- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-2700-936/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11648-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- R. V., Z. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“, J. M., M. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) R. V. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų R. V. ir Z. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“, J. M., M. M. ir J. M. dėl bendrovės valdymo organų sprendimų ir akcijų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Č. A., R. R., B. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkino ieškovų R. V. ir Z. V. pareiškimo dėl teisėjos Aistės Petrevičienės, ją kuruojančios teisėjos Lauros Matusevičiūtės ir teismo pirmininko pavaduotojo Jan Maciejevski nušalinimo bei skyrė ieškovams R. V. ir Z. V. kiekvienam po 200 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovai Z. V. ir R. V. pateikė prašymą dėl 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuriuo prašė atnaujinti terminą šiam prašymui pateikti bei panaikinti ieškovams R. V. ir Z. V. skirtas baudas.
2.1. Ieškovai Z. V. ir R. V. nurodė, jog priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis ieškovams buvo išsiųsta tik 2023 m. rugsėjo 5 d., nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. ieškovas Z. V. serga, o R. V. buvo išvykusi į Klaipėdą ir negalėjo atsiimti jai skirtos pašto korespondencijos. Kadangi ieškovas Z. V. sirgdamas buvo priverstas vykti į Klaipėdą ir supažindinti R. V. su priimta nutartimi ir kuo skubiau aptarti bei pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo, prašo teismo dėl pateisinamų priežasčių praleistą terminą atnaujinti.
2.2. Prašydami panaikinti arba sumažinti baudą, pareiškėjai pažymėjo, kad pareiškėjai nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o nušalinimą teismui reiškė tik dėl teismo neveikimo, kad teismas nesprendžia ieškovų pateikto 2023 m. kovo 30 d. prašymo dėl bylų sujungimo. Pareiškėjai nurodė, jog teismas vilkina bylą, tačiau nušalinimo klausimą sprendusi Vilniaus miesto apylinkės teismo administracija dėl bylos vilkinimo argumentų nepasisakė ir todėl nepagrįstai skyrė pareiškėjams baudas. Taip pat teigiama, kad pareiškėjams skirtos baudos yra reikšmingos, jų finansinė padėtis nėra gera, kitose bylose priteistos didelės sumos yra išieškomos iš pareiškėjų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi atnaujino terminą Z. V. ir R. V. prašymui dėl 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-247-918/2023 pateikti ir atmetė prašymą dėl teismo paskirtų baudų panaikinimo.
3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovų Z. V. ir R. V. veiksmai reiškiant nepagrįstus nušalinimus prieštarauja sąžiningo proceso, jo koncentracijos ir ekonomiškumo principams, kurie įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnis). Nagrinėjamu atveju dėl ieškovų Z. V. ir R. V. veiksmų sugaištas teismo ir proceso dalyvių laikas, negalima baigti pasirengimo bylos nagrinėjimui, didinamos bylinėjimosi išlaidos. Akivaizdu, jog dėl ieškovų procesinio elgesio, kuris vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, sukeliami neigiami piktnaudžiavimo padariniai tiek teismui, tiek proceso dalyviams. Dėl to ieškovams taikyta teisinė atsakomybė ir skirta po 200 Eur dydžio baudą kiekvienam iš jų. Įvertinant maksimalų CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudos dydį, ieškovų procesinį elgesį ir juo sukeliamas pasekmes, negalima teigti, kad 200 Eur dydžio bauda yra pernelyg didelė, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nušalinimą civilinėje byloje iš viso buvo pareiškę tris kartus per labai trumpą laiką, neskaitant nušalinimo visam Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimo.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas nurodė, kad ieškovų teiginiai dėl teismo neveikimo ir bylos vilkinimo, taip pat asmenų, sprendžiančių teisėjo nušalinimo klausimą, nepasisakymo šiuo klausimu yra nepagrįsti. Sprendžiant teisėjo nušalinimo klausimą, buvo konstatuota, kad nušalinimai reikšti dėl procesinės teisėjo veiklos, bylos nagrinėjimo metu priimamų sprendimų. Teisėjas veda bylą vadovaudamasis civilinio proceso nuostatomis, byloje pateikto prašymo išsprendimas yra teisėjo procesinė veikla. Kada ir kaip teisėjas išspręs pateiktą procesinį prašymą byloje, spręsti yra priskirta tik teisėjo, o ne byloje dalyvaujančių asmenų, kompetencijai. Pareiškėjų procesinis elgesys pasirengimo bylos nagrinėjimui metu buvo sąmoningas ir kryptingas, nekeliantis jokių abejonių dėl pareiškėjų subjektyvaus situacijos suvokimo. Pareiškėjai suprato nušalinimo pareiškimų pateikimo pasekmes ir negalėjo tikėtis, kad tokie jų veiksmai nebus vertinami.
3.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjai buvo įspėti dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių. Pareiškėjų pasirinktas procesinio elgesio modelis, kai reiškiami pakartotiniai prašymai sujungti bylas, o jų netenkinus, reiškiamas nušalinimas, rodo pareiškėjų sąmoningą tikslo vilkinti bylos išnagrinėjimą realizavimą. Jokio objektyvaus pagrindo reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai nebuvo, todėl pakartotiniai nušalinimo reiškimai vertintini vienareikšmiškai kaip bylos vilkinimas ir neleistinos įtakos teismui tenkinti reiškiamus prašymus darymas.
3.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovų argumentai dėl baudų paskyrimo dviem iš trijų ieškovų nepagrįsti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovas Ellora 4522899 Ltd buvo pakeistas jo teisių perėmėju Z. V., todėl nuo 2023 m. kovo 13 d. ieškovui užsienio juridiniam asmeniui Ellora 4522899 Ltd pasitraukus iš proceso, jo materialines ir procesines teises perėmė ieškovas Z. V., todėl baudos pagrįstai buvo skirtos tik byloje šiuo metu esantiems ieškovams Z. V. ir R. V..
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovai Z. V. ir R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti ieškovams Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi skirtas baudas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovai teigia, kad nutartyje dėl baudos skyrimo nepagrįstai teigiama dėl jų 2023 m. kovo 30 d. prašymo dėl šios ir civilinės bylos Nr. 2-19-465/2023 sujungimo tariamo nepagrįstumo ir pakartotinumo. Teigia, kad susidarė situacija, trukdanti kuo greitesniam bylos išnagrinėjimui, bei taip pat trukdanti šioje civilinėje byloje išnagrinėti ieškovų ieškinio reikalavimus dėl nuo 2017 m. priimtų UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimų iki tol, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-19-465/2023. Todėl ieškovai pateikė ne pakartotinį prašymą, o dėl atsiradusių naujų aplinkybių, sukurtų teismo. Teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir spalio 18 d. nutartyse šios aplinkybės nevertintos, todėl yra nepagrįstos.
4.2. Ieškovai neturi jokio intereso vilkinti bylų nagrinėjimą, priešingai, turi teisę reikalauti, kad ieškinys būtų grindžiamas tais pagrindais, kuriais ieškovai jį grindžia. Pažymėjo, kad ieškovai nereiškė nušalinimo teismui šioje byloje nė dėl vieno teismo priimto procesinio sprendimo, tačiau reiškė bylą nagrinėjančiam teismui ir teismo pirmininko pavaduotojui tik dėl to, kad teismas vilkina ieškovų prašymo dėl bylų sujungimo nagrinėjimą.
4.3. Bylą nagrinėjanti teisėja ignoravo ne tik ieškovų nuomonę ir jų 2023 m. kovo 30 d. prašymą sujungti bylas, bet ir apeliacinės instancijos teismo nurodymą po bylos sugrįžimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėti šį ieškovų prašymą. Tačiau nei 2023 m. rugpjūčio 31 d., nei 2023 m. spalio 18 d. nutartyse šie argumentai nevertinti. Pirmosios instancijos teismui nesuteikta teisė nevykdyti apeliacinės instancijos teismo privalomo nurodymo. Todėl ieškovų 2023 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimas dėl teismo nušalinimo yra pagrįstas. Ieškovų pareiškimai dėl nušalinimo buvo atmesti nepagrįstai.
4.4. Pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad šiuo atveju byloje ieškovais yra tik Z. V. ir R. V. yra nepagrįsta. Tai, kad Ellora 4522899 Ltd pakeista į Z. V., nereiškia, kad šios bendrovės teisės byloje sumažėjo. Todėl teismas, skirdamas baudas tik Z. V. ir R. V., ir neskirdamas Ellora 4522899 Ltd, pažeidė lygiateisiškumo principą bei nepradėjus nagrinėti bylos iš esmės siaurina ieškinio pagrindus.
4.5. Teismas, pažeisdamas CPK 14 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, neįvertino, kad paskirtos baudos jiems yra reikšmingos. Teigia, kad jų finansinė padėtis sudėtinga, jie neturi lėšų įvykdyti teismų sprendimų, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi įpareigojo sumokėti tik 200 Eur žyminio mokesčio dalį, o nuo didžios dalies atleido, todėl teismo motyvas, kad baudos nedidelės, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Nagrinėjamu atveju baudos ieškovams R. V. ir Z. V. paskirtos remiantis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, numatančia baudos skyrimą už specifinį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, t. y. piktnaudžiavimą nušalinimo teise; taip pat bendromis nuostatomis, reglamentuojančiomis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes (CPK 95 straipsnis).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
10. Pažymėtina, kad nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
11. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).
12. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).
13. Byloje nustatyta, kad ieškovų 2023 m. rugpjūčio 25 d. pareikštas nušalinimas buvo grindžiamas teisėjos procesiniais veiksmais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkino prašymo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją Aistę Petrevičienę, ją kuruojančią teisėją Laurą Matusevičiūtę bei teismo pirmininko pavaduotoją Jan Maciejevski. Šioje nutartyje nurodyta, kad pareiškimas dėl nušalinimo yra susijęs išimtinai su teisėjo procesine veikla, t. y. bylos nagrinėjimo metu priimamais / priimtais procesiniais sprendimais, kas savaime nėra įstatyminis pagrindas teisėją nušalinti, kadangi bylos nagrinėjimo procesas priskirtinas išimtinai teismo, o ne byloje dalyvaujančių asmenų, diskrecijai, o teismo pirmininko pavaduotojo veikimas byloje kaip teismo administracijos atstovo, įgalioto spręsti tik konkrečius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įvardytus klausimus, nėra ir negali būti šališkumo įrodymu.
14. Taip pat nustatyta, kad ieškovai nušalinimo prašymus bylą nagrinėjančiai teisėjai reiškia ne pirmą kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Jan Maciejevski 2023 m. birželio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimis ieškovų pareikšti teisėjos nušalinimo pareiškimai taip pat buvo netenkinti, nustačius, kad ieškovai juos grindžia ne argumentais, patvirtinančiais teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, bet priimamais / priimtais procesiniais sprendimais, netenkinančiais ieškovų. Be to, 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje ieškovams išaiškinta, kad nepagrįstų nušalinimų reiškimas, dėl ko kyla grėsmė operatyviam bylos išnagrinėjimui, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį gali būti skiriama bauda.
15. Taigi, ieškovai, pakartotinai reikšdami nušalinimą, nenurodė jokių naujų, realių faktų, paneigiančių teisėjos objektyvias galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, nepateikė duomenų, kad teisėja turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai, o pakartotinai reiškiamą nušalinimą dar vieną kartą grindė teismo priimamais / priimtais procesiniais sprendimais, netenkinančiais ieškovų. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad jokio objektyvaus pagrindo reikšti nušalinimą šiuo atveju ieškovai neturėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovų nušalinimai buvo reiškiami kryptingai, t. y. teismui netenkinus ieškovų teismui pateiktų prašymų dėl bylų sujungimo, veikdami prieš greitą ir operatyvų bylos nagrinėjimą. Nors ieškovai jau buvo įspėti apie galimas nepagrįsto nušalinimo pareiškimo pasekmes, jie ir toliau reiškė nepagrįstus ir tais pačiais pagrindais (dėl procesinių sprendimų) nušalinimo pareiškimus. Taigi darytina išvada, kad ieškovai R. V. ir Z. V., reikšdami pakartotinus prašymus tais pačiais pagrindais, vilkina bylos nagrinėjimą ir siekia daryti įtaką bylą nagrinėjančiam teisėjui, t. y. ieškovai procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų R. V. ir Z. V. procesinį elgesį įvertino kaip piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, todėl nebuvo pagrindo panaikinti paskirtų baudų.
16. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovų argumentais, t. y. dėl baudų paskyrimo tik dviem ieškovams iš trijų, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovas Ellora 4522899 Ltd buvo pakeistas jo teisių perėmėju Z. V., todėl baudos pagrįstai skirtos tik ieškovams Z. V. ir R. V..
17. Ieškovai taip pat teigia, kad paskirta bauda yra reikšminga ir didelė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatas bauda gali siekti iki 5 000 Eur, o šiuo atveju paskirtos baudos yra po 200 Eur kiekvienam ieškovui. Paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog baudos skyrimas CPK 95 straipsnyje, be kita ko, nustatytas ir tam, kad atgrasančiai veiktų prieš piktnaudžiavimą, atlygintų dėl piktnaudžiavimo atsiradusią žalą, kuri gali pasireikšti ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju mažesnės baudos ar baudos nepaskyrimas neatitiktų teismo nuobaudos paskirties, t. y. užkirsti kelią proceso vilkinimui ieškovams reiškiant nepagrįstus (tais pačiais pagrindais) nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl bylos baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų prašymą dėl baudų panaikinimo, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo sąlygas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.