Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2A-12-252/2019 Proceso Nr. 2-08-3-06310-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.2; 2.1.2.4.1.3.; 2.6.1.6.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant: ieškovei P. Š., jos atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui, atsakovui S. R. ir jo atstovui advokatui Algirdui Biguzui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-586-589/2019 pagal ieškovų P. Š., D. Š., S. M. ieškinį atsakovui S. R., institucijoms teikiančioms išvadą - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, turto administratoriaus paskyrimo nepilnamečio vaiko turtui administruoti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovai P. Š., D. Š. ir S. M. teismui pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2654-223/2016 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą ieškovės P. Š. ir vaikaitės J. R. bendravimo tvarką ir nustatyti tokią P. Š., D. Š. ir S. M. bendravimo su nepilnamete J. R. tvarką: ieškovai turi teisę bendrauti su nepilnamete J. R. kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, pasiimant J. R. iš ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos penktadienį iki 16 val. ir grąžinant atsakovui S. R. sekmadienį iki 18 val. Bendravimas vyksta ieškovės P. Š. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) r. Kelionės išlaidas apmoka ieškovai. Ieškovai turi teisę bendrauti su nepilnamete J. R. telekomunikacijų priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, sms žinutėmis, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu ) ryšiu - kiekvieną dieną, tačiau atsižvelgiant į J. R. dienos režimą, užimtumą ir sveikatą. Ieškovai turi teisę su nepilnamete J. R. praleisti 3 savaites vasaros atostogų: kiekvienų metų birželio mėnesio visą trečią savaitę (nuo pirmadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.) bei liepos mėnesio trečią ir ketvirtas savaites (nuo trečios savaitės pirmadienio 12 val. iki ketvirtos savaitės sekmadienio 18 val.). Bendravimas vyksta ieškovės P. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) r. Kelionės išlaidas apmoka ieškovai. Ieškovai turi teisę su J. R. praleisti pusę jos rudens, žiemos, pavasario atostogų, dėl šių atostogų praleidimo iš anksto susitariant su atsakovu bei atsižvelgiant į J. R. nuomonę, sveikatą bei užimtumą. Bendravimas vyksta ieškovės P. Š. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) r. Kelionės išlaidas apmoka ieškovai. Ieškovai turi teisę praleisti su J. R. metines šventes (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas) tokia tvarka: poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimant J. R. iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 12 val. ir grąžinant vaiką atsakovui antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d. ) iki 18 val. Neporiniais metais Šv. Velykas, pasiimant J. R. iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 16 val. ir grąžinant atsakovui dukrą Šv. Velykų antrą dieną iki 18 val. Ieškovai turi teisę bendrauti su J. R. per jos gimimo dieną - vasario 22 dieną ir turi teisę atvykti pasveikinti J. R. į jos gyvenamąją vietą. Ieškovai apie konkretų atvykimo laiką ir trukmę per J. R. gimtadienį iš anksto, bet ne vėliau nei likus vienai savaitei iki gimtadienio, informuoja S. R. telekomunikacijų priemonių pagalba: telefoniniu skambučiu, trumpąja SMS žinute arba elektroniniu paštu. Ieškovai turi teisę bendrauti su J. R. Motinos dienos savaitgalį (pirmą gegužės mėnesio savaitgalį), pasiimant J. R. iš jos gyvenamosios vietos ryte iki 12.00 val. šeštadienį ir turi grąžinti į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val. Bendravimas vyksta ieškovės gyvenamojoje vietoje. Kelionės išlaidas apmoka ieškovai. Ieškovai turi teisę bendrauti su J. R. per savo gimimo dieną, t.y. spalio 20 d., lapkričio 11 d. ir gruodžio 20 d. telekomunikacijų priemonių pagalba (telefonu). Tuo atveju, jeigu spalio 20 d., lapkričio 11 d. ir gruodžio 20 d. sutampa su savaitgalio (šeštadienio ar sekmadienio, nepaisant to, kad šis savaitgalis nėra skirtas mergaitės bendravimui su ieškovais) diena, ieškovai turi teisę praleisti su J. R. šventinį savaitgalį, pasiimant J. R. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienio rytą iki 12.00 val. ir turi grąžinti į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val. Bendravimas vyksta ieškovės P. Š. gyvenamojoje vietoje. Kelionės išlaidas apmoka ieškovai. Visais atvejais ieškovų bendravimas su J. R. vyksta nedalyvaujant atsakovui S. R. ir/ar jo artimiesiems bei vaiko teisių apsaugos atstovams. Ieškovai prašo įpareigoti atsakovą nedaryti kliūčių ieškovams bendrauti su nepilnamete J. R.. Taip pat ieškovai prašo nušalinti atsakovą S. R. nuo nepilnametės J. R. turto administravimo ir paskirti ieškovus P. Š. bei D. Š. nepilnametės J. R. turto - 0,33 ha dydžio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) r., pastato – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato - daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato - tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) r. sav. ;1,59 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., 0,80 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) administratoriais iki J. R. pilnametystės. Ieškovai taip pat prašė priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad po D. R. mirties ieškovės P. Š. anūkė J. R. gyveno su močiute ir dėde D. Š.. Tačiau 2015 m. gegužės 6 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu J. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos tėvu – atsakovu S. R.. 2015 m. liepos mėnesį, atsakovas pasitelkęs policijos pareigūnus, antstolį, mergaitę išsivežė į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Atsakovas ėmė riboti anūkės bendravimą su giminaičiais iš mamos pusės. Dėl šios priežasties P. Š. kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-09-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2654-223/2016, patvirtino šiuo klausimu taikos sutartį. 3. Ieškovai teigė, kad taikos sutartimi nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina ieškovų galimybių bendrauti su J. R., o D. Š. ir S. M. apskritai nėra įtraukti į bendravimo tvarką. 4. Mano, kad atsakovas netinkamai vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, mergaitė tolsta nuo artimųjų dėl ko iškilo būtinybė keisti nustatytą bendravimo su ja tvarką. Ieškovų siūloma bendravimo su vaiku tvarka atitiks jos interesus, yra suderinta su jos ugdymu procesu, dienos režimu bei padės užtikrinti artimų šeimos ryšių iš mirusios motinos pusės išsaugojimą. 5. Ieškovai pabrėžė, kad 2011-02-11 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė P. Š. savo dukrai D. R. dovanojo nekilnojamąjį turtą. Šio turto ¼ paveldėjo atsakovas, kaip mirusiosios sutuoktinis, o ¾ dalis - J. R.. 6. Širvintų rajono apylinkės teismas 2015-05-06 sprendimu atsakovas nebuvo paskritas šio turto administratoriumi, jis dukros turtą tvarko uzufrukto teise. 7. Ieškovai nurodė, kad J. R. paveldėtam turtui, o ypatingai gyvenamajam namui, yra būtina nuolatinė priežiūra. Atsakovas visiškai turtu nesirūpina ir jo neprižiūri. Jo tikslas kuo skubiau turtą parduoti, o pinigus išleisti neaiškiems tikslams. Šį turtą realiai prižiūri netoliese gyvenantys ieškovai P. Š. ir D. Š., kurie sutinka šį turtą prižiūrėti, siekiant, kad jis būtų išsaugotas iki J. R. pilnametystės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės P. Š. ieškinį atmetė, o ieškovų D. Š. ir S. M. ieškinį paliko nenagrinėtu. Priteisė iš P. Š., D. Š. ir S. M. 700 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų atsakovui S. R.. Priteisė iš ieškovų po 6,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. 9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė P. Š. su vaikaite J. R. bendrauja pagal šalių sutartą ir taikos sutartimi nustatytą tarpusavio bendravimo tvarką, t.y. kiekvieno mėnesio antrą penktadienį nuo 14.00 val. iki 17.00 val. nepilnametės gyvenamojoje vietoje. Jų bendravimas vyksta dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Teismas akcentavo, kad Panevėžio rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad močiutės ir vaikaitės susitikimuose dalyvavę vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai skatindavo abi puses bendrauti, pasakojant apie mokyklą, būrelius, tačiau pokalbis tarp jų nevykdavo. Šie specialistai išklausę nepilnametės J. R. nuomonę dėl bendravimo su močiute nurodė, kad mergaitė nenori susitikti su močiute ir dėde. Teismas pažymėjo, kad J. R. nuomonė šiuo klausimu buvo išklausyta ir bylos nagrinėjimo metu, t.y. teismo psichologo, nedalyvaujant šalims. 10. Teismas vertino, kad teismo psichologo ir nepilnametės bendravimo aprašymas, leidžia daryti išvadą, kad nepilnametė J. R., iki apsigyvenant pas tėtį, buvo nuteikinėjama prieš jį, slepiama nuo jo ir šie prisiminimai nepilnametę veikia neigiamai, sukelia jai baimę ir nesaugumo jausmą, kurio veikiama mergaitė elgiasi gynybiškai, nes siekia saugumo, pastovumo. 