Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, suinteresuotas asmuo Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4.2. Teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad pareigą informuoti pareiškėją apie pradėtą procesą teisme atliko tinkamai, nes nepavykus įteikti pirmą kartą procesinių dokumentų, teismas užklausė Valstybinį socialinio draudimo fondą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie atsakovės darbovietę, gauta informacija, kad atsakovė niekur nedirba. Šis teismo veiksmas nepatvirtina, kad buvo imtasi papildomų priemonių.

4.3. Pirmosios instancijos teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos prašyme nurodytų argumentų, kad faktiškai ji negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dėl mamos ligos, nes jai nuolat teikiamos gydymo paslaugos Vilniaus mieste ir, kad procesinius dokumentus jai galėjo įteikti elektroninių ryšių priemonėmis - elektroniniu paštu. Kartu su ieškiniu pateiktuose dokumentuose buvo nurodytas pareiškėjas elektroninis paštas, kuriuo pareiškėja A. A. nuolat susirašinėjo su Užimtumo tarnybos darbuotojais. Visas susirašinėjimas vyko elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau ant ieškinio nebuvo nurodytas pareiškėjas kontaktinis elektroninis paštas, todėl palikimas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje iš esmės buvo tik įteikimo fikcija.

4.4. Papildomų įrodymų - medicininio išrašo būtinybė iškilo po teismo nutarties priėmimo. Medicininis išrašas patvirtina pareiškėjos mamos ir pareiškėjos nuolatinį buvimą Vilniaus mieste.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

7. Apeliantė pateikė naujus įrodymus, prašo prijungti prie bylos.

8. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas neabsoliutus. Kadangi pateikti nauji įrodymai susiję su nagrinėjamu klausimu ir neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo, apeliantės pateikti įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 dalyje numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

11. Apeliantė nurodė, kad faktiškai ji negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dėl mamos ligos, nes jai nuolat teikiamos gydymo paslaugos Vilniaus mieste ir, kad procesinius dokumentus jai galėjo įteikti elektroninių ryšių priemonėmis - elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad byloje su ieškiniu pateiktuose dokumentuose buvo nurodytas pareiškėjas elektroninis paštas, kuriuo pareiškėja A. nuolat susirašinėjo su Užimtumo tarnybos darbuotojais. Visas susirašinėjimas vyko elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau ant ieškinio nebuvo nurodytas pareiškėjas kontaktinis elektroninis paštas, todėl palikimas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje iš esmės buvo tik įteikimo fikcija.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-3897-1069/2023 teismo procesiniai dokumentai pareiškėjai siųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų teismas užklausė Valstybinį socialinio draudimo fondą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie atsakovės darbovietę, gauta informacija, kad atsakovė niekur nedirba. Taip pat nurodė, kad ėmėsi visų būtinų papildomų priemonių, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti atsakovei kitais galimai būdais, tačiau to nepavyko padaryti, todėl teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2023-08-02 tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (palikus pranešimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto aiškinimo yra nuosekliai remiamasi E. Ž. T. T. (toliau – EŽTT) jurisprudencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 17 punktas; 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-916/2021, 13 punktas). Kasacinio teismo cituojamoje EŽTT praktikoje teigiama, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019, 21 punktas) taip pat pažymėjo, kad EŽTT praktikoje yra nurodyta, jog tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas bylose D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 80). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 42; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 87, 106; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 58).

14. Procesinių dokumentų įteikimo institutas yra įtvirtintas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje. (duomenys neskelbtini) straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o (duomenys neskelbtini) ir 124, 130 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. Pagal CPK įtvirtintas procesinių dokumentų fiziniam asmeniui įteikimo taisykles procesiniai dokumentai įteikiami fiziniam asmeniui asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Jeigu procesinis dokumentas negali būti įteiktas fizinio asmens nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteikiamus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti ir kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018, 19–23, 27–28 punktai).

16. Kaip byloje nustatyta, su ieškiniu teismui pateiktuose dokumentuose, tai 2021-12-30 dvišalėje sutartyje, buvo nurodytas pareiškėjas elektroninis paštas, kuriuo pareiškėja nuolat susirašinėjo su Užimtumo tarnybos darbuotojais. Be to, susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės vyko elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas nesiuntė atsakovei procesinių dokumentų atsakovės elektroniniu paštu, taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinų papildomų priemonių, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti atsakovei kitais galimais būdais. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apie prasidėjusį procesą teismas apeliantės neinformavo, nors tokia galimybė šiuo konkrečiu atveju realiai egzistavo.

17. Apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad nesant duomenų, patvirtinančių, kad apeliantei realiai buvo žinoma apie procesą, siekiant vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – teisingo bylos išnagrinėjimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nesuteikdamas atsakovei (apeliantei) galimybės išdėstyti savo pozicijos ginčo klausimu bei pateikti duomenis teisminio proceso metu. Teismas atsisakydamas atnaujinti civilinį procesą pažeidė apeliantės teisę į tinkamą teismo procesą, kadangi civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir pateikti procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų išaiškinimai suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantė įrodė visas sąlygas procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

18. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3897-1069/2023 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-3897-1069/2023 ir bylą perduoti nagrinėti Tauragės apylinkės teismui.