Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-72-544/2018

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06310-2017-3

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų P. Š., D. Š. ir S. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-7380-223/2017 pagal ieškovų P. Š., D. Š. ir S. M. ieškinį atsakovui S. R., byloje išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir nustatymo, atsakovo nušalinimo nuo nepilnamečio vaiko turto administravimo bei turto administratoriaus paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai P. Š., D. Š. ir S. M. Panevėžio teismo rūmams pateikė ieškinį atsakovui S. R. dėl teismo nutartimi nustatytos P. Š. bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir naujos tvarkos nustatymo, atsakovo nušalinimo nuo nepilnamečio vaiko turto administravimo bei turto administratoriaus paskyrimo. Kartu ieškovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovų bendravimo su nepilnamete J. R. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo: 1) ieškovai bendrauja su nepilnamete J. R. kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, pasiimant ją iš ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos penktadienį iki 16 val. ir grąžinant atsakovui sekmadienį iki 15 val.; 2) ieškovai bendrauja su nepilnamete J. R. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, sms žinutėmis, programomis „Skype“, „Viber“ ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu – kiekvieną dieną, atsižvelgiant į J. R. dienos režimą, užimtumą mokykloje ir sveikatą; 3) ieškovai praleidžia su nepilnamete J. R. Šv. Kalėdas pirmą ir antrą dieną (gruodžio 25 ir 26 d.), pasiimant ją iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) 12 val. ir grąžinant atsakovui Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) iki 15 val.; 4) ieškovai praleidžia su nepilnamete J. R. Šv. Velykų antrą dieną, pasiimant ją iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant atsakovui sekančią dieną iki 15 val.; 5) bendravimas vyksta ieškovės P. Š. gyvenamojoje vietoje, kelionės išlaidas apmoka ieškovai; 6) bendravimas su nepilnamete J. R. vyksta nedalyvaujant atsakovui ir/ar jo artimiesiems bei vaiko teisių apsaugos atstovams.Kaip laikinąją apsaugos priemonę ieškovai prašė taikyti ir ieškovų P. Š. ir D. Š. paskyrimą laikinaisiais nepilnametės J. R. nekilnojamojo turto administratoriais bei uždraudimą atsakovui S. R. parduoti nepilnametei J. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.Nurodė, kad ieškovė P. Š. ir atsakovas S. R. konfliktuoja tarpusavyje ir nesutaria dėl nustatytos bendravimo su nepilnamete tvarkos vykdymo. Ieškovai D. Š. ir S. M. išvis nėra įtraukti į bendravimo tvarką su dukterėčia J. R.. Reikšminga ir tai, kad ji visai nustojo bendrauti su ieškovais ir pradėjo vengti kontakto su jais. Tai patvirtina, kad nepilnametę J. R. ir ieškovus siejantis ryšys yra susilpnėjęs ir gresia nutrūkti. Be to, nepilnametės J. R. turtu atsakovas tinkamai nesirūpina, ketina jį parduoti, kas neleidžia pagrįstai spręsti, jog tinkamai yra užtikrinama nepilnametės turtinių interesų apsauga, juo labiau, kad siekiant nekilnojamąjį turtą išsaugoti yra būtina jį prižiūrėti, ko atsakovas nedaro, tačiau tam ieškovai turi pakankamas galimybes.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Pažymėjo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis ir nustatyta ieškovės P. Š. bendravimo tvarka su vaikaite J. R., todėl nenutrūkstamo ryšio tarp jų palaikymas šiuo metu yra užtikrintas. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko psichologinę būseną, jos pasiruošimą ir norą bendrauti su kitais giminaičiais, nepilnametės nuomonė taip pat nebuvo išklausyta, o, be to, byloje nėra gauta institucijos, teikiančios išvadą, išvada apie ieškovų gyvenimo, buities sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia vaiko interesus, be to, į bylą nepateikta duomenų, jog atsakovas neleidžia dukrai bendrauti su giminaičiais iš mirusios jos motinos pusės. Dėl laikino nepilnamečio vaiko turto administratoriaus paskyrimo bei uždraudimo atsakovui parduoti nepilnametės turtą pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad šiuo atveju nepilnamečiui vaikui priklausantį turtą uzufrukto teisėmis tvarko nepilnamečio vaiko tėvas, bylos atsakovas. Teismo nuomone, vien ieškovų teiginys, kad atsakovas nesirūpina nepilnamečio vaiko turtu, jo neprižiūri, nelaikytinas pakankamu pagrindu byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nušalinimą nuo nepilnamečio vaiko turto tvarkymo. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas pagal savo galimybes rūpinasi nepilnamečio vaiko turtu, buvo nuvykęs ir keletą kartų nupjovė žolę, išleido iš šildymo sistemos vandenį. Byloje nėra įrodymų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįvykdomas. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečio asmens turtas be išankstinio teismo leidimo negali būti perleistas, įkeistas ar kitaip suvaržytos teisės į jį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aplaidžiai, paviršutiniškai, neobjektyviai ir formaliai išnagrinėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pabrėžia, jog pats teismas pripažino, kad yra būtinas išsamus teisminis nagrinėjimas, dėl ko argumentas, jog, nesant duomenų apie nepilnamečio vaiko psichologinę būseną, jos pasiruošimą ir norą bendrauti su kitais giminaičiais, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis vaiko interesus, yra visiškai nepagrįstas. Negana to, teismas, nurodydamas, kad nepilnametė J. R. pradėjo vengti ieškovų, pats patvirtino byloje iškilusią būtinybę nustatyti laikiną bendravimo tvarką su ieškovais tikslu išsaugoti esamą ryšį nuo visiško jo nutrūkimo.Atskirajame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino 2017 m. rugpjūčio 30 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir buities įvertinimo akto, kurie patvirtina, jog ieškovų P. Š. ir D. Š. gyvenamosios sąlygos yra geros ir tinkamos J. R. svečiavimuisi pas ieškovus. Teismas net neprašė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nagrinėjamu klausimu pateikti išvadą, o šio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kad ieškovai darytų žalą nepilnametei ar kad susitikimai traumuotų vaiką. Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad laikinos bendravimo tvarkos nustatymas su nepilnamete darytų jai neigiamą įtaką ir/ar kenktų jos interesams. Apeliantai pabrėžia, kad taikos sutartimi nustatyta ieškovės P. Š. bendravimo tvarka su vaikaite neužtikrina jų nenutrūkstamo ryšio palaikymo, kadangi nustatyta bendravimo tvarka yra itin minimali ir ribota. Ieškovai D. Š. ir S. M. visai neturi galimybių bendrauti ir matytis su nepilnamete J. R., nes atsakovas S. R. nesudaro galimybių ieškovams bendrauti su nepilnamete. Ieškovų vertinimu, kiekviena diena, kai nepilnametė J. R. nebendrauja su ieškovais, daro žalą vaiko teisėms, identitetui ir šeimos ryšių iš mirusios motinos pusės palaikymui. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustačius laikinos bendravimo tvarkos, ieškovus ir nepilnametę J. R. siejantis emocinis ir socialinis ryšys bus nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, neatsižvelgė, kad šios priemonės pirmiausia skirtos apsaugoti vaiko teises ir interesus bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Apeliantų nuomone, nepilnamečio vaiko turtas reikalauja ypatingos priežiūros ir rūpesčio tam, kad būtų išsaugotas ir išliktų vertingas iki vaikas užaugs ir pats galės juo pasirūpinti. Šiuo metu nepilnametės paveldėtas nekilnojamasis turtas yra visiškai neprižiūrimas apie metus laiko. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra būtina, jog žala nepilnametės turtui jau būtų kilusi ir užtenka vien tik grėsmės žalai kilti fakto. Visa tai neabejotinai pagrindžia poreikį ir būtinybę ieškovus P. Š. ir D. Š. paskirti laikinais J. R. turto administratoriais, tokiu būdu užtikrinant vaiko turto nuolatinę priežiūrą ir užkertant kelią galimos žalos turtui kilimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra savarankiška vaiko teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudami pakeisti ir nustatyti ne tik platesnę bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tačiau ir nušalinti atsakovą nuo nepilnamečio vaiko turto administravimo bei naujų turto administratorių paskyrimo. Kartu ieškovai reikalavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.Atskiruoju skundu ieškovai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas, kadangi iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad yra reali grėsmė tiek ieškovų ir nepilnametės J. R. tarpusavio ryšio nutrūkimui, tiek jos turto, iki ji sulauks pilnametystės, neišsaugojimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovų atskirojo skundo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – „Liteko“) duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 