- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- II-145-917/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01161-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Pareiškėjas
- E. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atstovės advokato padėjėjos K. R.-A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. V. (toliau – Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), nubaustas už tai, kad 2023 m. kovo 26 d., 14.46 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“; taip pat nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivio saugumui kelionės metu užtikrinti, nesilaikė atsargumo ir kėlė pavojų keleiviui, kurį be jokio aiškaus tikslo ir motyvo vežė ant automobilio stogo. Toliau vairuojant transporto priemonę keleivis per automobilio langą įlipo atgal į transporto priemonės vidų. Tokį pavojingą manevrą vairuotojas atliko tyčia iš chuliganiškų paskatų, kadangi be jokio aiškaus motyvo vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenės santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 4, 5, 9, 18 punktus, 1 priedo 303 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, ANK 420 straipsnio 21 dalyje, todėl E. V. paskirta galutinė 450 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas E. V. atstovės advokato padėjėjos K. R.-A. skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos priimtą Nutarimą ir neskirti E. V. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą sumažinti.
Skunde nurodyta, kad E. V. dėl padaryto pažeidimo iš karto sutiko ir paaiškino, jog taip pasielgė dėl lengvabūdiškumo ir nesuvokimo apie galimą realią riziką ir pasekmes. Pareiškėjas nurodė, jog tiesiog norėjo pasilinksminti, tačiau tuo metu nei jis pats, nei jo draugas neįvertino, jog tokiais veiksmais gali sukelti ypač skaudžias pasekmes. Taip nutiko dėl jaunatviško entuziazmo. Pareiškėjas anksčiau nėra baustas už panašius administracinius nusižengimus, jis yra drausmingas ir pareigingas vairuotojas, nevairuoja išgėręs ar chuliganiškai. Skunde cituojamos ANK 420 straipsnio 2, 6 dalys, ANK 22 straipsnio 1 dalis, ANK 34 straipsnio 6 dalis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. nurodo, jog jeigu nebūtų išskirtinių aplinkybių, jis būtų sutikęs su priimtu administraciniu nurodymu, tačiau teismo prašo atsižvelgti į tai, kad teisės vairuoti atėmimas jam ir jo šeimai sukeltų ypatingai skaudžias pasekmes. Pareiškėjo mama V. V. yra neįgali, nevaikšto, jai nustaytas 35% darbingumo lygis. 2023 m. spalio 19 d. sprendime dėl darbingumo lygio nurodyta, jog V. V. yra diagnozuota: juosmens ir tarpslankstelinių diskų ligos su mielopatija, 2 tipo cukrinis diabetas be komplikacijos, Arklio uodegos (Cauda equina) sindromas, Kitų tinklainės kraujagyslių nepraeinamumas, Miopija (trumparegystė), Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, Kiti patikslinti funkciniai žarnų sutrikimai, Išmatų nelaikymas, Šlapimo nelaikymas, nepatikslintas bei organizmo funkcijų sutrikimai. Esant tokiai Pareiškėjo mamos sveikatai, jis turi nuolatos padėti ir rūpintis ja. Kartu su mama gyvena ir jos sutuoktinis T. V. bei Pareiškėjo broliai ir sesuo: N. V., S. V., B. V., M. V.. Iš visų kartu gyvenančių asmenų vairuoja tik Pareiškėjo tėtis T. V., tačiau jis yra dirbantis, todėl Pareiškėjas stengiasi kiek įmanoma padėti tėčiui, nes jam vienam yra sunku. Pareiškėjas nuolat turi vežti mamą į gydymo įstaigas, reabilitacijas, atvežti vaistų, maisto, kitų prekių ar priemonių. Tuo pačiu jis rūpinasi ir savo broliais ir seserimis, kadangi jie gyvena su tėvais. Pareiškėjas prašo teismo, dėl šių gyvenimiškų ir išskirtinių aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti arba sumažinti atėmimo terminą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51- 489/2017). Skundu teismo prašoma atsižvelgti į Pareiškėjo asmenybę, tai yra, į tai, kad jis nuo 2020 metų yra dirbantis, nėra turėjęs darbinių nuobaudų, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjas, praradęs teisę vairuoti transporto priemones, neturės galimybių tinkamai atlikti darbo funkcijas, kadangi jis dirba vamzdynų montuotoju/vairuotoju, todėl teisės vairuoti atėmimas reikštų, jog jis prarastų vienintelį pajamų šaltinį, būtų atleistas iš darbo, nors darbdavys jam pretenzijų dėl administracinio nusižengimo neturi. Praradęs darbą Pareiškėjas