ir atsakovė A. A. sudarė Profesinio mokymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią sutarties dalykas - mokinio profesinis mokymas pagal JavaScript paslaugų teikėjo modulinę profesinio mokymo programą 900 mokymo valandų.

21. UAB „Baltijos technologijų institutas“ 2023 m. kovo 30 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Užimtumo tarnybą, kad A. A. neatvyko į 2023 m. kovo 29 d. vykusį praktinį kompetencijų vertinimą. Atitinkamai 2023 m. birželio 1 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Baltijos technologijų institutas“ informavo Užimtumo tarnybą dėl profesinio mokymo sutarties nutraukimo.

22. Užimtumo tarnyba 2023 m. gegužės 2 d. pateikė pretenziją A. A. dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, grąžinimo ir sutarties nutraukimo.

Dėl termino apeliaciniam skundui pateikti

23. Ieškovė Užimtumo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė apeliacinį skundą dėl 2024 m. rugsėjo 18 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-348-351/2024 pateikė praleidusi terminą, todėl jos apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų padavimo tvarką ir terminus reglamentuoja CPK 307 straipsnis, numatantis, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2024 m. rugsėjo 18 d. Termino paduoti apeliacinį skundą eiga prasidėjo kitą dieną teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2024 m. rugsėjo 19 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis), o paskutinė sprendimo apskundimo diena buvo 2024 m. spalio 18 d.

25. Įvertinus Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, matyti, kad atsakovės vardu apeliacinį skundą pateikė atsakovę atstovaujanti advokatė Lina Tamošaitienė, kuri apeliacinį skundą pasirašė ir teismui pateikė 2024 m. spalio 18 d. 16:52:36 val. Apeliacinis skundas užregistruotas pirmosios instancijos teisme 2024 m. spalio 21 d. Pažymėtina, kad CPK 175¹ straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu, taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo pateiktas nepraleidus įstatymų nustatyto termino.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

26. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas (lot. pacta sunt servanda) – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, juo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-469/2023, 34 punktas ir kt.).

27. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir apeliantės 2021 m. gruodžio 30 d. sudaryta dvišalė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 13 d. (Sutarties 2.1.2 papunktis) įgyti jaunesniojo programuotojo kvalifikaciją (Sutarties 2.1.2.1. papunktis), dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (Sutarties 2.1.2.1.1. papunktis) arba dirbti savarankiškai (Sutarties 2.1.2.1.2. papunktis). Atsakovei sutartį vykdant netinkamai bei nesilaikant nustatytų terminų, ieškovė prašo grąžinti pinigines lėšas, kurias ji patyrė siekdama atsakovei padėti suteikti profesinę kvalifikaciją.

28. Apeliantė nurodo, kad pagal Sutarties 2.1.2.1 papunktį atsakovė įgyti jaunesniojo programuotojo (LTKS IV) kvalifikaciją arba kompetenciją turėjo iki 2022 m. birželio 13 d., tačiau įgyti kompetencijų nurodytu laiku buvo fiziškai neįmanoma, nes - pirmas teorinės dalies (žinių) vertinimo testas įvyko 2022 m. birželio 12 d., o praktinės dalies (gebėjimų) vertinimo egzaminas įvyko 2022 m. birželio 24 d. Apeliantės teigimu, Dvišalės sutarties sąlygos buvo parengtos nesąžiningai ir jų atsakovė nustatytu terminu realiai įgyvendinti negalėjo. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka toliau nurodomų motyvų pagrindu.

29. Pirma, apeliantė, akcentuodama Sutarties įvykdymo nustatytu terminu negalimumą, išimtinai remiasi nustatytų egzaminų datomis. Byloje pateikta 2021 m. gruodžio 31 d. profesinio mokymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp apeliantės ir UAB „Baltijos technologijų institutas“, patvirtina, kad minėta sutartimi susitarta, jog apeliantės profesinis mokymas pagal profesinio mokymo JavaScript paslaugų teikėjo modulinės profesinio mokymo programą bus vykdoma nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. birželio 13 d., t. y. 900 mokymo valandų, 113 mokymo dienų. Praėjus nustatytiems mokymams, buvo nustatyta teorinio egzamino laikymo data – 2024 m. birželio 21 d., į kurį apeliantė neatvyko be pateisinamų priežasčių. Svarbu pabrėžti, kad apeliantė laikotarpiu iki numatyto egzamino nereiškė jokių pretenzijų dėl neoptimaliai pasirinkto egzaminų laiko ar dėl to, kad egzamino data numatyta 2022 m. birželio 21 d., o ne iki 2022 m. birželio 13 d., tačiau, į egzamino laikymą neatvykusi pati, atsakomybę iš esmės bando perkelti ieškovei ar mokymo paslaugų teikėjai, nors byloje esantys įrodymai patvirtina priešingą situaciją, kad tiek ieškovė, tiek mokymo teikėja siekė atsakovei suteikti palankias sąlygas įgyti kvalifikaciją.