16 d., buvo patvirtinta taikos sutartis ir nustatyta ieškovės P. Š. bendravimo tvarka su vaikaite J. R.. Taigi sutiktina su teismo vertinimu, kad galioja teisinės priemonės ieškovės P. Š. ir jos nepilnametės vaikaitės tarpusavio ryšio palaikymui. Duomenų, kad nustatyta bendravimo tvarka ieškovė P. Š. negali pasinaudoti, nėra. Priešingai, iš atskirojo skundo bei kitų byloje esančių duomenų (Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. raštas ir kiti dokumentai) matyti, jog senelės ir vaikaitės susitikimai vyksta. Todėl atmetami atskirojo skundo argumentai, jog susiklosčiusi situacija kelia pagrįstą grėsmę, jog senelės (ieškovės) ir vaikaitės tarpusavio ryšys gali nutrūkti.Pažymėtina, kad ieškovės P. Š. siekis palaikyti ryšį su vaikaite yra gerbtinas, tačiau akivaizdu ir tai, jog jos ir vaikaitės tėvo (bylos atsakovo) tarpusavio santykiai yra pakankamai įtempti ir konfliktiški (teisėsaugos institucijoms rašomi skundai dėl vienas kito galimai nusikalstamų veiksmų, keliamos pretenzijos dėl vaiko bendravimo su giminėmis iš tėvo pusės, nepilnametė iš ieškovės vykdant teismo sprendimą buvo paimta prievarta ir kt.). Tarp šalių tvyranti įtampa neabejotinai persiduoda vaikui ir neigiamai veikia jo psichinę būseną, verčia gyventi įtampoje, todėl tiek atsakovas, tiek ieškovai turi siekti apsaugoti vaiką nuo tokios situacijos ir išgyvenimų, o ne siekti tenkinti asmeninius interesus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, priešingai nei teigia apeliantai, nėra duomenų, kad teismo dar 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka apriboja iki minimumo senelės ir vaikaitės ryšį. Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kad atsakovas neleidžia, draudžia, sudaro kliūtis ieškovams bendrauti su nepilnamete J. R., jei tik ji to nori. Įvertinus išimtinus nepilnamečio asmens interesus, aplinkybė, kad šiuo metu nėra nustatyta ieškovų D. Š. ir S. M. bendravimo tvarka su nepilnamete J. R., nesudaro pagrindo išvadai, kad netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnametės bendravimas su minėtais giminaičiais anksčiau (iki teismo sprendimo, kuriuo nustatyta J. R. gyvenamoji vieta kartu su atsakovu, įvykdymo) buvo šeimyninio pobūdžio, o šiuo metu keičiasi ir yra pasikeitęs ar apsunkintas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šios išvados nekeičia ir atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovės gyvenamosios vietos buities sąlygų tinkamumu ar Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pateikimu teismui, kadangi tai niekaip nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo. Pažymėtina, jog didžioji dalis apeliantų argumentų ir minimų įrodymų yra susiję su bylos esmės atskleidimu (bendravimo tvarkos nustatymu), bet ne su pateikto prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos su artimais giminaičiais nustatymo pagrįstumu ir teisėtumu. Nurodyti duomenys bus aktualūs nagrinėjant bylą iš esmės, bet ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, nepadarė esminių procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių nagrinėjamas klausimas būtų buvęs išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirojo skundo argumentai, susiję su laikino nepilnamečio vaiko turto administratoriaus paskyrimu bei uždraudimu atsakovui parduoti nepilnametės turtą, yra nepagrįsti ir atmestini. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai nepateikė patikimų įrodymų, leidžiančių konstatuoti atsakovo netinkamą naudojimąsi uzufrukto teise, netinkamus veiksmus ar nepagrįstą neveikimą administruojant nepilnametės dukters paveldėtą nekilnojamąjį turtą (CPK 178 straipsnis). Priešingai, Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. kovo 7 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) ne tik atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nepilnamečiam vaikui priklausančio turto priežiūros, bet ir nurodyta, jog atsakovas pagal savo galimybes rūpinasi nepilnamečio vaiko turtu. Todėl vien tai, kad, ieškovų vertinimu, vaiko paveldėtas turtas turėtų būti prižiūrimas kitaip, nei jį prižiūri atsakovas, nėra pakankamas pagrindas prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Atsakovui siekiant parduoti nepilnametės dukters turtą, turės būti laikomasi nustatytos įstatyminės tokio sandorio sudarymo apsaugos ir gauti teismo leidimą (CK 3.188 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą.