Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-07 · Civilinė byla Nr. e2A-1223-803/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-07
Bylos Nr.
e2A-1223-803/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25822-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas
D. J.
Kategorijos
  • 2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1223-803/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25822-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; (S) 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. (D. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. (D. J.) ieškinį atsakovei 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2 138 Eur išlaidų garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų atlyginimo, 3 000 Eur Garažo vertės sumažėjimo išlaidų. Nurodė, kad ieškovas 1996 m. iš atsakovės įsigijo Garažą. Šalia esančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas P. S. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti ieškovą nugriauti savavališkai padidintą Garažą ir perstatyti jį taip, kad atitiktų projektinius reikalavimus. Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismas 2000 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 25-3615-2000 nustatė, kad garažus statė atsakovė, todėl ieškovas negali atsakyti dėl neteisėtų statybų, nebūdamas statytoju pagal galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 114 straipsnį. Vilniaus apygardos teismas 2001 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-31-492/2001 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį.

2. P. S. 2019 m. pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą pašalinti kliūtis, trukdančias P. S. naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu garažu Nr. (duomenys neskelbtini), atstatant Garažo matmenis pagal išplanavimą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus pagal 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. patvirtintą projektą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 įpareigojo ieškovą nugriauti Garažo sienas, sumažinant Garažo plotį iki 281 cm, ir pastatyti Garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, iki 682 cm pločio. Teismas nurodė, kad statyba ne pagal projektą buvo atlikta galimai 1992 m., atsakovei, kaip užsakovei, vykdant Garažo statybą. Tai reiškia, kad statyboms ne pagal projektą pasekmės taikytinos pagal materialinės teisės normas, galiojusias šios statybos įvykdymo metu.

3. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad atsakomybė pagal CK 114 straipsnį tenka statytojui. Kadangi ieškovas yra savininkas, atsakyti turi jis. Tačiau ieškovas nėra statytojas pagal CK 114 straipsnį. Šią aplinkybę neginčijamai konstatavo kasacinis teismas 2001 m. spalio 3 d. nutartyje. Dėl to pasekmės dėl neteisėtų statybų turėtų būti taikomos pastato statytojai – atsakovei. Ieškovas Garažo griovimų darbų atlikimui užsakė sudaryti darbų sąmatą, kurią atliko MB „Visų darbų centras“. Pagal šią sąmatą sienų demontavimo ir mūro darbų kaina – 2 138 Eur. Ieškovui tai yra didelė suma, nes jis gauna mažą pensiją, neturi kitų pajamų. Kadangi už garažo statybą yra atsakinga atsakovė, ji turėtų atlyginti ieškovui teismo sprendimo įvykdymui reikalingą sumą pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį. Perstačius Garažo sienas, dėl ploto sumažėjimo Garažo vertė sumažės 3 000 Eur. Dėl to ši suma taip pat priteistina iš atsakovės.

Atsiliepimas

4. Atsakovei ieškinys su priedais ir teismo pranešimai apie pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį buvo įteikti tinkamai. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. sprendimu už akių ieškinio dėl žalos atlyginimo netenkino ir priteisė iš ieškovo D. J. valstybei 10,82 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

6. Kadangi ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas nusprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nustatė, kad byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad Garažas nuosavybės teise priklauso ieškovui pagal Garažų statybos kooperatyvo 1995 m. gegužės 31 d. pažymą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą panaikino, ieškinį patenkino ir įpareigojo ieškovą nugriauti Garažo sienas, sumažinant Garažo plotį iki 281 cm, ir pastatyti Garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, iki 682 cm koridoriaus pločio.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4861-868/2021 pagal pareiškėjo antstolio D. Š. prašymą dėl baudos skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. vykdomojo rašto Nr. e2-378-918/2020 nevykdymą ieškovui skirta fiksuota 100 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą išieškotojo P. S. naudai.

9. Lokalinė sąmata Nr. 2021-08-11-1, sudaryta MB „Visų darbų centras“, patvirtina, kad Garažo sienų demontavimo ir mūro darbų kaina yra 2 138 Eur. UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 21-1-048 duomenys (išvada) patvirtina, kad dėl Garažo ploto sumažėjimo rinkos vertė 2021 m. liepos 29 d. yra 21 000 Eur (specialioji prielaida – pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, vertinamame garaže yra demontuota silikatinių plytų siena ir įrengta nauja silikatinių plytų pertvara bei vertinamo garažo plotas yra 46,82 kv. m).