11. Teismas šių duomenų kontekste sprendė, kad nors nepilnamečio vaiko raidai yra svarbus bendravimas su abiejų pusių (mamos ir tėčio) artimaisiais, tačiau nagrinėjamu atveju, nėra tikslinga keisti esamos bendravimo su vaikaite tvarkos. Teismas pažymėjo, kad šioje situacijoje suaugusieji, negebėdami ginčų spręsti taikiai, daro žalą nepilnametės J. R. asmenybės formavimuisi. Ieškovės siekis kiekvieną kartą keisti bendravimo tvarką teisminiu keliu, nėra pats geriausias būdas siekti ryšio atkūrimo ir sukelia tik dar daugiau neigiamų emocijų ir nepasitikėjimo suaugusiais. 12. Teismas pasisakė, kad ieškovė P. Š. bylos nagrinėjimo metu nesiūlė jokios kitos vietos, išskyrus savo gyvenamąją vietą, kurioje ji galėtų bendrauti su J. R., o kaip nurodė atsakovas S. R., dukra nenori vykti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., nes ten ji prisimena mirusią mamą, kas sukelia vaikui skaudžias emocijas. 13. Teismas konstatavo, iš išsakytos nepilnametės nuomonės teismo psichologui matyti, kad mergaitei yra labai svarbūs išlikę mamos daiktai, prisiminimas apie mamą, todėl ieškovė, siekdama atkurti glaudesnį ryšį su vaikaite, galėtų daugiau papasakoti apie mergaitės mamą, galbūt atiduoti mamos išlikusius daiktus ir pan. Teismas vertindamas visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nepilnametės interesus, sprendė, kad keisti nustatytos bendravimo tvarkos nėra jokio pagrindo, todėl ieškovės P. Š. ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmetė. 14. Kadangi ieškovai S. M. ir D. Š. nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo tvarka, todėl šių ieškovų ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismo paliktas nenagrinėtu. 15. Ieškinio reikalavimą dėl atsakovo nušalinimo nuo nepilnametės J. R. turto administravimo ir šio turto administravimo perdavimo P. Š. ir D. Š., teismas atmetė. 16. Teismas pažymėjo, kad vien tik ieškovų vertinimas kaip nepilnametei priklausanti nekilnojamojo turto dalis turėtų būti prižiūrima, nėra pakankamas pagrindas nušalinti atsakovą nuo nekilnojamojo turto administravimo. Juolab, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas netinkamai rūpinasi nepilnametės dukros paveldėtu nekilnojamuoju turtu ar daro žalą šiam turtui. 17. Teismas atmetė atsakovo prašymą ieškovams – S. M. ir D. Š., skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi jie nepasinaudojo išankstine ne ginčo sprendimo tvarka, kaip nepagrįstą, ir pasisakė, kad šalių subjektyvus savo teisių gynimo būdų pasirinkimas, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu ieškovė P. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-06-20 sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 19. Nurodo, kad atsakovas nesilaiko teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos, todėl ją būtina keisti. Vykstant susitikimams savavališkai atvyksta atsakovo sesuo, kuri ieškovės nuomone daro tiesioginį poveikį vaikui, nuteikinėdama jį prieš močiutę. Susitikimai trunka labai trumpai, nes mergaitė išvežama iš susitikimo. Atsakovas buvo įspėtas Vaiko teisių apsaugos institucijos dėl tokių pažeidimų. 20. Mano, kad atsakovas neskatina bendrauti J. R. su jos motinos giminaičiais. Mergaitės elgesys yra pasikeitęs ieškovės atžvilgiu, kas rodo galima psichologinį spaudimą vaikaitei. Neigiamą atsakovo poveikį rodo ir mergaitės pokalbio su teismo psichologu išsakyta nuomonė dėl močiutės. 21. Ieškovė nurodo, kad D. Š. ir S. M. kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl bendravimo su vaiku ir S. R. raštiškai buvo įpareigotas šiems giminaičiams sudaryti sąlygas bendrauti su mergaite. 22. Nesutinka su teismo vertinimu dėl nepilnametės turto administravimo. Pažymi, kad atsakovui per sunku ir per sudėtinga rūpintis toli nuo jo dabartinės gyvenamosios vietos esančiu, dukrai priklausančiu, turtu. Namą būtina prižiūrėti nuolat, būtina jį remontuoti. Ieškovė šį turtą padovanojo dukrai, todėl siekia dėti maksimalias pastangas rūpinantis ir išsaugant šį turtą. 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. R. prašo nutraukti apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, arba P. Š. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. 24. Nurodo, kad apeliacinį skundą pateikė du ieškovai, vienas iš jų nepasirašė procesinių dokumentų, todėl mano, kad apeliacinis skundas su pareiškimu dėl termino atnaujinimo negalėjo būti priimti, o paaiškėjus šiai aplinkybei po jų priėmimo apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. 25. Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo sprendimo išvadomis. Pažymi, kad atsakovas ieškovams siūlo atvažiuoti dažniau ir nebūti tokiais kategoriškais. Jis visada norėjo, kad dukros bendravimas su mamos giminaičiais nenutrūktų, tačiau mano, kad ieškovų interesai šioje byloje yra savanaudiški ir paremti asmeninių ambicijų tenkinimu. 26. Nurodo, kad apeliantų argumentai dėl psichologinio poveikio J. R. yra nepagrįsti. Ieškovė pati susitikimų metu nebendrauja su anūke. Mano, kad ieškovai neįrodė taikos sutarties pakeitimo pagrindo. 27. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas neprižiūri J. R. turto ar jį prižiūri netinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 28. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 30. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, ieškovė P. Š. pareiškė atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t.y. dėl bendravimo su J. R. švenčių ir gimtadienių dienomis. Teismas sprendžia, kad ieškovei yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio dalies teisinės pasekmės, nes jos buvo išaiškintos teismo posėdyje. Ieškovė turi teisę atsisakyti ieškinio bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės P. Š. atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimų kaip neprieštaraujantis įstatyminėms nuostatoms priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). 31. Teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinį skundą ir pasisako dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies, kuri susijusi tik su apeliantės P. Š. reikalavimais, nes kiti ieškovai įstatymo nustatyta tvarka apeliacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-06-20 sprendimo neteikė. Tai, kad suteiktų įgaliojimų pagrindu ieškovės P. Š. vardu pateikiamą skundą pasirašė ir ieškovė S. M. bei P. Š., atstovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirtas advokatas D. B., nereiškia, kad apeliacinis skundas yra pateiktas ir kitų ieškovų vardu. Apeliacinį skundą gali teikti tiek vienas ieškovas, tiek visi bendraieškoviai. Todėl atsakovo argumentai, kad teismas apeliacinį procesą turėtų nutraukti, nes jis pasirašytas tik advokato ir vienos iš ieškovių yra nepagrįsti. Be to, teismas susipažinęs su apeliantės prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti motyvais, įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimis, sprendžia, kad galiojantis teisinis reglamentavimas tenkinant tokį prašymą nebuvo pažeistas. 32. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti reikalavimus dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaikaite ir jos turto administratoriaus pakeitimo. 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad P. Š. su vaikaite bendrauja kiekvieno mėnesio antrą penktadienį nuo 14.00 val. iki 17.00 val., dalyvaujant susitikime Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, bendraujant J. R. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) r. Taip pat šalys susitarė, kad bendravimui yra suteikiamas atskiras kambarys, o bendravimo su vaiku metu S. R. ir jo giminaičiai nedalyvauja. 34. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Ieškovė yra močiutė iš vaiko mamos pusės. J. R. mama yra mirusi, mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu atsakovu S. R.. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, o vaikaitė su tėvu – (duomenys neskelbtini) rajone. Ieškovės netenkina nustatyta bendravimo su vaikaite tvarka, jos vertinimu vaikaitė dėl nepakankamo bendravimo su motinos giminaičiais tolsta ir jos ryšys silpnėja, o tai turi neigiamą įtaką vaikui. 35. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl būtinybės suintensyvinti bendravimą su nepilnamete vaikaite, giminystės ryšio atkūrimui ir sustiprinimui, bei negali sutikti su skundžiamą sprendimą priėmusio teismo išvada, kad atsižvelgiant į vaiko interesus, nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo keisti bendravimo tvarkos. 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino ginčo šalių negebėjimą taikiai susitarti tokiais klausimais, kaip vaikaitės bendravimas su mirusios mamos giminaičiais, bei sprendė, kad bendravimo tvarkos pakeitimas bus galimas, kai ieškovės vaikaitė įgis saugumo, pastovumo jausmą. J. R. šiuo metu yra 11 metų. Sutiktina, kad tėvo ir mamos giminaičių ilgalaikiai nesutarimai į kuriuos iš dalies įtraukiama ir nepilnametė J. R., turi neigiamos įtakos vaiko asmenybės formavimuisi. Tačiau ieškovė yra artimiausia po J. R. mamos mirties, likusi giminaitė, kuri beje kurį laiką ir augino bei rūpinosi anūke. Byloje yra duomenų, kad atsakovas kurį laiką piktnaudžiavo alkoholiu, dirbo epizodiškai. Iš pirmosios instancijos teismo vertinamų duomenų – Vaiko teisių skyriaus specialistų pozicijos ir teismo psichologo pastabų akivaizdu, kad mergaitės ryšys su mamos giminaičiais silpsta. Tokį vertinimą tik sustiprina byloje esantis mergaitės ranka dar 2017-08-25 rašytas paaiškinimas, kad ji nenori bendrauti su močiute nei telefonu, nei asmeniškai. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad dukra nenori bendrauti su močiute. Ieškovė nurodė, kad skambindavo anūkei, bet ši neatsiliepdavo, o susitikimų metu, kurie jos vertinimu, trukdavo per trumpai, nes vaikaitę atvažiuodavo pasiimti tėvo giminaitė, asmeninio bendravimo praktiškai nebūdavo. 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis, sprendžia, kad nepilnametės J. R. nenoras bendrauti su ieškove labiau susijęs su šalių tarpusavio santykiais, o ne vaiko santykiu su ieškove, kas apsunkina ryšio tarp P. Š. ir J. R. atkūrimą. Teismas vertina, kad atsakovas šiuo klausimu nededa pakankamai pastangų, neskatina mergaitės bendravimo su močiute, nors būtent jis, bendraudamas su dukra kiekvieną dieną ir turėdamas jos pasitikėjimą, galėtų labai padėti šio ryšio atstatymui ir puoselėjimui. Tačiau net ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jo teikti paaiškinimai patvirtina, kad jis šiuo klausimu yra pasyvus. 38. Teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste, kolegijai leidžia spręsti, kad galiojanti bendravimo tvarka, neužtikrina ieškovės ir vaikaitės tarpusavio ryšio palaikymo. Kolegija daro išvadą, jog vaikui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su močiute, nes tai atitinka vaiko interesus, svarbu vaiko raidai. Atsakovas, kaip J. R. įstatyminis atstovas, kurio pareiga užtikrinti vaiko teises (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 4 straipsnio 7 punktas) turi užtikrinti ir vaiko teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą (VTAPĮ 9 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi, kad tiesioginis bendravimas tarp ieškovės ir vaikaitės kuris laikas nevyksta, mergaitė yra išreiškusi nenorą bendrauti, kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į vaiko interesus ir jam teisės aktais garantuojamas teises, siekiant vaikaitės ir ieškovės tarpusavio ryšio atkūrimo ir sustiprinimo, yra būtinybė nustatyti pereinamąjį P. Š. ir vaikaitės bendravimo laikotarpį iki 2019 m. birželio 1 d. Pasibaigus šiam laikotarpiui, būtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai įvertintų ieškovės ir vaikaitės bendravimo pokyčius, teiktų atitinkamas išvadas ir pastabas, kas sudarytų galimybę atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinę reikšmę spręsti dėl pastovios bendravimo tvarkos nustatymo. 39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-57/2007). 40. Kolegijos vertinimu, visiškai tenkinti ieškovės reikalavimus, nurodytus ieškinyje dėl jos bendravimo tvarkos, įvertinus vaiko santykį į ją, pagrindo nėra. Pirmiausia turi būti atkurtas vaiko ir močiutės bendravimas, o tik tada ilginamas jų bendravimo laikas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiai dienai tiek vaikaitės, tiek ieškovės interesus atitiktų apeliantės prašymo dėl bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo tenkinimas iš dalies, nustatant pereinamąjį laikotarpį iki 2019 m. birželio 1 d. Ieškovė turi teisę bendrauti su nepilnamete J. R. telekomunikacijų priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, sms žinutėmis, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu - kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį, įpareigojant atsakovą S. R. užtikrinti, kad nuo 17 val. iki 19 val. J. R. atitinkamomis ryšio priemonėmis būtų atsakovei pasiekiama. Taip pat nustatytina, kad ieškovė P. Š. iš anksto (ne vėliau kaip dvi dienos iki savaitgalio) apie tai informavusi atsakovą S. R. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio rajono skyrių, turi teisę bendrauti su nepilnamete J. R. kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, jos pasiėmimo metu dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio rajono skyriaus specialistams iš gyvenamosios vietos penktadienį po mergaitės pamokų iki 17 val. ir grąžinant atsakovui S. R. šeštadienį iki 18 val. Bendravimas vyksta ieškovės P. Š. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) r., kelionės išlaidas apmokamos ieškovės sąskaita. 41. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t.y. nuo 2019 m. birželio 1 d. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio rajono skyriui konstatavus, kad atkurti šilti bendravimo santykiai tarp vaikaitės J. R. ir močiutės, P. Š. turi teisę nustatytomis 40 punkte bendravimo sąlygomis pasiimti J. R. kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį penktadienį iki 17 val. iš jos gyvenamosios vietos be Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio rajono skyriaus atstovų dalyvavimo ir grąžinti anūkę J. R. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 valandos. Bendravimas telekomunikacijų priemonių pagalba neberibojamas. 42. Pasisakant dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su nepilnametės J. R. turto administratoriaus pakeitimo, pažymėtina, kad CK 3.185 straipsnio 3 dalies pagrindu jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. CK 3.185 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma aiškiai nustato subjektus, t.y. valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją arba prokurorą, kurie ir turi teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinius. Pirmosios instancijos teismas, be teisinio pagrindo sprendė ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio turto administratoriaus pakeitimo ir naujo administratoriaus skyrimo, kaip pateikto subjektinės teisės neturinčio asmens. Teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turėjo arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovę tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme arba nutraukti šią civilinės bylos dalį nutraukti. Kadangi virš išdėstytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, civilinės bylos dalis dėl turto administratoriaus nepilnamečio vaiko turtui administruoti pakeitimo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 43. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. 44. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus teismo sprendimo dalį, iš naujo išsprendžiamas pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 45. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 200 Eur sumokėdama žyminį mokestį pagal du mokėjimo nurodymus(t.1,b.l.11), nors turėjo mokėti tik 179 Eur, nes byla užvesta per EPP bei 500 Eur yra sumokėjusi už advokato pagalbą(t. 1, b.l.126). Atsakovas pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis turėjo 700 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų (2 t. b.l. 26-27). 46. Pirmosios instancijos teisme ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmesti, todėl dėl šių prašymų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Už iškeltus du reikalavimus dėl bendravimo tvarkos ir turto administratoriaus pakeitimo žyminis mokestis lieka 150 Eur, iš kurio 75 Eur nepriteistini, nes reikalavimas dėl turto administratoriaus pakeitimo yra netenkintas. Įvertinus tai, kad šiuo atveju ieškovės P. Š. keliamas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkinamas trečdaliu, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai ir priteistinos. Tiek P. Š., tiek S. R. išlaidos atstovavimui yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77, nustatytų ribų, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 30 procentų, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 25 Eur žyminio mokesčio ir 167 Eur turėtų advokato išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteistina – 467 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui pritaikius patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės viso priteisiama 275 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės naudai iš ieškovės priteisiama 14,77 Eur išlaidų, o iš atsakovo 6,33 Eur susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Grąžintina iš valstybės biudžeto ieškovei P. Š. permokėtą 21 Eur žyminį mokestį. 47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovei P. Š. apeliacinės instancijos teisme teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba. 48. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. sausio 31 d. pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 265,40 Eur išlaidų. Ieškovės advokatas neturėjo galimybių šios pažymos pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo specifikos, t.y. tik tokią pagalbą suteikusiam advokatui pateikus prašymą apskaičiuojamos jau patirtos teisinės pagalbos išlaidos. P. Š. atstovavęs advokatas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, išreiškė prašymą priteisti tokias išlaidas bei informavo teismą, kad atitinkamą išlaidų dydį ir tai pagrindžiančius įrodymus, jis galės pateikti tik jį apskaičiavus Tarnybos finansų skyriui. Atsižvelgusi į virš išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad turi pagrindą vadovautis šiuo dokumentu spręsdama bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 762,30 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b.l. 77, 85, 110-111). 