30. Antra, apeliantė nurodydama, kad Dvišalės sutarties sąlygos yra nesąžiningos, šių savo teiginių negrindžia jokiais argumentais, t. y. nėra aišku, kurių konkrečiai Sutarties sąlygų nesąžiningumu abejoja atsakovė ir dėl kokių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad pasirašydama Sutartį ji nebuvo tinkamai susipažinusi su jos sąlygomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią, o sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Be to, kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė Sutartį pasirašė savo noru, todėl sudarant Sutartį apeliantei visos jos Sąlygos buvo žinomos, savo prievoles pagal Sutartį ji privalėjo įvykdyti tinkamai ir laiku, o to nepadariusi, turi prisiimti savo pačios elgesio neigiamas teisines pasekmes.

31. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde išimtinai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė Sutarties šalių teises ir pareigas ir nepagrįstai atsakovės veiksmus vertino kaip Sutarties nevykdymą, o ieškovės veiksmus - kaip tinkamą Sutarties vykdymą ir bendradarbiavimą su atsakove. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos apeliantės argumentus, pažymi, kad apeliantė Sutarties sąlygas vertina nesiedama Sutarties sąlygų į bendrą visumą ir Sutartį interpretuoja neatsižvelgdama į konkrečias faktines aplinkybes. Apeliantės teigimu, Sutartyje nurodytas įvykdymo terminas buvo pasibaigęs (2022 m. birželio 13 d.), tačiau jokių pretenzijų dėl Sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo ieškovė atsakovei nereiškė, kas turėjo būti traktuojama sutarties pratęsimu neterminuotam terminui. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad, neatvykus į teorinės dalies egzamino laikymą, apeliantei buvo suteiktos visos galimybės perlaikyti egzaminą kitu metu, t. y. byloje esanti informacija patvirtina, kad ieškovės siekė, jog atsakovė įgytų reikalingą kompetenciją, nes atsakovei laiku neišlaikius reikalingų egzaminų, ieškovė suteikė galimybę egzaminus laikyti ir neatvykus į egzaminą pirmą kartą y. 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. rugsėjo 28 d. bei 2022 m. lapkričio 18 d., be to, su atsakove tiek ieškovė, tiek mokymo teikėja nuolat komunikavo bei derino egzamino laikymo aspektus, tačiau atsakovė pasyviai sprendė susidariusią situaciją. Taigi, apibendrinant pažymėtina, kad apeliantė Sutarties vykdymą traktuoja vertindama tam tikrus pavienius aspektus, tačiau, kaip minėta, tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties (ne)vykdymo aspektai vertintini plačiąja prasme, t. y. tiek ieškovės, tiek atsakovės veiksmų visuma bei siekis vykdyti ir įgyvendinti sudarytos Sutarties sąlygas.

32. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįžvelgė, kad nors Sutartis visa apimtimi buvo privaloma abiem šalims, tačiau skundžiamo teismo sprendimo turinys, apeliantės vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė galėjo Sutartį vykdyti su tam tikromis išimtimis – Sutarties 7 punkte buvo nurodyta, kad Sutarties neįvykdžiusi Šalis per 10 kalendorinių dienų privalo pranešti kitoms Šalims apie Sutarties 8 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką Sutarties vykdymui ir susitarti dėl tolesnių veiksmų. Pasibaigus Dvišalėje sutartyje nurodytam terminui (2022 m. birželio 13 d.) nei viena iš šalių nesikreipė per 10 kalendorinių dienų dėl tolesnių veiksmų, atsakovės veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip netinkami Sutarties vykdymo prasme. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė, siekdama perkelti atsakomybę dėl netinkamo Sutarties vykdymo, šiuo atveju remiasi Sutarties skyriumi, reglamentuojančiu nenugalimos jėgos aplinkybes ir nepagrįstai neatsižvelgia į Sutarties 14 punktą, numatantį, jog Sutartis gali būti nutraukta, pakeista, papildyta visų Šalių raštišku susitarimu bei atitinkamai į Sutarties 17 punktą, numatantį, kad ginčai dėl Sutarties vykdymo sprendžiami derybomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022 m. birželio 13 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 2021 m. gruodžio 30 d. dvišalės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo susitarta dėl atsakovės kvalifikacijos įgijimo termino iki 2022 m. rugsėjo 1 d., o 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudarytas antras susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo nustatytas naujas terminas – iki 2022 m. gruodžio 30 d. atsakovės kvalifikacijai įgyti.

