- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-215-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04206-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- D. N., V. M., L. L.
- Pareiškėjas
- I. B.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-190-1105/2022 dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. N., V. M., L. L., antstoliui A. B., antstolei V. Ž., institucijai teikiančiai išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti D. N. neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimas – pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimas – pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); dalyvavimas ūkinėje – komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmeninių neturinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); ribotai veiksnia socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, piniginės socialinės paramos, slaugos (priežiūros) kompensacijų, darbingumo lygio nustatymo, gebėjimo naudotis socialinės paslaugomis, reikiamų paslaugų poreikio įvertinimo ir kt.); kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (gebėjimas pasirūpinti advokatu) bei pripažinti veiksnia šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.).
2. Pareiškėja nurodė, kad D. N. yra jos duktė. 1997 m. liepos 6 d. duktė pateko į autoįvykį, kurio metu žuvo dukters sutuoktinis, o pastaroji patyrė sunkią galvos traumą. Po traumos dukra ilgai gydėsi, jai buvo nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas: kliedesinis sutrikimas, skirtas gydymas, tačiau duktė savo ligos nepripažįsta, nesigydo. D. N. nesigydo, yra pikta ir agresyvi, nuolatos konfliktuoja su kaimynais, neturi socialinių įgūdžių, nesupranta, kad turi mokėti mokesčius. Gautus pinigus greitai išleidžia, kaupiasi skolos. Ją rūpinasi pareiškėja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir pripažino D. N. neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje – komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei neveiksnia asmeninių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes ir poreikius ir pan.); D. N. pripažino ribotai veiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamo būsto priežiūra); socialinių paslaugų srityse (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, piniginės socialinės paramos, slaugos (priežiūros) kompensacijų, darbingumo lygio nustatymo, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis reikiamų paslaugų poreikio įvertinimo ir kt.); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (gebėjimas pasirūpinti advokatu); D. N. pripažino veiksnia asmeninių neturtinių šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti).
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra D. N. motina. D. N. 1997 m. liepos 6 d. kartu su sutuoktiniu A. N. pateko į autoįvykį, kurio metu žuvo D. N. sutuoktinis, o ji pati buvo sunkiai sužalota. Dėl patirtos traumos D. N. buvo diagnozuotas kliedesinis sutrikimas, paskirtas gydymas, tačiau D. N. nesigydo, savo susirgimo nepripažįsta. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. spalio 9 d. D. N. buvo gydoma Panevėžio Respublikinės ligoninės psichiatrijos skyriuje.
7. Pažymėjo, kad pateiktoje socialinio darbuotojo išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodoma, kad D. N. geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba priimti sprendimus turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolos, vartojimo kredito sutarčių sudarymas, kilnojamojo turto naudojimas, valdymas, disponavimas juo, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas, disponavimas juos, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje. Pažymėjo, kad išvadoje nurodoma, jog D. N. į dalį užduodamų klausimų neatsakė. Priešiška aplinkinių atžvilgiu, labai nemėgsta pensinio amžiaus asmenų, patiria kliedesius. Žino pagrindinius duomenis apie save, žino gyvenamosios vietos adresą, gali įvardinti kokius turi asmens dokumentus. D. N. nustatytas 55 procentų darbingumas, ji yra registruota užimtumo tarnyboje, gauna bedarbio išmoką. Pažymėjo, kad ji iš dalies gali savarankiškai savimi pasirūpinti, atsisako bet kokios pagalbos, ne visada objektyviai vertina savo situaciją, nori būti atsiribojusi nuo aplinkos.
8. Teismas nurodė, kad atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę buvo nustatyta, kad D. N. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius). D. N. iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose gyvenimo srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, piniginės socialinės paramos, slaugos (priežiūros) kompensacijų, darbingumo lygio nustatymo, gebėjimas naudotis socialinės paslaugomis, reikiamų paslaugų poreikio įvertinimas ir kt.); kitos asmeninių neturtinių santykių sritis (gebėjimas pasirūpinti advokatu). D. N. geba suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti).