49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 50. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t.y. 30 procentų reikalavimų, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovui iš ieškovės priteisiant 534 Eur už atstovavimą, o valstybės naudai už ieškovei suteiktas antrinės teisinės paslaugos paslaugas apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo priteisiamos 79,62 Eur išlaidos (CPK 98 straipsnis, 96 straipsnis). 51. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 293 straipsnio 4 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nutaria : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės P. Š. ieškinio dalį dėl ieškovės P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikaite J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkos pakeitimo tenkinti iš dalies: Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtintą ieškovės P. Š. ir nepilnametės J. R. bendravimo tvarką. Nustatyti, kad pereinamuoju laikotarpiu iki 2019 m. birželio 1 d. ieškovė P. Š., atsižvelgusi į J. R. nuomonę, sveikatą bei užimtumą, turi teisę bendrauti su nepilnamete vaikaite J. R. telekomunikacijų priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, sms žinutėmis, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu ) ryšiu - kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį, įpareigojant atsakovą S. R. užtikrinti, kad nuo 17 val. iki 19 val. J. R. atitinkamomis ryšio priemonėmis būtų atsakovei pasiekiama. Nustatyti, kad ieškovė pereinamuoju laikotarpiu, t.y. iki 2019 m. birželio 1 d. P. Š. iš anksto (ne vėliau kaip dvi dienos iki savaitgalio) apie tai informavusi atsakovą S. R. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio rajono skyrių, turi teisę bendrauti su nepilnamete J. R. kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, jos pasiėmimo metu dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio rajono skyriaus specialistams iš gyvenamosios vietos penktadienį po mergaitės pamokų iki 17 val. ir grąžinant atsakovui S. R. šeštadienį iki 18 val. Bendravimas vyksta ieškovės P. Š. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) r., kelionės išlaidas apmokamos ieškovės sąskaita. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t.y. nuo 2019 m. birželio 1 d. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio rajono skyriui konstatavus, kad atkurti šilti bendravimo santykiai tarp vaikaitės J. R. ir močiutės, P. Š. turi teisę iš anksto (ne vėliau kaip dvi dienos iki savaitgalio) apie tai informavusi atsakovą S. R. pasiimti J. R. kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį penktadienį iki 17 val. iš jos gyvenamosios vietos be Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio rajono skyriaus atstovų dalyvavimo ir grąžinti anūkę J. R. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 valandos, kelionės išlaidas apmokant ieškovės sąskaita. Bendravimas telekomunikacijų priemonių pagalba neberibojamas. Nutraukti civilinės bylos dalį dėl turto administratoriaus nepilnamečio vaiko J. R. turtui administruoti pakeitimo. Nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovės P. Š. ir J. R. ieškinio reikalavimo dėl bendravimo nustatymo švenčių ir gimtadienių dienomis, ieškovei atsisakius šių ieškinio reikalavimų. Priteisti atsakovui S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės P. Š. 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės P. Š. valstybės naudai 14,77 Eur (keturiolika eurų 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš atsakovo S. R. 6,33 Eur (šešis eurus 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš ieškovės P. Š. atsakovui S. R. 534 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus ) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš atsakovo S. R. valstybės naudai 79,62 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 62 ct) už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei P. Š. (lėšas pervedant į VMI prie LR finansų ministerijos į vieną iš nurodomų pasirenkamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą -188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.