Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Interlux“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2873-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interlux“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui dėl atsakovės viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ARDEOLA“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Interlux“ (toliau – UAB „Interlux“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui (toliau – VĮ Nacionalinis kraujo centras arba perkančioji organizacija), prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos atvirame konkurse „Kraujo maišų viešasis pirkimas“, pirkimo Nr. 162148 (toliau – viešasis pirkimas), 2015 m. spalio 12 d. posėdyje priimtus sprendimus – panaikinti 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimus dėl UAB „Interlux“ pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams ir prekių tinkamumo, dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, dėl preliminariosios sutarties sudarymo; taip pat panaikinti 2015 m. spalio 12 d. sprendimą atmesti UAB „Interlux“ pasiūlymą, pateiktą atviro konkurso 1 pirkimo objekto daliai „Keturgubų PVC kraujo maišų sistema su antikoaguliantu CPD ir pridėtiniu maitinamuoju tirpalu bei su integruotu leukocitų filtru eritrocitų filtravimui“; palikti galioti viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje priimtus sprendimus arba įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą, pateiktą atviro konkurso 1 pirkimo objekto daliai.

Ieškovė nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) paskelbė atvirą konkursą „Kraujo maišų viešasis pirkimas“ (pirkimo Nr. 162148), suskirstytą į keturias pirkimo dalis. Ieškovė pateikė pasiūlymus kiekvienai pirkimo daliai, pasiūlė kokybiškas ir labai gerą pasaulio rinkoje reputaciją turinčias gamintojo Macopharma prekes, kurios galėtų visiškai patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį ir pasiekti pirkimo tikslą. 2015 m. liepos 21 d. perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad UAB „Interlux“ kvalifikacija atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, 2015 m. rugpjūčio 4 d. – kad ieškovės pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus bei paprašė pateikti pirkimo dokumentų specifikacijoje numatytą kraujo maišų pavyzdžių kiekį, reikalingą siūlomų prekių bandymo ir papildomo įvertinimo procedūrai atlikti. 2015 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu perkančioji organizacija informavo ieškovę apie UAB „Interlux“ pasiūlymo atitiktį bendriesiems ir specialiesiems viešojo pirkimo reikalavimams, apie nustatytą pasiūlymo eilę ir viešojo pirkimo laimėtojus. Atsakovė pranešė apie viešųjų pirkimo komisijos sprendimą sudaryti preliminariąsias sutartis su dviem pasiūlymų eilėje esančiais dalyviais – UAB „Ardeola“ (1 963 500 Eur) ir UAB „Interlux“ (2 032 800 Eur). 2015 m. rugpjūčio 18 d. perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad gavus Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą, yra sustabdoma viešojo pirkimo 1 dalies preliminariosios sutarties sudarymo procedūra. Perkančioji organizacija, sustabdžiusi viešojo pirkimo procedūras, tą pačią dieną nusprendė pirkti tokias pat prekes neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio tiekėjo UAB „Diamedica“, kurio pasiūlymas to paties atviro konkurso 1 pirkimo daliai buvo atmestas ir neįtrauktas į 2015 m. rugpjūčio 17 d. nustatytą pasiūlymų eilę. 2015 m. rugsėjo 4 d. perkančioji organizacija baigė neskelbiamas derybas ir 2015 m. rugsėjo 8 d. pasirašė pirkimo sutartį su UAB „Diamedica“ pakankamai patraukliomis tiekėjui sąlygomis, t. y. 30 proc. didesniais nei buvo siūloma viešajame pirkime, kraujo maišelių sistemos komplektų įkainiais.

2015 m. rugsėjo 24 d. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi viešojo pirkimo 1 dalies vertinimą, pateikė išvadas, kuriose pasisakė dėl viešojo pirkimo laimėtojų UAB „Ardeola“ ir UAB „Interlux“ pateiktų kraujo maišų bandymų rezultatų ir konstatavo, jog perkančioji organizacija, priimdama 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, pažeidė viešojo pirkimo sąlygas ir Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, bei įpareigojo perkančiąją organizaciją panaikinti 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas, panaikino 2015 m. rugpjūčio 17 d. priimtus sprendimus, taip pat pranešė apie ieškovės pasiūlymo atmetimą ir pirkimo procedūrų pasibaigimą dėl visų pateiktų viešajam pirkimui pasiūlymų atmetimo. Perkančioji organizacija nevertino dalyvių pasiūlymų ir atmetė juos remdamasi Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, kad Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centro tyrimo ataskaitoje nurodytas vieno iš penkių maišelių kraujo liekamųjų leukocitų skaičius visoje masėje viršija viešojo pirkimo sąlygų 5 priede II lentelėje nustatyto reikalavimo parametrą, todėl prekės neatitinka lentelės išnašoje nurodytos sąlygos, kad ne mažiau 90 proc. visų patikrintų vienetų turi atitikti šį reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju tiekėjų siūlomų prekių pavyzdžių atitiktis techniniams parametrams buvo tikrinama dviem etapais, pirmo etapo metu buvo vertinama prekių atitiktis techniniams parametrams, o antrojo etapo metu – paruoštų kraujo komponentų atitikimas kokybiniams parametrams, nustatytiems Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. V-1186 „Dėl kraujo ir kraujo komponentų ruošimo ir kokybės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“. Atlikus pirmojo etapo prekių techninių parametrų patikrinimą, perkančioji organizacija konstatavo jų atitiktį visiems reikalavimams (parametrams), nurodytiems protokolo I lentelės 1-31 punktuose. Ieškovės pasiūlymo atmetimą lėmė antrojo bandymo etapo (kokybės parametrų vertinimo) rezultatai ir būtent su šiuo vertinimo aspektu nesutinka ieškovė.

Pirkimo sąlygose nustatytas kraujo komponentų kokybės vertinimo reikalavimas dėl liekamų leukocitų skaičiaus eritrocitų be leukocitų pridėtiniame tirpale yra perkeltas iš Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1186 patvirtinto Kraujo ir kraujo komponentų ruošimo ir kokybės kontrolės reikalavimų aprašo VIII dalies „Eritrocitai be leukocitų pridėtiniame tirpale“ nuostatų, kurios taikomos statistinės proceso kontrolės metodu renkant duomenis apie kraujo donorystės įstaigos veiklos rezultatus. Taigi, perkelta į pirkimo dokumentus sąlyga pagal savo prigimtį ir taikymo sferą negali būti naudojama objektyviam pasiūlytų prekių kokybės įvertinimui. Be to, pirkimo sąlyga dėl 90 % patikrintų vienetų atitikties gali būti taikoma statistinėje kraujo centro proceso kontrolėje, kai tikrinamas tam tikras kraujo komponentų procentas (apie 1 %) arba vienetų kiekis, ne mažiau kaip 10 per mėnesį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tikrino tik 6 kraujo maišus. Taikyti tokias specifines taisykles pasiūlymų vertinimui yra neproporcinga ir neskaidri priemonė, leidžianti manipuliuoti pateiktų prekių pavyzdžių tinkamumo išvadomis ir taip nepagrįstai eliminuoti nepageidaujamus dalyvius.

Perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė ieškovės UAB „Interlux” pasiūlymą, formaliai remdamasi Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvadomis. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados dėl bandymų rezultatų ir prekių atitikties neturėtų būti besąlygiškai laikytinos teisingomis, kadangi pirkimo procedūrų vertinimo metu nebuvo atsižvelgta į visus kraujo maišų bandymo, techninių parametrų ir kraujo komponentų kokybės vertinimo aspektus. Nelaikytinos teisingomis išvados, kad tik 4 iš 5 kraujo maišų (t.y. 80 %) atitiko pirkimo sąlygų 5 priedo II dalies lentelės „Kokybės parametrų įvertinimas“ reikalavimus. Šiuo atveju kokybės reikalavimai taikomi ne maišui, o kraujo komponentui, kuris išskiriamas atliekant tam tikrą kraujo apdorojimo procedūrą, todėl išvados dėl atitikties ar neatitikties parametrui reikalauja tikslumo ir turėtų būti daromos kraujo komponento atžvilgiu.

Taip pat ieškovė nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Pagal pirkimo sutarties sąlygas prekės perkamos pagal faktinį poreikį ir perkančioji organizacija neįsipareigojo išpirkti preliminarioje sutartyje nurodyto prekių kiekio. Pirkimo dokumentuose perkamoms prekėms nustatytas fiksuotas įkainis, kuris sutarties vykdymo metu negali būti keičiamas. Perkančioji organizacija neprivalo pirkti pirkimo dokumentuose nurodyto orientacinio prekių kiekio ir mokėti dalyvių pasiūlymuose nurodytos bendros pasiūlymo kainos, kuri pirkimo procedūrose naudojama pasiūlymų vertinimui ir palyginimui. Be to, šiam pirkimui skirtų lėšų suma nebuvo skelbiama ir nebuvo žinoma tiekėjams. Tai, kad perkančioji organizacija neskelbiamų derybų būdu įsigijo tas pačias prekės 30 % didesne kaina, rodo, kad ieškovės pasiūlyta atviro konkurso metu kaina negali būti laikoma per didele ir nepriimtina.