Šalies argumentai

10. Ieškovas pateiktame ieškinyje teigia, kad jis nėra laikytinas statytoju ir už pasekmes dėl neteisėtos statybos atsakyti negali. Taip pat ieškovas mano, kad už neteisėtos statybos pasekmes atsakinga yra pastato statytoja, t. y. 395-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad Garažas ilgą laiką turėjo trūkumų ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais nuspręsta, kad Garažas turi būti mažintinas, išgriaunant seną sieną ir pastatant naują Garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje. Taip pat bylos duomenys patvirtina ir tai, kad už šių teismo sprendimų nevykdymą Garažo savininkui (ieškovui) teismas yra skyręs baudą. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nenustatė, kad ieškovas būtų patyręs žalą, todėl pripažino, kad nėra jokio pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246 - 6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovas D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, neatskleidė bylos esmės. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 konstatavęs, kad statybos vykdymo metu Garažas pastatytas su esminiu nukrypimu nuo projekto, ir įpareigojęs ieškovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti Garažo sienas, nesprendė ir nesiaiškino, kas pagal teisinį reglamentavimą yra atsakingas už neteisėtos statybos padarinių šalinimą ir kieno lėšomis šie neteisėtos statybos padariniai šalinami.

11.2. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad atsakomybė pagal CK 114 straipsnį tenka statytojui, tačiau ieškovas nėra statytojas pagal CK 114 straipsnį. Šią aplinkybę konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001, nurodydamas, kad reikalavimas CK 114 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas, t. y., kad ieškovas negali būti laikomas statytoju pagal CK 114 straipsnį. Dėl to ieškovas kreipėsi į teismą, norėdamas lėšas, būtinas neteisėtos statybos padarinių pašalinimui, prisiteisti iš statytojo.

11.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-378/2021 pažymėjo, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai, kuriuose nepasisakyta dėl statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo atsakingiems asmenims, byloje priimti laikantis tuometinės kasacinio teismo praktikos, kurioje buvo pripažįstama, jog, nesant byloje reikalavimo nustatyti kaltus asmenis, teismas, spręsdamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, neturi pareigos savo iniciatyva nustatyti kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai, nes pagal įstatymą įpareigotas savo lėšomis nugriauti statinį užsakovas (statytojas) vėliau gali kreiptis į teismą dėl griovimui išleistų lėšų priteisimo.

11.4. Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą byloje Tumeliai prieš Lietuvą, laikomasi pozicijos, kad statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą šalinimo būdas, kai kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys nenustatomi, o statytojas įpareigojamas savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, akivaizdžiai neatitinka EŽTT praktikoje nurodytų standartų ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 11 straipsnio nuostatas. EŽTT nurodė, jog valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl jų pačių nerūpestingumo, turi teisę taisyti, tačiau neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Dėl to byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius.

11.5. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 neteisingai įpareigojo ieškovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nes privalėjo savo iniciatyva nustatyti kaltus asmenis, kurių lėšomis turi būti šalinami neteisėtos statybos padariniai. Pagal teismų praktiką asmuo, teismo įpareigotas savo lėšomis nugriauti statinį užsakovas (statytojas), vėliau gali kreiptis į teismą dėl griovimui išleistų lėšų. Ieškovas ieškiniu prašė ne griovimui išleistų lėšų priteisimo, o griovimui reikalingų lėšų priteisimo iš kalto asmens dėl neteisėtos statybos. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais, kaip žalos atlyginimą, teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