9. Pažymėjo, kad D. N., padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
10. Pažymėjo, kad D. N. yra konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas F22. D. N. elgesys yra įtakojamas nuolatinių kliedesių, yra nekritiškumas ligos atžvilgiu, save ji laiko sveika, nesigydo, nesilanko pas psichiatrus, todėl kliedesiai ryškėja ir dar labiau sutrikdo elgesį ir kelia pavojų aplinkiniams. Nurodė, kad ji turi suvokimo, mąstymo sutrikimų, kurie yra būdingi procesiniam sutrikimui ir trukdo adekvačiai save įvertinti save, aplinkinius, situaciją, taip pat veikia kitas psichines funkcijas – atmintį, dėmesį, valią. D. N. negali pilnavertiškai savimi pasirūpinti ir priimti kritiškų sprendimų dėl išreikštų mąstymo sutrikimų.
11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, sprendė, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Suinteresuotas asmuo D. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl jos pripažinimo neveiksnia – atmesti.
13. Nurodo, kad, jos nuomone, ji pilnai supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pervertino byloje pateikto psichiatrijos ekspertizės akto reikšmę. Ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pagrindą sudaro psichiatrijos ekspertizės akto, taip pat socialinio darbuotojo išvados turinio perrašymas, nevertinant jų kitų bylos duomenų kontekste. Tai, jog D. N. buvo pripažinta nepakaltinama ir jai buvo skirta medicininio poveikio priemonė, neturėtų būti laikoma esmine, sprendžiant dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pažymi, kad ekspertizė buvo atlikta neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos atstovo prašymą ir nutarė priverstinai D. N. siųsti ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui. Nutarties vykdymas buvo pavestas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui, pristatyti D. N. į ekspertizės įstaigą. D. N. buvo nuvesdinta priverstinai ekspertizės atlikimui, nors nutartis dėl priverstinio nusiuntimo ambulatorinės teismo ekspertizės atlikimui dar buvo neįsiteisėjusi. Pažymi, kad nutartis dėl priverstinio vesdinimo vykdytina tik tada, kai ji yra įsiteisėjusi, nes priešingu atveju atimama galimybė skųsti šią nutartį.
15. Nurodo, jog kliedesinis sutrikimas nėra liga, atimanti galimybę būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Šiai sutrikimų grupei būdinga arba vieno kliedesio atsiradimas arba kompleksas giminingų kliedesių, kurie trunka ilgą laiką, o kartais visą gyvenimą. Asmens veiksnumo ribojimui reikia konstatuoti, kad jis negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, kas visiškai nesusiję su kliedesinio sutrikimo aprašymu.
16. Nurodo, kad yra neteisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti D. N. veiksnia asmeninių neturtinių šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti). Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilinės teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali sudaryti santuokos. Ribotai veiksnus asmuo negali sudaryti santuokos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Asmens veiksnumas yra preziumuojamas, todėl pripažinti veiksnia, kol D. N. nebuvo pripažinta neveiksnia, nebuvo jokio teisinio pagrindo.
17. Pažymi, kad nebuvo jokio pagrindo į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis traukti antstolius A. B. ir antstolę V. Ž.. Galimybės, kad suinteresuotais asmenimis į bylą būtų traukiami išieškojimą vykdantys antstoliai, įstatymas nenumato.
18. Nurodo, kad D. N. nesutinka, kad jos globėja būti skiriama pareiškėja I. B.. Nors ji yra D. N. mama, tačiau yra 82 metų amžiaus, nepateikia savo sveikatos pažymėjimo, gyvena kitame mieste ir be to jų santykiai yra konfliktiški. Todėl mano, kad ji netinka būti globėjos pareigoms atlikti.
Atsiliepimas
19. Suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo suinteresuoto asmens D. N. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus bei remiantis įrodymu visetu, taip pat pateiktomis išvadomis bei ekspertizės aktu, pagrįstai apribojo D. N. veiksnumą tam tikrose srityse.
21. Nurodo, jog D. N. mama I. B. aprūpindavo ją maisto produktais, nes pati D. N. nesugebėdavo apsirūpinti maistu, nesugebėdavo tinkamai įvertinti savo galimybių, nesugebėdavo susitvarkyti savo buto ar kreiptis dėl socialinių paslaugų suteikimo. Suinteresuoto asmens D. N. atžvilgiu buvo taikytos ambulatorinio pobūdžio priemonės įpareigojančios ją gydytis psichikos sutrikimus, tačiau ji ignoravo teismo sprendimą ir nesigydė.
22. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės išvada. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu, D. N. atstovas neišreiškė jokių prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo, neprašė teismo skirti papildomos ar kompleksinės ekspertizės. Be to, nenurodė kokie reikšmingi faktai ar aplinkybės turėjo būti vertinamos. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ekspertizės aktu ir socialinio darbuotojo išvada. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai apribojo suinteresuoto asmens D. N. veiksnumą tam tikrose srityse.
23. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad D. N. apie atvesdinimą tapo žinoma tik prieš dvi dienas iki ekspertizės atlikimo. Pareiškėja I. B. kartu su socialinės paramos skyriaus darbuotoja įkalbinėjo D. N. vykti atlikti ekspertizės, tačiau ji kategoriškai atsisakė tai daryti, dėl ko pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu užtikrinti D. N. atvesdinimą ekspertizės atlikimui. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs nutartį dėl atvesdinimo, ją paskelbė visiems dalyvaujantiems byloje asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
24. Mano, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl D. N. ligos diagnozės, kuri ginčijama vadovaujantis atitinkamomis publikacijomis ar straipsniais, tačiau visiškai ignoruojant psichiatrijos specialistų diagnozes bei ekspertizių išvadas.
25. Nurodo, kad jos nuomone į bylos nagrinėjimą pagrįstai suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti antstoliai, kadangi D. N. turi skolų, kurių išieškojimas yra vykdomas antstolių.
26. Pažymi, kad apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai keliamas klausimas dėl globėjos kandidatūros, kadangi šio klausimo pirmosios instancijos teismas dar nenagrinėjo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal suinteresuoto asmens atstovo apeliacinio skundo nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl asmens veiksnumo apribojimo tam tikrose srityse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksiu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
30. CK 2.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Fizinio asmens veiksnumo apribojimo institutas yra ultima ratio priemonė, taikytina išskirtiniais atvejais laikantis griežtai nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 23 punktas).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2021, 26 punktas).
32. Suinteresuotas asmuo skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pervertino ekspertizės išvadų reikšmę, nors ekspertizės išvada neturėtų turėti didesnės įrodomosios galios.
33. Kasacinis teismas yra atskleidęs ekspertizės išvados įrodomąją reikšmę teismui sprendžiant asmens pripažinimo neveiksniu klausimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vadovaujantis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsnis), asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos išvada, tačiau neveiksnumo nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).
34. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą ne tik medicininiu požiūriu, bet kartu analizuojant nustatytų psichikos sutrikimų poveikį asmens gebėjimui veikti tam tikrose civilinių teisinių santykių srityse, kartu užtikrinant pirmiausia šio asmens interesų apsaugą turtinių ir neturtinių santykių srityse.
35. Šiuo nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamo teismo sprendimo nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 178-185 straipsniuose, ir priimdamas sprendimą rėmėsi vien tik ekspertizės aktu, ignoruodamas kitus byloje esančius įrodymus.
36. Nustatyta, kad byloje buvo tirta ir visų įrodymų visumoje įvertinta socialinio darbuotojo išvada „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje įvardintos civilinių teisinių santykių sritys, kuriose D. N. geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba priimti sprendimus visose išvadoje nurodytose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pažymėtina, kad išvada pateikta įvertinant D. N. gebėjimus visuose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Socialinio darbuotojo išvadoje vertinama D. N. gebėjimas įsigyti maisto produktus, susimokėti komunalinius mokesčius ir t. t. Kartu išvadoje pažymėta, kad D. N. neigia savo ligą, atsisako lankytis pas gydytojus, gerti vaistus.
37. Byloje taip pat įvertintas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad D. N. yra konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas. Ji negali suprasti savo veiksmų turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolos sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas komercinėje ūkinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.). Taip pat nustatyta, kad D. N. iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); socialinių paslaugų srityse (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, piniginės socialinės paramos, slaugos (priežiūros) kompensacijų, darbingumo lygio nustatymo, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis reikiamų paslaugų poreikio įvertinimo ir kt.); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (gebėjimas pasirūpinti advokatu).