Atsakovė VĮ Nacionalinis kraujo centras atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad nekvestionavo aplinkybių, kurios lėmė Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą atlikti ginčo viešojo pirkimo procedūrų patikrinimą. Vykdant Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą buvo sustabdytos viešojo pirkimo procedūros. Sustabdžius viešąjį pirkimą, turimų kraujo maišų likutis buvo apie 6 000 vnt., o bendras kraujo maišų poreikis mėnesiui vidutiniškai yra 5 800 vnt., todėl, neįsigijus maišų papildomai, būtų sutrikdytas sveikatos įstaigose vykdomas gydymo procesas ir kiltų reali grėsmė pacientų sveikatai ir gyvybei. Perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią grėsmei, 2015 m. rugpjūčio 18 d. nusprendė papildomą kraujo maišų kiekį pirkti neskelbiamų derybų būdu (VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Neskelbiamos derybos buvo baigtos 2015 m. rugsėjo 4 d. UAB „Ardeola“ ir UAB „Interlux“ nebuvo pakviesti neskelbiamoms deryboms, nes kol Viešųjų pirkimų tarnyba vykdė perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, nebuvo aišku, koks sprendimas bus priimtas ir kokia įtaką jis turės viešąjį pirkimą laimėjusių tiekėjų teisėms. Be to, neskelbiamų derybų būdu vykdomas pirkimas buvo naujas pirkimas prieš tai vykdyto atžvilgiu, todėl jokie teisės aktai nenumatė atsakovės pareigos derėtis su prieš tai buvusio pirkimo dalyviais. Tai, kad perkančioji organizacija įsigijo tiekėjo UAB „Diamedica“ prekes su 30 proc. didesniais įkainiais, šio ginčo kontekste neturi jokios reikšmės, nes šių kainų lyginti ir vertinti šiuo aspektu nėra jokio pagrindo. Neskelbiamų derybų metu buvo siekiama įsigyti 20 000 kraujo maišelių, t. y. tik vieną dešimtadalį sustabdytajam viešajam pirkimui pateikto kraujo maišų kiekio, be to, sutartis buvo sudaryta 5 mėnesių terminui, todėl akivaizdu, jog kainos skyrėsi.

Perkančioji organizacija sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimu panaikinti viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje priimtą sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir iš naujo įvertinti UAB „Ardeola“ ir UAB „Interlux“ pasiūlymus, atsižvelgiant į vertinimo išvadose nurodytas pastabas. Priešingas perkančiosios organizacijos elgesys neatitiktų VPĮ reikalavimų, nes susipažinus su vertinimo išvadose nurodytais trūkumais buvo pripažintas faktas, jog pirkimo sąlygos nebuvo suformuluotos pakankamai aiškiai ir tinkamai, be to, pirkimo sąlygose nurodytas maišų kiekis nebuvo pakankamas statistikai patikimam prekių įvertinimui. Tai, kad buvo prašoma bandymams pateikti 6 maišus, o bandoma buvo tik 5, iš esmės neturi įtakos statistiniam bendram rezultatui. Perkančioji organizacija, naujai įvertinusi tiekėjų UAB „Ardeola“ ir UAB „Interlux“ pasiūlymus, nutarė atmesti abiejų tiekėjų pasiūlymus dėl pirkimo objekto 1 dalies bei šią pirkimo dalį užbaigti. Ginčo viešojo pirkimo metu ieškovė sutiko su pirkimo sąlygomis, neteikė prašymų dėl šių sąlygų patikslinimo, pakeitimo ar išaiškinimo, todėl pirkimo sąlygų kvestionavimas teisme laikytinas piktnaudžiavimu procesu.

Ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ieškinio reikalavimai panaikinti perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimus dėl UAB „Interlux“ pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams ir prekių tinkamumo, dėl pasiūlymo eilės nustatymo ir laimėtojų pripažinimo, dėl preliminariosios sutarties sudarymo, taip pat panaikinti 2015 m. spalio 12 d. sprendimą atmesti ieškovės UAB „Interlux“ pasiūlymą, pateiktą pirkimo objekto 1 daliai, nebuvo keliami ieškovės pretenzijoje, todėl negali būti reiškiami teisme (CPK 423³ straipsnio 2 dalis).

Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad tikrindama viešojo pirkimo procedūras, vertino perkančiosios organizacijos veiksmus ir tiekėjų pateiktus pasiūlymus viešajame pirkime nustatytų pirkimo sąlygų kontekste. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba nevertino ir nėra įgaliota vertinti, ar techninėje specifikacijoje nurodyti reikalavimai, nustatantys bandymams reikalaujamą pateikti kraujo maišų kiekį, yra pakankami, objektyvūs, parinkti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir ar jų užtenka norint įsitikinti tiekėjų pasiūlytų prekių kokybe. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad perkančioji organizacija, naujai vertindama tiekėjų UAB „Ardeola“ ir UAB „Interlux“ pasiūlymus ir nustačiusi, kad pirkimo sąlygos yra neaiškios, netikslios, neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui pirkimo sąlygose nustatytas reikalaujamas kraujo maišų kiekis bandymams yra nustatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl ko nėra galimybės objektyviai įvertinti tiekėjų pasiūlymų, turėtų priimti sprendimą nutraukti pirkimo procedūras.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis, CPK 423² straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs ieškovės 2015 m. spalio 21 d. pretenzijos ir ieškinio turinį, sprendė, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka dalies savo reikalavimų atžvilgiu. Nors pretenzijoje ieškovė neprašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas nustatyti pasiūlymų eilę, pripažinti UAB „Interlux“ vienu iš laimėtojų 1 viešojo pirkimo dalyje, tačiau išdėstė savo argumentuotą nesutikimą su šiuo sprendimu, todėl nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeista privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose bando praplėsti nagrinėjamos bylos dalyką ir mėgina kvestionuoti perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 8 d. su tiekėju UAB „Diamedica“ sudarytą pirkimo sutartį, nurodydama visiškai naujus argumentus dėl per aukštos šia sutartimi įsigytų prekių kainos, pagrindų sudaryti sutartį ypatingos skubos tvarka nebuvimu ir pan.

Teismas pažymėjo, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015). Todėl, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę.

Atsižvelgęs į nurodytą teisės aiškinimą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje nekvestionavo perkančiosios organizacijos su tiekėju UAB „Diamedica“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytos pirkimo sutarties, argumentai dėl šios sutarties neteisėtumo buvo pateikti dublike, todėl šios sutarties teisėtumas ir galiojimas gali būti vertinamas tik jeigu būtų konstatuotas akivaizdus imperatyvių viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, viešojo pirkimo tikslų pažeidimas. Teismas sprendė, kad kiti ieškovės argumentai negali būti nagrinėjimo dalyku, kaip pateikti nesilaikant privalomos neteisminės nagrinėjimo tvarkos.

Teismas atmetė ieškovės užuominomis iškeltą versiją apie tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba galimai veikė kito tiekėjo naudai, kaip faktiškai nepagrįstą. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo teisę ginčyti Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmus Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, tačiau nei pirkimo procedūros sustabdymo, nei Viešųjų pirkimų tarnybos patikrinimo ir jos 2015 m. rugsėjo 24 d. išvadų, kuriomis perkančioji organizacija buvo įpareigota panaikinti viešųjų pirkimų komisijos sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir iš naujo vertinti UAB „Ardeola“ ir UAB „Interlux“ pasiūlymus, atsižvelgiant į išvados 2 ir 3 punktuose nustatytus pažeidimus, neginčijo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų ar racionalių argumentų, patvirtinančių kad Viešųjų pirkimų tarnyba buvo be pagrindo sustabdžiusi perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo procedūras šio pirkimo 1 dalyje arba atliko patikrinimą viršydama savo įgaliojimus, sprendė, jog šios tarnybos atlikto viešojo pirkimo vertinimo teisėtumas negali būti kvestionuojamas nagrinėjamoje byloje.

Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad sustabdžius viešojo pirkimo pirmąją dalį, perkančiajai organizacijai buvo gyvybiškai svarbu skubos tvarka įsigyti kraujo maišų, kurie yra ypatingai svarbūs efektyviam ir tolygiam kraujo donorystės proceso užtikrinimui Lietuvos mastu. Teismas, atsižvelgęs į ypatingą perkamo objekto svarbą, perkančiosios organizacijos veiksmus atliekant neskelbiamas derybas, vertino pateisinamais. Teismas, įvertinęs tai, kad pirkimo sutartis su UAB „Diamedica“ buvo sudaryta 5 mėnesiams, sutartyje numatytas prekių kiekis - 20 000 vnt. (paskelbto viešojo pirkimo Nr. 162148 objekto 1 dalis - 200 000 vnt. kraujo maišų), sprendė, jog sudarytos sutarties terminas ir mastas yra proporcingi šio viešojo pirkimo tikslui užtikrinti nepertraukiamą donorų kraujo tiekimą gydymo įstaigoms iki bus atliktas viešojo pirkimo patikrinimas ir išspręstas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo ir galiojimo klausimas. Teismas konstatavo, kad šioje situacijoje VPĮ 56 straipsnio nuostatos, 3 straipsnyje numatyti principai ir tikslai nepažeisti ir nėra pagrindo teismo iniciatyva svarstyti sutarties teisėtumo ir galiojimo klausimą.

Teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl jos pasiūlymo nepagrįsto atmetimo antrojo bandymo etape. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, 2015 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje pripažindama UAB „Interlux” laimėtoju 1 pirkimo objekto daliai, nustatė, jog jo pasiūlytos prekės neatitiko specifikacijoje numatytų kokybės reikalavimų – tik 4 iš 5 pateiktų siūlomų prekių tiriamas parametras atitiko nustatytiems reikalavimams (80 proc.), tačiau perkančioji organizacija, vietoje principingo bandymų rezultato įvertinimo, konstatavo, kad prekių pavyzdžių atitiktis kokybės reikalavimams nebuvo patikrinta dėl nepakankamo vertinimui pateiktų pavyzdžių kiekio. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad perkančioji organizacija, nustatydama viešojo pirkimo pasiūlymų eilę pažeidė VPĮ 39 straipsnio 7 dalies nuostatą, įpareigojančią įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir nustatyta tvarka, VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimo tikslo siekimo principą.

Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, vadovavosi ne Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, bet Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Laboratorinės medicinos centre atlikto laboratorinio tyrimo ataskaitos duomenimis, pagal kuriuos vieno maišelio kraujo liekamųjų leukocitų skaičius visoje masėje yra 1,94×10⁶ , t. y. viršija pirkimo sąlygų 5 priedo II lentelėje nustatytą reikalavimą, kad liekamųjų leukocitų skaičius turi būti 1×10⁶ vnt. bei ne mažiau 90 proc. visų patikrintų vienetų turi atitikti šiuos reikalavimus. Kadangi ieškovės vienas iš 5 pateiktų pavyzdžių neatitiko šio kokybės parametro, todėl tik 80 proc. bandomų kraujo maišų atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus.

Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad perkančioji organizacija, atlikdama pakartotinį tiekėjų pasiūlymų įvertinimą, turėjo išreikalauti pakankamą kiekį prekių pavyzdžių ir atlikti naują kokybinį prekių pavyzdžių vertinimą. Teismas nustatė, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvadose nebuvo įpareigojimo perkančiai organizacijai atlikti papildomus vertinimo veiksmus, todėl pakartotinai vertindama tiekėjų pasiūlymus perkančioji organizacija turėjo griežtai laikytis jos pačios paskelbtų pirkimo sąlygų reikalavimų.

Teismas, vertindamas viešojo pirkimo sąlygas, konstatavo, kad pirkimo dokumentuose nenumatyta galimybė surengti tiekėjui pakartotinį kokybės vertinimą tuo atveju, jeigu pirmojo kokybės vertinimo metu prekių atitiktį specifikacijoje numatytiems kokybės reikalavimams nepavyko patikrinti dėl nepakankamo vertinimui pateiktų pavyzdžių kiekio; pirkimo sąlygos nustato griežtus reikalavimus prekių kokybei bei jų vertinimo tvarkai. Teismas nustatė, kad pirmos pirkimo objekto dalies vertinimui tiekėjai turėjo pateikti po 6 vnt. siūlomų prekių pavyzdžių kokybiniam vertinimui, analogiškas reikalavimas numatytas ir pirkimo sąlygų 5 priedo II lentelėje. Tuo tarpu Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Laboratorinės medicinos centro atlikto tyrimo ataskaitos duomenimis buvo vertinami 5 pateiktų prekių pavyzdžiai. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino perkančioji organizacija, nurodydama, kad tyrimui buvo pateikti 5 pavyzdžiai, dar vienas buvo paliktas archyviniam saugojimui. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu kokybės vertinimui iš 6 vienetų prekių pavyzdžių buvo pateikti 5 vienetai; kita vertus, byloje taip pat nėra duomenų, kad 6 prekių pavyzdžių vienetų pakaktų statistiškai patikimam kokybės vertinimui.

Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu būtų vertinami ne 5, o 6 siūlomų prekių pavyzdžiai (kaip ir nustatyta pirkimo sąlygose) ir vienas iš jų neatitiktų kokybės reikalavimams, tik 83 proc. iš visų patikrintų vienetų atitiktų reikalavimams. Teismas sprendė, kad esant pirkimo sąlygų reikalavimui, kad tam tikram kokybės parametrui turi atitikti ne mažiau 90 proc. patikrintų pavyzdžių, akivaizdu, kad minimalus siūlomų pavyzdžių kiekis turi būti 10 vnt. Tačiau perkančiosios organizacijos įpareigojimas leisti pateikti tiekėjams kitokį (didesnį), nei pirkimo sąlygose numatyto prekių pavyzdžių kiekį (kaip nurodė ieškovas - pakankamą kiekį tam, kad būtų gautas, perkančiosios organizacijos manymu, statistiškai patikimas rezultatas) ir atlikti pakartotinį laboratorinį pateiktų pavyzdžių kokybės vertinimą, nagrinėjamu atveju reikštų ieškovės pasiūlymo vertinimą pagal kitas, modifikuotas pirkimo sąlygas, kurių ieškovė neginčijo.

Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1 lentelės 15 punkto ir 5 priedo II lentelės reikalavimas pateikti 6 siūlomų priekių pavyzdžius kokybės vertinimui negalėjo užtikrinti patikimo siūlomų prekių kokybės vertinimo, t. y. ši pirkimo sąlyga prieštaravo VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms, bei sprendė, jog nustatytas pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą nutraukti viešąjį pirkimą (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad perkančioji organizacija pripažino viešąjį pirkimą pasibaigusiu dėl visų pasiūlymų atmetimo, plačiau dėl nustatyto pažeidimo nepasisakė.

Teismas pažymėjo, kad objektyviai egzistuoja dar vienas savarankiškas ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindas – ieškovės pasiūlymo kaina (1 936 000 Eur (be PVM)) viršija numatytą viešojo pirkimo vertę (1 564 000 Eur (be PVM), todėl perkančiajai organizacijai nėra priimtina (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas nurodė, kad ginčo dėl šios Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nustatytos aplinkybės tarp šalių nebuvo.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, atmesdama ieškovės pasiūlymą ir pripažindama pirkimą pasibaigusiu, nepažeidė imperatyviųjų teisės normų bei viešųjų pirkimo principų (VPĮ 3, 39 straipsniai), dėl to ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Interlux“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ginčo esmės ir nepagrįstai daug dėmesio skyrė argumentams dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose keliamų neskelbiamų derybų teisėtumo klausimų, o ne ieškinyje keliamiems prekių kokybės, pasiūlymo tinkamumo, konkrečios pirkimo sąlygos taikymo proporcingumo ir kitiems susijusiems aspektams.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose bandė praplėsti nagrinėjamos bylos dalyką ir kvestionavo perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytą pirkimo sutartį, nurodydamas visiškai naujus argumentus. Dublike ieškovė inter alia pasisakė dėl atsakovės atsiliepime pateiktų argumentų, kurių didžioji dalis susijusi su neskelbiamomis derybomis ir sudarytos jų pagrindu pirkimo sutarties teisėtumu, tačiau neprašė teismo svarstyti tokios sutarties sudarymo teisėtumo klausimo ir nekeitė ieškinio dalyko ir nagrinėjamo ginčo ribų. Be to, apie susijusias su viešuoju pirkimu neskelbiamas derybas, pirkimuose keliamų toms pačioms prekėms reikalavimų ir jų kokybės vertinimo kontekste, buvo kalbama ieškovės pretenzijoje ir ieškinyje, todėl pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, nepakankamai gerai susipažino ir įvertino ieškovės procesinių dokumentų argumentus ir nepagrįstai pritarė atsakovės teiginiams.

3. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo taip plačiai analizavo ieškinio argumentus, kad Viešųjų pirkimų tarnyba veikė greitai ir kryptingai, galimai kito tiekėjo naudai. Perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą ieškovė ginčijo visiškai kitais argumentais, susijusiais su pateikto pasiūlymo vertinimo aspektais, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino. Tai, kad po laimėtojų nustatymo konkrečioje pirkimo dalyje Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl procedūros stabdymo buvo priimtas pakankamai greitai yra akivaizdu, tačiau tai nereiškia, kad būtent šia aplinkybe ieškovė grindžia savo reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos ginčijamų sprendimų teisėtumo.

4. Pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti neskelbiamų derybų sąlygas ir nepritarė nė vienam ieškovės argumentui, tačiau neturėdamas konkrečių įrodymų byloje sutiko su visais atsakovės argumentais dėl neskelbiamų derybų teisėtumo bei nepagrįstai padarė išvadas, pateisinančias šio neskelbiamo pirkimo būdo parinkimą ir konstatuojančias jo teisėtumą. Tokios teismo sprendimo išvados, nesant byloje neskelbiamų derybų sąlygų ir kitų perkančiosios organizacijos dokumentų, galinčių pagrįsti neskelbiamo pirkimo vykdymo teisėtumą, padarytos pažeidžiant CPK 263 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias teismui pareigą grįsti sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.

5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo vykdyto neskelbiamo pirkimo (ne)teisėtumo, tam tikrą teisinę reikšmę turi ne tiek procedūros skaidrumas, kiek tos aplinkybės, kad atvirame konkurse ir neskelbiamose derybose tų pačių prekių tinkamumas buvo vertinamas nevienodai. Abiejų pirkimų tikslas buvo vienodas, prekės taip pat vienodos, tačiau reikalavimai pasiūlymų vertinimui (bandymų atlikimui), kaip ir pats vertinimas, taip pat sąlygos dėl galinčių pateikti pasiūlymus tiekėjų labai skiriasi. Tokia situacija ieškovės ir kito laimėtojo atžvilgiu laikytina lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimu (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nevertino konkrečios pirkimo dokumentų sąlygos dėl kraujo komponento bandymų taikymo aplinkybių ir šios sąlygos reikšmės prekių kokybės nustatymui, nevertino perkančiosios organizacijos atliktos kraujo tyrimo procedūros specifikos ir jos rezultatų proporcingumo principo taikymo kontekste, kaip ir perkančiosios organizacijos pozicijos (tikslų, ketinimų) tų pačių prekių atžvilgiu tarpusavyje susijusių skelbiamo ir neskelbiamo pirkimų kontekste, kiek tai galėtų būti susiję su būtinais ir pakankamais reikalavimais prekių kokybei, o taip pat ir su pareiga laikytis lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principų.