11.6. Ieškovui žala padaryta, vykdant Garažo statybą ne pagal projektą, ir jos padarymo faktas yra akivaizdus, nes dėl neteisėtos statybos teismas, nepaisant eiliškumo, įpareigojo ieškovą atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimą, kuris kainuoja 2 138 Eur. Ieškovas negali įvykdyti teismo įpareigojimo, nes neturi lėšų, dėl to pažeidžiami jo interesai, nes yra skiriamos baudos už sprendimo nevykdymą. Ieškovui 2 138 Eur suma yra didelė, nes jis gauna mažą pensiją, neturi kitų pajamų, todėl negali įvykdyti teismo sprendimo. Teismas tiek pagal įstatymus, tiek pagal kasacinio teismo praktiką privalo išsiaiškinti asmenis, kurie pagal įstatymą turi šalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas nėra atsakingas už neteisėtą statybą. Ieškovui dėl gaunamos mažos pensijos, kitų pajamų neturėjimo, nepilnamečio vaiko auginimo yra pagrindas taikyti CK 6.249 straipsnio 3 d. nuostatas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė 395-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą už akių nepakeistą, priimti naujus įrodymus, paskirti ieškovui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovei. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atsakovė prašo atnaujinti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Atsakovė užsiima garažų administravimu, jos veikla apsiriboja su garažais susijusių ūkinių reikalų tvarkymu. Atsakovės pirmininkas neturi teisinio išsilavinimo, teisinių paslaugų įprastoje atsakovės veikloje neužsako. Dėl to atsakovė neturėjo galimybės parengti atsiliepimo bei nesuprato teismo pranešimų turinio, o į advokatus kreipėsi, supratusi situacijos rimtumą, tik tuomet, kai terminas pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą buvo praleistas. Atsakovė taip pat nesuprato, kad pagal ieškovo ieškinį iškelta byla yra nauja byla, kurioje Bendrija turi atitinkamas CPK nustatytas atsakovo pareigas. Kitose bylose, kuriose ieškovas buvo atsakovu, Bendrija dalyvavo trečiuoju asmeniu. Bendrija, sąžiningai klysdama, suprato, kad teismo pranešimai yra siunčiami dėl kitos bylos, kurioje ji, kaip trečiasis asmuo, užėmė pasyvesnį vaidmenį. Teismas atsakovei pranešimus siuntė jos pirmininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tačiau pirmininkas nurodytu adresu negyvena, o asmenys, priėmę dokumentus, laiku apie juos neinformavo pirmininko.

12.2. Ieškovo Garažo statybos projektas 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyriaus. Atsakovė statė pastatą, kuriame yra ieškovo Garažo patalpa. Ieškovas 1995 m. gegužės 31 d. įsigijo garažą Nr. (duomenys neskelbtini), kai jame buvo įrengtas tik sienų karkasas. Garažo sienas, jau būdamas garažo savininku ir statytoju, statėsi pats ieškovas. Ieškovo Garažo siena su jokiu kitu garažu nesiriboja, nes yra kraštinė. Ieškovas savavališkai nusprendė praplėsti savo Garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriaus sąskaita. Šią statybą ieškovas atliko, neturėdamas statybos projekto ir neįteisinęs savavališkos statybos.

12.3. Atsakovė dar 2000 m. spalio 10 d. susirinkimo protokole yra užfiksavusi, kad ieškovas savavališkai padidino sau priklausančio Garažo plotą ir apsunkino įvažiavimą į garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to garažo patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas P. S. kreipėsi į teismą. Teismai konstatavo, kad savavališkai praplėsta siena yra kliūtis įvažiuoti į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 buvo įpareigotas nugriauti Garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini) sienas, sumažinant Garažo plotį iki 281 cm, ir pastatyti Garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, iki 682 cm koridoriaus pločio.

Šalies argumentai

12.4. Ieškovas klaidingai teigia, kad jis nėra Garažo patalpos sienos statytojas. Įsigijęs Garažo patalpą, ieškovas perėmė ir statytojo teises bei atliko savavališką statybą. Statybų teisinis reguliavimas statytojo sąvoką sieja su nuosavybės teisėmis. Ieškovas, įsigijęs Garažo patalpą ir tapęs šios patalpos savininku, praplėtė Garažo sienas. Atsakovė atliko paties pastato statybą. Ieškovas, įsigijęs nebaigtos statybos patalpą, pats užbaigė sienų statybą ir pats savavališkai nusprendė praplėsti Garažo patalpos kraštinę sieną. Dėl to Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu sprendimu pagrįstai nustatė, kad ieškovas turi pašalinti savavališkai pastatytą sieną. Ieškovas atsakovei nereiškė pretenzijų dėl perleisto Garažo trūkumų. Byloje nėra duomenų, kad Garažo perleidimo ieškovui momentu Garažas būtų neatitikęs projekto sprendinių.

12.5. Ieškovas, piktnaudžiaudamas procesu, vengia vykdyti teismo sprendimą. Nors teismo sprendimas įsiteisėjo beveik prieš du metus, tačiau ieškovas sprendimo vis dar neįvykdė. Ieškovas dėl įsiteisėjusio sprendimo du kartus teikė kasacinius skundus, du kartus kreipėsi su prašymais dėl proceso atnaujinimo, kuriuose dėstė iš esmės analogiškus teiginius, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ne vieną kartą atmetus ieškovo kasacinius skundus, atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, ieškovas vėl pareiškė ieškinį ir apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje. Ieškovas be jokio pagrindo kritikuoja Vilniaus apygardos teismą dėl to, kad nebuvo išsiaiškinta, kieno lėšomis turi būti vykdomas teismo sprendimas. Teismas įpareigojo ieškovą atstatyti Garažo sieną, taigi būtent ieškovui yra nustatyta prievolė savo lėšomis įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovo reikalavimai yra dar vienas bandymas klaidinti teismą, siekiant išvengti teismo nustatytų įpareigojimų vykdymo.

12.6. Ieškovas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-378/2021, nes joje buvo sprendžiamas klausimas dėl statybos padarinių pašalinimo, panaikinus valstybės institucijų išduotą statybos leidimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas statybos darbus atliko savavališkai, su niekuo nederinęs. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į valdžios institucijas dėl statybos leidimo. Dėl to visus neigiamus padarinius dėl savo paties pažeidimų turi prisiimti tik ieškovas. Ieškovas šiuos argumentus jau buvo nurodęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašyme dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. eCIK-172/2022). Kasacinis teismas konstatavo, kad ginčo bylos ir bylos P. prieš Lietuvą ar bylos Tumeliai prieš Lietuvą faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai yra visiškai skirtingi.

12.7. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, nesąžiningai reiškia nepagrįstus ieškinius ir juos grindžia įsiteisėjusių teismų sprendimams akivaizdžiai prieštaraujančiais motyvais. Dėl to ieškovui turėtų būti paskirta 500 Eur bauda, 50 procentų šios sumos priteisiant atsakovei. Ieškovas pažeidžia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo imperatyvius reikalavimus, pakartotinai kelia klausimus, kurie buvo galutinai išspręsti aukštesnės instancijos teismų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Apeliacinėje byloje ginčo objektu yra sprendimo įvykdymo būsimų išlaidų atlyginimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso Garažas Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal Garažų statybos kooperatyvo, kuris vėliau buvo reorganizuotas į atsakovę, 1995 m. gegužės 31 d. pažymą. Greta esantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo P. S.. Tarp ieškovo, atsakovės ir garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko kilo ginčai, nes dėl didesnio Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto greta esančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas negalėjo juo tinkamai naudotis.

14. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2⁵-3615/2000 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams D. Ž. (nuo (duomenys neskelbtini) – J., nagrinėjamoje byloje – ieškovas), 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių atstatymo, trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus miesto valdybai ir ŽNTKR VĮ „Vilniaus filialui. Ieškiniu buvo teigiama, kad atsakovas (nagrinėjamoje byloje ieškovas) Garažą savavališkai padidino į jo pusę 160 cm, todėl ieškovas reikalavo įpareigoti atsakovus savavališkai padidintą Garažą nugriauti ir perstatyti jį taip, kad atitiktų projektinius reikalavimus, požeminio garažo 1995 m. kovo mėnesio priėmimo naudoti aktą pripažinti negaliojančiu, pripažinti negaliojančia garažų teisinę registraciją ir įpareigoti atsakovą (nagrinėjamoje byloje ieškovą) savo sąskaita atstatyti jam priklausančio Garažo sienas ir plotą pagal projektą, kuriam buvo išduotas leidimas statyti

15. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2000 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁵ -3615/2000 ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2001 m. kovo 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį paliko nepakeistus. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, jog statybos darbai buvo atliekami 1992 metais ir juos atliko ne atsakovas (nagrinėjamoje byloje ieškovas), o statybos rangos sutarties pagrindu statybinė organizacija.

16. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-378-918/2020 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui D. J. (nagrinėjamoje byloje ieškovui) dėl kliūčių, trukdančių naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu garažu (boksu) pagal jo tikslinę paskirtį – transporto priemonėms laikyti (remontuoti), pašalinimo, atstatant Garažo (bokso) matmenis pagal išplanavimą, kuris buvo patvirtintas pagal 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintą projektą bei yra atvaizduotas 1995 m. gegužės 25 d. pastato plano ALT–0,05 fragmente. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo 395-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-918/2020 ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 įpareigojo atsakovą (nagrinėjamoje byloje ieškovą) nugriauti Garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini) sienas, sumažinant Garažo bokso plotį iki 281 cm, ir pastatyti Garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, iki 682 cm koridoriaus pločio. Dėl minėto teismo sprendimo nevykdymo ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4861-868/2021 yra skirta 100 Eur dydžio bauda.

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis MB „Visų darbų centras“ sudaryta sąmata, pagal kurią Garažo sienų demontavimo ir mūro darbų kaina yra 2 138 Eur, ir UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta, kad dėl Garažo ploto sumažėjimo jo rinkos vertė sumažėjo nuo 21 000 Eur iki 18000 Eur, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001, prašo iš atsakovės, kaip Garažo statytojos, priteisti 2 138 Eur Garažo sienų perstatymo išlaidas ir dėl sumažėjusio Garažo ploto jo sumažėjusios rinkos vertės skirtumą – 3 000 Eur.

Dėl termino atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti atnaujinimo

19. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2022 m. gegužės 10 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą, nurodydama, kad neturėjo galimybės parengti atsiliepimo ir nesuprato teismo pranešimų turinio, nes atsakovė kitose bylose su ieškovu dalyvavo trečiuoju asmeniu, todėl, gavusi nagrinėjamos bylos teismo pranešimus, sąžiningai klydo, kad teismo pranešimai yra siunčiami dėl kitos bylos.

20. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismas ieškinį ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo siuntė atsakovės Juridinių asmenų registre nurodytu jos buveinės adresu (el.b., failas 1, l. 152), vėliau Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu (el.b, failas 1, l. 167). Tuo pačiu adresu buvo išsiųstas ir teismo sprendimas už akių bei 2022 m. kovo 4 d. pranešimas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą ir 2022 m. balandžio 6 d. lydraštis su informacija apie bylos su apeliaciniu skundu išsiuntimą Vilniaus apygardos teismui (el.b., failas 1, l. 172; 179-182). Byloje taip pat yra duomenys, kad atsakovė su advokatų profesine bendrija atstovavimo sutartį sudarė 2022 m. balandžio 26 d. (el.b., failas 1, l. 189).

21. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas (CPK 318 straipsnio 3 dalis).

22. Nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 19 d., tuo tarpu 2021-2022 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eA2-9231-1012/2021 ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eCIK-172/2022, kuriose atsakovas (nagrinėjamoje byloje – ieškovas) siekė proceso civilinėse bylose Nr. e2-378-918/2020 ir e2A-1353-275/2020 atnaujinimo. Pastarosiose bylose atsakovė dalyvavo trečiuoju asmeniu, šiose bylose nagrinėjimo objektu taip pat buvo ieškovui nuosavybės priklausančio Garažo statybos bei atitikimo projektui aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vienu metu kelios skirtingos nagrinėjamos bylos galėjo suklaidinti atsakovę. Dėl to yra pagrindas atnaujinti atsakovei atsiliepimo pateikimo terminą ir šį atsiliepimą priimti, nes taip bus užtikrinti CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtinti šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principai ir atskleista bylos esmė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus: garažo pastato ir patalpų projekto brėžinį, atsakovės 2000 m. spalio 10 d. susirinkimo protokolą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eCIK-172/2022.