33. Apeliantė nurodė, kad visus susitarimus dėl profesinio mokymo pratęsimo ieškovė siuntė jau pasibaigus sutarties terminui ir nei vieno iš siųstų susitarimų turinys nebuvo derintas su atsakove, kas patvirtina, kad jokio bendradarbiavimo iš ieškovės pusės nebuvo. Svarbu pažymėti, kad byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, kad būtent atsakovė vengė minėtus pasirašytus susitarimus persiųsti ieškovei, taigi, atsakovė, išimtinai akcentuodama ieškovės vengimą padėti atsakovei, nevertina savo veiksmų tinkamumo. Svarbu pabrėžti, kad sudarydamos sutartį šalys įpareigojamos ją vykdyti vadovaujantis prievolių vykdymo principais, iš kurių nagrinėjamu atveju išskirtinas bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), kuris reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

34. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės kaltę dėl Sutarties nutraukimo ir nepagrįstai nenustatė ieškovės kaltės dėl Dvišalės sutarties neįvykdymo, nes, apeliantės nuomone, būtent ieškovės veiksmai dėl Sutarties pažeidimo buvo esminiai. Be to, apeliantė nurodo, kad ieškovė apie Sutarties nutraukimą nepranešė, o, nutraukdama sutartį ir panaikindama darbo ieškančio asmens statusą, sukėlė atsakovei neigiamas pasekmes, neleido jai įgyti programuotojo profesinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais toliau nurodomų motyvų pagrindu.

35. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galiojantis bendras principas, kad teisėtai sudaryta sutartis yra privaloma jos šalims, lemia ir tai, kad šalys nėra laisvos vienašališkai atsisakyti savo sudarytų sutarčių. Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi, sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartimi buvo sutarta, kad atsakovė iki 2022 m. birželio 13 d. įgis JavaScript programuotojo kvalifikaciją, tačiau, atsakovei neišlaikius teorinio egzamino, Sutarties terminas buvo nukeliamas papildomais dviem sudarytais susitarimais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu, registraciją apeliantei Užimtumo tarnyboje nutraukė nuo 2022 m. gruodžio 30 d., apeliantei nutraukus dalyvavimą paramos mokymuisi priemonėje, t. y. neišlaikius egzamino ir taip neužbaigus dalyvavimo profesinio mokymo priemonėje. Minėta data buvo nustatytas antru susitarimu nustatytas kvalifikacijos įgijimo terminas. Atitinkamai 2023 m. gegužės 3 d. pareiškėjai buvo išsiųsta pretenzija dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, grąžinimo ir sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, nutraukdama atsakovei registraciją Užimtumo tarnyboje, vadovavosi įstatymo nuostatomis, o Sutarties nutraukimo bei lėšų grąžinimo procedūrą ieškovė vykdė pagal sudarytos Dvišalės sutarties sąlygas bei terminus, todėl apeliantės argumentai dėl jos registracijos Užimtumo tarnyboje nutraukimo bei tinkamo neinformavimo nutraukiant Sutartį yra nepagrįsti ir neįrodyti.

37. Svarbu pažymėti, kad kiekvieno teisinio santykio dalyvis turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantė žinodama, kad turi aiškius ir nustatytais terminais apibrėžtus sutartinius įsipareigojimus bei šių įsipareigojimų nesilaikymo pasekmes, nesiekė bendradarbiauti nei su ieškove, nei su mokymų tiekėja, netinkamai kontaktavo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą, tačiau ieškovė nepateikė prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, todėl šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.