7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nenumatyta galimybės surengti tiekėjui pakartotinį kokybės vertinimą, tuo atveju, jeigu pirmojo kokybės vertinimo metu prekių atitikimų specifikacijoje numatytiems kokybės reikalavimams nepavyko patikrinti dėl nepakankamo vertinimui pateiktų pavyzdžių kiekio. Tai, kad tokia sąlyga expressis verbis nenurodyta pirkimo dokumentuose, negali reikšti, kad perkančioji organizacija, negalėdama užtikrinti tinkamo pasiūlymo (prekių pavyzdžių) vertinimo, neturi pareigos tinkamai atlikti pakartotinį vertinimą. Priešinga situacija reikštų, kad pasiūlymų vertinimo procedūra nėra užbaigta ne dėl dalyvių kaltės ir sprendimas atmesti pasiūlymus priimtas tokios neužbaigtos ar ydingai atlikos procedūros pagrindu.

8. Pirmosios instancijos teismas nevertino svarbių pasiūlymo aspektų, dėl kurių ieškovės pasiūlymas iš pradžių buvo pripažintas tinkamu, o vėliau atmestas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kraujo komponento bandymo rezultatai priklauso ne tiek nuo prekių kokybės, kiek nuo pačios kraujo apdorojimo procedūros (centrifugavimo, kraujo sluoksnių išskyrimo, komponentų ištraukimo, filtravimo ir mėginių paėmimo ir pan.), atliekamos kraujo centro operatoriaus.

9. Paneigdamas ieškovės argumentus apie prekių kokybę ir interpretuodamas bandymų išvadų turinį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi dokumentais (rašytiniais įrodymais), kurių nėra byloje ir kurie nebuvo tiriami ir vertinami (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 263 straipsnio 2 dalis). Byloje nepateiktas perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 14 d. bandymų protokolas ir Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centro tyrimo ataskaita (reg. Nr. 150811200566), kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia savo išvadas apie ieškovės pasiūlymo neatitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams.

10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei neigiamų padarinių riziką ir padarė išvadas apie nepakankamą ieškovės aktyvumą dėl galimybės prašyti paaiškinti neaiškias ar dviprasmiškas pirkimo dokumentų sąlygas. Konkrečios pirkimo sąlygos taikymo trūkumai paaiškėjo tik po paskutinio pasiūlymo vertinimo etapo pabaigos, kai perkančioji organizacija, neturėdama galimybės atlikti patikimų kraujo komponentų bandymų, jai pačiai kilusias abejones dėl paskutinio etapo rezultatų panaudojo viešojo pirkimo laimėtojų nenaudai ir atmetė jų pasiūlymus. Ieškovei, kaip ir kitiems dalyviams, iki pasiūlymų vertinimo procedūros nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinoma, kaip perkančioji organizacija numatė taikyti šią konkrečią specifinę sąlygą dėl kraujo komponentų vertinimo, kaip ji atliks kraujo komponentų gavimo procedūrą, kokią reikšmę suteiks tokios procedūros rezultatams visų kitų techninių kokybinių parametrų vertinimo kontekste.

11. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kokios priežastys nulėmė perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. bandymo protokolo išvadas, kad statistiškai patikimam kraujo komponentų (eritrocitų be leukocitų ir kt.) vertinimui bandymams pateiktų kraujo maišų kiekio nepakanka. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti tokių išvadų objektyvumą.

12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pasiūlyta prekių kaina perkančiajai organizacijai nėra priimtina. Perkančioji organizacija pirkimo kainodaros taisyklėse nenustatė fiksuotos kainos, kuri turėtų būti sumokėta tiekėjui vykdant pirkimo sutartį. Pagal sutarties sąlygas prekės perkamos pagal faktinį poreikį ir perkančioji organizacija neįsipareigojo išpirkti preliminarioje sutartyje nurodyto prekių kiekio. Šiam pirkimui skirtų lėšų suma nebuvo skelbiama ir nebuvo žinoma tiekėjams. Tai, kad perkančioji organizacija neskelbiamų derybų būdu įsigijo tas pačias prekės 30 % didesne kaina, patvirtina, kad ieškovės pasiūlyta atviro konkurso metu kaina negali būti laikoma per didele ir nepriimtina.

Atsakovė Všį Nacionalinis kraujo centras atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės atsiliepimas į UAB „Interlux“ apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai didelė reikšmė skiriama įrodinėjimui, kad ieškovės pasiūlyta prekė (kraujo maišai) yra geros kokybės, taip pat kraujo maišų kokybės įvairių bandymų ir vertinimų metodikų bei technologijų vertinimui bei lyginimui. Perkančioji organizacija neturėjo abejonių dėl ieškovės pateiktų gamintojo Macopharma kraujo maišų kokybės, todėl ir vertino šias prekes kaip kokybiškas. Tačiau nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi ne vertinimas, ar minėti kraujo maišai yra geros kokybės apskritai, o konstatavimas, ar tie kraujo maišai atitinka kokybės reikalavimus, nustatytus ginčo viešojo pirkimo dokumentuose, taip pat, ar kraujo maišų kokybės bandymai ir vertinimai atitiko reikalavimus, nustatytus konkretaus viešojo pirkimo dokumentuose.

2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino perkančiosios organizacijos veiksmų abiejuose pirkimuose. Perkančiosios organizacijos vykdomuose abiejuose pirkimuose, tiek reikalavimai kokybei, tiek ir pateiktų prekių - gamintojo Macopharma kraujo maišų kokybės vertinimas buvo analogiški, be to, abejuose pirkimuose tiekėjų pateiktų identiškų maišų kokybė buvo įvertinta vienodai, todėl perkančioji organizacija jokių lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų nei vieno iš tiekėjo atžvilgiu nepažeidė.

3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad perkančioji organizacija turėjo atlikti pakartotinį ieškovės pasiūlytų prekių kokybės vertinimą. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadose perkančioji organizacija buvo įpareigota iš naujo vertinti UAB „Ardeola“ ir UAB „Interlux” pasiūlymus, t. y. šių tiekėjų pasiūlymų atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, bet ne iš naujo pateiktų kraujo maišų kokybę, atliekant naujus kraujo maišų bandymus. Tokio Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo iš naujo atlikti bandymus ir negalėjo būti, nes prašymas pateikti papildomą maišų kiekį būtų VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo keisti atviro konkurso metu pateikto pasiūlymo esmę, dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, pažeidimas.

4. Apeliacinio skundo argumentai, kad prekių kokybiniai aspektai nulėmė perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti pasiūlymus, yra nepagrįsti. Perkančiosios organizacijos sprendimą nulėmė Viešųjų pirkimų tarnybos išvados. Kad tokioje situacijoje perkančioji organizacija veikė tinkamai patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada civilinėje byloje, kurioje nurodyta, kad perkančioji organizacija, vykdydama Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą ir pakartotinai vertindama tiekėjų pasiūlymus, nustačiusi, kad jos parengtos pirkimo sąlygos yra neaiškios, netikslios ar neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, dėl ko nėra galimybės objektyviai įvertinti tiekėjų pasiūlymus, turėtų priimti sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

5. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas dokumentais (rašytiniais įrodymais), kurių nėra byloje ir kurie nebuvo tiriami ir vertinami bylos nagrinėjimo metu, nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju bylos dalykas nėra susijęs su neskelbiamų derybų procedūros aspektais.

6. Apeliantė klaidingai interpretuoja ieškovės pasiūlymo vertinimo aspektus, dėl kurių ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu, o gavus Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą – neatitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimų.

7. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 14 d. bandymų protokolu ir Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centro tyrimo ataskaita (reg. Nr. 150811200566), kurių nagrinėjamoje byloje nėra. Šiuo atveju ieškovė painioja įrodymų ir įrodymų šaltinių sąvokas. Ieškovės minimos ataskaitos ir bandymų protokolo duomenys gali būti ne tik pačios ataskaitos ir bandymų protokolo tekstuose, bet ir kituose rašytiniuose šaltiniuose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ataskaitos ir bandymų protokolo duomenis, nurodytus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadose, kuri yra bylos medžiagoje ir buvo tiriama bei vertinama teismo posėdyje.

8. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas perkėlė ieškovei neigiamų padarinių riziką. Nagrinėjamu atveju neigiamų padarinių rizika teko tiek ieškovei, tiek atsakovei. Ieškovei teko neigiami padariniai, kad pasiūlymas buvo atmestas, o atsakovei teko neigiami padariniai, kad ji neįsigijo reikalingų prekių ir jai teko iš naujo organizuoti tų pačių prekių pirkimus. Be to, nereikėtų ieškovei tekusių neigiamų padarinių suabsoliutinti, nes ji turėjo galimybę dalyvauti vėliau surengtame viešajame pirkime dėl analogiškų prekių įsigijimo.

9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad objektyviai egzistuoja dar vienas savarankiškas ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindas - ieškovės pasiūlymo vertė viršijo numatytą pirkimo vertę. Ši aplinkybė taip pat buvo konstatuota Viešųjų pirkimų tarnybos išvadose. Teikdama procesinius dokumentus, ieškovė turėjo galimybę ginčyti nurodytos išvados argumentaciją, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Interlux“ pateikė pasiūlymą perkančiosios organizacijos VšĮ Nacionalinio kraujo centro vykdomame viešajame pirkime „Kraujo maišų viešasis pirkimas“ (pirkimo Nr. 162148), pirkimo 1 – 4 dalims. Perkančioji organizacija 2015 m. liepos 20 d. viešųjų pirkimų komisijos posėdyje nusprendė, kad ieškovė UAB „Interlux“ atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, 2015 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje - kad ieškovės pasiūlymas, pateiktas pirmai, trečiai ir ketvirtai pirkimo objekto dalims, atitinka viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus bei prašė pateikti pirkimo dokumentuose nurodytą kiekį siūlomų prekių pavyzdžių tam, kad būtų įvertinta šių prekių atitiktis techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams. 2015 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija nutarė, kad ieškovės UAB „Interlux“ pasiūlytos prekės (kraujo maišai) pirkimo objekto pirmai daliai tinkamos naudojimui su perkančiosios organizacijos įranga, tačiau statistiškai patikimam vertinimui pateiktų kraujo maišų kiekio nepakanka, pirkimo objekto trečiai ir ketvirtai dalims pateiktos prekės taip pat tinkamos naudojimui su perkančiosios organizacijos įranga bei yra kokybiškos, ieškovės pasiūlymas visoms trims pirkimo objekto dalims atitinka bendruosius ir specialiuosius viešojo pirkimo reikalavimus. To paties posėdžio metu perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija sudarė tiekėjų pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka bei pripažino ieškovę UAB „Interlux“ ir kitus tiekėjus laimėjusius viešąjį pirkimą pirmoje, trečioje ir ketvirtoje dalyse. 2015 m. rugpjūčio 18 d. perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad gavus Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą, yra sustabdoma viešojo pirkimo pirmos objekto pirmos dalies preliminariosios sutarties sudarymo procedūra. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi ginčo viešojo pirkimo procedūrų patikrinimą, 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikė išvadas, kad perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija, 2015 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje nustatydama tiekėjų pasiūlymų eilę, į kurią buvo įtraukti ieškovės UAB „Interlux“ ir trečiojo asmens UAB „Ardeola“ pasiūlymai, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, bei įpareigojo perkančiąją organizaciją panaikinti nurodytą viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje priimtą sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo bei iš naujo įvertinti UAB „Interlux“ ir UAB „Ardeola“ pasiūlymus. Perkančioji organizacija, vykdydama Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimus, 2015 m. spalio 12 d. posėdyje nutarė panaikinti viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje priimtą sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo, pripažinti, kad ieškovės pirkimo objekto pirmai daliai siūlomos prekės (kraujo maišai) neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, atmesti UAB „Interlux“ ir UAB „Ardeola“ pasiūlymus dėl pirkimo objekto pirmos dalies, kaip neatitinkančius pirkimo sąlygų reikalavimų, atmetus visus pirkimo objekto pirmai daliai pateiktus tiekėjų pasiūlymus laikyti viešąjį pirkimą pasibaigusiu.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar perkančioji organizacija, vykdydama Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimus, teisėtai ir pagrįstai panaikino viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei, pakartotinai įvertinusi ieškovės pasiūlymą dėl pirkimo objekto pirmos dalies, sprendė, kad šio tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, taip pat klausimas, ar pripažinus visų tiekėjų pasiūlymus neatitinkančiais pirkimo sąlygų reikalavimų, perkančioji organizacija teisėtai ir pagrįstai laikė viešąjį pirkimą pirmoje dalyje pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo ir prijungimo prie bylos

2016 m. balandžio 5 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovės (apeliantės) UAB „Interlux“ rašytiniai paaiškinimai ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. kovo 18 d. išvada, kuriuos prašoma prijungti prie bylos. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Viešųjų pirkimų tarnyba atliko perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo, įvykdyto neskelbiamų derybų būdu, procedūros patikrinimą bei pateikė išvadas, jog tiekėjo UAB „Diamedica“ pasiūlymo vertinimo metu perkančiajai organizacijai nereikalaujant pateikti siūlomų prekių pavyzdžius išbandymams, buvo nesilaikoma pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos bei tinkamai neužtikrintas viešųjų pirkimų skaidrumo principo laikymasis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad ieškovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. kovo 18 d. išvados iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme, į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su ieškovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, sprendžia, jog ieškovės rašytiniai paaiškinimai ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. kovo 18 d. išvada priimtini ir prijungtini prie bylos (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos viešojo pirkimo procedūroje

Atsakovė (perkančioji organizacija) Všį Nacionalinis kraujo centras savo procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. spalio 12 d. posėdyje priimto sprendimo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, nebuvo keliamas ieškovės 2015 m. spalio 21 d. pretenzijoje, todėl negali būti nagrinėjamas teisme. Be to, atsakovės teigimu, ieškovės dublike keliamas klausimas dėl neskelbiamų derybų procedūros metu sudarytos perkančiosios organizacijos ir UAB „Diamedica“ pirkimo sutarties teisėtumo taip pat negali būti nagrinėjamos bylos dalykas. Ieškovės manymu, kreipdamasi į teismą su ieškiniu ji laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos viešojo pirkimo procedūroje, pateiktuose procesiniuose dokumentuose nekėlė ir nekelia klausimo dėl neskelbiamų derybų procedūros metu sudarytos perkančiosios organizacijos ir UAB „Diamedica“ pirkimo sutarties teisėtumo, tačiau tik remiasi šio pirkimo procedūra ieškinyje keliamų reikalavimų kontekste. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė tinkamai pasinaudojo privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl pagrįstai kelia klausimą dėl perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. spalio 12 d. posėdyje priimto sprendimo panaikinimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad klausimas dėl perkančiosios organizacijos ir UAB „Diamedica“ pirkimo sutarties teisėtumo nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl, nesant akivaizdžių imperatyvių VPĮ įtvirtintų principų ir viešojo pirkimo tikslų pažeidimų, nėra teisinio pagrindo ex officio peržengti ginčo ribas bei spręsti klausimą dėl šios sutarties teisėtumo. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka viešojo pirkimo procedūroje, pagrįstumo, teisėjų kolegija plačiau pasisako šiuo klausimu.

Ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime, nesvarbu, dėl ko vėliau kyla ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011). CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. CPK 423³ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-237-415/2016, 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, teismų iniciatyvos teisė viešųjų pirkimų bylose spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Dėl nurodyto ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taikomos tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus teismui, teisinio reglamentavimo ir teismo pareigos ex officio spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių sisteminis taikymas suponuoja, kad ir tuo atveju, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2015 m. spalio 21 d. pretenzijoje kėlė klausimus dėl perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. spalio 12 d. posėdyje priimto sprendimo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, taip pat perkančiosios organizacijos veiksmų sprendžiant klausimą dėl bandymams pateiktinų prekių vienetų kiekio, būtino statistiškai patikimam jų kokybės įvertinimui, teisėtumo. Savo nesutikimą su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti UAB „Interlux“ pasiūlymą bei laikyti viešąjį pirkimą pasibaigusiu, ieškovė grindė aplinkybėmis, kad jos pasiūlytos prekės negali būti laikomos nekokybiškomis ir perkančiajai organizacijai per brangiomis, kai perkamos atviro konkurso būdu, tačiau kokybiškomis ir tinkamos kainos, kai perkamos neskelbiamų derybų būdu. Taigi, iš esmės ieškovė perkančiajai organizacijai pasiūlytų prekių kokybę, jų atitiktį perkančiosios organizacijos poreikiams bei pirkimo sąlygų reikalavimams, grindė ginčo viešajam pirkimui pasiūlytoms prekėms ir perkančiosios organizacijos neskelbiamose derybose įsigytoms prekėms nustatytų reikalavimų skirtumais šių prekių kokybės vertinimo kontekste. Nors ieškovės kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir nėra atskirai išskirtas reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl UAB „Interlux“ pasiūlymo atmetimo, tačiau iš esmės šiame kreipimesi nurodytos faktinės aplinkybės bei keliami klausimai dėl perkančiosios organizacijos galimai padarytų pažeidimų, sutampa su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo pažeista. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose išreiškė nuomonę dėl perkančiosios organizacijos ir UAB „Diamedica“ sudarytos pirkimo sutarties teisėtumo nesudaro pagrindo išvadai, kad tokiais veiksmais ieškovė ginčija nurodytą sandorį. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad šioje byloje ji nekelia reikalavimo dėl neskelbiamų derybų būdu perkančiosios organizacijos ir UAB „Diamedica“ sudarytos pirkimo sutarties pripažinimo neteisėta bei ieškinyje pareiktų reikalavimų pagrįstumą grindžia šios faktinės aplinkybės kontekste. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos veiksmų neskelbiamose derybose neteisėtumas nėra akivaizdus, todėl nesant pagrįstų abejonių dėl perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio, nėra pagrindo ex officio peržengti ieškinyje keliamo ginčo ribų bei spręsti klausimą dėl perkančiosios organizacijos ir UAB „Diamedica“ sudaryto sandorio (ne)teisėtumo.

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus

Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Be to, VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Kasacinio teismo jau spręsta, kad, nepaisant aplinkybės, jog perkančioji organizacija siekia teisėto, VPĮ ar kitų teisės aktų prasme leistino ir siektino tikslo, tačiau jai pasirinkus netinkamas priemones, jos sprendimas nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas pripažintinas neteisėtu, kaip prieštaraujantis proporcingumo principui. Tokia išvada darytina inter alia tada, kai nustatoma, kad perkančiosios organizacijos siekiamo tikslo buvo ir yra galima pasiekti mažiau tiekėjus varžančiomis priemonėmis. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Toks priemonių adekvatumo tikslams vertinimas turi būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

Dėl ieškovės UAB „Interlux“ pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams

Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančiosios organizacijos Všį Nacionalinio kraujo centro vykdomas ginčo viešasis pirkimas buvo suskirstytas į dalis, perkamų prekių pavadinimai, savybės, kiekiai pateikti pirkimo sąlygų 1 priede “Specifikacija” (Pirkimo sąlygų 2.1. ir 2.2. punktai). Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1 priede buvo numatyti techniniai reikalavimai, keliami pirkimo objekto pirmai daliai – keturgubų PVC kraujo maišų sistema su antikoaguliantu CPD ir pridėtiniu maitinamuoju tirpalu bei su integruotu leukocitų filtru eritrocitų filtravimui, perkamas prekių kiekis – 200 000 vnt. Remiantis pirkimo sąlygų 6.1. punkto ir techninės specifikacijos 15 punkto nuostatomis, perkančiai organizacijai pareikalavus, tiekėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turėjo pateikti išbandymui 6 vnt. maišų pavyzdžių tam, kad būtų įvertinta prekių atitiktis specifikacijai, norminių teisės aktų reikalavimams bei prekių tinkamumas pirkėjo naudojamai įrangai (4 priedas “Pirkėjo naudojama įranga”); visi siūlomų prekių pavyzdžiai privalėjo turėti gamintojo pateiktą serijos kokybės sertifikatą. Perkančioji organizacija perkamų prekių pavyzdžius turėjo vertinti dviem etapais – pirmo etapo metu įvertinti perkamų prekių pavyzdžių atitiktį techniniams parametrams vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-411 „Dėl kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų sveikatos tikrinimo donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, antrojo etapo metu įvertinti paruoštų kraujo komponentų atitiktį kokybiniams parametrams, nustatytiems Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. V-1186 „Dėl kraujo ir kraujo komponentų ruošimo ir kokybės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (Pirkimo sąlygų 6.2. punktas). Pirkimo sąlygose buvo nustatyta išbandymams pateiktų maišų techninių parametrų vertinimo tvarka, pagal kurią pateikti siūlomų prekių pavyzdžiai turėjo būti išbandomi VšĮ Nacionaliniame kraujo centre remiantis gamintojo paruošta naudojimo instrukcija. Jeigu bent vienas siūlomos prekės pavyzdys bandymo metu neatitiks nurodytų reikalavimų, bus pripažintas kaip netinkamas naudojamai įrangai ar nekokybiškas (ne dėl kraujo centro darbuotojų kaltės ir/ar proceso metu naudojamų techninių ir/ar technologinių trūkumų), bus laikoma, kad siūlomos prekės neatitinka pirkimo sąlygų keliamų reikalavimų bei pasiūlymas tai prekei atmestinas (Pirkimo sąlygų 6.3. punktas). Taip pat pirkimo sąlygose buvo nustatyta išbandymams pateiktų maišų kokybinių parametrų vertinimo tvarka, pagal kurią tik tie pateiktų perkamų prekių pavyzdžiai, kurie atitiko techninius parametrus, turėjo būti vertinami pagal kraujo komponentams nustatytus kokybinius parametrus (Pirkimo sąlygų 6.4. punktas). Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 5 priede buvo numatytas tiekėjų siūlomų prekių bandymų techninių ir kokybės parametrų įvertinimo protokolas, kuriame pateiktų prekių pavyzdžių kokybės parametrų vertinimo metu liekamųjų leukocitų skaičius turėjo būti <1×10⁶ vnt. bei ne mažiau 90% visų patikrintų vienetų turėjo atitikti šį reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, perkančioji organizacija pirmą kartą vertindama ieškovės pasiūlymo, pateikto pirkimo objekto pirmai daliai, atitiktį pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, padarė išvadą, kad jis atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus bei įpareigojo ieškovę pateikti pirkimo dokumentuose nurodytą kiekį siūlomų prekių pavyzdžių tam, kad būtų įvertinta šių prekių atitiktis techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams. Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugsėjo 24 d. išvados (b. l. 15-18) ir perkančiosios organizacijos 2015 m. spalio 13 d. pranešimo (b. l. 18-19), vieno iš ieškovės pateiktų prekių pavyzdžių maišelio kraujo liekamųjų leukocitų skaičius visoje masėje buvo 1,94×10⁶, t. y. viršijo pirkimo sąlygų 5 priede nustatytą reikalavimą, kad liekamųjų leukocitų skaičius turi būti <1×10⁶ vnt. bei ne mažiau 90 proc. visų patikrintų vienetų turi atitikti tokį reikalavimą. Taigi, tik keturi iš penkių, t. y. 80 proc. bandomų kraujo maišų atitiko pirkimo sąlygų 5 priede nustatytus reikalavimus. Perkančioji organizacija, įvertinusi šiuos ieškovės siūlomų prekių techninių ir kokybinių parametrų įvertinimo duomenis, konstatavo, kad statistiškai patikimam vertinimui ieškovės pateiktų kraujo maišų kiekio nepakanka. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi. Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius, kad ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymai buvo įvertinti nesilaikant pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų bei įpareigojus perkančiąją organizaciją panaikinti sprendimus dėl šių tiekėjų pasiūlymų pripažinimo atitinkančiais pirkimo sąlygų reikalavimams, tiekėjų eilės sudarymo ir laimėtojų nustatymo, perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų kontekste pakartotinai vertino ieškovės pasiūlymą. Pakartotinai vertindama ieškovės pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, perkančioji organizacija, remdamasi Viešųjų pirkimų tarnybos padarytomis išvadomis, priėmė priešingą sprendimą, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų bei, atmetusi abiejų tiekėjų pasiūlymus, pateiktus pirkimo objekto pirmai daliai, šią viešojo pirkimo dalį laikė pasibaigusia. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija, pakartotinai vertindama UAB „Interlux“ pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, neturėjo apsiriboti vien Viešųjų pirkimų tarnybos padarytomis išvadomis ir įpareigojimais, tačiau iš esmės turėjo įvertinti priežastis, kurias nulėmė pačios perkančiosios organizacijos nustatytos netinkamos pirkimo sąlygos, dėl kurių neįmanoma buvo padaryti objektyvių išvadų dėl kraujo maišų sistemos kokybės. Perkančioji organizacija laikosi pozicijos, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvadose nebuvo numatytas įpareigojimas atlikti naujai pateiktų tiekėjų siūlomų prekių techninių ir kokybės parametrų įvertinimą, be to, suteikus tiekėjams galimybę pateikti papildomą kiekį maišų, būtų pažeistas VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas keisti viešojo pirkimo metu pateikto pasiūlymo esmę, dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos nustatyta pirkimo sąlyga pateikti 6 vnt. siūlomų priekių pavyzdžius kokybės vertinimui negalėjo užtikrinti patikimo siūlomų prekių kokybės įvertinimo, todėl neatitiko imperatyvių VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatų bei yra neteisėta, tačiau, kadangi ginčo viešasis pirkimas yra pasibaigęs, plačiau šiuo klausimu nepasisakė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartą viešųjų pirkimų skaidrumo principą ir iš jo turinio išplaukiančias perkančiosios organizacijos pareigas nustatyti aiškias pirkimo sąlygas tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, šie būtų objektyviai įvertinti, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad perkančioji organizacija, nustatydama viešojo pirkimo sąlygą pateikti išbandymui 6 vnt. maišų pavyzdžių tam, kad būtų įvertinta prekių atitiktis specifikacijai, norminių teisės aktų reikalavimams bei prekių tinkamumas pirkėjo naudojamai įrangai, nurodytų reikalavimų nesilaikė. Vienok pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs aptariamos viešojo pirkimo sąlygos neteisėtumą sprendimo motyvuojamojoje dalyje, be pagrindo šios sąlygos nepripažino neteisėta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismui papildomai kyla poreikis ex officio pasisakyti dėl pirkimo sąlygos, įpareigojančios tiekėjus pateikti išbandymui 6 vnt. kraujo maišų pavyzdžių teisėtumo, kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes šios sąlygos neteisėtumas yra akivaizdus bei šalių pripažintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas ištaisyti šią pirmosios instancijos teismo padarytą teisės taikymo klaidą ir nurodytą viešojo pirkimo sąlygą ex officio pripažinti neteisėta. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas, nepriklausomai nuo pareikštų reikalavimų, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011, 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).

tokiu atveju skiriasi VP nutraukimo pagrindas – nutraukiama dėl neteisėtų VP sąlygų, PO neteisėtų veiksmų rengiant VP sąlygas, o ne dėl tiekėjų pasiūlymų neatitikties VP sąlygoms. Kai VP sąlygos neteisėtos, jos turi būti pakeistos kitomis – teisėtomis, tuomet viešajame pirkime potencialiai gali dalyvauti visai kitas pasiūlymus teikiančių tiekėjų ratas

Kaip teisingai nurodoma ieškovės procesiniuose dokumentuose, pirkimo sąlygose nustatytas kraujo komponentų kokybės reikalavimas dėl liekamų leukocitų skaičiaus eritrocitų be leukocitų pridėtiniame tirpale perkeltas į pirkimo dokumentus iš Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1186 patvirtinto Kraujo ir kraujo komponentų ruošimo ir kokybės kontrolės reikalavimų aprašo (VIII dalis „Eritrocitai be leukocitų pridėtiniame tirpale“ nuostatų), kuris nustato kraujo ir jo komponentų savybių, gamybos metodų, laikymo ir transportavimo sąlygų, kokybės kontrolės ir ženklinimo reikalavimus. Šio aprašo ir jame keliamų reikalavimų paskirtis – užtikrinti kraujo donorystės įstaigų gaminamos produkcijos kokybės kontrolę. Apraše eritrocitų be leukocitų pridėtiniame tirpale kraujo komponentas apibūdinimas, kaip kraujo komponentas, gaunamas iš vienos kraujo donacijos pašalinus didžiąją dalį plazmos ir leukocitus bei įpylus pridėtinio tirpalo (6 punktas). Nustatomas komponentų kontroliuojamas kiekis ir kontrolės dažnis (1% vienetų, bet ne mažiau kaip 10 vienetų per mėnesį) ir nurodoma sąlyga, kad ne mažiau kaip 90 proc. visų patikrintų vienetų turi atitikti šio parametro kokybės reikalavimus. Tokiomis kokybės kontrolės taisyklėmis pasirinktinai testuojamas tam tikras kraujo komponentų kiekis (apie 1 %) per konkretų laikotarpį (1 mėn.) ir taip statistinės proceso kontrolės metodu renkami duomenys apie kraujo donorystės įstaigos veiklos (atliekamų procedūrų) rezultatus (kraujo komponentus) (Aprašo 2-3 punktai). Taigi, perkančiosios organizacijos perkelta į pirkimo dokumentus sąlyga pagal savo prigimtį ir taikymo sritį negali būti naudojama objektyviam tiekėjų pasiūlytų prekių kokybės įvertinimui, nes ji skirta kraujo donorystės įstaigos veiklos rezultatų statistiniam įvertinimui. Taikyti tokias specifines taisykles pasiūlymų vertinimui yra neproporcinga ir neskaidri priemonė, leidžianti manipuliuoti pateiktų prekių pavyzdžių tinkamumo išvadomis ir taip nepagrįstai eliminuoti nepageidaujamus dalyvius. Be to, viešojo pirkimo sąlyga, kad siūlomų prekių kokybės įvertinimui turėjo būti pateikti 6 vnt. kraujo maišų pavyzdžiai, neatitinka ir paminėto teisės akto reikalavimo, nes reikalaujamas pateikti pavyzdžių kiekis yra per mažas tam, kad ištyrus siūlomas prekes galima būtų padaryti objektyvią išvadą dėl šių prekių kokybės. Bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija neginčijo aplinkybių, kad pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas pateikti bandymui reikalingų kraujo maišų kiekį buvo suformuluotas netinkamai, ko pasėkoje neįmanoma buvo įvertinti ieškovės siūlomų prekių kokybės parametrų. Šiai išvadai pritarė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, pirmosios instancijos teismui pateiktoje išvadoje nurodžiusi, kad pakartotinio tiekėjų pasiūlymų vertinimo metu nustačius, jog pirkimo sąlygose reikalaujamas kraujo maišų kiekis nėra pakankamas objektyviam pasiūlytų prekių kokybės įvertinimui, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl viešojo pirkimo nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog esant pirkimo sąlygų reikalavimui, kad tam tikram kokybės parametrui turi atitikti ne mažiau 90 proc. patikrintų pavyzdžių, akivaizdu, kad minimalus siūlomų pavyzdžių kiekis turi būti 10 vnt., o mažesnis bandymams pateiktų kraujo maišų kiekis yra nepakankamas. Taigi, nurodyta pirkimo sąlyga faktiškai neatitinka Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1186 patvirtintame Kraujo ir kraujo komponentų ruošimo ir kokybės kontrolės reikalavimų apraše nustatytos kraujo donorystės įstaigų gaminamos produkcijos kokybės kontrolės patikrinimo tvarkos, kuri taikoma ne pasiūlytų prekių kokybės įvertinimui, o kraujo donorystės įstaigos veiklos rezultatų statistiniam įvertinimui, taip pat neužtikrina tiekėjų siūlomų prekių objektyvaus ir patikimo kokybės įvertinimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai konstatavus, kad pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas pateikti bandymui reikalingų kraujo maišų kiekį yra neaiškus, dėl ko neįmanoma įvertinti ieškovės siūlomų prekių kokybės parametrų, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl viešojo pirkimo nutraukimo, pripažinus šią viešojo pirkimo sąlygą neteisėta, o ne pakartotinai įvertinus tiekėjų pasiūlymus, kaip neatitinkančius viešojo pirkimo sąlygų, kadangi pirkimo procedūros negalėjo būti toliau vykdomos pagal teisės aktų reikalavimų neatitinkančias pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nustačius, kad pirkimo sąlyga, įpareigojanti tiekėjus pateikti 6 vnt. siūlomų prekių pavyzdžių, neužtikrina objektyvaus tiekėjų siūlomų prekių kokybės įvertinimo, apskritai neturėjo būti pakartotinai vertinama tiekėjų pasiūlymų atitiktis šiai pirkimo sąlygai, nes tokiu atveju viešasis pirkimas turi būti pabaigiamas ne dėl tiekėjo pasiūlymo neatitikties viešojo pirkimo sąlygoms, bet dėl to, kad viešasis pirkimas yra neteisėtas ir nutrauktinas VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Juo labiau, kad neteisėta viešojo pirkimo dokumentų sąlyga galėjo užkirsti kelią dalyvauti viešajame pirkime kitiems potencialiems pirkėjams, kas akivaizdžiai neatitinka viešojo pirkimo skaidrumo principo bei tiekėjų lygiateisiškumo principo reikalavimų.

Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad perkančioji organizacija, negalėdama užtikrinti tinkamo pasiūlymo (prekių pavyzdžių) vertinimo, nepriklausomai nuo to, kad pirkimo sąlygose nebuvo numatyta galimybė atlikti tiekėjų pasiūlytų prekių pakartotinį įvertinimą, privalėjo veikti aktyviai ir tokį įvertinimą atlikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešųjų pirkimų procedūros, priešingai, nei įprastiniai komercinių santykių dalyvių ikisutartiniai veiksmai, nėra lankstūs. Todėl minėtas viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo principas įgyvendinamas draudimu keisti pirkimo sąlygas vykstant viešojo pirkimo procedūroms. Remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą. Jau pradėjus viešojo pirkimo procedūras, nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t. y. perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje. Taip garantuojama reali ir sąžininga konkurencija ir užtikrinamos vienodos tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose galimybės (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. S. B. prieš Nyderlandų valstybę, 31/87, Rink. 1988, p. 4635; 2002 m. rugsėjo 17 d. S. C. B. F., C-513/99, Rink. 2002, p. I-7213).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama pasiūlymą dalyvauti ginčo viešajame pirkime, patvirtino, kad sutinka su viešojo pirkimo sąlygomis, šių sąlygų neginčijo viešojo pirkimo procedūros metu. Todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jos reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją leisti pateikti kitokį (didesnį), nei pirkimo sąlygose numatyto prekių pavyzdžių kiekį ir atlikti pakartotinį laboratorinį pateiktų pavyzdžių kokybės vertinimą, reikštų ieškovės pasiūlymo vertinimą pagal kitas, modifikuotas konkurso sąlygas, kurios kitiems viešajame pirkime dalyvavusiems tiekėjams nebuvo taikomos. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai prieštarautų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems principams; aplinkybė, kad ieškovės pasiūlymas galimai buvo konkurencingas, o prekės kokybiškos taip pat neįpareigoja perkančiosios organizacijos sudaryti tokio pasiūlymo vertinimui išskirtines sąlygas, nes racionalus biudžeto lėšų panaudojimas nepateisina pasiūlymo, neatitinkančio techninės specifikacijos reikalavimų, pripažinimo tinkamu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas pateikti bandymui reikalingų kraujo maišų kiekį neatitinka VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, nėra pagrindo grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, palikti galioti perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimus arba įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus. Tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs tokią išvadą, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl pirkimo sąlygos pateikti bandymui reikalingų kraujo maišų kiekį pripažinimo negaliojančia, šį klausimą ex officio išsprendžia apeliacinės instancijos teismas.

Teisėjų kolegija dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų, susijusių su viešuoju pirkimu neskelbiamų derybų būdu, iš esmės nepasisako, nes jie nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas ir neturi tiesioginės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kadangi neskelbiamų derybų būdu sudaryta viešojo pirkimo sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nėra teisiškai reikšmingi ir apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų neišreikalavimo; kita vertus, pirmosios instancijos teismas juos vertino netiesiogiai, remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, dėl kurių turinio ginčo nagrinėjamoje byloje nebuvo.

Dėl ieškovės UAB „Interlux“ perkančiajai organizacijai pasiūlytos per didelės ir nepriimtinos kainos

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad savarankišką pagrindą ieškovės pasiūlymo atmetimui sudarė tai, kad UAB „Interlux“ perkančiajai organizacijai pasiūlyta kaina pirkimo objekto pirmai daliai buvo per didelė ir jai nepriimtina, t. y. ieškovės pasiūlymo vertė (1 936 000 Eur (be PVM)) viršijo perkančiosios organizacijos numatytą pirkimo vertę (1 564 000 Eur (be PVM) (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliantės teigimu, perkančioji organizacija pirkimo kainodaros taisyklėse nenustatė fiksuotos kainos, kuri turėtų būti sumokėta tiekėjui vykdant pirkimo sutartį; pagal pirkimo sutarties sąlygas prekės buvo perkamos pagal faktinį poreikį ir perkančioji organizacija neįsipareigojo išpirkti preliminarioje sutartyje nurodyto prekių kiekio. Be to, šiam viešajam pirkimui skirtų lėšų suma nebuvo skelbiama ir nebuvo žinoma tiekėjams, kas suteikė perkančiajai organizacijai neribota diskreciją spręsti dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos ir taikyti VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, konstatuoja, jog šie argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, nustačius, kad viešojo pirkimo sąlyga dėl kokybės bandymams pateiktinų tiekėjų siūlomų prekių kiekio yra neteisėta ir dėl to yra pagrindas nutraukti viešąjį pirkimą jo pirmajai daliai. Kita vertus, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų netinkamumo, sprendžiant klausimą dėl ieškovės pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, yra nepagrįsti.

Vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalimi tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją; pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos; kitais šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skaidrumo principas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą; konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009). Perkančioji organizacija turi nustatyti aiškius pasiūlymų vertinimo kriterijus ir juos vienodai taikyti visiems pasiūlymus pateikusiems subjektams, tačiau skaidrumo principo laikymasis per se nesuponuoja būtinybės pirkimo dokumentuose atskleisti pirkimui skiriamų lėšų sumą. VPĮ nenustatyta reikalavimo perkančiajai organizacijai atskleisti pirkimo dokumentuose pirkimui skiriamą lėšų sumą, arba, kitaip tariant, kokia didžiausia kaina perkančiajai organizacijai yra priimtina. Vienais atvejais pirkėjui tai gali būti naudinga, kitais atvejais – priešingai, tai gali paskatinti pardavėjus orientuotis į maksimalią galimą kainą, tai reikštų pirkėjui nenaudingą, perkančiajai organizacijai - neracionalų lėšų panaudojimą sumokant gal net didesnę, nei rinkos, kainą. Tiekėjas, dalyvaudamas viešajame pirkime su savo prekėmis ar paslaugomis, yra ir atitinkamos rinkos dalyvis, taigi, net ir nežinodamas, kokią kainą yra pasirengusi mokėti perkančioji organizacija, jis turi žinoti savo konkurencines galimybes varžytynėse su kitais atitinkamos rinkos dalyviais – su juo konkuruojančiais pirkime tiekėjais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

Pažymėtina, kad tiekėjo, kurio pasiūlymas atmetamas dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisės užtikrinamos ne privalomu pirkimui skiriamos lėšų sumos atskleidimu pirkimo dokumentuose, bet jos nustatymu planuojant pirkimą ir perkančiajai organizacijai pagrindžiant tiekėjo pasiūlymo atmetimą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Planuodama viešąjį pirkimą, perkančioji organizacija iš anksto numato jam panaudoti skiriamą lėšų sumą. Kai ši suma neatkleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą remdamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės pasiūlyta kaina pirkimo objekto pirmai daliai (1 936 000 Eur be PVM) viršijo perkančiosios organizacijos numatytą pirkimo vertę (1 564 000 Eur be PVM). Perkančiajai organizacijai neatskleidus pirkimo dokumentuose pirkimo objekto pirmai daliai skiriamos lėšų sumos, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės šiai pirkimo daliai pasiūlytos kainos vertinimo perkančiosios organizacijos suplanuotų šiai pirkimo daliai lėšų požiūriu.

Kaip matyti iš ginčo viešojo pirkimo sąlygų 5.5. punkto, tiekėjų pasiūlyme nurodyta kaina turėjo būti išreikšta ir apskaičiuota taip, kaip nurodyta šių pirkimo sąlygų 2 priede. Apskaičiuojant kainą, turėjo būti atsižvelgta į visą šių pirkimo sąlygų 2 priede nurodytą prekių kiekį ir apimtis, kainos sudėtines dalis, į pirkimo sąlygų 1 priede nurodytus techninės specifikacijos reikalavimus. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, kaina pirkimo objekto pirmai daliai turėjo būti apskaičiuota atsižvelgiant į visą perkamų prekių kiekį (200 000 vnt.) bei atitinkamas siūlomos kainos sudėtines dalis, pateikiant bendrą pasiūlymo kainą šiai pirkimo daliai su PVM. Remiantis byloje esančiais duomenimis, kurių bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, ieškovės pasiūlyta kaina pirkimo objekto pirmai daliai 372 000 Eur viršijo perkančiosios organizacijos suplanuotas lėšas šiai pirkimo daliai. Vertinant, ar ieškovės pasiūlytos kainos ir perkančiosios organizacijos suplanuotų lėšų skirtumas šiai pirkimo daliai yra didelis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija Všį Nacionalinis kraujo centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės turto įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, kurios lėšas sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo bei valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų gaunamos lėšos, todėl, siekdama užtikrinti racionalų ir taupų iš biudžeto gaunamų lėšų panaudojimą, ši įstaiga turi kuo racionaliau ir taupiau naudoti jai skiriamas lėšas, neviršyti viešajam pirkimui suplanuotų lėšų dydžių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija, kilus ginčui dėl ieškovės per didelės viešojo pirkimo pirmai daliai pasiūlytos ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, tinkamai įrodė, jog ieškovės pasiūlyta kaina šiai pirkimo daliai yra per didelė ir jai nepriimtina, todėl tai sudarytų savarankišką pagrindą ieškovės pasiūlymo atmetimui, jeigu nagrinėjamu atveju būtų pagrindas ieškovės pasiūlymą vertinti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis kitomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas pateikti bandymui reikalingų kraujo maišų kiekį neatitinka VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, tačiau dėl šios pirkimo sąlygos neteisėtumo ir pripažinimo negaliojančia nepasisakė skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, šis klausimas išsprendžiamas, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011, 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ginčo viešojo pirkimo procedūros yra pasibaigusios VPĮ įtvirtintu pagrindu – atmetus visus pasiūlymus (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padariniams nėra svarbu, kokiu pagrindu pirkimo procedūros baigiasi – ar sudarius viešojo pirkimo sutartį (tada sprendžiama dėl jos galiojimo), ar kitais pagrindais, inter alia, dėl visų gautų pasiūlymų atmetimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015). Todėl susidariusioje situacijoje nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl perkančiosios organizacijos įpareigojimo atlikti iš naujo tiekėjų pasiūlymų įvertinimą arba ginčo viešąjį pirkimą nutraukti kitu VPĮ numatytu pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo patenkinti visų ieškinio reikalavimų, tačiau nustatoma, jog perkančioji organizacija ieškovui netinkamai užtikrino pasinaudojimą peržiūros procedūra, iš perkančiosios organizacijos ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011, 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad perkančioji organizacija pakartotinai vertindama ieškovės pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams bei atmesdama ieškovės pasiūlymą, pažeidė VPĮ nuostatas. Nors apeliacinės instancijos teismas susidariusioje situacijoje ir nekonstatavo pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimus, tačiau iš esmės nustatė, kad dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų bei priimtų sprendimų buvo pažeistos ieškovės teisės viešajame pirkime, taip pat viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai, todėl sprendžia, jog ieškovės byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį ir apeliacinį skundą, sumokėjo 434 Eur žyminio mokesčio, todėl ši pinigų suma priteistina iš atsakovės Všį Nacionalinio kraujo centro ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme turėjo 2 299 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už ieškinio ir dubliko parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus –sąskaitą – faktūrą ir mokėjimo pavedimą.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2. punktą už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas, už dubliką, tripliką – 1,5 koeficientas (8.3. punktas), skaičiuojamas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (713,90 Eur). Ieškovės teismui deklaruotos išlaidos už parengtus procesinius dokumentus neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos jos naudai iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas, tačiau atstovavimo išlaidų dydį ir jų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti, todėl klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 98 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pripažinti neteisėtomis viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro atviro konkurso „Kraujo maišų viešasis pirkimas“, pirkimo Nr. 162148, pirkimo sąlygas, numatytas 6.1. punkte ir techninės specifikacijos 15 punkte, pagal kurias perkančiai organizacijai pareikalavus, tiekėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi pateikti išbandymui 6 vnt. maišų pavyzdžių tam, kad būtų įvertinta prekių atitiktis specifikacijai, norminių teisės aktų reikalavimams bei prekių tinkamumas pirkėjo naudojamai įrangai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Interlux“ (juridinio asmens kodas 110608112) iš atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro atviro (juridinio asmens kodas 126413338) 217 Eur (du šimtai septyniolika eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Interlux“ (juridinio asmens kodas 110608112) iš atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro atviro (juridinio asmens kodas 126413338) 2 299 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.