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

25. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti dokumentai yra tiesiogiai susiję su šalių ginču dėl Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) statybų ir už jas atsakingo asmens, ieškovui jie yra žinomi, nes yra susiję su kitose bylose, kuriose ieškovas dalyvavo atsakovu, teismų tirtomis aplinkybėmis. Dėl to atsakovės pateikti duomenys priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

27. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti iš atsakovės, kaip Garažo statytojos, lėšas, būtinas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001 nustatytas aplinkybes bei nesivadovavo kasacinio teismo suformuota teismų praktika.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių pripažino, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nes nenustatyta, jog ieškovas būtų patyręs žalą, remdamasis aplinkybėmis, jog ieškovui priklausantis Garažas Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo ilgą laiką trūkumų ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais nuspręsta, kad Garažas turi būti mažintinas, išgriaunant seną sieną ir pastatant naują Garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, taip pat už šių teismo sprendimų nevykdymą ieškovui teismas yra skyręs baudą.

29. Ieškovas nagrinėjamoje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001, kurioje kasacinis teismas pritarė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytoms aplinkybėms, kad statybos darbai buvo atliekami 1992 metais ir juos atliko ne atsakovas (ieškovas), o statybos rangos sutarties pagrindu statybinė organizacija. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai buvo konstatavę, kad duomenų, jog sieną pastatė koridoriaus sąskaita atsakovas (nagrinėjamoje byloje ieškovas), byloje nesurinkta, todėl jis negali atsakyti nebūdamas statytoju (CK 114 straipsnis), kad Garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas (nagrinėjamoje byloje ieškovas) išsitraukė burtų keliu 1992 m. jau padidinto ploto, nes garažų statybos kooperatyvo Nr. 251 mokestinis pranešimas bei pajamų kvitas patvirtina, kad atsakovas 1992 m. gruodžio 16 d. sumokėjo 23 120 talonų už garažo papildomą plotą, todėl laikytina įrodytu, kad apmokėta už ginčijamą papildomą plotą.

30. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiose bylose ieškinio pagrindas sutampa tik iš dalies - nors abiejuose ieškiniuose nurodomos sąlyginai tos pačios aplinkybės, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodinėja aplinkybės, kuri buvo reikalavimo pagrindu civilinėje byloje Nr.2⁵-3615-2000 – aplinkybės, ar atsakovas (nagrinėjamoje byloje ieškovas) Garažą padidino neteisėtai, taigi ieškinys byloje Nr. e2-378-918/2020 yra pareikštas kitu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje priimtame teismo sprendime, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų priimtose nutartyse nėra išvadų dėl aplinkybės, ar atsakovo (nagrinėjamoje byloje ieškovo) Garažas buvo įrengtas pagal projektą. Apeliacinės instancijos teismas cituojamojoje byloje padarė išvadą, kad byloje buvo įrodyta, jog atsakovo (nagrinėjamoje byloje ieškovo) Garažas pastatytas ne pagal projektą, o padaryti pažeidimai pažeidžia ieškovo teises.

31. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 pažymėjo, kad aplinkybė, jog statyba ne pagal projektą buvo atlikta galimai 1992 m., trečiajam asmeniui (nagrinėjamoje byloje – atsakovei), kaip užsakovui, vykdant garažo statybą, reiškia, kad statybos ne pagal pasekmės taikytinos pagal materialinės teisės normas, galiojusias šios statybos įvykdymo metu. Teismas padarė išvadą, kad tiek statybos vykdymo metu, tiek šiuo metu teisės normos draudžia statybą ne pagal projektą, todėl asmeniui, kuris įgijo ir naudojasi statiniu, pastatytu galimai ir kito asmens, taikomos civilinės teisinės pasekmės, kokios būtų taikomos pastato statytojui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas įpareigojo atsakovą (nagrinėjamoje byloje ieškovą) nugriauti Garažo sienas, kurios pastatytos ne pagal projektą, pastatant sieną pagal projektą.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eCIK-172/2022 atmetė pareiškėjo (nagrinėjamoje byloje ieškovo) prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020. Kasacinis teismas išaiškino, kad EŽTT sprendimuose byloje P. prieš Lietuvą ir byloje T. prieš Lietuvą konstatavo Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą. Šiose bylose buvo nagrinėjamas klausimas dėl statybų teisėtumo ir įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius (ar jų dalis), panaikinus valstybės institucijų išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 buvo nagrinėjamas negatorinis ieškinys ir sprendžiama dėl ieškovo pažeistų nuosavybės teisių gynimo, t. y. kad pareiškėjo garažo bokso sienos trukdė ieškovui naudotis savo nuosavybe – transporto priemone įvažiuoti į sau nuosavybės teise priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitaip nei prieš tai minėtose bylose, dėl kurių priimti EŽTT sprendimai, šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl statybos leidimo teisėtumo ar valstybinių institucijų, išdavusių šį leidimą, klaidų ar kitokių neteisėtų veiksmų. Šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl viešojo intereso gynimo, o, priešingai, buvo nagrinėjami privataus pobūdžio klausimai, susiję su ieškovui naudotis savo nuosavybe trukdančių veiksnių pašalinimu. Neteisėtos statybos, statybos leidimų panaikinimo bei savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimai šioje byloje nebuvo iškelti ir atitinkamai išnagrinėti.