negalės antstoliams mokėti įsiskolinimų, negalės padėti savo šeimai, o jam tai būtų tragiška situacija. Skundu prašoma atsižvelgti ir į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių realių padarinių, kad Pareiškėjo veiksmai kokia nors reikšminga žala asmeniui, visuomenei, valstybei padaryta nebuvo, į tai, kad anksčiau jis už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą baustas nebuvo. Šios aplinkybės rodo, kad Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Pareiškėjas nuoširdžiai gailisi ir supranta, kad jo neapdairus elgesys sukėlė jam didžiules neigiamas pasekmes. Jis suvokia chuliganiško vairavimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei jo pasekmes, ir pats šio įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį. Skunde cituojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57--13912015), (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), ANK bendrosios dalies nuostatos. Skundu prašoma teismo atsižvelgti į tai, kad E. V. kaltės neneigia, apgailestauja, gailisi. Prašoma vadovautis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, iš kurių galima daryti išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus visiškai pasiekti paskiriant jam švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad Institucijos nuomone, byloje yra visiškai įrodyta, kad Pareiškėjas padarė jam inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu, siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas KET nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Atsiliepime cituojama ANK 420 straipsnio 2 dalis, KET 18 punktas, 1 priedo 303 punktas. Šioje administracinio nusižengimo byloje paminėtos chuliganiško vairavimo vertinimo sąlygos ir buvo įgyvendintos. Pareiškėjas vairuodamas automobilį sąmoningai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, buvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad ant Pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės stogo yra vežamas asmuo, kuris sėdi ant važiuojančio automobilio stogo, vėliau atsitupia ir nuo stogo įlipa į automobilio saloną, kai automobilis juda. Vaizdo įraše matyti, kad asmeniui lipant nuo stogo į automobilio saloną, asmuo vienu metu netgi praranda pusiausvyrą. Taip pat, vaizdo įrašė matoma, kad Pareiškėjo vairuojamo automobilio, automobiliui judant, durelės tai atidaromos, tai uždaromos. Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės įrodo, kad Pareiškėjas savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas KET nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Asmuo anksčiau paminėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, esant ir matant kitiems asmenims. Savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė ne tik eilę KET punktų reikalavimų, tačiau ir realiai sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiavo teritorijoje, kurioje yra draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas, ignoravo saugaus elgesio taisykles ir akivaizdžiai, sąmoningai demonstravo KET nesilaikymą. Visos byloje esančios aplinkybės įrodo akivaizdų Pareiškėjo siekį veikti tyčia ir rodyti savo išskirtinumą. Pareiškėjas vairuodamas automobilį ne tik, kad nesiėmė, tačiau net ir nebandė imtis jokių veiksmų užtikrinti keleivio, kurį vežė ant automobilio stogo saugumą. Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjo vairavimas, toks, koks užfiksuotas vaizdo įrašuose, vertinamas kaip vairavimas, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Atsiliepime cituojama ANK 8 straipsnio 1, 2, 3 dalys, ANK 34 straipsnio 6 dalis. Teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4-20J1, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT—36-387/2021 ir kt.) Įvertinus bylos medžiagą ir Pareiškėjo skunde pateiktą informaciją, Institucija mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Institucija mano, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis Pareiškėjo atžvilgiu netaikytina. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda, kuri yra minimali ir administracinio poveikio priemonė, kuri paskirta minimaliam terminui yra per griežtos. Nuobaudos paskirtos įvertinus tiek lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, charakterizuojančius duomenys, tai yra, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja K. R.-A. pristatė skundą iš esmės.
Teismo posėdžio metu E. V. paaiškino, kad važiavo su draugu į vietą, kur anksčiau važiuodavo žvejoti, buvo geros nuotaikos, važiavo nedideliu greičiu ir draugas sugalvojo atsidaryti langą bei užlipti ant stogo. Pareiškėjas bandė draugą stabdyti, tačiau automobilį, kuriuo važiavo, buvo padėjęs nusipirkti draugas, o Pareiškėjas nebuvo iki galo išsimokėjęs, todėl negalėjo labai prieštarauti. Įvykio vietoje nebuvo jokio eismo, greitis buvo mažas, todėl neatrodė taip pavojinga. Pareiškėjas turi tris brolius ir dvi seses (amžius nuo 7 m. iki 22 m.). Mama yra neįgali, jai reikia pagalbos, todėl E. V. veža mamą į procedūras kas kelias dienas, važiuoja į parduotuvę, perka maistą. Mamai atliekamos masažų, šildymų, magnetinio rezonanso ir kitokios procedūros. Tėtis dirba pasienyje, išvažiuoja anksti ryte, grįžta vėlai vakare. Kadangi Pareiškėjo darbas yra Kaune, Kauno rajone, jam lengviau yra atsiprašyti iš darbo ir nuvežti mamą ten, kur jai reikia. Teisė vairuoti reikalinga ir dėl darbinių funkcijų atlikimo, kadangi dirba komandoje, objektų nepasiekia viešuoju transportu, todėl pakeliui į objektą surenka komandos narius ir nuveža į darbo vietą. Iš savo komandos yra vienas vairuojantis asmuo. Netekus vairuotojo pažymėjo tektų keisti darbovietę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, chuliganiškas vairavimas, tai yra, pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų.
Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. kovo 26 d., 14.46 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“; taip pat nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivio saugumui kelionės metu užtikrinti, nesilaikė atsargumo ir kėlė pavojų keleiviui, kurį be jokio aiškaus tikslo ir motyvo vežė ant automobilio stogo. Toliau vairuojant transporto priemonę keleivis per automobilio langą įlipo atgal į transporto priemonės vidų. Tokį pavojingą manevrą vairuotojas atliko tyčia iš chuliganiškų paskatų, kadangi be jokio aiškaus motyvo vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenės santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais E. V. pažeidė KET 4, 5, 9, 18 punktus, 1 priedo 303 punktą.
Teismo posėdžio metu ištyrus rašytinius įrodymus, peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus su bei susipažinus su policijos pateikta papildomai rašytine informacija apie įvykio fiksavimą, nustatyta, kad įvykis užfiksuotas vaizdo įrašu, todėl remiantis pateiktų duomenų visuma, teismas neturi pagrindo abejoti E. V. kalte dėl analizuojamų administracinių nusižengimų įvykdymo.
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, jog tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. teismui pateiktu atstovės advokato padėjėjos K. R.-A. skundu neneigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, tik prašo neskirti teisės vairuoti atėmimo arba skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Kaip minėta, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., tačiau tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų dėl specialiosios teisės vairuoti atėmimo. E. V. teismo posėdžio paaiškino, kad teisė vairuoti yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, važiuojant kartu su komanda į objektus, nurodė, kad jis vienintelis turi teisę vairuoti transporto priemonę. Taip pat nurodė, kad gyvena su tėvais, jo mamai yra nustatytas 35% procentų darbingumas, todėl jis veža mamą į medicinines procedūras, važiuoja į parduotuvę pirkti būtiniausių produktų. Šeimoje be Pareiškėjo teisę vairuoti turi jo tėtis. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių pagrindžiančių įrodymų, kad nėra kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti Pareiškėjo mama, taip pat nepateikta jokių kitų lengvinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių nusižengimo registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimas už 5 metus, užfiksuota, kad E. V. per 5 metus administracine tvarka baustas 15 kartų, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), medžiagos 30–44 lapai). Matyti, kad net po šio administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas ir toliau darė kelių eismo taisyklių pažeidimus. Minėtos aplinkybes tik patvirtina, kad E. V. sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nesilaiko visuomenėje priimtų moralės normų ir savo elgesio kritiškai nevertina, elgesio nekoreguoja teigiama linkme, todėl nagrinėjamas pažeidimo padarymas nėra atsitiktinio pobūdžio, tai pareiškėjo sistemingo elgesio reiškinys. Taigi, kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl KET pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra paskirtas minimalus.
Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-316/2019).
Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) už ANK 417 straipsnio 1 dalyje bei 420 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad E. V. buvo skirta keturių šimtų penkiasdešimt eurų dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių, kai 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bauda gali būti nuo trisdešimt eurų iki devyniasdešimt eurų, o 420 straipsnio 2, 6 dalyse numatyta, kad bauda gali būti nuo keturių šimtų penkiasdešimt eurų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki dvejų metų. Tai rodo, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, pareiškėjui buvo paskirta minimali bauda bei minimalus paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą, ir E. V. atstovės advokato padėjėjos K. R.-A. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.