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenys pateikti socialinio darbuotojo išvadoje, teismo psichiatrijos ekspertizės akte, kuriuose užfiksuoti to srities specialistų, turinčių specialių žinių, atitinkamos išvados dėl apeliantės gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, medicininiai duomenys, pareiškėjos paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl D. N. pripažinimo neveiksnia ir iš dalies veiksnia tam tikrose civilinių teisinių santykių srityse yra grindžiamas tik ekspertizės akto išvada.
39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad D. N. konstatuotas kliedesinis sutrikimas nėra tokio pobūdžio liga, atimanti galimybę būti pilnaverte visuomenės nare. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, D. N. buvo gydyta psichiatrijos skyriuje nuo 2020-09-23 iki 2020-10-09. Be to, jai buvo skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pateiktoje asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad po priverčiamosios priemonės skyrimo, D. N. būtų ėjusi pas gydytojus ar jai būtų buvęs skirtas gydymas. Pažymėtina, kad D. N. konstatuotas kliedesinis sutrikimas yra priskiriamas prie psichikos sutrikimų. Netaikant gydymo nuo šio psichikos sutrikimo, negalima teigti, kad asmuo geba vertinti adekvačiai situaciją ir numatyti savo veiksmų pasekmes, veikti racionaliai ir atsakingai, priimti adekvačius motyvuotus sprendimus bei juos realizuoti turtinių ir neturtinių santykių srityse. Be to, kaip jau buvo minėta, D. N. yra pripažinta neveiksnia tik dalyje turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sričių.
40. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė išimtinai tik ekspertizės išvada, o vertino byloje pateiktus įrodymus skyrius ir jų visetą, įskaitant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, socialinio darbuotojo išvadoje pateiktus duomenis, asmens sveikatos istorijoje esančius duomenis bei ekspertizės išvadą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, vadovaudamasis juo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principu, visos abejonės buvo įvertintos apeliantės naudai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė turi būti pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai ir kuriose ji nesupranta ar iš dalies nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti.
41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, spręsdamas dėl šalies faktinio veiksnumo, teismas turi vadovautis asmens civilinio veiksnumo prezumpcija, kuri reiškia, kad teisiškai asmuo laikomas veiksniu tol, kol neįrodyta priešingai. Asmens veiksnumo prezumpcija privaloma taikyti kiekvienam veiksmui ar sprendimui, kurį asmuo atlieka ar priima. Kadangi asmens veiksnumas atskirais laikotarpiais ir skirtingose situacijoje gali kisti, todėl ji privaloma vertinti kiekvienu atveju individualiai, nepaisant to, ar yra abejonių dėl asmens veiksnumo, gerbiant asmens privatumą ir orumą. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d., 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, įtvirtina sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principą, pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti ir kad jis gali kisti, visiškas sutrikusios psichikos asmenų teisinio veiksnumo atėmimas neturėtų būti neišvengiamas tokių asmenų teisinės apsaugos priemonių įgyvendinimo rezultatas. Šiomis nuostatomis priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir jų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas apribojimus apeliantei tam tikrose civilinių teisinių santykių srityse, jos teisių nesuvaržė daugiau nei yra būtina.
42. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad byloje ekspertizė buvo atlikta neteisėtai, kadangi 2021 m. lapkričio 22 d. teismo nutartyje priverstinis siuntimas D. N. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti buvo nurodytas vos už dviejų dienų nuo nutarties priėmimo. Tokiu būdu buvo apribota apeliantės teisė pateikti atskirąjį skundą dėl šios nutarties.
43. CPK 467 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, teismas gali priimti nutartį priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti. Šią nutartį vykdo policija. Dėl nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos visos bylos aplinkybės. Šis teisinis reglamentavimas įpareigoja ne tik dalyvaujančius byloje asmenys rinkti ir pateikti įrodymus, bet kartu suponuoja ir teismo pareigą būti aktyviu.
44. Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 18 d. nutartimi D. N. psichinei būklei nustatyti buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atlikti pavesta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriui. Minėtos nutarties D. N. neskundė, todėl ji įsiteisėjo. 2021 m. lapkričio 16 d. teisme buvo gautas pareiškėjos I. B. atstovo prašymas priverstinai nusiųsti D. N. ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti su policijos pagalba, motyvuojant tuo, kad su ekspertais suderintas laikas ekspertizės atlikimui (2021 m. lapkričio 24 d., 14 val. 40 min.), o D. N. pareiškė, jog atsisako vykti dėl ekspertizės atlikimo pas teismo ekspertus. Pareiškėja nurodė, jog kreipėsi į Panevėžio miesto socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų specialistus pagalbos šiuo klausimu, tačiau gavo pranešimą, jog D. N. kategoriškai atsisako vykti teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui.
45. Apeliacinės instancijos teismas išdėstytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybę, jog D. N. vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl nutarties priverstinai nusiųsti asmenį į ekspertizės įstaigą priėmimo. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde D. N. ir netvirtina, jog nevengia atlikti teismo psichiatrijos ekspertizės, neneigia 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjos I. B. atstovo prašyme nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį dėl priverstinio siuntimo D. N. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį dėl priverstinio siuntimo D. N. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti likus vos dvejoms dienoms iki ekspertizės atlikimo (2021 m. lapkričio 24 d.), pažeidė jos teisę atskiruoju skundu apskųsti šią nutartį (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 467 straipsnio 3 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymai draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą formaliais pagrindais, t. y. dėl pažeidimo, neturėjusio esminės įtakos bylos rezultatui ir bylos šalių teisių ir pareigų apimčiai (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju D. N. pasinaudojo teise apskųsti teismo sprendimą, todėl turėjo galimybę išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi argumentus apeliaciniame skunde. Tačiau apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ar argumentų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad aptariamas pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas galėjo turėti esminės įtakos bylos teisiniam rezultatui ir neteisėto teismo procesinio sprendimo priėmimui. Kaip minėta, 2021 m. spalio 18 d. nutarties skirti teismo psichiatrijos ekspertizę D. N. neskundė, teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte D. N. yra konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, nurodytos turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose ji negali suprasti savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju byloje ekspertizė buvo atlikta neteisėtai ir jos pagrindu gautu ekspertizės aktu nebuvo pagrindo remtis.
46. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra ir tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino D. N. veiksnia asmeninių neturtinių šeimos santykių srityje, kadangi ji nebuvo pripažinta neveiksnia šioje srityje, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti ją veiksnia šioje asmeninių neturtinių santykių srityje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl D. N. pripažinimo veiksnia asmeninių šeimos santykių srityje.
47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi ir CK 2.11 straipsnio 1 dalimi asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens civilinis veiksnumas tam tikroje srityje gali būti apribotas tik teismo tvarka. Iš šių įstatymo normų išplaukia vadinamoji asmens civilinio veiksnumo prezumpcija, kuri reiškia, kad teisiškai asmuo laikomas veiksniu tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016, 20 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad D. N. buvo pripažinta teismo sprendimu neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje – šeimos santykių srityje, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendimas pripažinti fizinį asmenį veiksniu, nesant duomenų, kad asmuo buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu šioje asmeninių neturtinių santykių srityje, yra nepagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti D. N. veiksnia šeimos santykių srityje – naikintinas.
48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad į šios bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis nepagrįstai buvo įtraukti antstoliai A. B. ir V. Ž.. CPK 464 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, dalyvaujantys byloje asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kuri prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat globos (rūpybos ) institucija. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kuri prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius. Nagrinėjimu atveju, vien ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo D. N. turėjo skolų bei įsiskolinimų už komunalinius mokesčius, nesudaro pagrindo įtraukti suinteresuotais asmenimis skolos išieškojimą vykdančius antstolius. Pažymėtina, kad fizinį asmenį pripažinus neveiksniu ar ribotai veiksniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra siunčiamas Neveiksniu asmenų registrui, kurio duomenys gali pasitikrinti ir antstolius, vykdydamas išieškojimą iš fizinio asmens. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolių A. B. ir V. Ž. įtraukimas suinteresuotas asmenimis į bylos nagrinėjimą nesutrukdė tinkamam bylos nagrinėjimui, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
49. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl globėjos kandidatūros parinkimo, kadangi pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu fizinio asmens globos klausimas yra sprendžiamas tik įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį neveiksniu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą tik asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse aspektu.
50. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens D. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti D. N. veiksnia šeimos santykių srityje, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens veiksnumo nustatymo klausimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
51. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinta veiksnia asmeninių neturtinių šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.