33. Nutarties 31-33 punktuose aptartos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 pripažino, kad ieškovui priklausantis Garažas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas ne pagal projektą, dėl to yra pažeidžiamos gretimo garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko teisės, todėl ieškovas buvo įpareigotas perstatyti Garažą. Aplinkybė, kas pastatė Garažą Nr. (duomenys neskelbtini) ne pagal projektą, nebuvo civilinės bylos Nr. e2A-1353-275/2020 nagrinėjimo dalykas.

34. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad padidinto ploto Garažą Nr. (duomenys neskelbtini) jis įsigijo iš atsakovės, kuri yra tikroji Garažo statytoja, todėl ji yra iš esmės atsakinga už jam, kaip dabartiniam Garažo savininkui nustatytus įpareigojimus. Ieškovas savo reikalavimą atlyginti žalą grindžia dviem pagrindais: 1) aplinkybe, kad jis įsigijo didesnio ploto Garažą, papildomai už tai sumokėdamas, tuo tarpu perstačius Garažą ir sumažinus jo plotą, jo rinkos vertė sumažės 3 000 Eur; 2) aplinkybe, kad, vykdydamas teismo įpareigojimą, už Garažo perstatymą jis turės sumokėti 2 138 Eur. Pastarąjį reikalavimą ieškovas reiškia pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

35. Pažymėtina, kad ieškovas pateikė teismui tiek lokalinę sąmatą, kurioje nustatyta Garažo perstatymo darbų kaina, tiek turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kiek Garažo rinkos vertė sumažės, sumažinus garažo plotą pagal teismo įpareigojimą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių visiškai neanalizavo ir neįvertino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁵-3615/2000, Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001 konstatuotų aplinkybių dėl Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) statytojo, tai yra galimai nustatytų prejudicinių faktų. Taip pat teismas neanalizavo, ar pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą nekilnojamojo turto savininkas, įpareigotas perstatyti ne pagal projektą pastatytą statinį, turi teisę pareikalauti šių statybų ištaisymo išlaidų iš statybos darbus atlikusio statytojo, taip pat, ar statytojas yra atsakingas už dėl teismo įpareigojimu atlikto statinio pakeitimo sumažėsiančią statinio vertę.

36. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovas Garažą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 1995 m. gegužės mėnesį, kada garaže buvo įrengtas tik sienų karkasas, o Garažo sienas, jau būdamas Garažo savininku ir statytoju statėsi pats ieškovas. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė ir duomenis, kuriais ji grindė šią aplinkybę. Taigi byloje buvo nurodytos naujos faktinės aplinkybės, o apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, ar jos buvo vertintos bei dėl jų buvo pasisakyta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2⁵-3615/2000 ir jį vertinusio apeliacinės instancijos teismo nutartyje, darant išvadą, kad ieškovas nebuvo Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) statytojas.

37. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., CPK 260 ir 265 straipsnius), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.

38. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas faktiškai nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje suformuluoto reikalavimo, tai yra neatsakė į nutarties 35-36 punktuose nurodytus klausimus, taip pat atsižvelgiant į atsakovės pateiktus naujus įrodymus ir atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, būtina išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) statybos faktinėmis aplinkybėmis, tai yra, kas iš tikrųjų yra atsakingas už statinio projekto pažeidimą. Taigi byla turi būti nagrinėjama visiškai nauju aspektu, todėl turi būti atskleistos visiškai naujos bylos aplinkybės.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

ieškovo D. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė